Civilinė byla Nr. e2A-317-798/2022

                                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01363-2020-2

                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 3.3.1.18.2                                                                                                         (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir                          Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,GEDALEKSAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo dėl ieškinio pagrindo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,GEDALEKSAS“ ieškinį atsakovams A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Vandens ratas“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir domeno perleidimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GEDALEKSAS“ ieškinyje prašė uždrausti atsakovei UAB „Vandens ratas“ savo veikloje naudoti domeną www.geraskatilas.lt ir žymenį „geras katilas“, pripažinti ieškovės teises į domeną www.geraskatilas.lt, jį perduodant ieškovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuo 2009 m. prekiauja šildymo įrenginiais, įskaitant įvairius (kieto ir skysto kuro, šildymo, granulinius, dujinus ir kt.) katilus (toliau – ir šildymo įrenginiai). Ieškovės vardu yra registruotas grafinis prekių ženklas „GERI KATILAI.LT“ (toliau – ir ieškovės grafinis prekių ženklas) ir domenas gerikatilai.lt (toliau – ir ieškovės domenas). Ieškovė sužinojo, jog atsakovė UAB „Vandens ratas“ (buvęs pavadinimas UAB „LIGANDA“) vykdo prekybą šildymo įrenginiais per UAB „Vandens ratas“ direktoriaus A. S. vardu registruotą domeną geraskatilas.lt (toliau – ir ginčo domenas). Ieškovės klientai informavo, kad yra klaidinami. Ieškovė 2017 m. liepos 1 d. ir 2018 m. birželio 8 d. įsitikino, kad atsakovės anksčiau naudotas internetinio tinklapio dizainas bei parduodamų prekių atvaizdavimas pasikeitė ir tapo labai panašus į ieškovės naudojamą internetinio puslapio dizainą bei prekių vaizdavimą. Ieškovė ir atsakovė yra konkurentės, nes abi prekiauja iš esmės vienodomis prekėmis. Ieškovės grafinis prekių ženklas yra žinomas Lietuvos rinkoje. Atsakovė iki 2017 m. prekybą internetu vykdė per domeną vandensratas.lt, tačiau jį pakeitė į ginčo domeną, kuris yra labai panašus į ieškovės grafinį prekių ženklą bei domeną. Atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmai daro ieškovei turtinę ir neturtinę žalą. 

2.       Atsakovai UAB „Vandens ratas“ ir A. S. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, kaip ir ieškovė, vykdo prekybą šildymo įrenginiais. Atsakovui nuo 2017 m. birželio 4 d. priklauso ginčo domenas geraskatilas.lt, kuriuo naudojasi atsakovė UAB „Vandens ratas“. Ieškovės kombinuotą žodinį-vaizdinį prekių ženklą sudarantis žodinis elementas „GERI KATILAI“ neturi skiriamojo požymio, taigi, yra nesaugomas ir ieškovė neturi teisės uždrausti atsakovams naudoti ginčo žymenį „geras katilas“ bei domeną geraskatilas.lt. Atsakovės komercinėje veikloje ginčo domenas naudojamas nuo jo įregistravimo 2017 m. birželio 4 d. ir tai ieškovei buvo žinoma ilgą laiką. Vien faktas, kad ieškovės grafinis prekių ženklas yra žinomas, nepagrindžia jo skiriamojo požymio iki ginčo domeno įregistravimo.

3.       Ieškovės atstovas advokatas J. B. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad UAB „GEDALEKSAS“ ir UAB „Vandens ratas“ yra konkuruojantys ūkio subjektai ir ieškovės klientai yra klaidinami, tai patvirtina 2021 m. kovo 22 d.– balandžio 2 d. atliktos apklausos rezultatai. Be to, Patentų biuro apeliacinis skyrius 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 2AP-2153 atsisakė registruoti atsakovo A. S. prekės ženklą „Geras katilas.lt“ kaip klaidinimai panašų į ieškovės grafinį prekių ženklą „GERI KATILAI.LT“.

4.       Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. priėmė sprendimą pakeisti bendrovės marketingo įvaizdį: pakeitė juridinio asmens pavadinimą bei domenų pavadinimus. 2017 m. gruodžio mėn. buvo susitikęs su ieškovės vadovu ir jo vizitinėje kortelėje pastebėjo domeno vardą gerikatilai.lt. 2018 m. sausio mėn. gavo pretenziją dėl ginčo domeno naudojimo, o vėliau ir teismo pranešimą apie priimtą ieškinį. Paieškos sistemoje Google.lt atsakovės tinklapis pateikiamas prie pirmųjų rezultatų, nes UAB „Vandens ratas“ tinklapyje pateikiama unikali informacija, prekių aprašymai bei asortimentas. Ieškovė negali monopolizuoti žodžių junginio: „geri katilai“, nes rinkoje veikia daug subjektų, prekiaujančių katilais ir naudojančių žodį „katilas“.

5.       Atsakovų atstovė advokatė R. G. teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad UAB „Vandens ratas“ veikla vykdoma keliose interneto svetainėse (parduotuvėse), nes prekiaujama išrūšiuotomis (tam tikrų kategorijų) prekėmis. Žodinis elementas „GERI KATILAI“, sudarantis ieškovės grafinį prekių ženklą, neturi skiriamojo požymio, nes yra aprašantis prekes. Valstybinio patentų biuro 2021 m. sausio 11 d. sprendime konstatuota, jog žodinis elementas „GERI KATILAI“ neturi skiriamojo požymio ir negali būti saugomas toms prekėms, kurias savo prekyboje naudoja ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu dėl ieškinio pagrindo ieškinį atmetė. Pripažino elementus: „GERI“ ir „KATILAI“ nesaugotinais ieškovės UAB „GEDALEKSAS“ prekių ženkle, reg. Nr. 78247. 

7.       Teismas išaiškino, kad sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas šioje ginčo dalyje, atitinkamai stabdoma bylos dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iki teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo įsiteisėjimo. 

Dėl ieškovės grafiniame prekių ženkle esančių žodinių elementų pripažinimo (ne) saugotinais

8.       Teismas 2021 m. kovo 9 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pranešė byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo, atitinkamai sustabdant bylą dalyje dėl žalos atlyginimo iki įsiteisės sprendimas dėl ieškinio pagrindo, be kita ko, atidedant ieškovės prašymą dėl įrodymų žalos dydžiui nustatyti išreikalavimo, ir išklausė šalių nuomones.

9.       Teismas nustatė, kad žodinis žymuo „GERI KATILAI“ suprantamas kaip žodžių junginys, sudarytas iš dviejų dėmenų – žodžių: „geri“ ir „katilai“. Bendriniai lietuvių kalbos būdvardžiai „geras, geri“ suprantami kaip turintis (-ys) teigiamas ypatybes, tinkamas (-i), naudingas (-i). Lietuvių kalbos žodyne žodžiai „katilas“, „katilai“ turi tris reikšmes: 1) didelis metalinis indas virti; 2) apsupta teritorija (fronte, medžioklėje); 3) tam tikras žaidimas, iškasant duobutę žemėje. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste žodis „katilas“ apibūdina tam tikrą produkciją, kuria prekiauja ginčo šalys, t. y. įvairūs katilai. Ieškovės grafinis prekių ženklas yra registruotas Nicos klasifikacijos 35 klasės paslaugoms – mažmeninė ar didmeninė prekyba šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo bei sanitariniais įrenginiais. Atsakovas A. S. paaiškino, jog yra daug įregistruotų skirtingų subjektų pavadinimų, prekių ženklų, domenų kuriuos sudaro žodiniai elementai „katilas, katilai“.

10.       Teismas vertino, kad ieškovės grafinį prekių ženklą sudarantys žodiniai elementai „GERI“ ir „KATILAI“ yra aprašomieji, neturintys unikalumo, stiprių skiriamųjų požymių. Žymuo „GERI“ neatlieka identifikacinės funkcijos, o charakterizuoja prekę (katilus). Žymuo „KATILAS“ naudojimas juridinių asmenų pavadinimuose, prekių ženkluose ir domenų pavadinimuose.

11.       Pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001               14 straipsnio 1 dalies b punktą ir pagal šią Reglamento normą atitinkantį Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims vykdant komercinę veiklą naudoti žymenis arba nuorodas, neturinčius skiriamųjų ženklo požymių arba susijusius su prekių ar paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ar paslaugų charakteristikomis. 

12.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad elementai „GERI“ ir „KATILAI“ nėra saugotini (PŽĮ 6 straipsnis), konstatavo, jog ieškovės grafinio prekių ženklo žodinis žymuo „GERI KATILAI“ yra nesaugomas ir ieškovė neturi išimtinių teisių į jį.

Dėl ieškinio reikalavimų

13.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovės domeno (gerikatilai.lt) registracija yra ankstesnė, nei ginčo domeno (geraskatilas.lt). Ieškovė domeno žymenį gerikatilai.lt naudoja šildymo, šaldymo bei vėdinimo įrangos internetinėje prekyboje. Ieškovės domene naudojamas žymuo „gerikatilai“ yra jos grafinio prekių ženklo „GERI KATILAI.LT“ dalis. Atsakovas 2017 m. atliko šildymo įrangos pardavimo svetainės sildymoirangajums.lt atnaujinimą – svetainės www.sildymoirangajums.lt pavadinimą pakeitė į svetainę geraskatilas.lt (ginčo domeną). Taip pat atsakovė naudoja kitus domenus: vandensratas.lt ir voniajums.lt. UAB „Vandens ratas“ veikla vykdoma per skirtingus domenus (skirtingas interneto svetainės), nes parduodamos išrūšiuotos atitinkamos kategorijos prekės. Ginčo domene naudojami prekių ženklo elementai yra iš esmės panašūs į ieškovės domeno ir grafinio prekių ženklo elementus. 

