Pranešėja Laureta Ulbienė                                                       Baudžiamoji byla Nr.1S-7-211/2013

Teisėja Virginija Liudvinavičienė                                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                  2.5.19;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, 

teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Artūro Pažarskio,             

sekretoriaujant  Linai Butkuvienei,                           

dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,

gynėjui adv. Edgarui Dereškevičiui,

teismo posėdyje Lietuvos Respublikos  BPK 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo  2012 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria  nebuvo tenkintas nuteistojo L. L. prašymas dėl pripažinimo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo viršininkas atsisakė teikti pareiškėją pataisos įstaigos vietovės apylinkės teismui, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, kad šis svarstytų klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; panaikintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-01-04 sprendimas Nr. 2S-58; Lukiškių tardymo izoliatorius kalėjimas įpareigotas įstatymo nustatyta tvarka spręsti iš naujo nuteistojo L. L. teikimo klausimą pataisos įstaigos vietovės teismui, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, kad šis galėtų svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

              Kolegija, išnagrinėjusi teikimą, nuteistojo L. L. asmens bylą,

n u s t a t ė :

L. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008-06-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d., 260 str. 3 d., 104 str., 140 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 138 str. 1 d.,  181 str. 2 d., 140 str. 2 d., 129 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 ir 10 p., 284 str. 1 d., 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., 253 str. 2 d., 63 str. 5 d. 3 p., 6 d. laisvės atėmimu 20 metų. Minėtu nuosprendžiu 10 metų iš laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2008-06-30 ir į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas suėmimo laikas nuo 2005-01-19 iki 2008-06-30.

2011-10-20 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo gautas nuteistojo L. L. prašymas dėl kreipimosi į apylinkės teismą su teikimu dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 3 d. 1 p., tačiau kalėjimo direktorius 2011-11-15 raštu Nr. 22.1362 atsisakė tenkinti nuteistojo prašymą, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo L. L. atžvilgiu taikytina ne LR BVK 157 str. 3 d. 1 p., o LR BVK 157 str. 3 d. 4 p. nuostatos.

Nesutikdamas su minėtu atsakymu, nuteistasis L. L. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2012-01-04 raštu Nr. 2S-58 taip pat skundo netenkino, motyvuodamas, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija, atsisakydama teikti nuteistąjį teismui dėl lygtinio paleidimo, elgėsi teisėtai bei pagrįstai.

Nuteistasis L. L. 2012-01-30 pateikė skundą (Administracinė byla Nr. 1-2092-281/2012, b. l. 1-5) Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašydamas 1) pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo viršininkas, kaip vienas iš valstybinio administravimo subjektų, atsisakydamas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, atsisako teikti pareiškėją pataisos įstaigos vietovės apylinkės teismui, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, kad šis svarstytų klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-01-04 sprendimą Nr. 2S-58; 3) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą įstatymo nustatyta tvarka spręsti iš naujo nuteistojo L. L. teikimo klausimą pataisos įstaigos vietovės teismui, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, kad šis galėtų svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-05-23 priėmė nutartį (administracinė byla Nr. 1-2092-281/2012, b. l. 69-71) bylą perduoti pagal teismingumą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas siekia būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, klausimą spręsti perdavė bendrosios kompetencijos teismui.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-06-29 nutartimi pripažinęs, kad skundas pagal savo prasmę iš esmės atitinka nuteistojo prašymą spręsti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netenkino nuteistojo L. L. prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo gynėjas advokatas Edgaras Dereškevičius pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui prašydamas panaikinti nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Vilniaus apygardos teismas 2012-07-17 nutartimi (Teikimo byla Nr. T-304-870/12, b.l. 50-52) panaikino skundžiamą nutartį ir grąžino bylą tam pačiam teismui priimti sprendimą  dėl nuteistojo L. L. 2012-01-30 skunde nurodytų prašymų. Nutartyje konstatavo, kad nuteistasis skundu prašė įvertinti pataisos įstaigos administracijos bei Kalėjimų departamento veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumą.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-03 nutartimi netenkino nuteistojo L. L. prašymo dėl pripažinimo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo viršininkas atsisakė teikti pareiškėją pataisos įstaigos vietovės apylinkės teismui, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, kad šis svarstytų klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 2) panaikino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-01-04 sprendimą Nr. 2S-58; 3) įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą įstatymo nustatyta tvarka spręsti iš naujo nuteistojo L. L. teikimo klausimą pataisos įstaigos vietovės teismui, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, kad šis galėtų svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde nuteistojo L. L. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-03 nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei įpareigoti žemesnės instancijos teismą iš naujo spręsti nuteistojo L. L. skundą objektyviai, nešališkai ir teisingai. Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistos nuteistojo L. L. konstitucinės teisės, įtvirtintos pirmiausia LR Konstitucijos 6 str., kur įtvirtinta teisė, kad valdžios įstaiga tarnautų žmonėms, nes nuteistojo skundą dėl valstybinių administravimo subjektų – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bei Kalėjimų departamento vadovų veiksmų išnagrinėjo ne specializuotas teismas – Vilniaus apygardos administracinis teismas, o bendrosios kompetencijos teismas. Tuo buvo pažeista tiek minėta konstitucinė nuostata, o taip pat ir LR BPK 362 str. nuostatos. Pasak gynėjo, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas privalo nagrinėti su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, tame tarpe ir klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ne pagal nuteistojo prašymą (skundą), bet pagal pataisos įstaigos administracijos teikimą. Tokio teikimo nesant, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiamą sprendimą priėmė viršijant savo kompetenciją.

