Civilinė byla Nr. 3K-3-248-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02018-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.8; 3.2.4; 3.2.4.9.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „TeleTower“, uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ dėl nuostolių atlyginimo ir bazinių bei centrinės stočių iškeldinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, bei proceso normų, reguliuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Balsių valda“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „TeleTower“ 66 550 Lt (19 274,21 Eur) nuostolių atlyginimą ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų; iškeldinti iš žemės sklypo (Vilniuje, (duomenys neskelbtini), toliau – ginčo sklypas) atsakovės UAB „Tele2“ 2011 m. sausio 11 d. įregistruotą GSM 900 tinklo bazinę stotį, 2011 m. kovo 31 d. įregistruotą UMTS/IMT-2000 tinklo bazinę stotį, atsakovės UAB „Omnitel“ 2004 m. rugpjūčio 25 d. įregistruotą GSM 900 tinklo bazinę stotį, 2006 m. spalio 20 d. įregistruotą GSM 1800 tinklo bazinę stotį, 2007 m. liepos 16 d. įregistruotą UMTS/IMT-2000 tinklo bazinę stotį; nustatyti atsakovėms UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ terminą, kad sprendimo dalis dėl stočių iškeldinimo turi būti įvykdyta per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu atsakovės neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą terminą – skirti kiekvienai atsakovei po 50 000 Lt (14 481 Eur) baudą už kiekvienos stoties neiškeldinimą.
3. 2004 m. gegužės 24 d. UAB „Bitė GSM“ ir V. Š. bei Ž. M.-Čiučelienė sudarė ginčo žemės sklypo dalies nuomos sutartį, pagal kurią sklypo savininkės V. Š. ir Ž. M.-Čiučelienė išnuomojo UAB „Bitė GSM“ 975/58000 dalis joms nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo (toliau – Nuomos sutartis).
4. 2005 m. liepos 1 d. UAB „Bitė GSM“ pakeitė pavadinimą į UAB „Bitė Lietuva“, o vėliau ši bendrovė buvo reorganizuota, ir nuo 2009 m. lapkričio 2 d. nuomininkės UAB „Bitė GSM“ teises bei pareigas pagal minėtą Nuomos sutartį perėmė iš naujo įregistruotas juridinis asmuo UAB „TeleTower“. 2008 m. sausio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi V. Š. ir Ž. M.-Čiučelienė pardavė ginčo žemės sklypą ieškovei UAB „Balsių valda“. Ieškovė UAB „Balsių valda“ perėmė nuomotojų teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį.
5. Iki Nuomos sutarties sudarymo V. Š. ir Ž. M.-Čiučelienei priklausančio ginčo žemės sklypo dalyje jau buvo įrengta ir eksploatuojama nuomininkei UAB „Bitė GSM“ priklausanti GSM 900 tinklo bazinė stotis. Nuomos sutartimi šalys susitarė dėl žemės sklypo dalies nuomos UAB „Bitė GSM“ priklausančiai GSM 900 tinklo bazinei stočiai eksploatuoti. Ieškinyje ieškovės nurodė, kad 2012 m. rugsėjo mėn. UAB „Balsių valda“ sužinojo, jog po Nuomos sutarties sudarymo nuomojamoje žemės sklypo dalyje buvo įregistruotos bazinės stotys, nepriklausančios nuomininkei (t. y. atsakovių UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ bazinės stotys).
6. Ieškovės nuomone, pagal Nuomos sutarties sąlygas nuomininkei nesuteikta teisė be nuomotojų sutikimo įrengti ir eksploatuoti kitas nuomininkės bazines stotis, taip pat ne nuomininkės (kitų mobiliojo ryšio operatorių) bazines ir centrines stotis nei šio ginčo žemės sklype, nei ant jame esančio stiebo. Žemės sklypo dalis išnuomota tik nuomininkės bazinei stočiai eksploatuoti ir be nuomotojos sutikimo UAB „TeleTower“ uždrausta statyti kitus statinius ir įrenginius, išskyrus stiebą ir konteinerius su telekomunikacijos įranga, kurie buvo Nuomos sutarties sudarymo metu.
