Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-898/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54669-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.7.1.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.3.; 2.1.4.5.5.; 2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Simonai Peršinai,

dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,

nuteistajai Ž. N., jos gynėjui advokatui Romualdui Vitkui, 

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmes iš dalies sudedant, Ž. N. skirta galutinė 7 (septynių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. L. civilinis ieškinys patenkintas, jai iš nuteistosios priteista 240 Eur turtinei žalai atlyginti. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė : 

I.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.       Ž. N. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 25 d., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, socialiniame tinklapyje „Facebook“, savo paskyroje patalpino melagingą skelbimą, kad parduoda moteriškus kailinius, o nukentėjusioji L. L., susirašinėdama internetu su Ž. N., susitarė už 240 Eur nupirkti kailinius, kuriuos Ž. N. pažadėjo per 21-30 dienų atsiųsti paštu, nors kailinių neturėjo, bei nurodė pašto perlaida pervesti jai 240 Eur, o L. L. 2018 m. rugpjūčio 29 d., 15.17 val., pašto perlaida Nr. PP 1567363 pervedus 240 Eur, Ž. N. 2018 m. rugpjūčio 30 d., 14.21 val., Vilniaus 8-ajame pašte, esančiame Žirmūnų g. 64, Vilniuje, gautus pinigus išgrynino, tačiau L. L. iki sutarto laiko kailinių neatsiuntė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą – nukentėjusiajai L. L. priklausančius 240 Eur. Šiais veiksmais Ž. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu Ž. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį – pritaikyti jos atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numato BK 75 straipsnio 2 dalis.

2.1. Skunde pažymi, kad atsakomybėn yra traukiama už baudžiamojo nusižengimo padarymą, t. y. už veiką, kurios pavojingumo laipsnis įstatymų leidėjo nuomone yra pats mažiausias. Negalėdama susirasti darbo Ž. N. visą laiką buvo registruota darbo biržoje. Buvo trumpas laiko tarpas, kuomet ji nebuvo registruota, tačiau tuo metu buvo susiradusi darbą, apie tai informavo darbo biržos darbuotoją, pirmadienį turėjo eiti į darbą, bet susirgo, darželyje, kuriame turėjo dirbti, buvo reikalingas darbuotojas, todėl į jos vietą buvo priimtas kitas žmogus. 2019 m. sausio 16 d. ji vėl atvyko į darbo biržą ir ieškojo darbo. Nuo kovo 22 d. pradėjo dirbti UAB „B.“ virėjos pareigose, turi legalų pragyvenimo šaltinį.

2.2. Nors teismas nurodė, kad Ž. N. turi alkoholio vartojimo problemų ir nieko nedaro, su tokia išvada nuteistoji nesutinka. Prie skundo pridedama 2019 m. kovo 22 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad Ž. N. į priklausomybės ligų centrą atvyko 2018 m. liepos 17 d., buvo sudarytas pirminis gydymo planas, pacientė reguliariai lankosi. Taigi Ž. N. vykdo teismo nurodymus ir atsisakė alkoholio vartojimo.

2.3. Skunde pažymi, jog jos pageidavimas atlyginti žalą nebuvo deklaratyvus, tiesiog ji neturėjo iš ko to padaryti, šeimoje nuolat trūksta pinigų. Reikalingą sumą žalai atlyginti pavyko surinkti ir ją 2019 m. kovo 21 d. Ž. N. paštu persiuntė nukentėjusiajai. Ž. N. turi tvirtus socialinius ryšius, gyvena su vyru ir sūnumi, tikrai padarė tinkamas išvadas ir naujų nusikaltimų nedarys. Darydama nusikaltimą 2018 m. rugpjūčio mėn. Ž. N. dar nevisai galėjo valdyti savo veiksmus ir emocijas dėl alkoholio vartojimo, neturėdama pinigų nesusivaldė ir padarė didelę klaidą. Atsisakius alkoholio gyvenimas ir požiūris į padarytą veiką labai pasikeitė. Mano esanti verta teismo pasitikėjimo.   

