Civilinė byla Nr. 3K-3-218/2006

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 96.1

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. balandžio 19 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kasatorių SIA „Parex Express Kredits“, advokato M. C., advokatų Irmanto Norkaus ir Arūno Šidlausko, advokato Jono Kurlavičiaus kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovo UAB „Parex Lizingas“ prašymą neleisti pagal pavedimą advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatams A. Šidlauskui, M. C., I. Norkui, M. Nosevič atstovauti ieškovui SIA „Parexs Express Kredit“ ir advokatui J. Kurlavičiui AB „Parex bankas“.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėjas SIA „Parex lizings“ 2003 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į teismą, pareikšdamas pareiškimą dėl juridinio asmens ir valdymo organo, t. y. atsakovo UAB „Parex lizingas“, veiklos tyrimo. Juo pareiškėjas prašė pradėti UAB „Parex lizingas“ administracijos vadovo Zigmo Vaišvilos veiklos tyrimą.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. nutartimi bylą nutraukė.

Pareiškėjas SIA „Parex lizings“ atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas panaikinti 2005 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.

 

Atsakovas UAB „Parex lizingas“ 2005 m. gruodžio 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą neleisti advokatams Arūnui Šidlauskui, M. C., Irmantui Norkui, advokato padėjėjui Miroslavui Nosevič, kitiems advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatams ar advokatų padėjėjams bei advokatui Jonui Kurlavičiui atstovauti pagal pavedimą civilinėje byloje prieš UAB „Parex lizingas“.

            UAB „Parex lizingas“ nurodė, kad jis yra pateikęs Lietuvos advokatūros Advokatų tarybai prašymą „Dėl advokatų Arūno Šidlausko, M. C., Irmanto Norkaus ir advokato padėjėjo Miroslav Nosevič iš advokatų kontoros „Norcous ir parneriai“ bei advokato Jono Kurlavičiaus profesinės etikos reikalavimų bei kitų imperatyvių teisės normų pažeidimų“. Šiame prašyme UAB „Parex lizingas“ nurodė aplinkybes bei argumentus, patvirtinančius, jog minėtų advokatų atstovavimas bylose prieš UAB „Parex lizingas“ pažeidžia advokatų profesinės etikos reikalavimus bei imperatyvias įstatymo normas. Atsakovas nurodė, kad advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatas Arūnas Šidlauskas, taip pat advokatas Jonas Kurlavičius yra buvę juridinio asmens, kurio veikla tiriama šioje byloje, t. y. UAB „Parex lizingas“, atstovais pagal pavedimą. Advokatas Arūnas Šidlauskas yra atstovavęs tiek ieškovui SIA „Parex lizings“, tiek atsakovui UAB „Parex lizingas“. Be to, advokato Arūno Šidlausko ir UAB „Parex lizingas“ santykiai yra konfliktiniai, nes, UAB „Parex lizingas“ nuomone, Arūnas Šidlauskas yra padaręs bendrovei žalos, dėl kurios išieškojimo iš šio advokato yra iškelta civilinė byla.

           

II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė neleisti advokatui M. C. atstovauti ieškovui SIA „Parex Express Kredits“ (SIA „Parex lizings“); neleisti advokatui Jonui Kurlavičiui atstovauti trečiajam asmeniui AB „Parex bankas“. Prašymo neleisti advokatams Arūnui Šidlauskui, Irmantui Norkui ir Miroslavui Nosevič atstovauti SIA „Parex Exprss Kredits“ (SIA „Parex lizings“) kolegija netenkino.

 

Dėl advokato M. C. atstovavimo ieškovui SIA „Parex Express Kredits“

 

            Teismas nustatė, kad ieškovas SIA „Parex Express Kredits“ su advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatu M. C. 2004 m. spalio 4 d. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią įgaliojo advokatą M. C. atstovauti bendrovei visose Lietuvos Respublikos teismuose civilinėse ir baudžiamosiose bylose iki 2005 m. gruodžio 18 d.

            Ieškovas taip pat yra sudaręs atstovavimo sutartis ir su kitais advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatais: A. Šidlausku (2003 m. kovo 25 d. ir 2003 m. gruodžio 19 d. sutartys), I. Norkumi (2003 m. kovo 25 d. sutartis), I. Norkumi, A. Šidlausku ir M. C. (2005 m. rugsėjo 9 d. sutartis). 