7. Atsakovė UAB „TeleTower“, atlikdama neteisėtus veiksmus Nuomos sutarties vykdymo metu, gavo iš atsakovių UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ 133 098,58 Lt (38 548 Eur) pajamų. Atsakovėms UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ siekiant eksploatuoti savo bazines stotis reikia naudotis tiek ieškovei priklausančiu žemės sklypu, tiek UAB „TeleTower“ stiebu. Todėl iš atsakovės UAB „TeleTower“ ieškovės naudai turi būti priteista 50 proc. atsakovės UAB „TeleTower“ gautų pajamų, t. y. 66 550 Lt (19 274,21 Eur) nuostolių atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Balsių valda“ ieškinį.
9. Teismas nurodė, kad nuomojamame žemės sklype stovi tik viena atsakovei UAB „TeleTower“ priklausanti bazinė stotis (bokštas ir du metaliniai konteineriai). Atsakovė UAB „TeleTower“ nepažeidė Nuomos sutarties VI dalies 2 punkto, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas Nuomininko mobiliojo ryšio bazinės stoties statybai ir eksploatacijai, bei Nuomos sutarties VII dalies 3 punkto, kuriame nurodyta, kad nuomininkas be nuomotojų sutikimo neturi teisės statyti kitus statinius ir įrenginius, išskyrus minėtą stiebą ir konteinerius su telekomunikacijos įranga.
10. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytas neva atsakovei UAB „Omnitel“ priklausantis konteineris yra neregistruotinas kilnojamasis daiktas. Atsakovės UAB „Omnitel“ ir UAB „TeleTower“ teigia, kad konteineris priklauso  UAB „TeleTower“. Nesant ginčo tarp galimų šio turto savininkių, byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovės nurodytas konteineris priklauso UAB „Omnitel“.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginys, jog jai priklausantis žemės sklypas yra subnuomojamas, yra nepagrįstas. Ieškovė ir atsakovė skirtingai supranta bazinės stoties sąvoką bei skirtingai aiškina tai, kas galėjo būti pastatyta nuomojamame sklype. Nuomojamajame sklype yra atsakovei UAB „TeleTower“ priklausantis statinys – eksploatuojama bazinė stotis, kurią sudaro UAB „TeleTower“ priklausantis stiebas (bokštas) ir įrangos konteineriai. Mobiliojo ryšio operatorių UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ bazinės stotys suprantamos kaip įranga, kuri registruojama kaip ryšio paslaugų tiekėjo teikiama ryšio paslaugos perdavimo stotis. Ją sudaro operatoriams priklausančios antenos, kabeliai ir kita įranga (kilnojamieji daiktai).
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „TeleTower“ veikla yra telekomunikacijų infrastruktūros valdymas ir priežiūra, šios infrastuktūros nuoma telekomunikacinių paslaugų tiekėjams. Nurodytai infrastruktūrai įrengti ir telekomunikacijos stotims įrengti buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, kurioje nubuvo nurodyta jokių UAB „TeleTower“ veiklos apribojimų. Nesant esminių Nuomos sutarties pažeidimų, neteisėtos atsakovės UAB „TeleTower“ veiklos, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).
13. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikta Lietuvių kalbos specialisto išvada nepatvirtina ieškinio pagrįstumo, nes aiškinti Nuomos sutartį nėra Lietuvių kalbos instituto prerogatyva. Aplinkybė, kad 2009 m. atsakovė UAB „TeleTower“ siekė patikslinti šalių sudarytą Nuomos sutartį, aiškiai įtvirtinant ginčo sklypo ir stiebo subnuomos galimybę, nėra pagrindas aiškinti nepakeistą sutartį kitaip.
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Balsių valda“ apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą.
