Civilinė byla Nr. e2-496-1032/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06138-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.1; 3.2.6.1; 2.3.2.4.3. 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovui V. S., ieškovės atstovei advokatei K. M.,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei M. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose gautas ieškovo V. S. ieškinys atsakovei M. Z., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad pareiškėjų santuokinis gyvenimas faktiškai yra nutrūkęs - su atsakove nebeveda bendro ūkio, kartu nebegyvena. Gyvenant santuokoje pradėjo ryškėti charakterio skirtumai bei skirtingas požiūris į bendrą ūkio vedimą dėl ko kildavo tarpusavio nesutarimai. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai vienas kitam nebuvo tolerantiški, abiem trūko supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, lojalumo laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nurodo, kad susitaikyti, toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą yra neįmanoma, todėl nėra prasminga imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti

Po santuokos nutraukimo pasilieka pavardę – S., o atsakovei prašo palikti – Z.. Nepilnamečių vaikų neturi. Gyvendami santuokoje jokio nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto neįsigijo. Ieškovas kreditorių neturi, dėl atsakovės prisiimtų finansinių įsipareigojimų duomenų neturi. Ieškovas yra darbingas ir pajėgus save išlaikyti po santuokos nutraukimo, todėl reikalavimo dėl išlaikymo atsakovei nereiškia.

Teismas siekdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovei 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskelbė atsakovės paiešką per policiją, o nutarties vykdymą pavedė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Civilinės Nr. e2-459-1032/2021 nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus baigta atsakovės paieškos procedūra.

2020 m. lapkričio 19 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos pranešimas, kuriame nurodyta, kad patikrinus policijos naudojime turimose duomenų bazėse (VSDFV, VSAT apie sienos kirtimo faktus, teritorinės darbo biržos, įtariamų, kaltinamų, nuteistų ir kitos) nustatyta, kad M. Z. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, darbo biržoje neregistruota, apie sienos kirtimo faktus duomenų nėra. Taip pat nustatyta, kad atsakovė turi mamą O. Z., gim. 1969-06-15, bei tėvą J. Z., gim. 1964-07-27, tačiau apie juos daugiau duomenų nėra.

Paieškos byloje buvo siųsta užklausa į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl duomenų pateikimo išduodant leidimą M. Z. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Gavus atsakymą, nustatyta, kad M. Z. pateikusi prašymą nurodė, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Patikrinus nurodytą adresą, buto duris atidarė A. S., kuris nurodė, kad Marta šiuo adresu negyvena, kur galėtų būti nežino. Skambinant nurodytu numeriu, nurodoma, kad šitokio numerio nėra, į išsiųstą laišką atsakymas negautas.

Teismas procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė jos žinomu elektroninio pašto adresu, tačiau atsakymo nebuvo gauta. 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas išnaudojęs kitus įteikimo atsakovei būdus nutarė ieškovo prašymą tenkinti ir procesinius dokumentus atsakovei M. Z. įteikti viešo paskelbimo būdu jai nustatant 16 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė M. Z. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jai įteiktas tinkamai – viešo paskelbimo būdu. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės

1.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2017 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su atsakove, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio CPB-7555 ZIP priedas).

2.       Šalys nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamo turto nėra įgiję (ieškinio CPB-7555 ZIP priedas).

3.       Nei ieškovas, nei atsakovė transporto priemonių nėra įgiję (2020 m. rugsėjo 10 d. DOK-34164 ZIP priedas).

4.       Nepilnamečių vaikų šalys nesusilaukė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

5.         Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad susitarimus susituokti buvo abipusis, abu tikėjo santuokos sėkme, vienas kitą palaikė. Po santuokos sudarymo pradėjo ryškėti charakterio skirtumai bei skirtingas požiūris į bendrą ūkio vedimą dėl ko kildavo tarpusavio nesutarimai. Kadangi kaip sutuoktiniai nebendrauja daugiau negu du metus, mano, kad santuoka yra iširusi galutinai, todėl neskirtinas terminas susitaikyti. Pažymi, kad kaip sutuoktiniai nebendrauja nuo 2019 metų gegužės-birželio, nebepalaiko jokių ryšių, todėl mano, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

 6. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad pažinties su atsakove pradžioje šalys bendravo internetu pusę metų, paskui atsakovė atvyko iš Ukrainos pasisvečiuoti pas ieškovą ir pabuvusi 3-4 mėnesius viršijo terminą leistiną būti Lietuvos Respublikoje be leidimo, todėl šalys nusprendė susituokti, susitvarkyti dokumentus, kad atsakovė galėtų gyventi Lietuvos Respublikoje ir jai po santuokos sudarymo buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Po santuokos sudarymo šalims gyvenant kartu pradėjus pažinti geriau vienas kitą išryškėjo skirtingi šalių charakteriai, nesutapo interesai, nuomonės, prasidėjo pykčiai. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ieškovas nurodė, kad su atsakove visiškai nebendrauja nuo 2019 m. gegužės-birželio mėnesio, kai atsakovė išsikraustė. Nurodė, kad bandė susisiekti su atsakove išspręsti santuokos nutraukimo klausimą, tačiau atsakovė su juo visiškai nebendrauja, bendrų pažįstamų neturi ir nėra galimybės su atsakove susisiekti. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išryškėjus skirtingam šalių požiūriui į gyvenimą, dėl skirtingų charakterių, trūkus tolerancijos vienas kito atžvilgiu, nebuvus moralinės pagarbos. Prašo ieškinį tenkinti ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus.

7.          Teismo nuomone, sutuoktiniai sudarę santuoką nebuvo vienas kitam lojalūs, jiems trūko abipusio palaikymo, paramos ir pagarbos. Ieškovo teigimu, sutuoktinių bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog šalių santuoka yra iširusi, kadangi sutuoktiniai neketina išsaugoti šeimos bei vesti bendrą ūkį, virš metų laiko negyvena kartu, visiškai nebendrauja. Duomenų, pagrindžiančių vieno sutuoktinio kaltę, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

8.   Ieškovas nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, duomenų, kad atsakovei būtų reikalingas išlaikymas, ji būtų nedarbinga byloje nėra, todėl išlaikymas iš šalių viena kitai nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

9. Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovui paliktina pavardė – S., atsakovei – Z. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

10. Ieškovas nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, duomenų apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

        Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

11.Ieškovas nurodė, kad šalys jokio nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto neįgijo, tai patvirtina VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra pateikti į bylą duomenys.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

12.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė į bylą duomenis, kad sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kai ieškinys pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą 2017 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tarp ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. Z., gim. 1995 m. kovo 8 d., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „S.“, atsakovei palikti pavardę – „Z.“.

Išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisti.

Priteisti iš atsakovės M. Z. ieškovui V. S. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja                                                                  Rūta Zubrickaitė