Baudžiamoji byla Nr. 1-2352-929/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08540-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.

(S) 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,

sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, 

dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,

kaltinamajai I. B.,

nukentėjusiajai J. K., jos atstovui advokato padėjėjui Gintautui Šteinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: 

I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, masažų salono (duomenys neskelbtini) savininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Teismas

n u s t a t ė :

I. B. turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. vasario 28 d., apie 16.10 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), esančios nerakinamos spintos pagrobė J. K. priklausančią šviesiai rudos spalvos rankinę, 40 eurų vertės, kurioje buvo "Polaroid" akiniai nuo saulės, 10 eurų vertės, trys raktai, vieneto kaina – 5 eurai, bendrai 15 eurų vertės, rudai raudonos spalvos moteriška piniginė, 20 eurų vertės, kurioje buvo 120 eurų grynųjų pinigų, raudonos spalvos kosmetinė 20 eurų vertės, blakstienų tušas, 10 eurų vertės, du lupdažiai, vieneto kaina 10 eurų, bendrai 20 eurų vertės, lupų vazelinas, 5 eurų vertės, J. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, SEB banko mokėjimo kortelė, "Vilniečio" kortelė, nuolaidų kortelės „Ačiū“, „iki“, „Camelia vaistinė“, „Euro vaistinė“ „Senukų prekybos centras“, „Ermitažas“, „Ikea“, „Masažo namai“, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. K. 260 eurų turtinę žalą.

Taip pat ji neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: ji, 2019 m. vasario 28 d., apie 16.10 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), vagystės metu iš J. K. rankinės, neteisėtai įgijo svetimą J. K. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę, kurią laikė prie savęs iki 2019 m. vasario 28 d., 16.59 val.

Taip pat ji 2019 m. vasario 28 d., 16.59 val., būdama parduotuvėje "Maxima", adresu St. Batoro g. 43, Vilniuje, savitarnos kasoje, atsiskaitydama už prekes, įdėjo J. K. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą, atsiskaitė 71.15 eurų sumai, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai J. K. 71.15 eurų turtinę žalą, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Taip pat ji 2019 m. vasario 28 d., 17.34 val., būdama parduotuvėje „Iki N. Vilnia“, adresu Parko g. 34A, Vilniuje, atsiskaitydama už prekes, įdėjo J. K. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą, pasikėsino atsiskaityti 48.72 eurų sumai, tačiau neatsiskaitė, nes mokėjimo kortelė jau buvo užblokuota, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Kaltinamoji I. B., apklausiama teismo posėdyje, savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino ir paaiškino, kad detaliai aplinkybių neprisimena, sutinka su kaltinamajame akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Įvykio metu ji dirbo (duomenys neskelbtini), ten buvo nauji nuomininkai, buvo bendro naudojimo patalpų. Iš ten ji paėmė ant stalo buvusią raudonos spalvos lakuotą rankinę, nežino, kieno. Teismo posėdyje pagarsinus kaltinamosios I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė, kad rankinę galėjo ir iš spintos paimti, spintos durys būna atidarytos. Ji tiksliai neatsimena, bet galėjo taip būti. Paėmusi rankinę, nuvažiavo į „Maxima“ parduotuvę, iš rankinės paėmė piniginę, rankinę su kitais daiktais išmetė į konteinerį. Kas yra rankinėje, nežiūrėjo. Piniginėje buvo banko kortelė, ant jos buvo pin kodas su lapeliu. Ji paėmė tik banko kortelę, o piniginę išmetė prie parduotuvės į šiukšlių dėžę. Parduotuvėje „Maxima“, esančioje Batoro g., atsiskaitė už prekes savitarnos kasoje. Nuo rankinės paėmimo iki atsiskaitymo kortele praėjo apie pusvalandis. Taip pat buvo ir Parko g. „Iki“ parduotuvėje, ten norėjo pirkti prekių kažkur už 48 eurus, bet kortele nepavyko atsiskaityti, nes kasos ekrane buvo parašyta, kad negalima atlikti operacijos. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, pinigų jai netrūksta ir materialinių problemų neturi. Už savo veiksmus atsiprašo, su nukentėjusiąja susitaikė, moralinę ir materialinę žalą pripažįsta, ją atlygins.

