Civilinė byla Nr. e2YT-2122-840/2022

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01298-2021-2

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                        2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 7 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė         rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Ž. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas K. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo tėvas A. A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjo K. Ž. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjo tėvai A. A. Ž. ir O. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus – pareiškėjo. A. A. Ž. dar turėjo dukterį L. Ž.. Pareiškėjo tėvai santuokos metu įsigijo garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas įgytas santuokos metu, todėl yra laikomas abiejų sutuoktinių bendra nuosavybe. O. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Po O. Ž. mirties likusiu turtu naudojosi ir jį valdė, t. y. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, sutuoktinis A. A. Ž., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Jis garaže laikė savo automobilį, mokėjo įmokas už garažo bendrijos nustatytus mokesčius, taip pat naudojosi sodu, augino jame daržoves, genėjo medžius. Pareiškėjo tėvas 2014 m. vasario 10 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjui. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tam, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą.

Suinteresuotas asmuo L. Ž. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo K. Ž. pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo K. Ž. pareiškimą nurodė, jog byla spręstina teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokė. A. A. Ž. ir O. Ž. turėjo vieną vaiką – pareiškėją K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) A. A. Ž. taip pat dar turėjo dukterį L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai gyvendami santuokoje įgijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. gegužės 4 d. Garažų statybos kooperatyvo pažymą, bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)e, pagal 1993 m. liepos 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-3562. Pareiškėjo motina O. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė pavedėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad A. A. Ž. už garažą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo pat pastatymo momento mokėjo mokesčius pats asmeniškai ir įsiskolinimų neturi. Iš Kaišiadorių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymų bei teismui pateiktų įmokų taip pat matyti, kad A. A. Ž. nuolat mokėjo valstybei ir sodininkų bendrijai įmokas už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)e. A. A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties jo palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjas K. Ž..

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o O. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjo tėvas A. A. Ž. iš karto po sutuoktinės O. Ž. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes toliau naudojosi likusiu garažu, mokėjo už jį mokesčius, taip pat naudojosi žemės sklypus, turtu naudojosi kaip savo, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. O. Ž. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad A. A. Ž. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės O. Ž. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas A. A. Ž. mirusios sutuoktinės O. Ž. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė sutuoktinės O. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                   Joana Kvaselytė