PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-574-1105/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo L. K. (toliau – ir atsakovas) priteisti 142,71 Eur negrąžinto kredito; 22,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos; 5,73 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos; 19,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 142,71 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 26 d.); 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (142,71 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 15,00 Eur žyminio mokesčio; 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2.       Paaiškino, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – ir pradinė kreditorė) ir atsakovas 2019 m. spalio 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią kredito davėjas atsakovui suteikė 150,00 Eur kreditą 36 mėnesių terminui, kredito mokestis (palūkanos) – 82,92 Eur, metinė palūkanų norma MPN – 39 proc., MPN pritaikius nuolaidą – 31,2 proc., sutarties administravimo mokestis – 40,68 Eur, grąžinimo data – 2022 m. spalio 26 d. (Sutarties Specialiosios sąlygos, Standartinė informacija apie vartojimo kreditą). Teigė, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus, todėl 2020 m. birželio 12 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, Sutartis 2020 m. birželio 28 d. buvo nutraukta. 

3.       Taip pat nurodė, kad tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, tarp jų, ir į atsakovo skolą. Pagal bylų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 6 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01, ieškovei perleistos reikalavimo teisės į atsakovo skolą, 2020 m. liepos 9 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo, išsiųstu 2020 m. liepos 16 d. el. laišku, atsakovas informuotas apie reikalavimo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimą ieškovei.

4.       Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo L. K. ieškovei 142,71 Eur negrąžintą kreditą, 22,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 5,73 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 19,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 40,91 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 26 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (231,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

6.       Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas, atsakovas nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą nustatytais terminais, Sutartis nutraukta, duomenų apie tai, kad kreditas ir iki sutarties nutraukimo paskaičiuotos mokėjimo palūkanos sumokėtos pradinei kreditorei ar ieškovei, byloje nėra. Sprendė, kad ieškinys dėl šios dalies pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 142,71 Eur negrąžintas kreditas ir 22,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, ieškovės paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo. Taip pat teismas ieškovei priteisė 19,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.).

7.       Nors ieškovė taip pat prašė priteisti 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 142,71 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, teismas pažymėjo, kad tokios formos negautų pajamų priteisimas, kokį nurodo ieškovė, leistų ieškovei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovo jam tinkamai vykdant Sutartį, t. y. iki Sutarties termino pabaigos sumokant Sutartyje numatytas pelno palūkanas. Sprendė, kad ieškovei priteistina bendra palūkanų (paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo) ir negautų pajamų (kaip pelno palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos) suma negali būti didesnė nei 82,92 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovui tinkamai vykdant Sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. spalio 26 d.), ieškovė būtų gavusi 40,91 Eur negautų pajamų, todėl šią sumą, kaip negautas pajamas, priteisė iš atsakovo.

8.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (142,71 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kadangi skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima tik tas kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

9.       Kadangi pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.18. punktą, šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio, kuris suprantamas kaip mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei pasiskirstymą ir kt., teismas ieškovės reikalavimą dėl administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, tenkino ir iš atsakovo priteisė 5,73 Eur administravimo mokesčio.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimą už akių pakeisti ir iš atsakovo L. K. priteisti 31,20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 142,71 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 26 d.), 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (142,71 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. spalio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

10.1.                      Apeliantės teigimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.

10.2.                      Apeliantė pažymi, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito nekito ir nekinta iki šiol, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 31,20 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (142,71 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko.

10.3.                      Apeliantė mano, kad jos negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su Vartojimo kredito įstatymo 17 str. 1 d. reikalavimais, nes atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuotą, objektyvios tiesos neatitinkančią negrąžintą kredito sumą.

10.4.                      Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 82,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 40,68 Eur Sutarties administravimo mokestį.

10.5.                      Apeliantė nurodo, kad kredito davėjo pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Pradinė kreditorė, jeigu atsakovas iki Sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinusi šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavusi planuotas pajamas.

10.6.                      Mano, kad teismui konstatavus, jog jei atsakovas po Sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidarytų absurdiška situacija, kadangi atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Pažymi, jog pradinė kreditorė gali skolinti, perskolinti ne tik už 31,20 proc. palūkanų normą, bet ir už 75,00 proc. palūkanų normą.

10.7.                      Paaiškina, kad apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas.

10.8.                      Teigia, kad, viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus Sutarties terminui apeliantei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu bus išvengta papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.

10.9.                      Pažymi, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, nes pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 31,20 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

12.       Apeliaciniu skundu yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalys, kuriomis buvo tik iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, paskaičiuotų iki sutarties termino pabaigos, priteisimo ir atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik šių skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

13.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 26 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteiktas 150,00 Eur kreditas 36 mėnesių terminui, kredito mokestis (palūkanos) – 82,92 Eur, metinė palūkanų norma – 39 proc., pritaikius nuolaidą – 31,2 proc., sutarties administravimo mokestis – 40,68 Eur, grąžinimo data – 2022 m. spalio 26 d. Kadangi atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, pradinė kreditorė 2020 m. birželio 12 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Sutartį 2020 m. birželio 28 d. nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, tarp jų, ir į atsakovo skolą, 2020 m. liepos 9 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo, išsiųstu 2020 m. liepos 16 d. el. laišku, atsakovas informuotas apie reikalavimo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimą ieškovei.

14.       Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės visas reikalavimo teises, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo negrąžintą kreditą, mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, dalį administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, negautas pajamas, paskaičiuotas iki ieškinio parengimo dienos. Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino ir šios sprendimo už akių dalys nėra skundžiamos apeliaciniu skundu.