14.       Teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad ginčo domenas, esant registruotam ieškovės grafiniam prekių ženklui, buvo įregistruotas turint nesąžiningų ketinimų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnio 1 dalies b punktą. Teismas atkreipė dėmesį ir į Reglamento 21 straipsnio 4 dalį, kadangi šios teisės normos prasme ieškovei kyla kliūčių reikšti pretenzijas dėl nesaugomo žymens naudojimo. Be to, ieškovė nepagrindė savo ankstesnės teisės į žymenį su skiriamuoju požymiu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 10 straipsnio 1 dalį. Tokia išvada neapima aplinkybių, ar atsakovų veikla buvo vykdoma sąžiningai, (ne) pažeidžiant ieškovės teisių. 

15.       Teismas vertino, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė neturi jokių išimtinių teisių į žodžių junginį „GERI KATILAI“, nes šis žymuo nėra saugotinas, paneigia UAB „GEDALEKSAS“ argumentus dėl atsakovų atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Ginčo domene naudodamas žymuo „geras katilas“ savaime negali kenkti ieškovės galimybėms konkuruoti, nes ieškovė neturi jokių išimtinių teisių į nesaugomą žymenį „GERI KATILAI“, t. y. ieškovė neturi teisės pasisavinti žodinio žymens, kuris tiesiogiai apibūdina teikiamas prekes. Kadangi ieškovė neturi išimtinių teisių į žodžių junginį „GERI KATILAI“, Reglamento 10 straipsnio 1 dalies prasme atsakovų (ne) sąžiningumo dėl naudojimosi ginčo domeno vardu, kaip kitos būtinos sąlygos pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalį, nustatinėjimas nebeturi reikšmės šios teisės normos taikymo pagal analogiją aspektu. 

16.       Teismas ieškinį atmetė, nes nenustatė ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių pažeidimo (PŽĮ 14 straipsnio 2 dalis) ir atsakovų atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „GEDALEKSAS“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

17.1.                      Skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovės grafiniame prekių ženkle esantys žodiniai elementai „GERI“ ir „KATILAI“ pripažinti nesaugotinais, naikintina, kadangi teismas išėjo už ieškinio ribų. CPK nenustatyta teisės teismui peržengti ieškinio reikalavimų ribas byloje dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir teisės į domeną pripažinimo (CPK 376, 405, 417 straipsniai ir kt.). Teismas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo, priimamo sprendimo negali grįsti faktais, kurių šalys nenurodė. PŽĮ nereguliuoja civilinių bylų nagrinėjimo ypatumų. Vien tai, jog PŽĮ 6 straipsnis nedetalizuota prekės ženklo elemento pripažinimo nesaugomu tvarka (procedūros), nereiškia, kad prekių ženklo atskiri elementai gali būti pripažinti nesaugomais be pareikšto savarankiško reikalavimo (priešieškinio). 

17.2.                      Siekiant įgyvendinti 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (nauja redakcija) nuostatas buvo atliktas PŽĮ įstatymo pakeitimas. Lietuvos Teisingumo ministerija 2018 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6, 7 straipsnių ir 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIIIP-2645 nurodė (Priedas Nr. 1), jog PŽĮ projekte numatomi ir kiti pakeitimai, susiję su prekių ženklų registravimo procedūromis, taip pat atsisakoma ženklo elementų iškėlimo į nesaugomus elementus procedūros.

17.3.                      Teismas pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus, t. y. ieškovei nebuvo sudaryta objektyvi galimybė atsikirsti į atsakovės „siurprizinius“ argumentus, kuriuos teismas vertinto kaip atsikirtimus, priešieškinį dėl ieškovės grafinio prekių ženklo elementų „GERI“ ir „KATILAI“.

17.4.                      Skundžiamame sprendime nurodyta, kad kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, jog teismas turi ne tik teisę, bet ir privalo svarstyti šį klausimą ir juo pasisakyti (dėl nesaugomų elementų) bei pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020. Tačiau nagrinėjamos bylos ir teismo pacituotos faktinės aplinkybės nesutampa, be to, cituotos bylos nagrinėjimo metu galiojo ankstesnė PŽĮ įstatymo redakcija bei nėra pateikto išaiškinimo, kad teismas gali ex officio pripažinti nesaugomais prekių ženklą sudarančius elementus, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai.

17.5.                      Apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti dėl PŽĮ 8 straipsnio pakeitimų, reglamentuojančių nesaugomus elementus, kurie visiškai nesusiję su ginčų nagrinėjimo taisyklėmis – priešieškinio pateikimu ar nepateikimu. Priešingu atveju yra rizika įsigalioti prieštaringai teismų praktikai, leidžiančiai nesąžiningai šaliai neteikiant priešieškinio ir nukentėjusiai šaliai nesudarant galimybės atsikirsti į „siurprizinį“ reikalavimą dėl elementų pripažinimo nesaugotinais. Pavyzdžiui, bet koks subjektas savo komercinėje veikloje gali tiesiog pradėti naudoti žymenį „geros dovanos“, kuris priklauso UAB „Gera dovana“ ir elementai „gera“ ir „dovana“ neturi skiriamojo požymio, dėl to nesaugotini UAB „Gera dovana“ prekės ženkle. 

17.6.                      Bendrinės kalbos žodis „geri“ neturi jokio unikalumo ar išskirtinumo. Žodiniam elementui „geri“ (ir „katilas, katilai“, kaip ir „odontologas“, „mėsa“, „dovana“ ir kt.) nekeliami unikalumo ar išskirtinumo reikalavimai, įtvirtinti PŽĮ 7 straipsnyje. Iš pateikiamų Valstybnio patentų biuro duomenų matyti, jog prekės ženklai: „gera dovana“, „GERA MĖSA“, „Geras Masažas“, „Geras Odontologas“ ir kt. irgi neturi nesaugomų ženklų elementų.

17.7.                      Reglamento 21 straipsnis nustato tik domeno vardo panaikinimą, tačiau ieškinyje to neprašoma, o prašoma uždrausti atsakovei savo veikloje naudoti ginčo domeną bei įpareigoti atsakovus jį perleisti ieškovei. Tokios teisės ieškovei numatytos KĮ 15 ir 16 straipsniuose bei PŽĮ 70 straipsnio 1 dalyje, o ne Reglamento 21 straipsnyje. Be kita ko, vien tai, jog ieškovės grafinio ženklo elementai nesaugotini, neeliminuoja nesąžiningos konkurencijos ir neteisėtų veiksmų galimybės.

17.8.                      Teismas buvo šališkas, nes nustatęs, kad ieškovės ir ginčo domenų elementai: „geri katilai“ ir „geras katilas“ yra iš esmės panašūs, nepripažino nesaugotinų elementų „geras katilas“. Tai yra tokioje pačioje situacijoje proceso šalys įvertintos skirtingai, o tai yra diskriminacija bei grubus lygiateisiškumo principo pažeidimas.

17.9.                      Skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes teismas rėmėsi tik atsakovo A. S. žodiniais paaiškinimais ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų visumos: Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro apeliacinio skyriaus galiojančio 2021 m. gegužės     26 d. sprendimo Nr. 2Ap-2153, UAB „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo bei vaizdinės, reklaminės, klientų ir partnerių medžiagų bei įrodymų, kuriais grindžiami ieškovės prekių ženklo reputacija, ilgas naudojimas, išleistos lėšos ženklui reklamuoti. Teismas išnagrinėjo tik atskirus žodinius elementus („geri katilai“ / „geras katilas“), bet nepateikė argumentų dėl jų visuomenei paliekamo įspūdžio. Ieškovė ir atsakovė yra konkurentės, tačiau ir ši aplinkybė teismo neįvertinta, dėl to nėra aišku kokių įrodymų pagrindu (be atsakovo žodinių paaiškinimų) teismas padarė išvadą, jog atsakovas, įregistravęs ginčo domeną, neturėjo jokių nesąžiningų ketinimų. Teismas formaliai priteisė atsakovei 7 774,24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Vandens ratas“ ir A. S. prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu argumentus:

18.1.                      Teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą ieškovės prekių ženklo elementą pripažinti nesaugomu.

18.2.                      Argumentas, kad ieškovės grafinio prekių ženklo ir domeno žodinis elementas nėra saugomas buvo atsakovų atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsikirtimų pagrindas. Taip pat atsakovai 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas turėtų pripažinti ieškovės grafinio prekių ženklo žodinį elementą „GERI KATILAI“ nesaugomu ir pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad nesaugomo elemento nustatymui nereikia priešingos šalies priešieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 53 punktas). Ieškovė turėjo teisę teikti atsikirtimus į atsakovų argumentus raštu ir teismo posėdyje žodžiu. Taigi, nustačius, jog ieškovės prekių ženkle esantis žodinis žymuo „GERI KATILAI“ gali sukelti abejonių dėl suteikiamos ženklo apsaugos apimties, teismas turi teisę spręsti klausimą dėl ženklo dalies pripažinimo nesaugomu ženklo elementu, nesuteikiančiu ženklo savininkui išimtiniu teisių ir tai nelaikoma ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio    8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012). Pripažinus, kad prekių ženklo elementas nesaugomu gali būti pripažintas tik pagal priešingos pusės reikalavimą, kiltų rizika apsaugą suteikti tokiems ženklų elementams, kurie neatitinka absoliučių reikalavimų, bei tokiu būdu pažeisti pamatinius prekių ženklų principus ir byloje nenustatyti tiesos.

18.3.                      Jeigu prekių ženkle yra skiriamojo požymio neturintis elementas, jis negali būti saugomas ir prekių ženklo savininkas neturi jokių išimtinių teisių į šį elementą, t. y. negali jo uždrausti naudoti kitiems asmenims. Ieškovė šio principo neginčija. Teismas detaliai ištyrė kiekvieno žodžio (elemento): „GERI“ ir „KATILAI“ reikšmes ir padarė pagrįstą išvadą, kad jie yra aprašomieji, neturi jokio skiriamojo požymio. Žodis  „GERI“ aprašo prekes – „KATILAI“. Katilų pardavimui yra naudojama daugybė domenų su žodžiais: „katilas“, „katilai“, „visikatilai“, „vilniauskatilai“ ir pan. Taigi, bendrinis žodis „katilas“ yra plačiai naudojamas katilų prekyboje ir jis neidentifikuoja nei konkretus verslo subjekto, nei konkrečios prekės.

