Baudžiamoji byla Nr. 1-314-919/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16249-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2..; 1.1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.10.;  1.2.27.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. 

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis,

sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei,

dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,

kaltinamajam A. A. V., jo gynėjui advokatui T. L. Petkauskui, 

nukentėjusiajam G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis. LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis užsienyje pagal kolektyvinę darbo sutartį, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymu.

Teismas

nustatė:

A. A. V. 2018 m. balandžio 8 d. apie 4.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kinologų grupės vyriausiojo patrulio G. M. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyresniojo patrulio T. V. reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, bandė iš pareigūno G. M. rankos išplėšti rodomą policijos pareigūno pažymėjimą, atitraukus ranką, panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūną – G. M. įspyrė ne mažiau du kartus į dešinę koją, padarydamas dešinės šlaunies pusgyslinio raumens plyšimą ir kraujosruvą dešinės šlaunies raumenyse, tai yra sužalojimą, sukėlusį nesunkus sveiktos sutrikdymą, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams ir tyčia, dėl nukentėjusiojo tarnybos pareigų vykdymo, nesunkiai sutrikdė G. M. sveikatą.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. A. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltės nepripažino, nurodė, kad grįžo iš Islandijos iš balandžio 6 dienos į 7 dieną, naktį buvo Lietuvoje. Grįžęs ėjo miegoti, pramiegojo iki pietų. Vakare apie 19 val. su J. R. ėjo į gyvos muzikos koncertą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Namo grįžo apie 4 val. nakties, buvo 8 diena. Grįžę namo, atsirakino duris, M. N. su savo sugyventine nemiegojo, jiedu buvo apsirengę virtuvėje. J. dar su ta kaimyne J. kažką kalbėjo, jis tuo metu persirenginėjo kambaryje. Pas jį niekas nebuvo įjungta. Persirengęs išėjo pažiūrėti, buvo basas, tik su kojinėmis, treningais ir marškinėliais. Buvo atvažiavę pareigūnai. Pareigūnai buvo nusisukę nugara, jis priėjo prie jų ir paprašė pažymėjimo, kad įsitikinti, jog jie tikri, nors ir buvo jie su policininkų uniforma, nes skaitęs, jog gali būti pareigūnais persirengę kiti asmenys ir net nesuprato, kad kaip jie sukosi, jis atsidūrė ant žemės, tada abu pareigūnai iš karto pradėjo jį mušti, spardyti. Kiek laiko mušė pareigūnai, jis nežino, paprašė J., kad iškviestų kaimynus. J. dar bandė jį apginti. Vienas pareigūnas griebė ją už rankos ir jai pasakė necenzūrinius žodžius. Kai J. išėjo, tuo metu jam surakino rankas už nugaros, išvilko jį į laiptinę. Vėliau pasakė, kad iškvietė dar kažkokį ekipažą, paskui nuvedė iki mašinos, prie mašinos paprašė, kad atrakintų antrankius, nes buvo labai užveržta, tai jam dar specialiai užlaužė ir su 3 kartus surakintą papurtė tazeriu. Kai pagulėjo, įsodino į mašiną. Pareigūnai ir liudytojai meluoja, kodėl, nežino. Jis pasidarė „abdukciją“. Kaimynus nelabai pažįsta. Dviejų kambarių gyventojai naudojasi ta pačia virtuve. Jo kambarys, priklauso jam nuosavybės teise. Nesutarimų būna daugiausiai su J. dėl tvarkos. J. kaimynai buvo iškvietę policininkus, J. apie tai pasakojo anksčiau, kai jie kalbėjosi per „Skype“. Sakė, kad buvo tie patys policininkai. Nesupranta kokiu tikslu juos kviečia į policiją. Sužalojimas pas policijos pareigūną galėjo atsirasti dėl to, kad pareigūnas jį mušė.