Nukentėjusioji J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba masažo specialiste UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovė kraustėsi iš savo patalpų, o kol naujos patalpos buvo tvarkomos, vadovė išnuomojo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Kam priklausė tos patalpos ji nežino, ateidavo atlikti savo pareigas ir tiek, matė ant nuomojamų patalpų įėjimo durų iškabintą pavadinimą (duomenys neskelbtini). Įėjimas į patalpas buvo bendras, jos bendrovės kosmetinės priemonės buvo sudėtos į jiems skirtas spinteles, esančias netoli bendro naudojimo tualeto, į spinteles galėjo dėti ir savo asmeninius daiktus. 2019 m. vasario 28 d., apie 09.20 val., atėjusi į darbą, savo rankinę paliko spintoje. Spinta nebuvo rakinama, nors spynelės duryse įrengtos. Dienos eigoje rankine nesinaudojo. Salone lankėsi daug klientų. Apie 16.10 val., baigusi darbą pastebėjo, kad jos rankinės spintoje nėra. Kas ją galėjo pavogti nežino, nieko įtartino nepastebėjo. Pradėjo ieškoti rankinę, skambino klientams dėl rankinės, tačiau niekas nematė ir nieko pasakyti negalėjo. Administratorė G. B., kuri tą dieną dirbo priimamajame, pasakė, kad I. kažko ieškojo spintelėse, ir I. paaiškino administratorei, kad paliko betvarkę. I. matė patalpose, teko sutikti koridoriuje, pasisveikinti, tačiau jos nepažįsta ir nebendravo, vardą sužinojo išgirdusi, kai į ją kreipėsi. Jos pavogta rankinė buvo šviesiai rudos spalvos, be ypatingų požymių ir detalių, pirkta prieš metus už 80 eurų, vertina ją - 40 eurų, rankinėje buvo „Polaroid" akiniai nuo saulės, pirkti prieš metus už 40 eurų, vertina jos -10 eurų, trys raktai, vienas nuo namų durų, kiti du nuo darbinių patalpų, vieno rakto vertė – 5 eurai, tris vertina - 15 eurų, odinė, rudai raudonos spalvos moteriška piniginė, blizgi, pirkta prieš metus už 50 eurų, vertina - 20 eurų, piniginėje buvo 20 eurų grynųjų pinigų, monetomis. Piniginėje, viename iš skyrelių buvo „juodajai dienai“ padėta 100 eurų, viena kupiūra, atsegus piniginę jos nesimatė. Taip pat piniginėje buvo dokumentai, išduoti jos vardu, asmens tapatybės kortelė, kurios atstatymas kainavo 20 eurų, vairuotojo pažymėjimas, atstatymas kainavo 30 eurų, banko SEB kortelė, atstatymas kainavo 5 eurus, "Vilniečio" kortelė, kuri kainavo 2 eurus, kortelės sąskaitoje buvo 15 eurų. Rankinėje dar buvo kosmetinė – raudonos spalvos, be ypatingų požymių, 20 eurų vertės, joje - blakstienų tušas, pavadinimo nežino, 10 eurų vertės, du lupų dažai, pavadinimo neatsimena, vieneto kaina 10 eurų, bendrai 20 eurų, lupų vazelinas, pavadinimo neatsimena, 5 eurų vertės. Rankinėje taip pat buvo įvairios nuolaidų kortelės „Ačiū“, „IKI“, „Camelia vaistinė“, „Euro vaistinė“, „Senukų prekybos centras“, „Ermitažas“ „Ikea“, masažo salono „Masažo namai“ nuolaidų kortelė, 5 eurų vertės. Lojalumo programos „Ačiū“ kortelės atstatymas kainavo 1.50 eurų, „Camelia vaistinė“ irgi 1.50 eurų, kitas korteles dar nekeitė. Dėl daiktų vagystės jai padaryta 260 eurų žala. Dokumentų ir kortelių atstatymas kainavo apie 80 eurų, tačiau visų dar neturi. Kadangi buvo pavogta SEB banko mokėjimo kortelė, pradėjo skambinti į banką. Kai prisiskambino į SEB banką, sužinojo, jog parduotuvėje "Maxima" buvo neteisėtai atsiskaityta už prekes, per vieną apsipirkimą, 71.15 eurų sumai, panaudojant jos pavogtą banko kortelę. Kitą dieną, 2019 m. kovo 1 d., ji nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią adresu S. Batoro g. 43, Vilnius, paprašė apsaugos darbuotojo parodyti jai 2019 m. vasario 28 dienos įrašą apie 17.00 val.. Pažiūrėjusi vaizdo įrašą, ji neginčytinai atpažino moterį, vardu I., kuri dirba patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Kitų šios moters duomenų ji nežino. Iš įrašo matė, kad moteris pirko raštuotą, nedidelį, žalsvos spalvos kilimėlį. Po kelių dienų, tiksliai neatsimena kada, labai panašų kilimėlį matė paklota tualete, patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jos banko mokėjimo kortelės PIN kodas buvo užrašytas ant lapelio ir padėtas į piniginę, tarp kitų kvitų ir popierių. Kaip jau minėjo, rankine ji nesinaudojo, todėl piniginė negalėjo iškristi iš rankinės (b. l. 7, 18-21). 