3.       Teismo posėdžio metu nuteistoji prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nuteistosios gynėjas posėdžio metu išdėstė savo poziciją dėl būtino gynėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme, pažeistos teisės į gynybą, prašė skundą tenkinti ir bylą nutraukti bylą, nes buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis.    

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4.       Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistoji prašo jos atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija visų pirma vertina galimybę nuteistosios atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgiant į gynėjo apygardos teisme išsakytus teiginius dėl teisės į gynybą pažeidimo pirmosios instancijos teisme, kuriais beje buvo išeita iš apeliacinio skundo ribų (apeliaciniame skunde klausimas dėl gynėjo nekeliamas), teisėjų kolegija įvertins, ar šioje byloje gynėjo dalyvavimas pirmosios instancijos teisme visgi buvo būtinas.

5.       Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, teismas Ž. N. skyrė arešto bausmę. Subendrinus šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, Ž. N. buvo skirtas realus laisvės atėmimas. Svarstydamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas aptarė aktualią teismų praktiką bei pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos leidžia daryti išvadą, kad išimtiniais atvejais galimas ir pakartotinis šio instituto taikymas. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Tokių išskirtinių aplinkybių teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė ir sprendė, jog aplinkybė, kad buvo įvykdytas baudžiamasis nusižengimas, Ž. N. turi mažametį vaiką ankstesnių aplinkybių kontekste (teista keturis kartus, tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, už sukčiavimus ne kartą bausta administracine tvarka) nėra pagrindas tikėtis, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dar kartą įvertinusi Ž. N. asmenybę bei apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visgi neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti.

6.       Ž. N. polinkį nusikalsti patvirtina ankstesni teistumai už nusikalstamas veikas bei baustumai už administracinius nusižengimus, kurie padaryti analogišku būdu, t.y. skiriasi tik apgaule išviliotų pinigų dydis ir pagal tai Ž. N. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos ar kaip administraciniai nusižengimai. Pirmą kartą už sukčiavimą Ž. N. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu, už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jai buvo paskirta bauda (veika padaryta 2015 m. balandžio mėnesį). Pirmasis teistumas ir paskirta bauda Ž. N. nuo sukčiavimų nesulaikė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarimu jai paskirta administracinė nuobauda už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje (trys pažeidimai, padaryti 2015 m. rugpjūčio, gruodžio mėnesiais), Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu jai paskirta nuobauda už analogišką pažeidimą, padarytą 2016 m. balandžio mėnesį. Antrą kartą už sukčiavimą Ž. N. nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu (veika padaryta 2017 m. sausio mėnesį), už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jai paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu Ž. N. ir vėl nuteista už sukčiavimą (veika padaryta 2017 m. vasario mėnesį), jai vėlgi paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Ž. N., žinodama apie du jos atžvilgiu priimtus nuosprendžius, kuriais jai buvo skirta laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą ir skirti atitinkami įpareigojimai, savo elgesio nepakeitė ir 2018 m. rugpjūčio mėnesį vėl nusikalto, padarė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina, jog po minėtų dviejų nuosprendžių 2017 m. priėmimo Ž. N. taip pat darė ir analogiškus administracinius nusižengimus: 2018 m. liepos mėnesį padarė du nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, birželio mėnesį padarė vieną nusižengimą, vasario mėnesį – du nusižengimus, sausio mėnesį vieną nusižengimą, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu iš viso per 2018 m. administracine tvarka už sukčiavimus bausta šešis kartus (b. l. 80 – 88).