18.4.                      Teismas, įvertino teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, detaliai ištyrė kiekvieno žodžio („GERI“ ir „KATILAI“) reikšmes. Ieškovės ir atsakovo domenai naudojami pardavinėti internetu katilus ir kitą šildymo įrangą. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad yra registruotų ir kitų panašių prekių ženklų („gera dovana“, „GERA MĖSA“, „Geras Masažas“, „Geras Odontologas“ ir kt.) nagrinėjamai bylai nereikšmingi ir pateikti pažeidžiant civilinio proceso įstatymo apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, todėl turėtų būti nevertinami. Be to, ieškovės nurodyti prekių ženklai: „gera dovana“, „Geras Masažas“ yra registruoti ne kaip žodiniai, bet kombinuoti prekių ženklai. 

18.5.                      Skiriamojo požymio neturintis elementas gali būti jį įgijęs dėl žymens naudojimo, t. y., kai didžioji visuomenės dalis žymenį susieja su konkrečiu subjektu. Atitinkamai, ieškovės nurodyti prekių ženklų žodiniai elementai teoriškai galėtų būti įgiję skiriamąjį požymį dėl jų naudojimo. Tačiau reikia įrodyti aplinkybę, kad visuomenė, kuriai skirtos prekės ar paslaugos, žymenis suvokia kaip komercinės kilmės nuorodą. Nepakanka vien tik nurodyti aplinkybę, jog žymenys naudojami ilgą laiką. Atsakovų pateiktos vartotojų apklausos duomenimis, tik 7 proc. vartotojų (maža visuomenės dalis) susiejo žodžių junginį „GERI KATILAI“ su ieškove UAB „GEDALEKSAS“ ir jos vykdoma veikla.

18.6.                      Apeliaciniame skunde ieškovė pateikė aprašomuosius argumentus, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, dėl to ieškovės paaiškinimai, susiję su grafinio prekių ženklo žodiniu elementu „GERI KATILAI“ bei įrodymai turėtų būti nevertinami.

18.7.                      2021 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose ieškovė nurodė, kad ieškiniu reikalaujama uždrausti atsakovui <...> savo veikloje naudoti žymenį „geras katilas“. Ieškinyje nereikalaujama uždrausti naudoti prekės ženklą „GERI KATILAI.LT“. Todėl atsakovams nesuprantami ieškovės argumentai dėl atsakovo pateikto registruoti prekių ženklo žodinio elemento „Geras katilas“ pripažinimo nesaugomu. Šis klausimas nepatenka į bylos dalyką, todėl teismas pagrįstai dėl jo nepasisakė. Ieškovė siekia savo grafinio prekių ženklo apsaugos, todėl vertintinas jai suteiktinos apsaugos apimties klausimas.

18.8.                      Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė dviem teisiniais pagrindais: 1) KĮ 15 straipsnio             1 dalies 1 punktu, įtvirtinančiu draudimą atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus; 2) Reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, numatančia sąlygas panaikinti domeną. Kasacinio teismo naujausioje praktikoje nurodyta, kad Reglamento 21 straipsnio 1 dalies sąlygos gali būti vertinamos tik tada, kai yra nustatoma, jog žymuo turi ar yra įgijęs skiriamąjį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020). Aplinkybės, susijusios su naudojamo žymens skiriamojo požymio neturėjimu, yra savaime pakankamos atmesti ieškovės reikalavimą pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-823/2019.) Taigi, nenustačius, kad ieškovė turi ankstesnę saugotiną teisę, ieškinys turėjo būti atmestas, net netiriant kitų sąlygų.

18.9.                      Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nevertino ieškovės 2021 m. kovo 31 d. pateiktų įrodymų, tačiau ieškovė nepaaiškina kokias bylai svarbias aplinkybes šiais įrodymais grindžia. Neįrodžius žodinio elemento „GERI KATILAI“ skiriamojo požymio, nepagrįsti ir argumentai dėl tokio elemento tariamos reputacijos. Tyrimo ataskaitoje nenurodyta, kokie prekių ženklai buvo parodyti respondentams. Byloje nenagrinėjimas klausimas, ar šalių prekių ženklai gali sukelti klaidinimo galimybę. Be to, respondentų buvo klausiama apie suklydimo galimybę, o toks klausimas yra menamas ir tiesiogiai sufleruojantis atsakymą, kurio tikimasi. Tyrimas vykdytas internetu išsiuntus klausimus, dėl to neaišku kaip buvo sukontroliuota, kad apklausiami asmenys neteiktų pakartotinių atsakymų.

18.10.                      Valstybinio patentų biuro sprendimas, kuriuo atsisakyta registruoti atsakovo kombinuotą prekių ženklą nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką. Valstybinis patentų biuras vertino tik atsakovo prekių ženklo registracijos klausimą ir netyrė ieškovės teisių pažeidimo. Be to, Valstybinio patentų biuro sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

18.11.                      Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinamai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma Reglamento 10 straipsnio 1 dalyje minėta ankstesnė teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Ieškovė neįrodė savo gintinos ankstesnės teisės, o jos naudojamas žodinis žymuo „GERI KATILAI“ yra nesaugomas elementas (visi turi teisę naudoti žodžių junginį „geri katilai“ / „geras katilas“). Dėl to ieškovė negali uždrausti atsakovams naudoti ginčo domeno.

18.12.                      Reglamento 21 straipsnio 2 dalies a punkte yra nurodyta, jog domeno savininko teisėti interesai gali būti įrodyti, kai prieš bet koki įspėjimą apie alternatyvią ginču sprendimo tvarka domeno vardo savininkas naudojo domeno vardą ar pavadinimą, atitinkanti domeno vardą, siūlydamas prekes ar paslaugas, arba rengėsi tai daryti ir toki rengimąsi galima įrodyti. Reglamento 21 straipsnio 2 dalies c punkte yra nurodyta, jog domeno savininko teisėti interesai gali būti įrodyti ir tuo atveju, kai domeno vardo savininkas teisėtai ir nekomerciniais tikslais ar sąžiningai naudoja domeno vardą, nesiekdamas suklaidinti vartotojų ar pakenkti vardo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, reputacijai. 2017 m. antroje pusėje atsakovas įvykdė bendrovės marketinginio įvaizdžio atnaujinimą: pakeitė pavadinimą iš UAB „LIGANDA“ į „Vandens ratas“ bei direktoriaus(atsakovo) vardu įregistravo naujus domenus: geraskatilas.lt, kuris pakeitė vandensratas.lt. ir voniajums.lt, kuris pakeitė irangajusuvoniai.lt. Taigi, atsakovų ginčo domenas www.geraskatilas.lt pakeitė nuo 2013 m. iki 2017 m. antros pusės atsakovės katilų prekyboje naudotą domeną sildymoirangajums.lt. Tiekėjos UAB „Vilpra“, UAB „Jaukurai“, UAB „Celsis“ ir UAB „Abara Group“ atsakovei šildymo katilus ir kitą šildymo įrangą tiekia nuo 2012 m. / 2015 m. ir šių tiekėjų prekės pardavinėjamos ginčo domeno adresu. Internetinės svetainės iškarpa pagrindžia, jog ginčo domenas geraskatilas.lt atsakovų naudojamas tęstinai nuo 2017 m. iki šiol. Ieškovė daugiau nei trejus metus iki kreipimosi į teismą žinojo apie ginčo domeno naudojimą ir jį toleravo.

18.13.                      Neegzistuoja KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir / ar Reglamento 21 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Rinkoje negali susiklostyti tokia situacija, kad skiriamojo požymio neturintys, prekes aprašantys elementai yra uzurpuojami vieno subjekto ir vien dėl to, kad tokie skiriamojo požymio neturintys elementai yra panaudojami kitame žymenyje, yra konstatuojamas žymenų panašumas ir / ar visuomenės klaidinimas. Toks precedentas visiškai iškreiptų sąžiningą konkurenciją ir be pagrindo trukdytų civilinę apyvartą, kas pažeistų ne tik sąžiningų konkurentų, bet ir vartotojų interesus. Nesąžininga konkurencija būtų, jei atsakovams būtų uždrausta naudoti skiriamojo požymio neturintį žodinį elementą ir jis būtų nepagrįstai monopolizuojamas vieno subjekto. Taip būtų apribojamos galimybės sąžiningai konkuruoti rinkoje. Vadinasi, nesąžininga konkurencija yra ne žodinio skiriamojo požymio neturinčio elemento naudojimas, bet nesąžininga konkurencija būtų ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimas ir uždraudimas naudoti tokį skiriamojo požymio neturintį žymenį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

19.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo priėmimo

20.       Teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės UAB „GEDALEKSAS“ 2022 m. gegužės 3 d. gautus rašytinius paaiškinimus bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-978-794/2022 kopiją. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, CPK

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

21.       Ieškovė UAB „GEDALEKSAS“ įregistruota 1994 m. liepos 12d., jos vadovas bei akcininkas yra  S. B. (S. B.). Bendrovės vykdoma veikla – prekyba kuro katilais bei kuru.  Nuo 2009 m. ieškovas išplėtė prekybą ir prekiavo: šilumos siurbliais, radiatoriais, koloriferiais ir kt. 