Nukentėjusysis G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo patrulių rinktinėje su T. V.. Per sistemą pamatė, kad yra iškvietimas (duomenys neskelbtini) namą dėl triukšmo. Nuvažiavus, pasitiko N.. Pranešė, kad kaimynas nori muštis. Į koridorių buvo išėjusi J. R.. J. R. kalbėjo su N. žmona. A. A. V. butas buvo uždarytas, muzika grojo labai garsiai. Atsidarė durys, išėjo A. A. V., klausė J. R. ar tie patys „mentai“, ką reiškia „tie patys“, nežino, tame name nubuvo buvęs. Matėsi, kad A. A. V. konfliktiškas. Kelis kartus prašė A. A. V. nusiraminti. A. A. V. parodžius pažymėjimą,  jo neduodant į rankas, A. A. V. bandė pažymėjimą ištraukti iš jo rankų, pažymėjimo jam nedavė, tada pajuto  skausmą dešinėje kojoje. Šalia buvo elektrinė dujinė, A. A. V. atsuko visas dujas, įjungė kaitlentes T. V. stovėjo už nugaros, kadangi patalpa labai siaura. Jis (G. M.) bandė A. A. V. sulaikyti, jis priešinosi. Po to spyrio į koją bandė A. A. V. sulaikyti ir jis nugriuvo ant nugaros. A. A. V., gulėdamas, jam sudavė dar kelis smūgius į koją. Visas įvykis truko keletą minučių. T. V. panaudojo elektros prietaisą, priliečiant prie A. A. V.. Tada prie A. A. V. priklaupė vieną kartą, uždėjo jam antrankius. Kai bandė atsistoti, statė koją, ir pajuto, kad ji „neklauso“, lenkiasi. Tuomet per raciją iškvietė pagalbą.  Atvažiavo dar viena patrulių mašina, A. A. V. nuvežė į areštinę, o jį kolega nuvežė į Raudoną kryžių. Ten apžiūrėjo jo koją, išrašė atleidimą dviem dienoms, nurodė kreiptis pas savo gydytoją. Po to praėjo medicininę komisiją Vilniuje, dirbti gali. Gydymą tęsė (duomenys neskelbtini) ligoninėj, chirurginių operacijų nebuvo, padarė echoskopiją, tikslios diagnozės gerai nežino, ką parašė Raudonajame Kryžiuje nežino. Vartojo raminamuosius. Įvykio metu su liudytoju N. bendravo tik tiek, kad pasakė, jog A. A. V. lenda muštis. N. pasakydamas, kad A. A. V. buvo susimušęs prie parduotuvės, mano norėjo A. A. V. apibūdinti kaip agresyvų asmenį.

Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio parodė, kad įvykio dieną grįžo J. vyras A.. Naktį prasidėjo pas juos balius, gėrė, rėkavo.  Ne vieną kartą prašė jų patildyti muziką, bet jie pritildyti nesutiko, todėl iškvietė policiją.  Konfliktas buvo dėl to, kad kai grįžta A. A. V., pastoviai geriama, rėkaujama, garsiai skamba muzika. Ji augina mažą vaiką, o keliamas triukšmas trikdo gyvenimą. Tą kart triukšmas prasėdėjo apie 19 -20 val., jie kentė iki 4.00 val. Kaip policijos pareigūnai atvažiavo, jie liepė jai eiti namo, ji buvo už durų ir girdėjo kai per raciją sakė kitam policininkui, jog važiuoja į Raudoną Kryžių. Girdėjo, kad A. A. V., gavo elektros šoko, pykosi, draugas matė pro durų akutę, kai A. A. V. spyrė policininkui, nes viskas vyko prie jų durų. Kai policininkai atėjo, muzika dar grojo. Po to prašė išjungti ir lyg po to išjungė.

Liudytojas T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad  buvo įvykis dėl triukšmo. Buvo gan vėlus paros metas. Su kolega G. M. nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. esantį butą, juos pasitiko pranešėjas, jis nurodė konkretų butą.  Pasibeldus  į duris, jas atidarė moteris, kuri galimai buvo neblaivi, nes sklido alkoholio kvapas. Paprašė pritildyti muziką, nes buvo vėlus paros metas. Iš kambario išėjo A. A. V., kuris elgėsi agresyviai, buvo stipriai neblaivus, kalba nerišli, naudojo necenzūrinius žodžius. Paprašė kolegos pateikti pažymėjimą. Kolega pažymėjimą pateikė, parodė jam, A. A. V. bandė jį atimti. Vėliau A. A. V. juos koliojo, jam buvo pasakyta nusiraminti, patildyti muziką, asmuo tai padaryti atsisakė. Tada kolegai G. M. spyrė į koją, A. A. V. buvo sulaikytas, uždėti antrankiai už nugaros. Kai spyrė kolegai G. M., jis stovėjo šalia, jam už nugaros, nes abiem prieiti nebuvo vietos. A. A. V. vengė sulaikymo, buvo perspėtas, kad nesipriešintų, duotų rankas už nugaros, jis šių veiksmų nevykdė, vengė sulaikymo, todėl buvo įspėtas apie elektros šoko panaudojimą, kurį jis ir panaudojo. Kai A. A. V. buvo sulaikomas, moteris išbėgo į laiptinę, padėjo skambinti kaimynams, daužyti duris. Kaimynai išėjo, pažiūrėjo, paklausė ar nereikalinga jiems (policijos pareigūnams) pagalba. Viskas vyko prieškambaryje, kuriame mažai vietos, iškviesta pagalba, kolegos transportavo A. A. V. į Kauno areštinę, o jis kolegą G. M. nuvežė į traumatologijos punktą, nes po spyrio G. M. gan smarkiai šlubčiojo, padėjo jam nueiti iki tarnybinio automobilio. Kokią išvadą G. M. traumatologijos punkte pasakė, gerai neatsimena, lyg patemtas ar įtrūkęs kažkoks raumuo.

Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad aptariamo įvykio dieną patruliavo su kolega, neatsimena ar prašė pagalbos ar jie patys privažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kolega pranešė, kad turi sulaikę asmenį, tačiau jų mašinoj nėra sulaikytam asmeniui vežti atskirtos vietos, todėl jį įsisodino ir nuvežė areštinę jie, tuomet A. A. V. nebesipriešino. Pastebėjo, kad G. M. šlubčiojo, sakė, kad jam įspyrė į koją, skauda. A. A. V. sužalojimų nesimatė, jei būtų buvę matyti sužalojimai, jį būtų vežę į klinikas, nes nėra tikslo vežti į areštinę, kadangi sužaloto asmens areštinė nepriima.

Liudytojas E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą budėjo, gavo pranešimą, kad reikalingas būtent jų automobilis pervežti agresyvų pilietį į areštinę. Įsisodino pilietį, atvežė į areštinę. Važiuojant į areštinę, pilietis buvo ramus, nesipriešino, elgėsi normaliai. Dėl kolegos sužalojimų nieko pasakyti negali.

Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, prieš grįžtant V. į Kauną, balandžio 7 dienos vakarui buvo užsakius „(duomenys neskelbtini)“. Tą vakarą ėjo į „(duomenys neskelbtini)“, ji išgėrė taurę alaus. Kai grįžo iš „(duomenys neskelbtini)“ balandžio 8 d. naktį ar paryčiais namo, persirengė, nebuvo nei televizoriaus įjungtas, nei radijas grojo. Jai nesuprantama dėl ko buvo iškviesta policija, nesupranta kodėl kaimynai nemiegojo, gal jie specialiai laukė kada jų grįžtant. Liudytojai duoda melagingus parodymus, nes nebuvo jokios muzikos. Ji kalbėjo su nuomininke, jos sugyventinis išėjo iš namų į lauką, kol ji buvo virtuvėje, atvažiavo policija. Po to V. išėjo ir paklausė „ar tie patys“. Jai buvo vieną kartą iškvietę policiją dėl muzikos. Kai išėjo V., paklausė „ar tie patys“, ji pasakė – „tie patys“. A. A. V. paprašė policijos pareigūnų parodyti pažymėjimą. Policijos pareigūnai baisiai pasipiktino. Policijos pareigūnai pradėjo A. A. V. daužyti, spardyti. Ji prie jų priėjo, paprašė nemušti, nedaužyti. Bėgo kviesti kaimynų, kad pamatytų, kaip elgiamasi su žmogumi, bet niekas jai durų neatidarė. Kai nusileido, pamatė, kad V. surakintas guli ant žemės. Pareigūnai nepaaiškino, kodėl jie atvyko. Po šio įvykio ji buvo depresijoje, šoke. Paskui A. A. V. pamatė po paros. Su kaimynais jokių santykių nėra, ji nesivelia į konfliktus, nieko su jais nesiaiškina, grįžta, užsidaro, jokių balių nebūdavo. Jai buvo kviesta policija, kvietė tas pats kaimynės sugyventinis. Policijos pareigūnai yra pažįstami su tais kaimynais. Nes kitą dieną jis gyrėsi, kad „kaip tau mano draugai“. Vienas policijos pareigūnas buvo tas pats, kuris buvo anksčiau.