7.       Po pirmojo jos atžvilgiu priimto nuosprendžio, t. y. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. baudžiamojo įsakymo, Ž. N. taip pat nuteista Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, taigi galimybė pasitaisyti atidedant paskirtos bausmės vykdymą iš viso nuteistajai buvo suteikta net tris kartus. Kaip matyti, šia galimybe Ž. N. nepasinaudojo. Tik priėmus jos atžvilgiu skundžiamą nuosprendį, t. y. 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį, supratusi, jog šį kartą jai gresia reali laisvės atėmimo bausmė, nuteistoji pradėjo dėti tam tikras pastangas savo elgesiui pakeisti: 2019 m. kovo 21 d. atlygino žalą nukentėjusiajai (b. l. 169), 2019 m. kovo 21 d. įsidarbino (b. l. 171, 172), apygardos teismui buvo pateikta ir 2019 m. balandžio 6 d. darbo sutartis. Visos nurodytos pastangos į elgesio keitimą buvo įdėtos jau tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaip matyti iš išrašo apie asmens darbovietes, nei vienoje iš nurodytų darboviečių Ž. N. nebedirba, paskutiniojoje dirbo mažiau nei mėnesį (nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 6 d.).

8.       Skunde akcentuojama aplinkybė, jog Ž. N. deda pastangas ir atsisakė alkoholio vartojimo, todėl labai pasikeitė jos požiūris į padarytą veiką (2.2., 2.3. pastraipos). Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog lankymasis priklausomybės ligų centre galėjo būti įtakotas teismui pagal probacijos tarnybos teikimą nusprendus taikyti Ž. N. papildomą pareigą – gydytis priklausomybės ligas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi). Nors į priklausomybės ligų centrą nuteistoji atvyko dar 2018 m. liepos 17 d. (b. l. 173), naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteista šioje byloje, Ž. N. padarė 2018 m. rugpjūčio pabaigoje. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia abejoti nuteistosios nuoširdumu ir pasiryžimu taisyti savo elgesį.

9.       Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, apeliantės nurodytos šeiminės aplinkybės (turimas vyras, sūnus) egzistavo visus kartus jos atžvilgiu skiriant laisvės atėmimo bausmę ir atitinkamai atidedant bausmės vykdymą, tačiau nuo naujų sukčiavimo atvejų Ž. N. nei karto nesulaikė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas tinkamai įvertinus tiek aktualią teismų praktiką, tiek Ž. N. asmenybę. Atsižvelgdama į teisingumo principą bei siekiamus bausmės tikslus, kurių įgyvendinimas ne vieną kartą pritaikius Ž. N. BK 75 straipsnio nuostatas nebuvo pasiektas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakartotinai taikyti tas pačias poveikio priemones yra netikslinga.

10.       Teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstomis advokato posėdžio metu itin akcentuotą pažeistą nuteistosios Ž. N. teisę į gynybą, jog jai pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta teisė gynėją, jog buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir teismas privalėjo savo iniciatyva užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis ir vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, viena iš sąlygų jį taikyti yra prokuroro ir gynėjo sutikimas. Kaip matyti, straipsnyje, reglamentuojančiame sutrumpintą įrodymų tyrimą, nėra imperatyvios nuostatos, numatančios, jog taikant šias BPK nuostatas teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. BPK 51 straipsnio 1 dalyje, numatančioje sąrašą atvejų, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, sutrumpintas įrodymų tyrimas taip pat nenumatytas. Gynėjas, posėdžio metu teigdamas, jog atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, galimai supainiojo procesą taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei pagreitintą procesą, kuris reglamentuojamas BPK XXXI skyriaus antrajame skirsnyje „Pagreitintas procesas“, kuomet gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, išties yra būtinas. Šiuo konkrečiu atveju Ž. N. atžvilgiu teismui perduota baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal įprastas proceso taisykles, o ne pagreitinto proceso tvarka, posėdžio metu Ž. N. buvo išaiškinta jos teisė turėti gynėją, tačiau ji šia teise atsisakė pasinaudoti. Savo teise pasikviesti gynėją nuteistoji pasinaudojo apeliacinio proceso metu, teismas įvertino gynėjo poziciją ir dėl ginčijamo aspekto, taigi gynybos teisės procese visumoje buvo užtikrintos. Atsižvelgiant į visa tai, gynėjo argumentai dėl neva pažeistos Ž. N. teisės į gynybą atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistosios Ž. N. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                       Arūnas Budrys

Jurgita Kolyčienė

Ernestas Rimšelis