Civilinė byla Nr. e2YT-3775-1104/2023

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00360-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.2.3.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2023 m. birželio 14 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Vaičiūnienei,

dalyvaujant pareiškėjams Z. R., J. R.,

pareiškėjų atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. R. ir J. R. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Registrų centras“.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjai Z. R. ir J. R. kreipdamiesi pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sumokėjo į Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio kasą 11805,00 rublių. Juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytinas dėl to, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo turtines ir neturtines teises.

2. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis pagal 1990 m. gruodžio 27 d. Sodybinio tipo gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais pirkimo – pardavimo sutartį, iš Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio nusipirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal 1990 m. gruodžio 27 d. sodybinio tipo gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 p. 50 procentų perkamo namo balansinės vertės, kas sudaro 14805,00 rublių, pirminis įnašas 2960,00 rublių. Pirminį įnašą 2960,00 rublių sumokėjo pirkdami, likusią 11805,00 rublių sumą turėjo sumokėti per 15 metų. 1990 m. gruodžio 28 d. likusią 11805,00 rublių sumą sumokėjo į Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio kasą. Šią aplinkybę patvirtina išrašas iš Taupomosios knygelės. Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti pareiškėjo J. R. vardu. Apie 1991 m. Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis buvo likviduotas ir susikūrė žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre centrinio duomenų banke, registro Nr. (duomenys neskelbtini) 8.1 p. yra žyma – įsiskolinimas už įgytą turtą. Nurodo, kad pareiškėjai už šį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais yra pilnai su kolūkiu atsiskaitę, tačiau neišsaugojo kasos pajamų išlaidų šaknelių. Esant tokioms aplinkybėms, kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą ir iš archyvo gautą medžiagą prijungia prie bylos. Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio laikinojo saugojimo (t. y. kasos pajamų išlaidų) dokumentai į savivaldybės archyvą saugoti neperduoti. Pareiškėjai turi pirkėją, kuris sutinka pirkti jiems priklausantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau Nekilnojamojo turto kadastre yra žyma – įsiskolinimas už įgytą turtą (el. b. l. 2-4).

3. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1990 m. gruodžio mėnesį su sutuoktiniu įsigijo gyvenamąjį pastatą su ūkiniais pastatais, 1990 m. gruodžio 27 d. pasirašė sutartį pas notarę, kur buvo pažymėta, kad už 50 proc. namo balansinės vertės įsigijo namą. Paaiškino, kad pradinį įnašą sumokėjo tą pačią diena – 2 960 rublių, o kitą dieną likusią sumą sumokėjo į kolūkio (duomenys neskelbtini) kasą – 11 805 rublių. Patikslino, kad pinigus nuėmė iš taupomosios kasos – 11 700 rublių, o likusius pasiėmė iš namų. Patvirtino, kad kasa davė čekį, tačiau jo neišsaugojo. Paaiškino, kad pinigus nešė į kasą sutuoktinis.

4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino sutuoktinės parodymus. Patvirtino, kad pats nunešė pinigus ir padavė kolūkio kasininkei.

5. Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu iš esmės atkartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.

6. Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjų kaimynas. Paaiškino, kad buvo visi vienodi namai 5, visi sumokėjo pinigus. Paaiškino, kad ir jam ta pati situacija buvo susiklosčiusi. Pinigus už namus perdavė į (duomenys neskelbtini) kolūkio kasą. Kartu su pareiškėjais nebuvo, nematė pinigų perdavimo, bet kartu kaip ir pareiškėjai mokėjo pinigus.

7. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – pastatai) ir kitą inžinerinį kiemo statinį (skysto kuro rezervuarą, priklausantį gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuo 1991 m. sausio 30 d. yra įregistruotos pareiškėjo J. R. vardu, 1990 m. gruodžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-2409 pagrindu. Pastatams nuo 1991 m. sausio 30 d. yra įregistruota žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą, 1990 m. gruodžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-2409 pagrindu. Pareiškėjai nurodo, kad pagal 1990 m. gruodžio 27 d. sodybinio tipo gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 p. pareiškėjas J. R. turėjo sumokėti 50 procentų perkamo namo balansinės vertės, kurią sudaro 14 805 rublių, pirminis įnašas 2 960 rubliai ir šį pirminį įnašą pareiškėjai sumokėjo pirkdami pastatus, o likusią 11 805 rublių sumą turėjo sumokėti per 15 metų. Pareiškėjai nurodo, kad 1990 m. gruodžio 28 d. jie sumokėjo likusią 11 805 rublių sumą į Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio kasą ir yra pilnai atsikaitę, tačiau neišsaugojo kasos pajamų išlaidų šaknelių, o Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio laikinojo saugojimo (kasos pajamų išlaidų) dokumentai į savivaldybės archyvą saugoti neperduoti. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų juridinių faktų (žymų) išregistravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTR) 16 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas (žyma) išregistruojami, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas (žyma) pasibaigė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų, 100 punktas įtvirtinta, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą ar pasikeitimą. Nekilnojamojo turto registre padaryta žyma gali būti išregistruota tik esant įstatyme numatytam teisiniam pagrindui, patvirtinančiam jos pasibaigimą. Nesant tokio dokumento Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali priimti jokio savarankiško sprendimo dėl žymos išregistravimo. Teismui tenkinus pareiškėjų prašymą, įsiteisėjusio teismo sprendimo ir pareiškėjų prašymo pagrindu teisės aktų nustatyta tvarka teritorinis registratorius priimtų sprendimą dėl žymų išregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Kadangi įstatymų nustatyta Registro tvarkytojo kompetencija yra būtent duomenų įrašymas pagal pateiktus dokumentus, todėl detaliau dėl pareiškėjų reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai sumokėjo į Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio kasą 11 805 rublių, teisėtumo ir pagrįstumo Registrų centras nepasisako. Registrų centrui nėra žinomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų įsipareigojimų tinkamu įvykdymu. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 34).

8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo spręsti teismo nuožiūra dėl pareiškimo pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 37-38).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas visiškai

9. Byloje sprendžiamas juridinę reikšmę turinčio fakto klausimas, siekiant pareiškėjams įgyvendinti savo turtines ir neturtines teises.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 445 straipsnis nustato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

11. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. R. 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą prašydamas išduoti sandorį patvirtinančius dokumentus (el. b. l. 9). Į bylą pateikti 1990 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) kolūkio įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 1990 m. gruodžio 3 d., protokolas Nr. 5., iš kurio matyti, kad J. R. buvo parduotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) už 50 procentų perkamo namo balansinės vertės, kas sudaro 14805,00 rublių, pirminis įnašas 2960,00 rublių (el. b. l. 10-18). Į bylą pateiktas 1999 m. gruodžio 27 d. Kvitas Nr. 498309 patvirtina, kad pareiškėjai sumokėjo pradinį įnašą už namą dar tą pačią 1999 m. gruodžio 27 d. (el. b. l. 19). 2023 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisės į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – pastatai) ir kitą inžinerinį kiemo statinį (skysto kuro rezervuarą, priklausantį gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuo 1991 m. sausio 30 d. yra įregistruotos pareiškėjo J. R. vardu, 1990 m. gruodžio 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-2409 pagrindu. Pastatams nuo 1991 m. sausio 30 d. yra įregistruota žyma apie įsiskonimą už įsigytą turtą, 1990 m. gruodžio 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-2409 pagrindu (el. b. l. 21-23). Į bylą pateikta taupomosios knygelės kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjai iš jos išsiėmė 11 805 rublių (el. l. b. 24-27), pareiškėja nurodė, kad likusius pinigus paėmė iš namų.

13. Bylos duomenys ir teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad pareiškėjai 1990 m. gruodžio 27 d. sumokėjo pradinį įnašą – 2 960 rublių, už pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – pastatai) ir kitą inžinerinį kiemo statinį (skysto kuro rezervuarą, priklausantį gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o kitą dieną likusią sumą sumokėjo į kolūkio (duomenys neskelbtini) kasą – 11 845 rublių, tačiau neišsaugojo apmokėjimo čekio. Teismui, įvertinus pateiktus byloje įrodymus ir išklausius pareiškėjų bei liudytojo paaiškinimus, pagal vidinį teismo įsitikinimą, nekyla abejonių dėl prašomo patvirtinti juridinio fakto egzistavimo.

14. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai Z. R. ir J. R. sumokėjo į Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio kasą 11 845,00 rublių už pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – pastatai) ir kitą inžinerinį kiemo statinį (skysto kuro rezervuarą, priklausantį gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas juridinis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjams įgyvendinti savo turtines ir neturtines teises.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokėjo į Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio kasą 11 845,00 rublių už pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – pastatai) ir kitą inžinerinį kiemo statinį (skysto kuro rezervuarą, priklausantį gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pareiškėjams įgyvendinti savo turtines ir neturtines teises.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas                                                      Dmitrij Rancev