Liudytojas M. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo praeitais metais. Gyvena (duomenys neskelbtini), konfliktavo su A.. A. grįžo išgėręs, pasileido muziką ar kažką panašaus, paprašė išjungti muziką, nes vaikas miegojo, buvo ramybės metas. Jis atsakė pavartodamas necenzūrinį žodį, todėl jis iškvietė policiją ir jie ten susikivirčijo. A. A. V. grumtynes su policininkais matė per durų skylutę. Jam sakė „duok rankas“ ar kažką panašaus, jis nedavė, tada spyrė į koją. Buvo grumtynės. Anksčiau buvo konfliktų su A., kai tik grįžta iš užsienio, pastoviai gėrimai, muzika. Ne pirmą kartą policija kviesta, atvykusių pareigūnų anksčiau nebuvo matęs, praėjusį kartą buvo atvykę kiti pareigūnai. Kad A. anksčiau būtų buvęs sumuštas, jam nežinoma, tokių aplinkybių pareigūnams nenurodė. Šį A. konfliktą su pareigūnais matė pro rakto skylutę, matė visą veiksmą, tačiau ne viską prisimena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Pro rakto skylutę matė gulintį A. ant žemės priešais vieną pareigūną, A. gulėdamas įspyrė pareigūnui į koją, ar A. buvo su antrankiais, neatsimena. Po spyrio jis atsitraukė nuo durų, nes pradėjo verkti vaikas. vaikas pradėjo verkti. Kas vyko po to, nematė.

Specialistas L. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad G. M. ekspertizė atlikta vadovaujantis pateiktais medicininiais duomenimis, pas ekspertus jis kreipėsi praėjus mėnesiui po traumos. Buvo pateikta iš Kauno klinikinės ligoninės 2018 m. balandžio 8 d. apžiūros duomenys, kur buvo nustatyta diagnozė dešinės šlaunies dvigalvio raumens patempimas, taip pat buvo pateiktas Ukmergės ligoninės išrašas, kur konstatuota, jog 2018 m. balandžio 25 d. ultragarsinio tyrimo metu buvo nustatytas dešinės šlaunies pusgyslinio raumens plyšimas. Tai nustatė (duomenys neskelbtini) ligoninė, pradžioje jiems nebuvo aišku kokia diagnozė, todėl patarė ultragarsinį tyrimą, kurio metu nustatė šią diagnozę. Kiekviena ligoninė turi savo diagnostikos normą, kuomet atlieka ir kuomet neatlieka tyrimų. 

Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo specialisto M. G. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal 2018 m. balandžio 8 d. Kauno AVPK KP V KPK 2-ojo būrio G. M. tarnybinius pranešimus, nustatyta, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 4.20 val. adr. (duomenys neskelbtini) sulaikant neblaivų asmenį A. V., kuris nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų aktyviais veiksmais jam pasipriešino, t. y. įspyrė į dešinę koją taip sukėlė fizinį skausmą, po medikų apžiūros konstatuotas dešinės kojos raumens patempimas ir sumušimas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nukreiptas gydytis ambulatoriškai (1 t. b. l. 1).

Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo specialisto M. G. tarnybiniu pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16249-18, nustatyta, kad 2018 m. balandžio 8 d. gautas Kauno apskrities VPK PR 2-os kinologų grupės vyriausiojo patrulio G. M. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2018 m. balandžio 8 d., apie 4.20 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), dėl atsakomybės už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą įspėtas pilietis A. V., aktyviais veiksmais priešinosi patruliui G. M., įspyrė jam į dešinę koją, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat A. V., vedamas į tarnybinį automobilį, toliau aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui ir dar keletą kartų įspyrė G. M. į įvairias kūno vietas, todėl prieš A. V. buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ ir spec. Priemonės – antrankiai. G. M. po pirminės medikų apžiūros konstatuotas dešinės kojos raumens patempimas ir sumušimas, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nukreiptas gydytis ambulatoriškai(1t. b. l. 2-4).

Įvykio įregistravimu ROIK 0118000168076 dėl policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, nustatyta, kad 2018 m. balandžio 8 d. 6 val. 35 min. sulaikomas A. V. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams (1t. b. l. 11-14).

BPC įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint garso įrašo skaitmeninę laikmeną „2018_04_08_03-56-16_25.00 860323372.mp3“, atsiųstą 2018 m. liepos 18 d. į elektroninį paštą daiva.mazur@policija.lt, paspaudus ant skaitmeninės laikmenos atidaroma „Windows media player“ programa. Įraše girdima bendrojo pagalbos centro (Klaipėdos) operatorės-A ir pranešėjo-B, garso įrašo suvestinė (t1 b. l. 109-111).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Prie apžiūros protokolo pridėtos nuotraukos (1 t. b. l. 16-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3204/2017(02), patvirtinama, kad G. M. konstatuota dešinės šlaunies pusgyslinio raumens plyšimas ir kraujosruva dešinės šlaunies raumenyse. G. M. padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas, nes dėl dešinės šlaunies pusgyslinio raumens plyšimo, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Išvardinti sužalojimai G. M. padaryti kietu buku daiktu turinčiu ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam kontaktui, t. y. tiesioginio smūgio sudavimui. Tikėtina, kad tai galėjo gautis įspiriant koja į dešinės šlaunies sritį. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Išvardinti sužalojimai G. M. galėjo būti padaryti 2018 m. balandžio 8 d. (1 t. b. l. 34-35).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole užfiksuota, kad A. A. V. 2018 m. balandžio 8 d. 04:39:56 val. nustatytas 1,41 prom. alkoholio (t 2 b. l. 18).

