Civilinė byla Nr. 2-7591-777/2013

(Proceso Nr.2-06-3-05792-2013-0)

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 73.2.6.4.10; 99.5;

114.9.1; 114.9.2; 116.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Valei Televičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo,

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 841,75 Lt žalos atlyginimo, procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad                              2011-02-03 Klaipėdoje, Tiltų g. 19 namo kieme, užkritęs nuo namo stogo sniegas su ledo gabalais apgadino transporto priemonę Mersedez Benz C240, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) priklausančią UAB „Prestižas ir kokybe“, apdraustą AB „Lietuvos draudimas“. Dėl padarytos žalos draudėjui buvo išmokėta 841,75 Lt draudimo išmoka. Tiltų g. 12 esančio namo administratorius yra UAB „Paslaugos būstui“, kuris privalėjo tinkamai valdyti, remontuoti, eksploatuoti bei prižiūrėti bendrąją namo inžinerinę įrangą. Ši prievolė nebuvo tinkamai vykdoma.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti žalą iš atsakovo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, o ieškinyje nurodytos aplinkybės prieštarauja viena kitai. Prie ieškinio pridėti bei prie atsiliepimo pateikiami dokumentai patvirtina tą faktą, kad įvykis, dėl kurio ieškovas kreipėsi į teismą tikrai įvyko 2011-02-03, Klaipėdoje, tačiau ne Tiltų g. 19 namo kieme, o prie Tiltų g.           12 namo. Ieškinyje nurodoma, kad žala buvo padaryta adresu Tiltų g. 12. Ta pati įvykio vieta, t.y. Klaipėda, Tiltų g. 12, nurodyta ir ieškovo prie ieškinio pridėtame 2011-03-08 pranešime apie nuostolių atlyginimą. Tai, kad įvykis įvyko prie Tiltų g. 12 namo įrodo dar vienas AB „Lietuvos draudimas“ dokumentas, t.y. 2011-02-04 pareiškėjo (draudėjo) UAB „Prestižas ir kokybė“ pateiktas ieškovui prašymas išmokėti draudimo išmoką, kuriame taip pat nurodoma, kad įvykis įvyko Klaipėdoje, Tiltų g. 12, o ne – Tiltų g. 19. Tačiau UAB „Paslaugos būstui“ neadministruoja ir neadministravo Tiltų g. 12 namo, prie kurio įvyko įvykis. Apie tai atsakovas pranešė ieškovui 2011-05-23 raštu, atsakydamas į ieškovo pateiktą 2011-05-16 pretenziją. Be kita ko, pranešime apie nuostolių atlyginimą nurodyta, kad dėl draudėjo (draudėjo atstovo) veiksmų, t.y. neteisingai policijai nurodyto žalos dydžio, neviršijančio 1 MGL, kai tuo tarpu žalos dydis sudaro 841,75 Lt, ikiteisminis tyrimas dėl 2011-02-03 trečiųjų asmenų veikos buvo pradėtas/nutrauktas LR BPK             3 str. 1 d. 1 p ir BPK 168 str. pagrindu, nebegalima įgyvendinti draudiko reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, todėl AB Lietuvos draudimas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju priimtas išskirtinis sprendimas ir draudimo išmoka išmokama. Tokiu būdu ieškovas, būdamas verslininku, prisiėmė savo veiksmų riziką ir atsakovas negali būti atsakingas už tokius ieškovo veiksmus. Apie 2011-02-03 įvykį atsakovui nebuvo pranešta, apie tai jis sužinojo tik gavęs 2011-05-16 pretenziją, t.y. iš atsakovo buvo atimta galimybė dalyvauti konstatuojant įvykį ir tuo metu padarytą žalą. Nurodė, kad atsakovas yra apsidraudęs savo veiklos civilinę atsakomybę pas ieškovą ir pagal draudimo sąlygas per 3 dienas turėtų apie draudiminį įvykį informuoti draudiką, kad po to jam, kaip draudėjui, būtų atlyginta patirta žala.