 

Teismas nustatė, kad advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatai I. Norkus, A. Šidlauskas, o nuo 2004 m. spalio 4 d. advokatas M. C. vedė bylą prieš atsakovą UAB „Parex lizingas“ dėl jo veiklos ir valdymo organų tyrimo. Advokatas A. Šidlauskas tuo pačiu metu turėjo su atsakovu sudaręs 2003 m. gruodžio 1 d. sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo ir atstovavimo bankroto byloje. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju, kai dviem advokatams I. Norkui ir A. Šidlauskui, turint ieškovo atitinkamus įgalinimus veikti jo vardu UAB „Parex lizingas“ atžvilgiu, vienas iš jų su UAB „Parex lizingas“ sudaro teisinės pagalbos sutartį, pagal kurią gali gauti informaciją, dokumentus, rinkti duomenis, reiškia, kad advokatai nesilaiko vieno iš pagrindinių jų veiklos principo – vengti interesų konflikto, sąžiningai atlikti savo darbą, taip pat vengti pavojaus, kad bus pažeistas konfidencialumas.

            Kadangi advokatai I. Norkus, A. Šidlauskas ir M. Nosevič apeliacinės instancijos teisme ieškovui neatstovauja, tai teismas prašymo neleisti jiems atstovauti ieškovui, netenkino.

 

Dėl advokato Jono Kurlavičiaus atstovavimo

 

            Teismas nustatė, kad advokatas J. Kurlavičius su atsakovu UAB „Parex lizingas“ buvo sudaręs šias sutartis: 1) 2003 m. gruodžio 3 d. teisinės pagalbos sutartį, pagal kurią įsipareigojo atstovauti atsakovui LAB „Oruva“ likvidacinės komisijos posėdžiuose; 2) 2004 m. vasario 20 d. atstovavimo sutartį Rygos Tarptautiniame trečiųjų arbitraže byloje pagal AS „Parekss banka“ ieškinį; 3) atsakovo UAB „Parex lizingas“ bankroto byloje, kurioje ieškinį iškelti bendrovei „Parex lizingas“ bankrotą pareiškė SIA „Parex lizingas“.

            Nagrinėjamoje byloje advokatas J. Kurlavičius nuo 2005 m. sausio 25 d. atstovauja trečiajam asmeniui AB „Parex bankas“ ieškovo pusėje.         

 

Kadangi advokatas J. Kurlavičiaus buvo atsakovo UAB „Parex lizingas“ atstovas Rygos Tarptautiniame trečiųjų arbitraže, bankroto byloje, tai, teismo nuomone, jo atstovavimas nagrinėjamoje byloje AB „Parex bankas“ yra negalimas (Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalis).

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu SIA „Parex Express Kredits“ prašo panaikinti tą Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kurioje buvo nutarta neleisti advokatui M. C. atstovauti kasatoriui ir priimti naują sprendimą – UAB „Parex lizingas“ prašymo dalį dėl neleidimo advokatui M. C. atstovauti SIA „Parex Express Kredits“ atmesti. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

            1. Lietuvos apeliacinis teismas, neteisingai įvertinęs aplinkybes, nepagrįstai nusprendė, kad advokatų kontoros advokatai I. Norkus, A. Šidlauskas ir M. C., atlikdami savo darbą, nesilaikė advokatų veiklos principų vengti interesų konflikto, taip netiesiogiai nurodydamas, kad tariamas advokato A. Šidlausko interesų konfliktas taikytinas dėl visų advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatų. Kasatoriaus nuomone, teigti, kad vieno kontoros advokato interesų konfliktas, netgi jeigu toks ir būtų konstatuotas, taikomas visai advokatų kontorai, yra nepagrįsta.