Iš šioje byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnams G. M. ir T. V., siekiant išsiaiškinti įvykio (dėl keliamo triukšmo garsiai leidžiant muziką), dėl kurio jie atvyko, aplinkybes, A. A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,  buvo konfliktiškas ir agresyvus, elgėsi iššaukiančiai, aiškindamas kažkokias aplinkybes „ar tai tie patys mentai?“ siekė iš pareigūno rankų išplėšti jo paties reikalavimu ir jam parodomą policininko tarnybinį pažymėjimą, spyrė pareigūnui G. M. į koją, atsisakė vykdyti atliekančių savo tarnybos pareigas minėtų policijos pareigūnų teisėtą reikalavimą  elgtis tinkamai, aktyviai priešinosi bandant jį sulaikyti. Kad sutramdyti besipriešinantį A. A. V. ir jį sulaikyti, policijos pareigūnams reikėjo panaudoti fizinę jėgą. Tačiau ir po to, kai, panaudojus fizinę jėgą, A. A. V. buvo pargriautas ant žemės, jis toliau aktyviai priešinosi policijos pareigūnams, todėl buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“ ir spec. priemonės – antrankiai. Pasipriešinimas ir panaudotas fizinis smurtas pasireiškė tuo, kad jis, nesugebėjęs atimti policijos pareigūno pažymėjimo, nereagavo į policijos pareigūnų reikalavimus elgtis tinkamai, savo elgesiu buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, spyrė pareigūnui G. M. į koją ir taip padarė policijos pareigūnui G. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės šlaunies pusgyslinio raumens plyšimu ir kraujosruva dešinės šlaunies raumenyse. Tik tada, kai A. A. V. atžvilgiu buvo panaudotas elektros impulso prietaisas Taser, jis buvo sulaikytas ir nuvestas prie policijos automobilio.

Tai, kad A. A. V. spyrė einančiam savo pareigas pareigūnui, patvirtino liudytojo M. N. parodymai, kuris paaiškino, kad dėl keliamo triukšmo ir iškvietė pareigūnus, ir po to veiksmus stebėjo pro rakto skylutę. Matė kai A. A. V. spyrė pareigūnui. Liudytojo pareigūno T. V. parodymais neabejotinai patvirtinama, kad A. A. V. vengė sulaikymo, buvo perspėtas, kad nesipriešintų, duotų rankas už nugaros, jis šių veiksmų nevykdė, vengė sulaikymo, spirdamas G. M. į koją, todėl buvo įspėtas apie elektros šoko panaudojimą, kurį liudytojas ir panaudojo. Perdavus A. A. V. kitam atvykusiam policijos pareigūnui ekipažui, jis dėl kojos traumos vežė kolegą į Klinikinė ligoninę. Tai, kad G. M. po kaltinamojo A. A. V. spyrio šlubavo, patvirtino ir kito atvykusio policijos ekipažo pareigūnas E. R.. Sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad G. M. nustatytas dešinės šlaunies pusgyslinio raumens plyšimas ir kraujosruva dešinės šlaunies raumenyse, kas vertinama kaip padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas, nes dėl dešinės šlaunies pusgyslinio raumens plyšimo, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. G. M. padaryti sužalojimai būdingi tiesioginiam kontaktui – tiesioginio smūgio sudavimui. Šios išvados rezultatus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. G., paaiškinęs, kad diagnozė dėl raumens plyšimo buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurioje buvo atliktas informatyvesnis nei apžiūra, ultragarsinis tyrimas.