Į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. Apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, byla nagrinėtina ieškovo atstovui nedalyvaujant. Teismui 2013-06-25 pateiktame paaiškinime nurodė, kad ieškinyje ir                         2011-03-08 pranešime dėl rašymo apsirikimo nurodytas neteisingas adresas – Tiltų g. 12. UAB „Paslaugas būstui“ administruoja pastatą Tiltų g. 19 ir žala padaryta nukritus sniegui nuo Tiltų g. 19 esančio pastato. Ieškinyje ir 2011-03-18 pranešime turi būti adresas Tiltų g. 19 AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti žalos atlyginimą iš Tiltų g. 19 pastato administratoriaus – atsakovo. Pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ nedraudė UAB „Paslaugos būstui“ civilinės atsakomybės, susijusios su Tiltų g. 19, esančio pastato administravimu.

Atsakovo atstovė advokatė V.Televičienė prašė ieškinį atmesti, kadangi byloje nėra įrodymų, kad žala padaryta Tiltų g. 19. Rašymo klaida gali būti padaryta vieną kartą, nagrinėjamu atveju net ir draudimo išmokos gavėjas nurodė adresą Tiltų g. 12. Ieškovas turėjo galimybę per du metus klaidą sureguliuoti. Be to, tuo laikotarpiu atsakovas buvo apdraudęs civilinę atsakomybę pas ieškovą. Taip pat apie įvykį atsakovas nebuvo tinkamai informuotas, ieškovas nepranešė apie įvykį, galėjo pakviesti į įvykio akto surašymą. Jie tik praėjus dvejiems metams gauna ieškinį, tokiu būdu gaunasi, kad praleistas senaties terminas, atsakovui iš ieškovo gauti draudimo išmoką dėl apdraustos atsakovo civilinės atsakomybės.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis, kuris buvo pastatytas prie Tiltų g. 19A namo, kuriame jis gyvena. Buvo atodrėkis kai krito ledai, jis išgirdo garsą ir pamatė, kad nukrito ledai ant jo bagažinės dangčio. Dėl įvykio jis kreipėsi į policiją, o policiją jį nukreipė į draudimą, nes jis buvo automobilį apdraudęs „Kasko“ draudimu. Draudimas atlygino žalą. Jo namas yra Tiltų g. 19, čia ir įvyko įvykis. Namo administratorius yra UAB „Paslaugos būstui“. Adresas tikrai yra supainiotas, nes iš nuotraukų matosi, kad tai 19 (o ne 12) namas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. vasario 3 d., Klaipėdoje, namo kieme, užkritęs nuo šlaitinio namo stogo sniegas su ledo gabalais apgadino transporto priemonę Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią UAB „Prestižas ir kokybė“ , apdraustą AB „Lietuvos draudimas“. Dėl padarytos žalos draudėjui buvo išmokėta 841,75 Lt draudimo išmoka.

Dėl įvykio vietos, namo administratoriaus.

Byloje kilo ginčas, prie kurio namo Tiltų g. įvyko įvykis. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad įvykis įvyko Tiltų g. 19 namo kieme. Tačiau toliau ieškinyje nurodo, kad atsakovė yra namo Tiltų g. 12 administratorė, todėl privalo atlyginti padarytą žalą. Atsakovas teigia, kad įvykis įvyko Tiltų g. 12, kurio namo jie neadministruoja, o 2011-03-08 ieškovo pranešimas patvirtina, kad įvykis įvyko Tiltų g. 12. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. D. patvirtino, kad įvykio metu buvo sugadintas jo automobilis, kuris stovėjo Tiltų g. 19 namo kieme. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymais ir jo darytomis fotonuotraukomis, be to, šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1PK Viešosios policijos skyriaus              2011-02-14 pažyma dėl sugadinto turto „Mercedes Benz C 240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad 2011-02-03 į Klaipėdos miesto VPK Klaipėdos miesto 1PK su pareiškimu kreipėsi A. D., pranešdamas, kad 2011-02-03 apie 17 val. Klaipėdoje, Tiltų g. 19-40, būdamas bute, išgirdęs triukšmą, per buto langą pamatė, kad ant jo naudojamo automobilio nuo namo nukritę ledai su sniegu, įlenkė šio automobilio priekinį variklio dangtį, bagažinės dangtį ir stogą (b.l.9). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įvykis įvyko prie Tiltų g. 19 namo, o ieškovo pateiktuose dokumentuose buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastato-gyvenamojo namo, adresu Tiltų g. 19, nustatytas turto administratorius UAB „Paslaugos būstui“ (b.l.10-11).