            2. Teismas konstatavo faktą, kad advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatai turi galimybę disponuoti UAB „Parex lizingas“ dokumentais, kuriuos galėjo gauti advokatas A. Šidlauskas. Darydamas tokią išvadą teismas netyrė, ar apskritai yra grėsmė atskleisti konfidencialią informaciją, ignoravo faktą, kad Latvijos „Parex“ grupės įmonės valdo daugiau kaip pusę UAB „Parex lizingas“ akcijų, todėl pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnį šios įmonės galėjo, gali ir galės susipažinti su visais UAB „Parex lizingas“ dokumentais ir naudoti juos savo teisių bei teisėtų interesų gynybai. Esant tokiai situacijai, kasatorius taip pat turi įstatymo nustatytą teisę susipažinti su visais UAB „Parex lizingas“ dokumentais, todėl advokato A. Šidlausko gauta informacija bet kuriuo atveju kasatoriui yra prieinama.

            3. Teismo nutartimi buvo šiurkščiai suvaržyta kasatoriaus, kaip užsienio valstybės subjekto, teisė į tinkamą ir kompetentingą atstovavimą ir gynybą Lietuvos teismuose, taip pat teisė laisvai pasirinkti atstovą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta asmens teisė į teisminę gynybą. Teisė turėti atstovą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais.

            4. Teismo nutartimi nepagrįstai suvaržyta ir apribota kasatoriaus investicijų Lietuvoje apsauga. Nuo 2003 metų UAB „Parex lizingas“ bylinėjasi su kitomis „Parex“ grupės įmonėmis, šių interesus ginant ir atstovaujant advokato I. Norkaus kontoros advokatams. Teismas, konstatuodamas, kad iš principo visa advokato I. Norkaus kontora toliau nebegali atstovauti „Parex“ grupės įmonių interesams bylose prieš UAB Parex lizingas, apskritai suvaržo „Parex“ grupės galimybes ginti savo investicijas Lietuvoje.

            5. Kasatoriaus nuomone, sistemingai kaltindami Latvijos „Parex“ grupės atstovus, UAB „Parex lizingas“ atstovai siekia susilpninti kasatoriaus ir viso Latvijos „Parex“ grupės gynybą, eliminuojant jos teisėtus atstovus ir taip nepagrįstai suvaržyti šių teisę į tinkamą atstovavimą teisme.

           

            Kasaciniu skundu advokatas M. C. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kurioje buvo nutarta neleisti advokatui M. C. atstovauti SIA „Parex Express Kredits“ ir priimti naują sprendimą - atsakovo prašymo netenkinti. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

            1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Cotra AG v. AB Naujasis Vilnius (civilinė byla Nr. 3K-3-1194/2002), taip pat byloje Falkenhorst AG v. AB Naujasis Vilnius (civilinė byla Nr. 3K-3-339/2003).

            Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovu arba gynėju, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju”. Advokatų profesinės etikos kodekso 17 straipsnyje yra nustatyti tam tikri atvejai, kada advokatas negali priimti pavedimo bylai. Lietuvos advokatų etikos kodekso 3.1 punkte nustatyta, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tarp šių klientų interesų yra prieštaravimų. Taigi interesų konfliktų draudimas taikomas vienam konkrečiam advokatui, o ne visai advokatų kontorai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje „Cotra AG” v. AB „Naujasis Vilnius” vienareikšmiškai konstatavo, kad „advokatų kontoros advokatų dalyvavimas, teikiant teisines paslaugas juridiniam asmeniui, neatima teisės kitiems tos pačios kontoros advokatams teikti teisines paslaugas kitam juridiniam asmeniui, jeigu nenustatytas šių advokatų piktavališkas susitarimas” (civilinė byla Nr. 3K-3-1194/2002).

            2. Teismo nutartimi buvo šiukščiai suvaržyta ieškovo, kaip užsienio valstybės subjekto, teisė į tinkamą ir kompetentingą atstovavimą ir gynybą Lietuvos teismuose, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Teismas nepagrįstai išplėtė Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų asmens teisės į atstovą apribojimų sąrašą, pernelyg plačiai išaiškino Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatos turinį. Taip teismas neproporcingai suvaržė Latvijos „Parex” grupės įmonių teisę į tinkamą teisių gynybą ir atstovavimą Lietuvos teismuose, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, CPK 5 straipsnį.