Gynėjo nuomone, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo L. L. skundą, privalėjo konstatuoti, kad Lukiškių kalėjimo administracijai kilus dvejonių dėl to, kuri gi teisės norma LR BVK 157 str. 3 d. 1 p. ar LR BVK 157 str. 3 d. 4 p. taikytina nuteistojo atžvilgiu, privalėjo laiku, tai yra suėjus formaliam teikimo surašymo pagrindui (1/3 nuteistojo L. L. bausmės atlikimo momentu) kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su atitinkamu teikimu, tačiau ne tarpininkauti dėl lygtinio paleidimo, bet priešingai – išdėstyti poziciją, kad jų nuomone šiuo atveju taikytina BVK 157 str. 3 d. 4 p. nuostata ir palikti teismui spręsti ir išaiškinti minėtų normų konkurencijos atvejį.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo L. L. skundo dėl galimai neteisėto Lukiškių kalėjimo administracijos neveikimo momentu ir pusę metų po to galiojo kita – LR BVK 157 str. redakcija, kuri numatė galimybę turintiems nepilnamečių vaikų būti lygtinai paleistiems atlikus trumpesnį bausmės laiką. Gynėjo teigimu, nuteistojo L. L. lygtinio paleidimo klausimo sprendimas buvo tyčia neteisėtai vilkinamas, kad minėtos įstatymo redakcijos nuteistajam iš viso nebūtų įmanoma pritaikyti.

Gynėjas prie skundo kaip pavyzdį prideda ir Vilniaus apygardos teismo 2012-09-26 nutartį Nr. 1S-751-149-2012, kuri, jo nuomone, įrodo, kad kitų nuteistųjų (išskyrus L. L.) personalijas lygtiniam paleidimui Lukiškių kalėjimas teikia ir, būtent, Lukiškių kalėjime atliekantis bausmę nuteistasis R.M. kalėjimo buvo pateiktas svarstyti, jam atlikus 1/3 neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu, gynėjo teigimu, formalus, šališkas ir neinformatyvus šios bylos aplinkybių ištyrimas bei sprendimo, kuriame atsisakoma išnagrinėti ir tinkamai išaiškinti L. L. skunde nurodomų teisės aktų aiškinimą bei taikymą, akivaizdžiai prieštrauja ir 2007-10-24 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui byloje Nr. 26/07, kurioje LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Tokiu būdu, pasak gynėjo, teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Teismo posėdyje gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo L. L. gynėjo skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo 2012-12-03 nutartis, kurią skundžia nuteistojo gynėjas, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka byloje nustatytus faktinius  duomenis , šiuos duomenis  apylinkės teismas tinkamai teisiškai įvertino.

Iš teikimo medžiagos Nr. T-304-870/12 matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija į nuteistojo L. L. prašymą dėl kreipimosi su teikimu į teismą dėl pastarojo lygtinio paleidimo, 2011-11-15 pateikė atsakymą Nr. 22-1362, kuriame išaiškino, jog nuteistajam L. L. taikytina ne LR BVK 157 str. 3 d. 1 p., kaip teigė nuteistasis, o LR BVK 157 str. 3 d. 4 p. Šį atsakymą patvirtino Kalėjimų departamentas, atmetęs nuteistojo skundą.

Vilniaus apygardos teismo 2008-06-30 nuosprendžiu L. L. buvo paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, nustačius , jog pirmus 10 laisvės atėmimo bausmės metų nuteistasis  turi atlikti kalėjime. Atsižvelgiant į laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, paskirtos bausmės pradžia L. L. skaičiuojama nuo 2005-01-19.