Dėl atsakovo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo, ieškinio senaties.

LR civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Atsakovas byloje teigia, kad įvykio metu jo paties civilinė atsakomybė buvo apdraustas pas ieškovą. Ieškovas nurodė, kad nedraudė UAB „Paslaugos būstui“ civilinės atsakomybės, susijusios su Tiltų g. 19, esančio pastato administravimu. Iš byloje esančios Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo Serija LD Nr. 94187309 matyti, kad draudėjas UAB „Paslaugos būstui“ apsidraudė pas draudiką AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2010-12-20 iki 2011-12-19. Iš priedo prie draudimo liudijimo Serija LD Nr. 94187309, TAI Nr. 175528830 matyti, kad draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo valdomų pastatų, teritorijos ir/ar patalpų, esančių žemiau nurodytais adresais: L.Giros g. 4, LT-92221 Klaipėdos m., 480 kv.m. (priedo 1.1 p.). Duomenų, kad atsakovas buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę dėl valdomų pastatų, teritorijos ir/ar patalpų, adresu Tiltų g. 19, Klaipėda, ar bendrą civilinę atsakomybę, byloje nėra. Teismas daro išvadą, kad įvykio metu namo, adresu Tiltų g. 19, Klaipėdoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, todėl nepagrįsti yra atsakovo argumentai, kad visa atsakovo veikla yra apdrausta pas ieškovą. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatytas subrogacijos taikymo negalimumas.

Esant aukščiau nurodytai teismo išvadai, teismas išsamiau nebepasisako dėl ieškinio senaties, kuri anot atsakovo atstovės atėmė galimybę atsakovui gauti išmoką iš ieškovo dėl apdraustos atsakovo civilinės atsakomybės, nes tai yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamoje byloje.

Dėl žalos atlyginimo.

Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos                III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovo neveikimo nukritęs sniegas.

Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 str.). Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr.D1-347, 11.3. p. numatytas vienas iš statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių – prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m. atstumu. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus.

Minėtas administratoriaus veiklos reglamentavimas patvirtina, kad atsakovas privalėjo tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus (tame tarpe ir stogą) bei namui priskirtą žemės sklypą. Namo stogas, kaip pagrindinė namo konstrukcija, yra to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (LR CK 4.82 str.), kurios tinkamą priežiūrą remiantis LR CK 4.84 straipsniu, turi atlikti bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6. 266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

Byloje konstatuota, kad įvykio metu atsakovas buvo namo, esančio Tiltų g. 19, administratorius, teikiantis daugiabučio namo gyventojams atlygintines paslaugas. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad namo priežiūrą jis būtų pavedęs atlikti kitam asmeniui, todėl atsakovui nepašalinus sniego nuo stogo, nesiimant jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu ir kiemu, jis atsako už atsiradusią žalą dėl nuo namo stogo nukritusio apledėjusio sniego. Aplinkybių, nurodytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, atsakovas byloje neįrodė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta, kad A. D. automobilį buvo pastatęs draudžiamoje vietoje. Atsakovo veiksmai (neveikimas) liudija, kad jis, būdamas atsakingas už daugiabučio namo priežiūrą, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti. Įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio stovėjimo vieta buvo akivaizdžiai pavojinga, atsakovas nepateikė. Dėl to darytina išvada, kad A. D. veiksmai, pasistatant automobilį gyvenamojo namo, kieme, nesant įspėjimo apie galimą pavojų, negali būti pripažinti rizikos prisiėmimu, dėl ko, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, būtų netaikoma atsakovo civilinė atsakomybė.