22.       UAB „GEDALEKSAS“ vardu 2018 m. balandžio 12 d. registruotas grafinis prekių ženklas „GERI KATILAI.LT“ (paraiškos padavimo data 2017 m. gruodžio 15 d.; registracijos Nr. 78247 (toliau – ir ieškovės grafinis prekių ženklas) Nicos klasifikacijos 35 klasės paslaugoms – verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla; kainų palyginimo paslaugos; komercinė informacija ir patarimai vartotojams (konsultacijų teikimas); prekių pardavimo skatinimas (kitiems); prekių pateikimas žiniasklaidoje pardavimo reikmėms; prekių užsakymų administracinis tvarkymas; pavyzdžių platinimas; prekių rodymas; tiekimo paslaugos kitiems (prekių ir paslaugų pirkimas kitiems verslams); rinkos nagrinėjimas; viešasis elektroninis reklamavimas kompiuterių tinkle; mažmeninė ar didmeninė prekyba šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo ir sanitariniais įrenginiais, tarp jų kieto kuro katilais, granuliniais katilais, granuliniais degikliais, dujiniais katilais, šilumos siurbliais, skysto kuro katilais, elektriniais katilais, krosnelėmis, pirties krosnelėmis, infraraudonųjų spindulių šildytuvais, oro kondicionieriais, vandens šildytuvais, saulės kolektoriais, radiatoriais, akumuliacinėmis talpomis, cirkuliaciniais siurbliais, kaloriferiais, rekuperatoriais, kaminais; mažmeninė prekyba internetu šildymo, vėdinimo, vandens tiekimo ir sanitariniais įrenginiais, tarp jų kieto kuro katilais, granuliniais katilais, granuliniais degikliais, dujiniais katilais, šilumos siurbliais, skysto kuro katilais, elektriniais katilais, krosnelėmis, pirties krosnelėmis, infraraudonųjų spindulių šildytuvais, oro kondicionieriais, vandens šildytuvais, saulės kolektoriais, radiatoriais, akumuliacinėmis talpomis, cirkuliaciniais siurbliais, kaloriferiais, rekuperatoriais, kaminais.

23.       Taip pat UAB „GEDALEKSAS“ valdo nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. įregistruotą domeną www.gerikatilai.lt.

24.       Atsakovė UAB „Vandens ratas“ (nuo 1998 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. liepos 27 d. pavadinimas buvo UAB „LIGANDA“) įregistruota 1998 m. gegužės 5 d.; jos vadovas bei akcininkas nuo      2003 m. birželio 30 d. yra atsakovas A. S., kuris 2017 m. įvykdė UAB „LIGANDA“ marketinginio įvaizdžio atnaujinimą – pakeitė pavadinimą į UAB „Vandens ratas“, A. S. vardu įregistravo naujus domenus (ir 2017 m. birželio 4 d. ginčo domeną geraskatilas.lt) bei pakeitė iki tol naudotus domenus į naujus (sildymoirangajums.lt. į geraskatilas.lt  bei angajusuvoniai.lt. į voniajums.lt).

25.       Byloje nėra ginčo, kad UAB „GEDALEKSAS“ ir UAB „Vandens ratas“ yra konkuruojančios bendrovės. Ieškovė UAB „GEDALEKSAS“ fizinėje prekybos vietoje (salone) ir nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. (domeno gerikatilai.lt įregistravimo) internetu prekiauja: kieto ir skysto kuro, granuliniais, dujiniais, šilumos siurbliais, kito tipo šildytuvais, radiatoriais, cirkuliaciniais siurbliais, krosnelėmis, koloriferiais, rekuperatoriais ir t. y. (toliau – ir šildymo įrenginiai). Atsakovė UAB „Vandens ratas“ prekybos vietoje bei nuo 2017 m. birželio 4 d. (ginčo domeno įregistravimo) internetu prekiauja irgi šildymo įrenginiai.

26.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-978-794/2022 atmetė ieškovo A. S. ieškinį ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 2Ap-2153, kuriuo nuspręsta neregistruoti prekių ženklo „Geraskatlilas.lt, paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nėra išnagrinėjęs civilinės bylos Nr. e2A-602-XX/2022.

27.       Taigi, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-978-794/2022 neturi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios, todėl nagrinėjamos bylos metu negalima konstatuoti prejudicinių faktų buvimo.

Dėl teismo teisės spręsti dėl prekių ženklą sudarančių elementų kaip nesaugomų

28.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl ieškovės kaip grafinio prekių ženklo „GERI KATILAI.LT“ ir domeno gerikatilai.lt savininkės pažeistų teisių dėl atsakovės naudojamo ginčo domeno geraskatilas.lt gynybos. Atsakovai UAB „Vandens ratas“ ir A. S. atsiliepime atsikirto, kad ieškovė neturi teisės uždrausti UAB „Vandens ratas“ veikloje naudoti ginčo domeną geraskatilas.lt, nes UAB „GEDALEKSAS“ grafinį prekių ženklą sudarantis žodinis elementas „GERI KATILAI“, kaip ir ginčo domene naudojamas žymuo „geras katilas“, yra bendriniai žodžiai, kurie neturi skiriamųjų požymių (silpni); „geras“ aprašo prekes (katilus). Teismas, siekdamas tinkamai ir teisingai išnagrinėti bylą, turi ne tik teisę, bet ir privalo svarstyti klausimą ir pasisakyti, ar ieškovės grafinį prekių ženklą sudarantys elementas (ne) saugomi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo     2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 77 punktą). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas, nes be atsakovų paduoto priešieškinio (savarankiško reikalavimo) pasisakė dėl ieškovės grafinį prekių ženklą sudarančių žodinių elementų kaip nesaugomų.

29.       Taip pat teisėjų kolegija atmeta nepagrįstus ieškovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus, nes nesudarė galimybės ieškovei atsikirsti į atsakovės „siurprizinius“ argumentus. Pirma, atsakovų atsikirtimai į ieškinį, susiję su žodinių elementų „GERI KATILAI“ skiriamojo požymio neturėjimu nurodyti atsiliepime į pradinį ir patikslintą ieškinius. Antra, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka ir ieškovės atstovas teikė paaiškinimus žodžiu. Atsakovų atstovė 2021 m. birželio  21 d. teismo posėdžio metu klausė ieškovės atstovo pozicijos dėl atsakovų argumento (atsikirtimo) dėl žodinio elemento „GERI KATILAI“ skiriamojo požymio neturėjimo bei nurodė kasacinio teismo praktiką (Nr. e3K-3-297-1075/2020).

30.       Pažymėtina ir tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra privaloma ikiteisminė ginčų dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo procedūra Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure. Ikiteisminės procedūros privalomumas reiškia, kad tuo atveju, jeigu asmuo kreipsis į teismą nesilaikydamas ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teismas atsisakys priimti jo ieškinį dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo. Tiesiogiai kreiptis į teismą su tokiais reikalavimais bus galima tik vienu atveju – kai tokie reikalavimai yra pareiškiami priešieškinio forma teisme nagrinėjant ginčą dėl ženklo savininko teisių pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie ieškovės grafinio prekių ženklo registracijos Nr. 78247 pripažinimą negaliojančia / panaikinimą ar jos panaikinimo procedūrą, pradėtą Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure (CPK 178 straipsnis). Taip pat šioje byloje nėra pareikšto priešieškinio dėl ieškovės grafinio prekių ženklo „GERI KATILAI.LT“ registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo. Tai reiškia, kad galioja ieškovės registruoto grafinio prekių ženklo teisėto naudojimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2004). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nenusprendė dėl ieškovės grafinio prekių ženklo registracijos Nr. 78247 pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo.

31.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl ieškovės grafinį prekių ženklą sudarančių žodinių elementų skiriamųjų požymių ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria žodiniai elementai „GERI“ ir „KATILAI“ pripažinti nesaugotinais ieškovės grafiniame prekių ženkle, bus vertintini apeliacinės instancijos teismo bylos faktinių aplinkybių, šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl ieškovės grafinio prekių ženklo žodinių elementų „GERI KATILAI“ pripažinimo (ne) saugomais

32.       Ieškovės UAB „GEDALEKSAS“ ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas (registruotas) 2020 m. lapkričio 6 d. (priimtas 2020 m. lapkričio 9 d.), t. y. po 2018 m. gruodžio 4 d. Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymu išdėstytos naujos PŽĮ redakcijos. Todėl nagrinėjamam ginčui taikytina nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojanti PŽĮ redakcija. 

33.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, kad ieškovės pateiktas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6, 7 straipsnių ir 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas nagrinėjamai bylai nereikšmingas.

34.       PŽĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų, jeigu tokie žymenys atitinka šias abi sąlygas: 1) jie gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų; 2) juos galima pateikti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre taip, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti ženklo savininkui suteiktos apsaugos objektą. 

35.       PŽĮ 6 straipsnyje nurodyta, kad ženkle gali būti elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Toks ženklas gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu nėra šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Tokie elementai laikomi nesaugomais ir nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos.

36.       Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalį ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis: neturi jokio skiriamojo ženklo požymio (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas); sudarytas tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugos suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas); sudarytas tik iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37.       Kasacinio teismo pažymėta, kad prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013 ir joje nurodytą ankstesnę šio teismo praktiką). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės grafinio prekių ženklo elementų visumos. Atskirus žodinius elementus „GERI“ ir „KATLAI“ aiškino siaurai, apsiribodamas tik lingvistiniu (pažodiniu) jų aiškinimu ir žodyne pateiktomis reikšmėmis. 

38.       Dominuojančiu prekių ženklo elementu pripažįstamas elementas, kuris dėl savo vizualinio išskirtinumo (dydžio, padėties ženklo kompozicijoje, naudojamų spalvų) ar semantinės reikšmės yra pirmiausia vartotojo pastebimas ir išlieka jo atmintyje. Taigi, vertinant sudėtinio prekių ženklo vienos ar kelių konkrečių sudedamųjų dalių dominavimą, būtina atsižvelgti į kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių būdingas savybes (pvz., dydį, ryškų grafinį pavaizdavimą ir kt.), jas palyginti su kitų sudedamųjų dalių savybėmis. Be to, dar gali būti atsižvelgiama į skirtingų sudedamųjų dalių atitinkamą vietą kompleksinio prekių ženklo konfigūracijoje (žr., pvz., Bendrojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo byloje T-54/12 24 par.; 2002 m. spalio 22 d. sprendimo byloje T-6/01 35 par.; 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje T‑341/13 67 par.).  