Teismas, remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad fizinio smurto panaudojimo policijos pareigūno G. M. atžvilgiu aplinkybės yra nustatytos neginčytinai. Todėl konstatuotina, kad pasipriešinimas policijos pareigūnui, vykdant A. A. V. sulaikymą, buvo padarytas A. A. V. aktyviais veiksmais (grumtynėmis, spardymu) ir toks pasipriešinimas teisėtiems pareigūnų veiksmams sukėlė byloje nustatytus padarinius, t. y. pareigūno G. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Neabejotina, kad A. A. V. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, t. y., kad priešinasi tarnybines funkcijas atliekančiam pareigūnui, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. A. V. dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams ir nesunkiai sutrikdžius sveikatą asmeniui dėl tarnybos pareigų vykdymo, pasitvirtino.

Noras kaltinamasis A. A. V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad visi liudytojai meluoja, jokios muzikos garsiai neleido, netriukšmavo, kodėl kaimynai naktį jam iškvietė policijos pareigūnus, nežino, pareigūno nesužalojo, priešingai, jis buvo pareigūnų sužalotas, ir jo poziciją palaikė sugyventinė J. R., jų parodymai, kaip iš esmės prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, vertintini kritiškai, kaip A. A. V. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojos J. R. parodymai taip pat atmetami, kaip suinteresuoto asmens, kadangi A. A. V. jos sugyventinis. Logiškų argumentų, dėl kurių teismas kaltinamojo parodymus vertintų kaip neabejotinus, nepateikta. Kaltinamojo teiginiai, kad įvykio metu netriukšmavo, nepasitvirtino, kadangi policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą, girdėjo garsiai grojančią muziką, A. A. V. elgesys, reikalaujant policijos pareigūnui pateikti dokumentą įsitikinimui neva pareigūnas yra tikras, o ne persirengęs asmuo, siekiant ištraukti iš pareigūnų rankų pažymėjimą, buvo konfliktą provokuojantis veiksmas, o ne siekis vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus dėl nakties metu keliamo triukšmo.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicijoje išdėstytas ir šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, tai fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis neapima, nes BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija už tokį sveikatos sutrikdymą numato griežtesnę bausmę nei BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui. BK 286 straipsnio sankcija numato laisvės atėmimą iki trejų metų, o 138 straipsnio 2 dalies sankcija – iki penkerių. Todėl teismas konstatuoja, kad visi A. A. V. nusikalstami veiksmai dėl šio įvykio (pasipriešinimo policijos pareigūnams) turi būti kvalifikuojami kaip idealioji BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytų nusikaltimų sutaptis.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. A. V. veika atitinka BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytų nusikaltimų sudėties būtinuosius požymius. Pagrindo manyti, kad jo tokia veika galėtų užtraukti tik administracinę atsakomybę, nėra. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2007, 2K-802/2007, 2K-298/2009, 2K-218/2014, 2K-467/2014).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas sprendžia, kad visi ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė abu jam inkriminuotus nusikaltimus, dėl ko būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, iš jų vieną apysunkį ir vieną nesunkų, savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų sunkina tai, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies ir 286 straipsnio sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijų vidurkiai (BK 61 straipsnio 2 dalis). Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, taikant bausmių apėmimo būdą.

Vertinant, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, būtina pažymėti, kad kaltinamasis neteistas, tačiau 2015 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (t 2 b. l. 10-12), už šį nusižengimą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau administracine tvarka nenubaustas, kadangi pradėta baudžiamojo proceso teisena (t 2 b. l. 6), dirba, pagal kolektyvinę sutartį vyksta darbams į Islandiją, VšĮ Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t b. l. 13, 15). Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad yra galima tikėtis, jog bausmės tikslai A. A. V. atžvilgiu gali būti pasiekti jo realiai neizoliavus nuo visuomenės ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. Dėl to jo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, numatančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nusikalstamo elgesio prevenciją, kaltinamajam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 8 d., 04 val. 20 min. iki 2018 m. balandžio 9 d., 11 val. 30 min. (dvi paros). 

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Byloje pateikti du civiliniai ieškiniai: Kauno teritorinės ligonių kasos dėl 104,35 Eur ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys 1 133,83 Eur. Ieškiniai pagrįsti pateiktas dokumentais. Šios išlaidos patirtos dėl kaltinamojo kaltų veiksmų, jo nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinių ieškovų patirta turtine žala, todėl civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti ir tenkintini visiškai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. A. V. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 8 d., 04 val. 20 min. iki 2018 m. balandžio 9 d., 11 val. 30 min. (dvi paras). 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. A. V. bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir įpareigoti A. A. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. A. V. 104, 35 Eur (vieną šimtą keturis eurus 35 ct) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Civilinio ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. A. V. 1 133,83 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt tris eurus 83 ct) turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                         Aurelijus Rauckis