            3. Teismas pasisakė dėl nagrinėjamoje byloje neįtrauktų advokatų, kurie nėra sudarę atstovavimo sutarties su ieškovu, ar nagrinėjamoje byloje nedalyvavusių advokatų teisių ir pareigų – dėl tokių advokatų tariamos interesų konflikto situacijos, konfidencialios informacijos atskleidimo pavojaus ir pan., nors sprendimą formaliai tarsi priėmė tik dėl advokato M. C.. Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad „advokatų kontoros advokatai I. Norkus, A. Šidlauskas ir M. C....nesilaikė advokatų veiklos principų vengti interesų konflikto, pavojaus, kad bus pažeistas konfidencialumas”. Kasatorius teigia, kad toks konstatavimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms bei pareigoms. Kasatorius yra įsitikinęs, kad teismas pažeidė kertinį civilinio proceso principą audiatur et altera pars, nusprendė dėl teisių ir pareigų asmenų, kurie nebuvo įtraukti dalyvauti byloje ir kuriems apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta. Visiems šiems asmenims buvo atimta teisė pateikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, paneigti atsakovo teiginius, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus bei samprotavimus ir kt. (CPK 42, 59 straipsniai).

            Teismas priėmė nutartį dėl visų advokatų kontoros „Norcous ir partneriai” advokatų in corpore. Teismas konstatavo, kad advokatų kontoros „Norcous ir partneriai” advokatams, atstovaujant ieškovui kyla interesų konfliktas. Taigi teismas nusprendė už akių ir dėl kitų advokatų kontoros „Norcous ir partneriai” advokatų teisių ir pareigų.

            4. Skundžiamoje nutartyje yra konstatuoti faktai, kurie neatitinka tikrovės ir kurie niekada neegzistavo. Nepagrįstas yra teismo teiginys, kad advokatas A. Šidlauskas šioje byloje yra atstovavęs tiek ieškovui SIA „Parex Express Kredits”, tiek ir atsakovui UAB „Parex lizingas”. Kasatoriaus teigimu, jis šioje byloje niekada neatstovavo atsakovui. Tokių duomenų byloje nėra. Kasatorius šioje byloje visada atstovavo tik ieškovui.

 

            Kasaciniu skundu advokatai Irmantas Norkus ir Arūnas Šidlauskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kurioje buvo nutarta neleisti advokatui M. C. atstovauti SIA “Parex Express Kredits” ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovo prašymo netenkinti. Kasatoriai nurodo tuos pačius teisinius argumentus, kokius savo kasaciniame skunde yra nurodęs kasatorius advokatas M. C..

 

            Kasaciniu skundu advokatas Jonas Kurlavičius prašo panaikinti tą Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kurioje buvo nutarta advokatui Jonui Kurlavičiui neleisti atstovauti trečiajam asmeniui šioje byloje ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą atmesti. Kasacinį skundą kasatorius grindžia šiais argumentais:

            Teismas ginčo teisiniam santykiui taikė netinkamą materialinės teisės normą, t. y. nors Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalis ginčo teisinio santykio nereglamentuoja, teismas nutarties motyvus iš esmės grindė šia teisės norma. Kasatorius teigia, kad Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas šalies atstovui, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas ar gynėjas, būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad AB „Parex bankas“, kuriam kasatorius atstovauja byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, niekada nebuvo ir nėra viena iš bylos šalių, AB „Parex bankas“ šioje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.

            Kasatorius nurodo, kad teisės aktai, įtvirtinantys asmens teisės į tinkamą interesų gynybą apribojimus, yra CPK 56, 60 straipsniai, Advokatūros įstatymo 25, 43 straipsniai. Dėl to, atsižvelgiant į Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotus konstitucinių teisių ribojimo principus, pripažintina, kad nurodytuose teisės aktuose pateikiami asmens teisės į tinkamą interesų gynybą apribojimai turi būti aiškinami kaip baigtiniai ir, be abejo, siaurinamai. Tuo tarpu teismas, pažeisdamas šiuos principus ir suvaržydamas konstitucinę trečiojo asmens teisę pasirinkti atstovą, ne tik, kad nenustatė įstatymuose įtvirtintos sąlygos, leidžiančios šios teisės suvaržymus ir apribojimus, bet ir nepagrįstai išplėtė Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų asmens teisės į atstovą apribojimų sąrašą, taip pernelyg plačiai išaiškindamas Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalį.