39.       Byloje nustatyta, kad ieškovės grafinis prekių ženklas atrodo taip:

40.       Vizualiai matyti, kad ieškovės prekių ženklą sudaro: spalvinių-žodinių ir spalvinių-figūrinių (vaizdinių) elementų derinys: raudonos spalvos žodinis elementas „GERI“ ir mėlynos spalvos žodinis elementas „KATILAI“; figūriniai (vaizdiniai) elementai yra skirtingų spalvų ir dydžių. Ieškovės grafinio prekių ženklo spalviniai–žodiniai elementai „GERI KATILAI“ yra užrašyti didžiosiomis raidėmis. Skirtingų dydžių formų raudonos ir mėlynos spalvų vaizdiniai elementai, esantys tarp žodinių elementų „GERI“ ir „KATILAI“ bei „KATILAI“ ir „LT“ yra dekoratyvinio pobūdžio (vaizduoja, atitinkamai lašą ir tašką).

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, žodžių junginys „GERI KATILAI“ yra dominuojantis ieškovės prekių ženklo kompozicijos žodinis elementas.

42.       Žodinį elementą „GERI KATILAI“ sudarantys žodžiai: „geri“ ir „katilai“ yra silpni elementai. Žodis „Geri“ yra būdvardis ir reiškia savybę, apibūdinimą (charakteristiką), o žodis „Katilas“ yra daiktavardis ir reiškia šildymo įrenginį.

43.       Būdvardžių derinamosios kategorijos (jų formos sistemos) neturi savarankiško turinio, tik rodo būdvardžio ryšį su daiktavardžiu (Dobrovolskis B. et al. Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas: Šviesa, 2003 p. 125). Vadinasi žymenų „geri katilai“ / „geras katilas“ reikšmės dėl skirtingų skaičiais kaitomo daiktavardžio formų panaudojimo (vienaskaita arba daugiskaita) yra vienodos (tapačios). Tai sudaro pagrindą vertinti, kad visuomenės klaidinimas visgi egzistuoja.

44.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad žodžių derinyje (junginyje) „GERI KATILAI“ vartojamas žodis „GERI“ apibūdina (charakterizuoja, aprašo) prekės („KATILAI“) savybę (kokybę). Bendrinės šnekamosios lietuvių kalbos žodžiai „GERI“ ir „KATILAS“ neturi jokio išskirtinumo, jų vartojimas Lietuvoje yra paplitęs (Lietuvos vidutiniam vartotojui žinomas ir suprantamas). Dėl to atskirus žodinius elementus „GERI“ ir „KATILAS“ pagrįstai galima pripažinti „silpnais“ ieškovės grafinio prekių ženklo kompozicijos elementais, nesuteikiančiais jokio išskirtinumo, apibūdinančiais konkrečią prekių rūšį (katilus) ir jos kokybę, savybes (geri). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju turi būti vertinami ne atskiri elementai, bet dominuojantis ieškovės prekių ženklo kompozicijos žodinis elementas (žodžių junginys) „GERI KATILAI“, kuris vartotojo suvokimo įspūdžiui turi didesnę reikšmę (labiau įsimenamas, prisimenamas).

45.       Savaime elemento atsikartojimas skirtingiems subjektams priklausančiuose juridinių asmenų pavadinimuose (pvz.: UAB „Gera dovana“, UAB „Geras meistras“, UAB „Geras servisas), prekių ženkluose (pvz.: gera dovana“, „GERA MĖSA“, „Geras Masažas“) ir domenuose (pvz.: gerasodontologas.lt; sodybageras.lt; vilniauskatilai.lt) nebūtinai reiškia, kad jis turėtų būti pripažintas nesaugomu. Jis tokiu atveju galėtų būti laikomas silpnu ženklų elementu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2015). Ši aplinkybė, inter alia (be kita ko), turi įtakos vertinant atsakovų veiksmų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-686/2016 24 punktas).

46.       Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bylos dalies, susijusios su kitu esminiu nagrinėjamos bylos faktiniu ir teisiniu aspektu – ar ankstesnis ieškovės grafinis prekių ženklas „GERI KATLAI.LT“ buvo įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Faktinių aplinkybių vertinimas, ar konkretus žymuo dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį, neįeina į kasacinio teismo kompetenciją (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio     11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-2014). Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

47.       Norint pripažinti, kad prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, reikia, kad didelė atitinkamos visuomenės dalis, remdamasi šiuo prekių ženklu, atitinkamas prekes ar paslaugas atskirtų kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės (žr., pvz., ESTT 1999 m. gegužės 4 d. prejudicinio sprendimo sujungtose bylose C-108/97 ir C-109/97 54 punktą; 2005 m. liepos 7 d. prejudicinio sprendimo byloje C-353/03 26 punktą ir jame nurodytą praktiką). Vis dėlto aplinkybės, kuriomis sąlygą dėl skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo galima laikyti įvykdyta, negali būti nustatytos remiantis vien bendrais ir abstrakčiais duomenimis. Reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip prekių ženklo užimama rinkos dalis, jo naudojimo intensyvumas, geografinis paplitimas ir trukmė, įmonės investicijų, skirtų jam reklamuoti, dydis, tai, kokia suinteresuotosios visuomenės dalis pagal prekių ženklą prekes ar paslaugas atskiria kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės, ir prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimai. Tai, kad skiriamasis požymis buvo įgytas dėl naudojimo, neturėtų būti įrodinėjama pateikiant tik pavienius duomenis, kaip antai informaciją apie atitinkamų prekių ar paslaugų pardavimo apimtį ar reklaminę medžiagą. Be to, vien aplinkybės, kad žymuo buvo naudojamas jau tam tikrą laikotarpį, nepakanka, siekiant įrodyti, jog visuomenė, kuriai skirtos nagrinėjamos prekės ar paslaugos, jį suvokia kaip komercinės kilmės nuorodą (žr., pvz., ESTT 2005 m. liepos 7 d. prejudicinio sprendimo byloje C-353/03 31 punktą ir jame nurodytą praktiką; Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo byloje T-304/16 27, 29 punktus ir juose nurodytą praktiką).

48.       Prekių ženklo naudojimas apima ir tuos atvejus, kai prekių ženklo savininkas naudoja jį kaip domeno vardą. Tokiu atveju su domeno vardo naudojimu susiję įrodymai turi būti vertinami, sprendžiant, ar prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl jo naudojimo. Bendrasis Teismas yra išaiškinęs, kad tą patį elementą įmanoma naudoti ir kaip prekių ženklą, ir kita forma, pavyzdžiui, kaip interneto svetainės pavadinimą ar jo dalį. Tačiau žymuo, kuris, be prekių ženklo funkcijos klasikine prasme, atlieka ir kitas funkcijas, skiriamąjį požymį turi tik tuomet, jeigu atitinkama visuomenė gali jį iš karto suprasti kaip juo žymimų prekių ar paslaugų komercinės kilmės nuorodą, kurios paskirtis – leisti jai neklystant atskirti prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas nuo kitos komercinės kilmės prekių ir paslaugų (Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje T-304/16, 42 punktas ir jame nurodyta praktika). Tokia informacija, kaip antai prisijungimų prie interneto savininko svetainės skaičius, šios svetainės užimama vieta pagal apsilankymo iš įvairių šalių dažnumą arba tai, kiek kartų ginčijamo prekių ženklo ar jo išvestinių prekių ženklų buvo ieškoma per interneto paieškos sistemas, yra duomenys, galintys padėti įrodyti, kad ginčijamas prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Tą patį galima pasakyti apie savininko ar kitų interneto svetainių puslapių ištraukas įvairiomis kalbomis, kuriose matyti ginčijamas prekių ženklas ar jo išvestiniai prekių ženklai, jeigu pateikti duomenys gali įrodyti svarbų ginčijamo prekių ženklo naudojimą būtent kaip prekių ženklo (Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje T-304/16, 46 punktas).

49.       Iš UAB „Spinter tyrimai“ 2021 m. kovo 22 d.–2021 m. balandžio 2 d. atliktos gyventojų apklausos (žr. Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1259-864/2021, dok. reg. Nr. 15029) (toliau – ir ieškovės pateikta Apklausa) nustatyta, kad jos (Apklausos) tikslas buvo išsiaiškinti žymenų gerikatilai.lt ir geraskatilas.lt galimo panašumo vertinimą tarp šalies vartotojų. Tyrimo metu buvo apklausta 517 respondentų.

50.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovės pateiktoje Apklausoje (tyrime) nenurodyta, kokie prekių ženklai buvo parodyti respondentams ir neaišku kaip buvo sukontroliuota, jog apklausiami asmenys neteiktų pakartotinių atsakymų. Ieškovės pateiktos Apklausos metodas buvo CAWI (angl. Computer assisted web interview), t. y. respondentui buvo siunčiama nuoroda į apklausą, kurią jis galėjo užpildyti savarankiškai. Pažymėta, kad nuoroda CAWI yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus. Respondentams buvo parodyti abu žymenys: gerikatilai.lt ir geraskatilas.lt ir užduotas klausimas: ar Jūs kaip vartotojas rinkdamasis prekę ar paslaugą, galėtumėte suklysti ir vietoj vieno prekių ženklo prekės ar paslaugos pasirinkti kito prekių ženklo prekę ar paslaugą? Į šį klausimą 57 proc. respondentų atsakė „taip“, 43 proc. – „ne“.

51.       Iš atsakovų pateiktos UAB „Baltijos tyrimai“ 2021 m. balandžio 22 d.–2021 m. gegužės 5 d. atliktos apklausos (toliau – ir atsakovų pateikta Apklausa) asmeninio interviu būdu (žr. Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1259-864/2021, dok. reg. Nr. 18859) nustatyta, kad šio tyrimo metu buvo apklausti 1002 Lietuvos gyventojai. Jiems buvo užduotas klausimas: ar žodžių junginys „GERI KATILAI“ Jums asocijuojasi su UAB „GEDALEKSAS“ ir jos veikla? Į šį klausimą 7 proc. respondentų atsakė „taip“ ir 74 proc. – „ne“.