2019 m. kovo 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad parduotuvės Maxima X vadovė O. S. pateikė prekių įsigijimo įrašų kopijas, iš kurių matyti, kad 2019 m. vasario 28 d., 16.59 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje S. Batoro g. 43, Vilniuje, buvo įsigyta prekių už 71,15 Eur, sumokėta kortele, kurios Nr. pabaiga (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-39).

2019 m. kovo 7 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 2019 m. vasario 28 d. vaizdo įrašai „16’56’43“, 17’00’38“ iš parduotuvės „Maxima“, adresu S. Batoro g. 43, Vilnius. Apžiūros metu nustatyta, kad prie kasos prieina apie 37 metų amžiaus moteris, vidutinio kūno sudėjimo, surištais plaukais, apsirengusi tamsios spalvos drabužiais (paltas, kelnės, batai ant žemos vientisos platformos, ant kairės peties didelė juodai baltos spalvos rankinė). Moteris rankose nešasi pirkinių krepšį, kuriame sudėtos prekės (didelis baltos spalvos rulonas, panašus į popierinį rankšluostį, du pakeliai, panašus į mėsos pjaustinius, du stambus įpakavimai, kurie panašus į patalinę, kilimėlis, du buteliai vandens, tamsios spalvos butelis ir dar 5 vnt. smulkesnių prekių). Nuskenavusi prekes, moteris ištraukė iš rankinės juodos spalvos piniginę, iš kurios paėmusi kortelę, perbraukia ją per kortelių aparatą (galimai Maxima „Ačiū“ nuolaidų kortelė), paskui į kortelių aparatą įdedą sekančią kortelę, įsiveda kodą, ištraukia iš kortelių aparato kortelę ir įsideda į piniginę (b. l. 42-47).

UAB „Maxima LT“ rašte dėl duomenų pateikimo Nr. SR-19-16997 nurodoma, kad parduotuvėje esančioje adresu S. Batoro g. 43, Vilnius, 2019-02-28, 16.59 val. atsiskaitant negrynaisiais 71.15 eurų sumai, pirkimo metu panaudota „Ačiū“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenys nurodyti – I., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 57).

AB SEB bankas rašte dėl informacijos pateikimo Nr. 07.04.02.08-5909 J. K. mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaitoje nurodoma, kad 2019-02-28, 16.59 val., 71.15 eurų sumai atlikta mokėjimo operacija „Maxima LT“ X-964. 2019-02-28, 17.33 val. ir 17.34 val., 48.72 eurų sumai neatliktos dvi operacijos „Iki N. Vilnia“ (b. l. 61).

UAB „Palink“ 2019 m. birželio 19 d. rašte nurodoma, kad parduotuvė „Iki N. Vilnia“ randasi adresu Parko g. 34A, Vilniuje (b. l. 65). 

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamoji I. B. padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. pagrobė J. K. priklausančią rankinę su joje buvusiais daiktais bei SEB banko mokėjimo kortele, kurią tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė. Be to, ji neteisėtai panaudojo J. K. vardu elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis parduotuvėje "Maxima", savitarnos kasoje, atsiskaitydama už prekes bei parduotuvėje „Iki N. Vilnia“ bandydama atsiskaityti už prekes. 