 

            Atsiliepimu į advokato M. C. kasacinį skundą atsakovas UAB „Parex lizingas“ prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

            1. Kasacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės paduoti kasacinį skundą. Advokatai kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad jie yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas CPK 37 straipsnio 2 dalies normos turinį, kasatorius ignoruoja šio straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina būtiną sąlygą tam, kad asmuo būtų laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu. Advokatas, kuris yra vienos šalies atstovas, negali veikti kaip savarankiškas byloje dalyvaujantis asmuo, todėl advokatas gali paduoti kasacinį skundą tik tuo atveju, jeigu jis skundą paduoda atstovaujamojo vardu. Nagrinėjamu atveju advokatas M. C. padavė kasacinį skundą ne kaip ieškovo atstovas, o kaip savarankiška proceso šalis, nors tokia proceso šalimi šioje byloje niekada nebuvo.

            2. Kasatorius padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuri nėra kasacijos objektas. Teismas skundžiama nutartimi išsprendė atskirą klausimą, kuriuo buvo siekiama užtikrinti normalią proceso eigą. Šia nutartimi nebuvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, ja taip pat nebuvo sprendžiamas SIA „Parex Express Kredits” teismui paduotame atskirajame skunde pareikštas reikalavimas bei ji neužkirto kelio tolesnei bylos eigai. Dėl šių priežasčių galima pagrįstai teigti, kad teismas kasatoriaus skundžiamą nutartį priėmė CPK 290 straipsnio nustatyta tvarka ir ji negali būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo ar nutarties, kuria yra baigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės.

            Atsakovo teigimu, skundžiama nutartis negali būti kasacijos objektas, nes net ir tuo atveju, jei priimant nutartį buvo padarytas materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, tai toks pažeidimas neturi jokios įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui bei teisėto sprendimo priėmimui.

 

            Atsiliepimu į SIA „Parekss Express Kredits” kasacinį skundą atsakovas UAB „Parex lizingas” prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo šiuos atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus:

            Kasatorius padavė kasacinį skundą dėl nutarties, kuri nėra kasacijos objektas. Skundžiama nutartimi teismas išsprendė atskirą klausimą, kuriuo buvo siekiama užtikrinti normalią proceso eigą. Šia nutartimi nebuvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, ja taip pat nebuvo sprendžiamas SIA „Parex Express Kredits” Lietuvos apeliaciniam teismui paduotame atskirajame skunde pareikštas reikalavimas, nutartis taip pat neužkirto kelio telesnei bylos eigai. Dėl šių priežasčių galima teigti, kad teismas kasatoriaus skundžiamą nutartį priėmė CPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka ir ji negali būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo ar nutarties, kuria yra baigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės.

 

            Atsiliepimu į advokatų I. Norkaus ir A. Šidlausko kasacinį skundą atsakovas UAB „Parex lizingas“ prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo tuos pačius teisinius argumentus, kokius yra nurodęs atsiliepime į advokato M. C. kasacinį skundą.

 

            Atsiliepimu į advokato J. Kurlavičiaus kasacinį skundą, atsakovas UAB „Parex lizingas“ prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo tuos pačius teisinius argumentus, kokius yra išdėstęs kituose savo atsiliepimuose į kasacinius skundus.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

           

            CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas  kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstuosius sprendimą ir (ar) nutartį teisės taikymo aspektu. Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja. Kasatoriai SIA „Parex Express Kredits“ ir advokatai M. C. bei J. Kurlavičius kasaciniais skundais prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, kuria neleista advokatui M. C. atstovauti pagal pavedimo sutartį ieškovui SIA „Parex Express Kredits“, advokatui Jonui Kurlavičiui - AB „Parex bankas“. Kasatoriai kelia klausimus dėl asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir teismo galimybės neleisti atstovauti byloje kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu (CPK 56 straipsnio 3 dalis).