52.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pateiktos apklausos rezultatai, jog labai mažai (7 proc.) respondentų (vartotojų) surado sąsajas tarp ieškovės prekių ženklo žodinio elemento „GERI KATILAI“ ir jos pavadinimo „GEDALEKSAS“ bei veiklos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad  iš viso neegzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Pirma, ieškovės ir atsakovės pavadinimuose, atitinkamai „GEDALEKSAS ir „Vandens ratas“, nėra panaudotų žymenų „geri katilai“ ir „geras katilas“. Antra, apklaustiems asmenims nebuvo užduotas atgręžtinis klausimas – ar žodžių junginys „GERI KATILAI“ jiems asocijuojasi su UAB „Vandens ratas“ ir jos veikla? Taigi, nėra duomenų kiek (koks procentas) vidutinių vartotojų žodžių junginį „GERI KATILAI“ asocijuoja su UAB „Vandens ratas“ ir jos veikla. Pažymėtina ir tai, kad juridinių asmenų pavadinimai su jų veikloje naudojamais domenais bei prekiaujamomis prekėmis (teikiamomis paslaugomis) gali nesutapti. Informacija apie juridinio asmens veiklą skelbiama viešame Juridinių asmenų registre, o apie prekes (gamintojai, techniniai rodikliai ir pan.) ir jų pardavėją (pavadinimas, kontaktai ir kt.) būna (turi būti) skelbiama konkrečioje juridinio asmens interneto svetainėje.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktos apklausos duomenys priklausė nuo visuomenės vizualiai pamatytų (jiems parodytų) žymenų gerikatilai.lt ir geraskatilas.lt ir jų susikurto bendro įspūdžio apie šiuos lyginamuosius žymenis. Tai sudaro pagrindą pripažinti, jog ginčo domenas geraskatilas.lt yra klaidinamai panašus į ieškovės grafinį priekių ženklą sudarantį žodinį elementą „GERI KATILAI“ ir į ieškovės domeno vardą gerikatilai.lt, nes didžioji visuomenės dalis (57 proc.) painioja žymenis gerikatilai.lt ir geraskatilas.lt. Tai, kad ieškovės pateiktoje Apklausoje 43 proc. apklaustųjų mano kitaip – renkantis prekes (paslaugas) nesuklystų dėl prekių ženklo prekės (paslaugos), t. y. žymenys gerikatilai.lt ir geraskatilas.lt jų neklaidina, savaime nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, juolab kad byloje nustatyta, jog svarbiausiais ieškovės prekių ženklo kompozicijos žodinis elementas (žodžių junginys) „GERI KATILAI“, vartotojo suvokimo įspūdžiui turi didesnę reikšmę ir žymenų „geri katilai“ / „geras katilas“ reikšmės yra tapačios.

54.       Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1259-864/2021 2021 m. balandžio 21 d. gauti ieškovės papildomi įrodymai (dok. reg. Nr. 12790). Prie šio prašymo (Priedas Nr. 2) pridėtos sąskaitos, nuotraukos, reklamjuostės (reklaminiai paveikslėliai), kita reklaminė medžiaga, iš kurių nustatyta, jog nuo 2012 m. ieškovė yra nuolatinė didžiausios Baltijos šalyse tarptautinės statybų parodos „RESTA“ dalyvė, t. y. nuomojo ekspozicinius plotus su užrašu „GERI KATILAI LT“, dalino skrajutės, reklamuojančias UAB „GEDALEKSAS“, jos prekiaujamas prekes bei paslaugas. Iš ieškovės pateiktų skrajučių, nustatyta, kad ieškovė jose yra nurodžiusi žymenį „GERI KATILAI“ (prašymo Priedas Nr. 4). Iš sąskaitų, sutarčių, nuotraukų matyti, kad nuo 2014 m. UAB „GEDALEKSAS“ žymenį „GERI KATILAI“ naudoja ant savo firminių / oficialių dokumentų (Priedas Nr. 6). Taip pat reklamavo žymenį: 1) dideliame (15 m x 5 m) reklaminiame stende magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas, 80 km prie Rumšiškių (Priedas Nr. 5); 2) specializuotame statybos, interjero ir architektūros puslapyje www.asa.lt (Priedas Nr. 7); 3) socialiniame tinkle Facebook (Priedas Nr. 8). Nuo 2011 m. ieškovės interneto parduotuvėje, veikiančioje per domeną gerikatilai.lt parduodami šildymo įrenginiai (Priedas Nr. 9).

55.       Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės grafinio prekių ženklo atskirus žodinius elementus „GERI“ ir „KATILAI“ pripažino nesaugotinais pagal PŽĮ 6 straipsnį. Šiuo atveju, ankstesnis ieškovės grafinis prekių ženklas, kurį sudaro dominuojantis žodinis elementas „GERI KATILAI“, nepaisant šio elemento skiriamojo požymio silpnumo, t. y. apibūdinančio prekes (katilus), registruotas Nicos klasifikacijos 35 klasės paslaugoms, yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo ir iki ginčo domeno įregistravimo buvo žinomas Lietuvos rinkoje (buvo naudojamas internetinėje prekyboje, veikiančioje per domeną gerikatilai.lt), o taip pat didesnė dalis visuomenės yra klaidinama (painiojama) dėl tapačių, vienodas reikšmes turinčių, žymenų: „geri katilai“ ir „geras katilas“, per kuriuos (domenus gerikatilai.lt ir geraskatilas.lt) prekiaujama analogiškais šildymo įrenginiais.

Dėl uždraudimo atsakovės veikloje naudoti žymenį „geras katilas“ ir domeną geraskatilas.lt bei pripažinimo ieškovės teisių į domeną geraskatilas.lt bei jo perdavimo ieškovei

56.       Ginčams dėl domeno vardų su plėtiniu .lt naudojimo ir registracijos teisėtumo spręsti, nesant atitinkamo nacionalinio teisinio reguliavimo šiuo klausimu, pagal analogiją taikomas 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 874/2004, nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-469/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

57.       Europos Sąjungos teisė, konkrečiai – Reglamentas Nr. 874/2004, nustato .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus. Ši viešoji tvarka sukonkretinama Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsniu, kuriame iš esmės numatomas domeno vardo, įregistruoto siekiant spekuliacinių tikslų ar piktnaudžiaujant teisėmis, panaikinimas.

58.       Pagal Reglamento Nr. 874/2004 1 straipsnyje apibrėžtą jo dalyką, Reglamentas Nr. 874/2004 tiesiogiai taikytinas, sprendžiant ginčus, susijusius su .eu plėtiniais. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su plėtiniu .lt, taigi nurodytas Reglamentas Nr. 874/2004 nėra tiesiogiai taikytinas teisės aktas, tačiau jo nuostatos aktualios vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nacionalinių teisės normų kontekste ir atitinkamai formuojant nacionalinių teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-686/2015). Todėl, atsižvelgiant į nacionalinio teisinio reglamentavimo spragą, Lietuvos teismų praktikoje ginčai, susiję su domeno registravimo teisėtumu, nagrinėjami pagal analogiją taikant Reglamentą Nr. 874/2004.

59.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė nekvestionuoja ginčo domeno registracijos ir neprašo jos panaikinti, bet prašo uždrausti žymenį „geras katilas“ bei ginčo domeną geraskatilas.lt naudoti atsakovės veikloje ir ginčo domeną neatlygintinai perduoti ieškovei. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnio.

60.       Pagal PŽĮ 14 straipsnio 2 dalį, nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai: 1) žymuo yra tapatus ženklui ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas; 2) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu; 3) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai.

61.       Ieškovė paaiškino, kad gavo iš savo klientų pranešimus, jog interneto paieškų sistemoje įvedus nuorodą (raktinį žodį) „gerikatilai“ nukreipiami ne į ieškovės internetinę parduotuvę, veikiančią per domeną gerikatilai.lt, o į atsakovės UAB „Vandens ratas“ internetinę parduotuvę, veikiančią per ginčo domeną geraskatilas.lt. Atsižvelgusi į klientų pateiktus pranešimus apie juos klaidinančius domenų vardus (parduotuvių adresus), ieškovė kreipėsi į antstolį R. V. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Antstolis R. V. 2020 m. rugsėjo 9 d. protokole konstatavo šias aplinkybes: 1) paieškos portale www.google.lt suvedus raktinius žodžius „geri katilai“, po užsakomųjų skelbimų pirmoji nuoroda nukreipia į ieškovei priklausantį tinklapį gerikatilai.lt ir tame pačiame pirmajame puslapyje pateikiama nuoroda į atsakovės UAB „Vandens ratas“ naudojamą internetinį tinklapį geraskatilas.lt; 2) paieškos portale www.google.lt suvedus raktinius žodžius „geras katilas“, po užsakomųjų skelbimų pirmoji nuoroda nukreipia į atsakovės UAB „Vandens ratas“ naudojamą internetinį tinklapį geraskatilas.lt, o nuorodos į ieškovės naudojamą tinklapį nėra nei viename iš aštuonių paieškos sistemos puslapių.

62.       Taigi, dėl ieškovės ir atsakovės vykdomų iš esmės analogiškų veiklų – prekybos šilumos įrenginiais, ginčo domeno vardas galėjo klaidinti visuomenę, nes pagal antstolio konstatuotas aplinkybes, įvedus žodžius „geras katilas“ buvo nukreipiama tik į ginčo domeną (atsakovės internetinę parduotuvę).