15.       Apeliantė teismo taip pat prašė priteisti 31,2 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo iki sutarties termino pabaigos, skaičiuojant negautas pajamas procentine išraiška nuo visos negrąžinto kredito sumos. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą patenkino tik iš dalies, ir priteisė ieškovei konkrečią, pagal Sutartį sutartą ir pagal mokėjimo grafiką paskaičiuotą, negautų pajamų, kaip negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, sumą. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad tokios formos negautų pajamų priteisimas, kokį nurodo ieškovė, leistų ieškovei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovo jam tinkamai vykdant Sutartį. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, be to, negrąžinta kredito suma nekito ir nekinta iki šiol, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, todėl apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 31,20 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (142,71 Eur), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko.

16.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17.       Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovo pradinei kreditorei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 31,20 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis.

18.       Nors apeliantė teigia, kad ji pagrįstai prašo priteisti negautas pajamas, skaičiuojant 31,20 procentų palūkanas nuo visos negrąžinto kredito sumos, motyvuodama tuo, kad negrąžinto kredito suma nemažėja, todėl ieškovės negautos pajamos turi būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos, taip pat argumentuodama kredito gavėjo teisėtų interesų apsauga ir teigdama, kad toks negautų pajamų skaičiavimo metodas yra iš esmės palankesnis atsakovui, nes jis gali bet kada, t. y. anksčiau nei iki kredito grąžinimo termino, grąžinti ieškovei vartojimo kreditą, todėl priteisiant iš atsakovo konkrečią negautų pajamų sumą, atsakovas nukentėtų, taip pat nors teigia, kad nuostolius patiria nuo visos negrąžinto kredito sumos, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti.

19.       Nors Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise, kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovui net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, jis nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovo priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma. Juo labiau kad bylos duomenys rodo atsakovo visišką pasyvumą ir objektyvios galimybės pasinaudoti Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nebūvimą.

20.       Tokios formos negautų pajamų priteisimas, kokį nurodo ieškovė, leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovo pastarajam tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki Sutarties termino pabaigos sumokant Sutartyje numatytas pelno palūkanas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 31,20 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike. Aplinkybė, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Visas šias aplinkybes ir jų teisingą vertinimą pateikė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais šiuo aspektu, todėl plačiau dėl to nebepasisako.

21.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 31,20 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos Sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradinei kreditorei sumokės 82,92 Eur mokėjimo palūkanų, t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą. Tai reiškia, kad ieškovei priteistina bendra palūkanų (paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo) ir negautų pajamų (kaip pelno palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos) suma negalėjo būti didesnė nei Sutartyje sutarta pelno palūkanų suma. Visas šias aplinkybes ir skaičiavimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė ir atliko teisingai bei pagrįstai, remdamasis tiek kasacinio teismo išaiškinimais dėl negautų pajamų prigimties, tiek CK normomis, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo už akių dalis yra pagrįstas ir teisėta.

22.       Nors apeliantė teigia, kad pradinė kreditorė, gavusi įmokas, jas būtų galėjusi perskolinti, todėl būtų išlikęs pastovus Sutartyje sutartų procentų ar net didesnių palūkanų srautas, tokių savo teiginių apeliantė neįrodinėjo ir neįrodė, kad iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius, ir dėl to negavo pajamų, juo labiau tokių negautų pajamų negrindė jokiais finansiniais skaičiavimais ir neteikė teismui duomenų, kokias konkrečias pajamas ji būtų gavusi. Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai, jis būtų sumokėjęs ne tik mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir visą Sutarties administravimo mokestį, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų nesiejo su administravimo mokesčiu, juo labiau kad pati administravimo mokesčio paskirtis paneigia galimybę jį vertinti kaip negautas pajamas.

23.       Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti 31,2 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė, kadangi skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima tik tas kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovė su tokiais teismo argumentais nesutinka, teigia, kad ji iki tol, ko atsakovas negrąžins kredito, toliau naudodamasis ieškovės piniginėmis lėšomis, ji patiria ir patirs nuostolius, negautų pajamų forma, negalėdama savo pinigais disponuoti, juos perskolinti.

24.       Nutarties 16 punkte jau aptarta kas yra laikoma negautomis pajamomis. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 31,20 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos Sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradinei kreditorei sumokės konkrečią sutartą palūkanų sumą. Pradinė kreditorė, sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes, t. y. už ilgesnį nei Sutarties laikotarpis, mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kredito grąžinimo termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad tinkamo sutarties vykdymo atveju ji tokias pajamas būtų gavusi.

25.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turi teisę į visų patirtų nuostolių atlyginimą, tačiau būtent ieškovei šiuo atveju tenka pareiga tokių negautų pajamų (nuostolių) dydį įrodyti. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, kaip jau minėta Nutarties 22 punkte, šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui sutartyje nustatytu terminu ar vėliau grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 31,20 procentų metinėmis palūkanomis ar gavusi kokias konkrečias pajamas.

26.       Be to, tokia situacija, kokios siekia ieškovė, prašydama priteisti nuostolius pagal pelno palūkanų normą nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant juos iki visiško kredito grąžinimo, neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų. Šiuos argumentus taip pat pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliantė jų nepaneigė. Svarbu ir tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju jau yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai ir ieškovė turėjo pagrįsti bei įrodyti, kad jos patirti nuostoliai yra didesni, tačiau, kaip jau minėta, tokių įrodymų neteikė, o tik deklaratyviai teigė apie perskolinimo galimybę ir iš to gautinas hipotetines pajamas.

27.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, be to, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). 

28.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. 

Teisėjos                                                                        Dalia Pranckienė

Laimutė Sankauskaitė

Birutė Valiulienė