            Pagal CPK reikalavimus atstovais pagal pavedimą civiliniame procese gali būti tik advokatai arba juridinių asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Keliamus reikalavimus dažniausiai atitinka advokatai, nes jų teisinė kvalifikacija yra patikrinama laikant advokato egzaminus, taip pat dėl to, kad  jie nuolat kelia dalykinę kvalifikaciją. Advokatų veiklos principus reglamentuoja 2004 m. kovo 18 d. Advokatūros įstatymas su vėlesniais pakeitimais. Minėtas įstatymas nustato advokatų veiklos principus: jų veiklos laisvę ir nepriklausomybę; tarpusavio santykių demokratiškumą; kolegiškumą ir sąžiningą konkurenciją; veiklos teisėtumą; kliento paslapties neatskleidimą; lojalumą klientui; interesų konflikto vengimo bei nepriekaištingo elgesio principą. Advokatūros įstatymo 39 straipsnyje yra nustatytos advokato pareigos. Jame nurodoma, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai ir pilietiškai.

            Atsakovas UAB „Parex lizingas“ Lietuvos apeliaciniame teisme nurodė aplinkybes ir argumentus apie tai, kad advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatai, taip pat advokatas Jonas Kurlavičius, atstovaudami bylose prieš UAB „Parex lizingas“, pažeidžia advokatų profesinės etikos reikalavimus bei imperatyvias įstatymo normas.

            Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatas M. C. 2004 m. spalio 4 d. sudarė atstovavimo sutartį su ieškovu SIA „Parex Express Kredits“ atstovauti jo interesams visose civilinėse ir baudžiamosiose bylose iki 2005 m. gruodžio 18 d. Be to, ieškovas SIA „Parex Express Kredits“ yra sudaręs atstovavimo sutartis ir su kitais advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatais iš kurių Arūnas Šidlauskas tuo pačiu metu sudarė sutartį su atsakovu UAB „Parex lizingas“ dėl teisinės pagalbos teikimo ir atstovavimo bankroto byloje. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė, kad advokatas M. C. į bylą pateikė atsakovo UAB „Parex lizingas“ sąskaitų–faktūrų nuorašus, kuriuos padarė nuo  advokato Arūno Šidlausko patvirtintų nuorašų ir patvirtino savo parašu, t. y. pasinaudojo tos pačios advokatų kontoros kito advokato turima informacija.

            Teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokatas M. C. panaudojo kito advokato turimą informaciją ir taip pažeidė Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Advokatų etikos kodekso 3 straipsnio 3.2 punkto nuostatas.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad advokatas Jonas Kurlavičius šioje byloje atstovauja trečiajam asmeniui AB „Parex bankas“. Jis pagal 2004 m. vasario 20 d. atstovavimo sutartį atstovavo ir atsakovui UAB „Parex lizingas“ Rygos Tarptautiniame trečiųjų arbitraže byloje pagal AB „Parex bankas“ ieškinį. Be to, tas pats advokatas atstovavo UAB „Parex lizingas“ bankroto byloje, kurią inicijavo SIA „Parex lizingas“, šiuo metu vadinamas SIA „Parex Express Kredits“. Taigi advokatas Jonas Kurlavičius nagrinėjamoje byloje atstovauja AB „Parex bankas“, kurio interesai yra tokie pat kaip ir ieškovo SIA „Parex Express Kredits”. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs visas šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad advokatas šiurkščiai pažeidė Advokatūros įstatymo imperatyvius reikalavimus, nustatančius, kad advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovu arba gynėju, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju (Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Taigi advokato Jono Kurlavičiaus atstovavimas nagrinėjamoje byloje AB „Parex bankas” yra negalimas.

            Nagrinėjamoje byloje kasacinius skundus yra padavę advokatų kontoros „Norcous ir partneriai“ advokatai Arūnas Šidlauskas ir Irmantas Norkus. Pagal CPK 342 straipsnį kasacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Advokatai Arūnas Šidlauskas ir Irmantas Norkus šioje byloje ieškovui SIA „Parex Express Kredits” neatstovavo, o tai reiškia, kad jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys CPK 37 straipsnio prasme. Kadangi jų kasaciniai skundai priimti be pagrindo, tai kasacinis procesas pagal Arūno Šidlausko ir Irmanto Norkaus kasacinius skundus nutrauktinas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Kasacinį procesą pagal advokatų Irmanto Norkaus ir Arūno Šidlausko kasacinį skundą nutraukti.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Romualdas Čaika

 

 

                                                                                                Sigitas Gurevičius

 

 

                                                                                                                        Bronius Pupkovas