63.       Atsakovai nepagrindė, kad iki 2017 m. veikusią per domeną sildymoirangajums.lt interneto svetainę (parduotuvę) sąžiningai pakeitė į ginčo domeną geraskatilas.lt, kuris domeno registravimo metu buvo tapatus ieškovės Lietuvos rinkoje žinomam domenui gerikatilai.lt (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis, atsakovės parduotuvė Vilniuje, Kalvarijų g. 125, yra pažymėta tik juridinio asmens pavadinimu „Vandens ratas“ ir viešame tinklalapyje www.rekvizitai.lt. UAB „Vandens ratas“ nenurodo (viešai neskelbia) duomenų apie žymenį (domeną) geraskatilas.lt (Priedai Nr. 9 ir Nr. 10). 

64.       Grafinio prekių ženklo savininkė (ieškovė) turi teisę uždrausti kitiems asmenims (atsakovei), neturinčiai jos (ieškovės) sutikimo, vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje žymenį „geras katilas“, kadangi: 1) vėlesnis ginčo žymuo „geras katilas“ yra tapatus ieškovės grafinio prekių ženklo dominuojančiam žodiniam elementui „GERI KATILAI“ bei domeno vardui gerikatilai.lt ir ginčo žymeniu „geras katilas“ žymimos prekės (šildymo įrenginiais) yra tapačios prekėms (ar paslaugoms), kurioms (Nicos 35 klasės) yra įregistruotas ieškovės grafinis prekių ženklas; 2) dėl žymenų „geri katilai“ / „geras katilas“ tapatumo (vienodo sukuriamo bendro įspūdžio) painiojasi (yra klaidinama) didžioji dalis visuomenės; 3) iki ginčo domeno įregistravimo ieškovės žymuo „GERI KATILAI“ buvo įgijęs skiriamąjį požymį ir atsakovai nesąžiningai pasinaudojo ženklo panašumu, pažeidžiami jo skiriamąjį ženklo požymį. Priešingų įrodymų byloje nepateikta.

65.       Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti šioje teisės normoje išvardintus veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

66.       Visuomenės klaidinimas nėra Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630-701/2015), tačiau šio pažeidimo nebuvimas savaime nereiškia, kad negali būti pažeidimo pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisės normą. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojamas platesnis teisinių santykių spektras. Kiekvieno iš šių teisės instrumentų taikymas turi savo sąlygas ir ribas. Pagal Konkurencijos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą veiksmai yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: 1) turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti; 2) būtina nustatyti, kad yra lyginamų prekių ženklų ar žymenų tapatumas ar panašumas ir bent viena iš alternatyvių sąlygų (jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą; arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija; arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija; arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016).

67.       Teismas, spręsdamas dėl domeno vardo panaikinimo ar perdavimo, turi konstatuoti ne tik aptartą painiavos galimybę, bet ir tokios painiavos tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019, 80 punktas).

68.       Byloje nustatyta, kad ieškovės domenas gerikatilai.lt. registruotas 2009 m. rugpjūčio 18 d., o prekių ženklas „GERI KATILAI.LT“ registruotas 2018 m. balandžio 12 d. (registracijos Nr. 78247), paraiška įregistruoti šį ženklą paduota 2017 m. gruodžio 15 d. Ginčo domenas geraskatilas.lt registruotas 2017 m. birželio 4 d. Vadinasi, ginčo žymuo „geras katilas“ sukurtas ir atsakovės UAB „Vandens ratas“ veikloje pradėtas naudoti po ieškovės sukurto ir veikloje naudoto (ir iki šiol naudojamo) žymens „geri katilai“, bet iki ieškovės prekių ženklo „GERI KATILAI.LT“ įregistravimo (paraiškos padavimo). Tačiau į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog iki ieškovės grafinio prekių ženklo paraiškos pateikimo (2017 m. gruodžio 15 d.) ieškovė savo veikloje jau naudojo (nuo 2012 m.) žymenį „GERI KATILAI“ ir nuo 2011 m. ieškovės interneto parduotuvėje, veikiančioje per domeną gerikatilai.lt, yra parduodami šildymo įrenginiai. Atsakovai 2017 m. birželio mėn. išplėtė UAB „Vandens ratas“ parduodamų prekių asortimentą ir pradėjo prekiauti įvairiomis šildymo prekėmis (įvairiais katilais) per pakeistą (įregistruotą naują) ginčo domeną geraskatilas.lt., kuris yra tapatus ieškovės grafinio prekių ženklo dominuojančiam žodiniam elementui ir domenui bei per ginčo domeną prekiaujama analogiškomis prekėmis (šildymo įrenginiais). Taigi, atsakovė, 2017 m. birželio mėn. pradėjusi veikti per tapatų žymenį „geras katilas“ ir pritraukdama pirkėjus į savo interneto svetainę, veikiančią per tapatų ginčo domeną, įgijo nesąžiningą pranašumą prieš ieškovę. Tokie atsakovų veiksmai prieštarauja sąžiningai ūkinės veiklos praktikai bei kenkia ieškovės kaip ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl yra pagrindas uždrausti atsakovei savo veikloje naudoti žymenį „geras katilas“ ir ginčo domeną geraskatilas.lt bei jį perduoti ieškovei.

Dėl bylos procesinės baigties

69.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei ieškovės kaip registruoto grafinio prekių ženklo savininkės teisių apimtį, taip pat pagrįstai pasisakė dėl atsakovų atsikirtimų, susijusių su ieškovės grafinio prekių ženklo žodinių elementų skiriamaisiais požymiais. Tačiau teismas nepagrįstai apsiribojo siauru atskirų ieškovės grafinį prekių ženklą sudarančių elementų (žodžių „GERI“ ir „KATILAI“) vertinimu ir neatskleidė dalies bylos esmės – nepasisakė dėl ieškovės grafinį prekių ženklą sudarančių elementų visumos, žodinio elemento (žymens) „GERI KATILAI“ skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo, žymenų „geras katilas“ ir „geri katilai“ visuomenei paliekamo įspūdžio, į bylą pateiktų įrodymų (UAB „Spinter tyrimai“ ir UAB „Baltijos tyrimai“ atliktų Apklausų, vaizdinės, reklaminės medžiagų), atsakovės nesąžiningų veiksmų (pakeisto naudoto domeno į ginčo domeną su žymeniu, tapačiu ieškovės žymeniui, prekiauti tapačiais šildymo įrenginiais). Todėl yra pagrindas konstatuoti proceso teisės normų pažeidimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis) bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl ieškinio pagrindo, t. y. ieškinį tenkinti – uždrausti atsakovei UAB „Vandens ratas“ naudoti žymenį „geras katilas“ bei domeną geraskatilas.lt ir įpareigoti atsakovus A. S. bei UAB „Vandens ratas“ perduoti ieškovei domeną geraskatilas.lt (CPK 261 straipsnio 3 dalis; 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

70.       Teismas ex officio paskirsto tik žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

71.       Ieškinys tenkintas, todėl atsakovams bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neatlyginamos. Ieškovė 2020 m. spalio 28 d. Luminor bank AB lėšų pavedimo nurodymu Nr. 46 sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio už ieškinį. Nurodytos išlaidos (225 Eur žyminio mokesčio už ieškinį) priteisiamos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis.

72.       Vilniaus apygardos teisme 2021 m.  birželio 21 d. gautas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovų iš viso 6 970,14 Eur išlaidų, kurias sudaro 6 320,74 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 169,40 Eur už UAB „Metida“ parengtą išvadą ir 480 Eur už UAB Spinter tyrimai“ parengtą Apklausą. Prie prašymo ieškovė pridėjo šiuos bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) 2020 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JB 2020-10-27/02 dėl 3 599,75 Eur už ieškinio parengimą ir AB SEB bankas 2021 m. spalio 28 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą duomenimis, 1 800 Eur suma sumokėta pagal sąskaitą faktūrą Nr. JB 2020-10-27/02 ir AB SEB bankas 2021 m. lapkričio 17 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą duomenimis,1 799,75 Eur suma sumokėta pagal sąskaitą faktūrą Nr. Nr. JB 2020-10-27/02; 2)     2021 m. kovo 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. JB 2021-03-10/01 dėl 441,65 Eur ( su PVM) sumos, kurią sudaro: 200 Eur (be PVM) už 2021 m. sausio 28 d. prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą,      55 Eur (be PVM) už 2021 m. kovo 8 d. prašymo dėl dokumentų išreikalavimo ir atsakovo dalyvavimo pripažinimu būtino paruošimą rengimas ir 110 Eur (be PVM) už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 9 d. parengiamame teismo posėdyje. AB SEB bankas 2021 m. kovo      18 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą duomenimis, 1 591,15 Eur suma sumokėta pagal sąskaitas faktūras Nr. JB 2021-03-10/01 ir Nr. JB 2021-03-10/02. 3) 2021 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JB 2021-04-01/01 dėl 719,95 Eur už konsultacijos dėl įrodymų poreikio ir pakankamumo bylai, įrodymų rinkimą ir pateikimą. AB SEB bankas 2021 m. balandžio 20 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą duomenimis, 719,95 Eur suma sumokėta pagal sąskaitą faktūrą Nr. JB 2021-04-01/01. 4) 2021 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JB 2021-06-17/01 dėl 1 559,39 Eur su PVM sumos, kurią sudaro: 115 Eur (be PVM) už pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo parengimą ir 90 Eur (be PVM) d. patikslinto ieškinio pareiškimą,  148,75 Eur (be PVM) už 2021 m. gegužės 27 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, susipažinimą su Valstybinio patentų biuro sprendimu Nr. 2Ap-2153, 297,50 Eur be PVM už atstovavimą 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdyje, 510 Eur (be PVM) pasirengimą      2021 m. birželio 21 d. teismo posėdžiui, baigiamosios kalbos rengimą ir 127,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. birželio 17 d. parengiamajame teismo posėdyje. AB SEB bankas 2021 m. birželio 17 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą duomenimis, 1 559,39 Eur suma sumokėta pagal sąskaitą faktūrą Nr. JB 2021-06-17/01. 5) UAB „Metida“ 2020 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 169,40 Eur apmokėjimo už išvadas apie domenų panašumą ir 6) UAB „Sprinter tyrimai“ 2021 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 580,80 Eur už atliktą Apklausą.