Nuteistasis L. L. prašymą Lukiškių Tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracijai teikti jį svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikė vadovaudamasis LR BVK 157 str. 3 d. 1 p. nuostata, kurioje buvo numatyta, kad asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų įskaitytinai už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu už nesunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Bylos duomenimis  yra nustatyta, kad nuteistasis L. L. turi mažametį sūnų N. L., gim. 2009-09-02 ir yra atlikęs  1/3 dalį jam paskirtos   laisvės atėmimo bausmės , tačiau jo  atžvilgiu Lietuvos Respublikos  BVK 157 str.  3 d. 1 p.  nuostatos dėl  jo teikimo svarstymui dėl lygtinio leidimo iš pataisos įstaigos  netaikytinos . Kaip nustatyta iš teikimo medžiagos, nuteistasis L. L. jam nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka kalėjime paprastojoje grupėje. Pagal LR BVK asmenims, kurie bausmę atlieka kalėjime paprastojoje grupėje, lygtinio paleidimo formalusis pagrindas yra numatytas LR BVK 157 str. 3 d. 4 p., kuriame nustatyta, kad asmenys, laikomi kalėjime paprastosios grupės sąlygomis, taip pat pavojingi recidyvistai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų klausimą, turi būti atsižvelgiama į tai, kad įstatymų leidėjas nuteistuosius skirsto priklausomai nuo jiems paskirtos bausmės bei pataisos įstaigos, kurioje atliekama bausmė, rūšies, asmens pavojingumo ir pagal tai nustato lygtinio paleidimo sąlygas. Taigi, minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią turi atlikti nuteistasis, siekiantis būti paleistas lygtinai, priklauso nuo padaryto nusikaltimo kaltės formos (tyčia ar neatsargi), asmeninių nuteistojo savybių (nepilnametis, nėščia moteris, pavojingas recidyvistas) ir pataisos įstaigos rūšies bei grupės, kurios sąlygomis laikomas nuteistasis. Būtina pabrėžti, kad teismų praktikoje tais atvejais, kai nuteistajam gali būti taikomos skirtingos minimalios atliktos bausmės ribos, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik atlikus didesnę minimalią bausmės ribą. Nuteistojo L. L. atveju didesnė minimali bausmės riba, kurią nuteistasis privalo atlikti, norint būti teikiamas svarstyti dėl paleidimo lygtinai, yra trys ketvirtadaliai paskirtos laisvės atėmimo bausmės (LR BVK 157 str. 3 d. 4 p.), kadangi nuteistasis, nors ir turi vaiką iki 7 metų, tačiau bausmę atlieka kalėjime paprastosios grupės sąlygomis. Norint teikti nuteistąjį svarstyti dėl lygtinio jo paleidimo, jis privalo atitikti formalius lygtinio paleidimo kriterijus, nurodytus įstatyme. Tokiu būdu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog priklausomai nuo minėtų kriterijų, nuteistajam L. L. taikytinos LR BVK 157 str. 3 d. 4 p. nuostatos, kurios nustato griežtesnius reikalavimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepriklausomai nuo to, ar nuteistasis turi vaiką iki 7 metų, ar ne. Šiuo atveju  Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija, tinkamai taikydama  Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str.  3 d. 4 p.,   pagrįstai  atsisakė  teikti nuteistąjį L. L. lygtiniam  paleidimui

Atmestinas gynėjo skundo ir tas argumentas, kad nuteistojo L. L. skundą dėl valstybinių administravimo subjektų – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bei Kalėjimų departamento vadovų veiksmų turėjo nagrinėti ne bendrosios kompetencijos teismas, o specializuotas teismas – Vilniaus apygardos administracinis teismas. Iš teikimo medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-05-23 nutartimi šį klausimą išsprendė ir bylą pagal pareiškėjo L. L. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimo departamento sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, perdavė nagrinėti būtent Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas siekia būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos atliekama administravimo veikla. Teismingumo ginčas  yra išspręstas 2012m. spalio 15 d.  Specialiosios  teisėjų kolegijos  bylos rūšinio  teismingumo  bendrosios kompetencijos  ar administraciniam teismui  klausimams spręsti nutartimi, kuri  yra neskundžiama ir įsiteisėjusi. Šia nutartimi nustatyta, kad   nuteistojo L. L. skundas turi būti nagrinėjamas  bendros kompetencijos teisme, ši aplinkybė  tiek nuteistajam L. L., tiek  jo gynėjui  yra gerai žinoma. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo nuteistojo L. L. skundą dėl pataisos įstaigos administracijos ir Kalėjimų departamento priimtų sprendimų teisėtumo. Priešingai, nei skunde teigia gynėjas, apylinkės teismas nesvarstė klausimo dėl nuteistojo L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, o sprendė dėl minėtų įstaigų sprendimų teisėtumo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai nekilo abejonių, kuri gi LR BVK nuostata nuteistojo L. L. atžvilgiu turėtų būti taikoma ir ji 2011-11-15 raštu Nr. 22.1362 nuteistajam atsakė, jog jis, vadovaujantis būtent LR BVK 157 str. 3 d. 4 p. dar negali būti teikiamas svarstyti dėl lygtinio paleidimo, neatlikęs minimalios įstatyme numatytos bausmės ribos. Kalėjimų departamentas prie LR TM patvirtino šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl lygtinio paleidimo klausimo sprendimo vilkinimo kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje tokių duomenų nėra.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gynėjo prie skundo pridedama nutartis, kuri, pasak gynėjo, įrodo, jog kitu atveju, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas teikia nuteistuosius lygtiniam paleidimui svarstyti ir kuria turėtų vadovautis teismas, nagrinėjamu atveju neatitinka visų aukščiau minėtų kriterijų, todėl   kaip precedentas   šiuo atveju netaikytinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo L. L. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.             

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., n u t a r ė :

              atmesti nuteistojo L. L. gynėjo adv. Edgaro Dereškevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį.

              Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Laureta Ulbienė

Teisėjai                                                                                            Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                                                                                                                               Artūras Pažarskis