Kaltinamoji I. B. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai ir paaiškino, kad savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), iš spintos paėmė svetimą rankinę. Paėmusi rankinę, nuvažiavo į „Maxima“ parduotuvę, iš rankinės paėmė piniginę, o rankinę su kitais daiktais išmetė į konteinerį. Piniginėje buvo banko kortelė, ant jos buvo pin kodas su lapeliu. Parduotuvėje „Maxima“, esančioje Batoro g., atsiskaitė už prekes savitarnos kasoje. Taip pat buvo ir Parko g. „Iki“ parduotuvėje, ten norėjo pirkti prekių kažkur už 48 eurus, bet kortele nepavyko atsiskaityti, nes kasos ekrane buvo parašyta, kad negalima atlikti operacijos. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios J. K. parodymai, savanoriško daiktų pateikimo, vaizdo įrašų apžiūros protokolų duomenys, AB „Seb bankas“, UAB „Palink“ pateiktais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga. Šie teismo ištirti įrodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa ir papildo vienas kitą yra nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas jais remiasi grįsdamas nuosprendį.

Remiantis išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Kaltinamosios I. B. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Dėl I. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo surašytas kaltinamosios I. B. ir nukentėjusiosios J. K. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad I. B. prisipažįsta dėl jai pareikštų kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Su nukentėjusiąja J. K. susitaikė, pilnai sutinka su nurodyta žala: 541,15 Eur turtine žala, 1000 Eur neturtine žala, 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, viso 2091,15 Eur dydžio žala. Nurodytą sumą pasižada sumokėti dalimis per 3 mėnesius: iki 2019-09-07 sumokant 700 Eur, iki 2019-10-07 sumokant 700 Eur ir iki 2019-11-07 sumokant 691,15 Eur į nurodytą J. K. sąskaitą. Prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti pagal BK 38 straipsnį. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepatvirtinti šio surašyto susitaikymo protokolo, kuris yra pasirašytas kaltinamosios ir nukentėjusiosios.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 

I. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, patvirtino esmines jų padarymo aplinkybes. Nors ji nurodė, kad dalies aplinkybių tiksliai neprisimena, tačiau to negalima vertinti kaip BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos nebuvimo. Be to, I. B. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė apgailestaujanti dėl padarytų veiksmų. J. K. bylą nagrinėjant teisme priėmė kaltinamosios atsiprašymą. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis ir įvertinusiam susitaikymo protokolo turinį, nekyla abejonių, kad I. B. susitaikė su nukentėjusiąja. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. B. anksčiau nėra teista, nors bausta administracine tvarka, tačiau jos padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais (b. l. 89-91. Be to, kaltinamoji yra gana jauno amžiaus, dirbanti. Atsižvelgiant į kaltinamosios elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad I. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamoji padarė tirs nusikalstamas veikas, tačiau pagal teismų praktiką asmens, kuris yra nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, tai savaime nėra kliūtis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nes BK 38 straipsnyje nėra nurodyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik pirmą kartą nusikaltęs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją I. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Kaltinamosios I. B. ir nukentėjusiosios J. K. pateiktas susitarimas dėl 2091,15 Eur žalos atlyginimo, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms nei viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių, susitarimu išsprendžiamas civilinis ieškinys, todėl patvirtintinas (BPK 113 straipsnis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

I. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 str.,

n u s p r e n d ž i a:

I. B., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja J. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajai I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Patvirtinti I. B. ir J. K. 2019 m. rugpjūčio 7 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį I. B. įsipareigojo atlyginti J. K. padarytą 541,15 eurų turtinę žalą, 1000 eurų neturtinę žalą ir 550 eurų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2091,15 eurų. Ši suma turi būti sumokėta dalimis, per 3 mėnesius, tokia tvarka:

1)       iki 2019-09-07 turi būti sumokėta 700 eurų,

2)       iki 2019-10-07 turi būti sumokėta 700 eurų,

3)       iki 2019-11-07 turi būti sumokėta 691,15 eurų.

Mokėjimai turi būti atliekamai į J. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti I. B., kad; 

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                       Rasa Paužaitė