Atsakovas teigia, kad ieškovo elgesys yra neleistinas, apie įvykį ieškovas būtinai turėjo pranešti atsakovui, kad atsakovas būtų galėjęs dalyvauti konstatuojant įvykį ir jo metu padarytą žalą. Tačiau atsakovas nenurodė, kas būtų pasikeitę atsakovui dalyvaujant konstatuojant įvykį ir jo metu padarytą žalą. Šis atsakovo argumentas yra abstraktus ir deklaratyvaus pobūdžio. Juolab, kad įvykio dieną, t.y. 2011-02-03, A. D. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos AVPK 1 PK, ko pasekoje buvo užfiksuotos įvykio aplinkybės ir automobilio sugadinimai. Minėtus automobilio sugadinimus patvirtino ir 2011-02-04 transporto priemonės techninės apžiūros aktas, vėliau sudaryta remonto sąmata. Bylos nagrinėjimo metu, atmetus atsakovo argumentus dėl įvykio vietos, jokių kitų prieštaravimų dėl įvykio ir jo metu padarytos žalos nenustatyta. Todėl atsakovo argumentas nėra pakankamas pagrindas pašalinti atsakovo atsakomybę (ieškinį atmesti ar tenkinti iš dalies). Juolab, kad tokiam reikalavimui pareikšti yra nustatytas trijų metų ieškinio senaties terminas ir nenumatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra.

Atsakovas teigia, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir kad gavęs iš atsakovo prieštaravimus dėl pareikštos pretenzijos dėl įvykio, neištaisė klaidos. Teismo nuomone, nors ieškovas ir turėjo galimybę atsakyti į ieškovo pateiktą prieštaravimą dėl pareikštos pretenzijos (b.l.29), tačiau pažymėtina, kad atsakovui buvo pranešta dėl įvykio ir pateikta pretenzija dėl draudimo išmokos grąžinimo, todėl atsakovas, būdamas vidutiniškai rūpestingas, atidus ir dėmesingas, ir pats turėjo pareigą domėtis įvykio eiga. Todėl šis atsakovo argumentas taip pat nėra pakankamas pašalinti atsakovo atsakomybę (ieškinį atmesti ar tenkinti iš dalies). Juolab, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išspręstas kilęs ginčas, prie kurio namo Tiltų g. įvyko įvykis.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas turėjo teisę nemokėti draudimo išmokos, tačiau priėmė išskirtinį sprendimą ir ją išmokėjo (b.l.16). Tokiu būdu ieškovas būdamas verslininku prisiėmė savo veiksmų riziką ir atsakovas negali būti atsakingas už tokius ieškovo veiksmus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turėjo teisę, o ne pareigą nemokėti draudimo išmokos, taip pat į tai, kad draudėjas tik neteisingai policijai nurodė žalos dydį, tačiau aiškiai nurodė kreipimosi į policiją priežastį, t.y. turimas automobilio „Kasko“ draudimas, ko pasekoje, ikiteisminį tyrimą dėl 2011-02-03 trečiųjų asmenų veikos buvo atsisakyta pradėti ir ieškovui teko civilinio proceso tvarka įrodinėti ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, tai pat daro išvadą, kad šis atsakovo argumentas nėra pakankamas pašalinti atsakovo atsakomybę (ieškinį atmesti ar tenkinti iš dalies).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti – atsakovas, būdamas pastato, esančio Tiltų g. 19, Klaipėdoje, administratoriumi, turėjo pareigą prižiūrėti ir laiku nuvalyti ant pastato stogo susikupusį sniegą, kad nebūtų padaryta žalos tretiesiems asmenims, tačiau šių pareigų nevykdė arba vykdė jas netinkamai(Vilniaus apygardos teismo             2012-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-1269-781/2012; Vilniaus apygardos teismo             2010-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-1036-567/2010). Dėl tokio atsakovo neveikimo trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, t.y. apgadinta transporto priemonė „Mercedes Benz C 240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nustatytas priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, nes per nustatytą terminą ieškovui neatlygino padarytos žalos (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 841,75 Lt žalos atlyginimas. Žalos dydį patvirtina byloje pateikta pretenzija, aktas prie žalos bylos Nr.1146521, remonto sąmata, pranešimas apie nuostolių atlyginimą, vietinio mokėjimo nurodymas.

Atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti ieškovui netesybas –procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.). Iš atsakovo priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 72 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 841,75 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną litą 45 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 841,75 Lt sumos nuo 2013-05-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio iš atsakovo UAB „Paslaugos būstui“.

Sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos AVPK 1 PK grąžinti bylos nagrinėjimui pateiktą nutarimą, kuriuo remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr.31-At-00222-11.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                    Jolanta Gailevičienė