73.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nuo kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu) priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

74.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punktą ir 8.2 papunktį maksimali atlygintina advokatui išlaidų suma už ieškinio parengimą sudaro 3 916 Eur      (1 566,40 Eur × 2,5). Ieškovės sumokėta suma už ieškinio parengimą (3 599,75 Eur) viršija Rekomendacijas. Teisėjų kolegija ginčo sudėtingumo nevertina kaip savaime išimtinio, todėl priteisia ieškovei iš atsakovų lygiomis dalis sumažintą 3 916 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (už ieškinio parengimą ir pateikimą).

75.       Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už 2021 m. sausio 28 d. prašymą dėl bylos sustabdymo bei už 2021 m. kovo 8 d. prašymą dėl dokumentų išreikalavimo ir atsakovo dalyvavimo pripažinimu būtino paruošimus maksimali priteistina advokato užmokesčio suma sudaro 1 163,84 Eur (1 454,80 Eur × 0,4 × 2 vnt. proc. dok.). Ieškovės prašomos priteisti sumos už nurodytų procesinių dokumentų paruošimą Rekomendacijų nuostatų neviršija, todėl 308,55 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (242 Eur (200 Eur + 21 proc. PVM) už 2021 m. sausio 28 d. prašymą + 66,55 Eur (55 Eur + 21 proc. PVM) už 2021 m. kovo 8 d. prašymą) priteisiama ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis. 

76.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad 2021 m. kovo 9 d. parengiamasis teismo posėdis truko 33 minutes (nuo 09.00 val. iki 09.33 val.). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį ir 9 punktą ieškovei atlygintina maksimali už vieną atstovavimo 2021 m. kovo 9 d. parengiamajame teismo posėdyje valandą suma sudaro 145,48 Eur (1 454,80 Eur × 0,1). Ieškovės prašoma priteisti suma už atstovavimą 2021 m. kovo 9 d. parengiamame teismo posėdyje Rekomendacijų nuostatų neviršija, dėl to priteisiama ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 133,10 Eur (110 Eur + 21 proc. PVM) suma (už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo   9 d. parengiamame teismo posėdyje), t. y. po 66,55 Eur.

77.       Ieškovė sumokėjo advokatui 719,95 Eur už konsultacijos dėl įrodymų poreikio ir pakankamumo bylai bei įrodymų rinkimą ir pateikimą. Konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017). 2021 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JB 2021-04-01/01 nurodytas sugaištas 7 val. po 85 Eur paklausimų rengimo laikas. Pagal Rekomendacijų 8.18 papunktį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio advokatui dydis už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus sudaro 15,24 Eur (1 524,20 Eur × 0,01). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijas bei į ieškovės advokato sugaištą iš viso 7 val. laiką, sprendžia priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis sumažintą 106,68 Eur (1 524,20 Eur × 0,01 × 7 val.) bylinėjimosi sumą (už įrodymų rinkimą ir pateikimą), t. y. po 53,34 Eur.

78.       Ieškovės prašomą priteisti 1 559,39 Eur su PVM sumą sudaro: 1) 205 Eur be PVM suma (115 Eur be PVM už pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo parengimą + 90 Eur be PVM d. patikslinto ieškinio pareiškimą parengimą. Ši bylinėjimosi išlaidų suma (248,05 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus 609,68 Eur dydžio (1 524,20 Eur× 0,4 ) (Rekomendacijų 8.16 papunktis); 2) 48,75 Eur be PVM suma yra už 2021 m. gegužės 27 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, susipažinimą su Valstybinio patentų biuro sprendimu, priimtu byloje Nr. 2Ap-2153. Teismų praktikoje susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Ši bylinėjimosi išlaidų suma (58,99 Eur su PVM) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus 152,42 Eur  dydžio (1 524,20 Eur× 0,1) (Rekomendacijų 8.17 papunktis); 3) Ieškovės prašoma priteisti 510 Eur be PVM suma už baigiamosios kalbos parengimą viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį (1 524,20 Eur × 0,1 =152,42 Eur) (Rekomendacijų 8.17 papunktis), todėl mažintina nuo 617,10 Eur su PVM iki 152,42 Eur; 4) Iš Lietuvos teismų informacinė sistemos (LITEKO) nustatyta, kad 2021 m. birželio 17 d. parengiamasis teismo posėdis truko 38 min. (nuo 08.57 val. iki 09.35 val.). 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdis truko      2 val. 25 min. (nuo 12.57 val. iki 15.22 val.). Ieškovės prašoma priteisti 154,27 Eur su PVM (127,50 Eur be PVM) suma už atstovavimą 2021 m. birželio 17 d. parengiamame teismo posėdyje nedaug (1,85 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti advokatui užmokesčio dydį (1 524,20 Eur × 0,1 = 152,42 Eur) (Rekomendacijų 8.19 papunktis; 9 punktas), dėl to nemažintina. Kita išlaidų 359,97 Eur su PVM už atstovavimą 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdyje suma irgi viršija rekomenduojamą priteisti advokatui užmokesčio dydį (1 524,20 Eur × 0,1 × 2 val. = 304,84 Eur) (Rekomendacijų 8.19 papunktis; 9 punktas), dėl to mažintina iki 304,84 Eur sumos. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis sumažintą nuo 1 559,39 Eur iki 918,57 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (248,05 Eur už pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo parengimą ir patikslinto ieškinio pareiškimą + 58,99 Eur už 2021 m. gegužės 27 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą + 152,42 Eur baigiamosios kalbos parengimą + 154,27 Eur už atstovavimą 2021 m. birželio 17 d. parengiamajame teismo posėdyje + 304,84 Eur už atstovavimą 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdyje) + 106,68 Eur už įrodymų rinkimą ir pateikimą + 248,05 Eur už pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo parengimą ir patikslinto ieškinio pareiškimą + 58,99 Eur už 2021 m. gegužės 27 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą + 152,42 Eur baigiamosios kalbos parengimą + 154,27 Eur už atstovavimą 2021 m. birželio 17 d. parengiamajame teismo posėdyje + 304,84 Eur už atstovavimą 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdyje) + 106,68 Eur už įrodymų rinkimą ir pateikimą).

79.       Prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pridėtų ir iki civilinės bylos Nr. e2-1259-864/2021 išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti dokumentai, pagrindžiantys UAB „Metida“ 2020 m. lapkričio 5 d. ir UAB „Sprinter tyrimai“ 2021 m. balandžio 13 d. PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimus. Todėl šios bylinėjimosi išlaidos (169,40 Eur + 480 Eur = 649,40 Eur) ieškovei nepriteisiamos.

80.       Teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovei UAB „GEDALEKSAS“ iš atsakovų UAB „Vandens ratas“ ir A. S. lygiomis dalimis 5 607,90 Eur (225 Eur žyminio mokesčio už ieškinį + 3 916 Eur ieškinio parengimo + 308,55 Eur o dvejų procesinių prašymų parengimo + 133,10 Eur atstovavimo 2021 m. kovo 9 d. parengiamajame teismo posėdyje + 106,68 Eur įrodymų rinkimo ir pateikimo + 918,57 Eur išlaidų: 248,05 Eur pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir patikslinto ieškinio pareiškimo parengimo + 58,99 Eur prašymo dėl papildomų įrodymų paruošimą + 152,42 Eur baigiamosios kalbos parengimo + 154,27 Eur atstovavimą 2021 m. birželio 17 d. parengiamajame teismo posėdyje + 304,84 Eur atstovavimo 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdyje) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. po 2 803,95 Eur.

81.       Apeliacinis skundas tenkintinas, todėl ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovams apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidoms neatlyginamos.

82.       Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. Luminor bank AB lėšų pavedimo nurodymu Nr. 446 sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ši bylinėjimosi išlaidų suma (225 Eur) priteisiama ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis.

83.       Taip pat ieškovė sumokėjo advokatui 3 146 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2021 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2021 m rugpjūčio 10 d. Luminor bank AB lėšų pavedimo nurodymą Nr. 445.  Ši ieškovės prašoma priteisti už apeliacinio skundo parengimą suma viršija rekomenduojamą priteisti užmokestį advokatui J. B., dalyvavusiam pirmosios instancijos teisme (1 517,40 Eur × 1,7 = 2 579,58 Eur) (Rekomendacijų 8.10 papunktis). 

84.       Teisėjų kolegija sprendžia priteisti ieškovei UAB „GEDALEKSAS“ iš atsakovų UAB „Vandens ratas“ ir A. S. lygiomis dalimis 2 804,58 Eur (225 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą + 2 579,58 Eur apeliacinio skundo parengimo) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

85.       Sudėjusi (susumavusi) nagrinėjamoje byloje priteisiamas bylinėjimosi išlaidas (5 607,90 Eur pirmosios instancijos teisme + 2 804,58 Eur apeliacinės instancijos teisme), teisėjų kolegija priteisia ieškovei UAB „GEDALEKSAS“ iš atsakovų UAB „Vandens ratas“ ir A. S. lygiomis dalimis iš viso 8 412,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 4 206,24 Eur.

       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. 

Ieškinį tenkinti. Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vandens ratas“ savo veikloje naudoti žymenį „geras katilas“ bei domeną www.geraskatilas.lt. Įpareigoti atsakovus A. S. ir uždarąją akcinę bendrovę „Vandens ratas“ perduoti ieškovei uždarajai akcinei „GEDALEKSAS“ domeną www.geraskatilas.lt.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GEDALEKSAS“ (juridinio asmens kodas 300594506) iš atsakovų A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Vandens ratas“ (juridinio asmens kodas 124447046) lygiomis dalimis 8 412,48 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvylika eurų ir keturiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų (po 4 206,24 Eur) (keturis tūkstančius du šimtus šešis eurus ir dvidešimt keturis centus).

Teisėjai              Danguolė Martinavičienė

             Antanas Rudzinskas

             Alma Urbanavičienė