15. Kolegija nustatė, kad Nuomos sutarties VI dalies 2 punkte nurodyta bazinės stoties sąvoka apima stiebą bei konteinerius (statinius) su telekomunikacijos įranga. Būtent tokį statinį (stiebą ir metalinį konteinerį) statyti ginčo žemės sklype Vilniaus apskrities viršininko administracija išdavė leidimą UAB „Bitė GSM“ 2001 m. sausio 22 d. Iki ginčijamos Nuomos sutarties sudarymo V. Š. ir Ž. M.-Č. nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo dalyje jau buvo įrengta ir eksploatuojama nuomininkei UAB „Bitė GSM“ priklausanti GSM 900 tinklo bazinė stotis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad 2004 m. gegužės 24 d. žemės sklypo nuomos sutartyje nurodyta bazinė stotis suprantama kaip UAB „TeleTower“ priklausantis stiebas (bokštas) ir konteineriai su įranga.
16. Kolegija pažymėjo, kad lietuvių kalbos instituto specialisto išvados buvo padarytos nagrinėjant bei aiškinant tik pažodinį sutarties tekstą. Šia išvada negalima remtis, aiškinant šalių sutartyje nurodytą bazinės stoties sampratą, kadangi joje nenagrinėjami tikrieji šalių ketinimai. Ryšių reguliavimo tarnybos 2013 m. birželio 21 d. rašte nurodyta bazinės stoties apibrėžtis  įtvirtinta Lietuvos higienos normoje, kuri negaliojo sudarant Nuomos sutart ir negalioja šiuo metu. Dėl to remtis šiuo raštu, aiškinant sutartį, nėra pagrindo.
17. Kolegija konstatavo, kad pačioje Nuomos sutartyje šalys susitarė, jog nuomininkė turi teisę statyti stiebą ir konteinerius su telekomunikacijos įranga nuomojamame sklype. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuomojamame žemės sklype yra tik atsakovei UAB „TeleTower“ priklausantys statiniai – bokštas su dviem metaliniais konteineriais. Konteineriuose ir ant stiebo laikoma kilnojamoji įranga (kabeliai, antenos, laidai) priklauso kitiems mobiliojo ryšio operatoriams (UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“).
18. Kolegija nurodė, kad, UAB „TeleTower“ sudarius mobiliojo ryšio objektų nuomos ir įrangos montavimo paslaugų sutartis su UAB „Tele2“, UAB „Omnitel“, žemės sklypo pradinė nuomotoja nereiškė nuomininkei pretenzijų dėl įrangos montavimo nuomojamajame žemės sklype esančiuose statiniuose. Tokių pretenzijų nereiškė ir ieškovė UAB „Balsių valda“, 2008 m. sausio 11 d. sudariusi ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė pareiškė ieškinį daugiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo. Ieškovė žinojo ir sutiko su žemės sklype eksploatuojamais statiniais bei su tuo, kad UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ įranga būtų sumontuota juose.
19. Kolegija sprendė, kad ieškovė, reikalaudama taikyti atsakovės UAB „TeleTower“ atžvilgiu civilinę sutartinę atsakomybę, neįrodė pastarosios neteisėtų veiksmų, o neįrodžius bent vienos iš trijų būtinųjų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų sutarties šalies civilinė atsakomybė negalima (CK 6.246 straipsnis, 6.256 straipsnis).
20. Kolegija nurodė, kad, neįrodžius žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimo, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą iškeldinti žemės sklype užregistruotas atsakovės UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ bazines stotis.     

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Balsių valda“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1029 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 81:2005 ir Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) nuostatų. Kompetentinga, įstatymu įgaliota institucija Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė tokią bazinės stoties apibrėžtį, kokia įtvirtinta ERĮ, galiojusiame žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu ir galiojančiame šiuo metu (ERĮ 4 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 12, 44 punktai). Ryšių reguliavimo tarnyba nustato registravimo objektą – bazinę stotį (2005 m. spalio 6 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintų Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių 48.1 punktas).
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinio proceso taisykles (CPK 183, 185, 270 straipsnius), reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą bei įpareigojančias teismą motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyti teisės aktus, kuriais jis vadovavosi, priimdamas sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 183, 185 straipsnius, netyrė ir nevertino byloje ieškovės pateiktų įrodymų: Ryšių reguliavimo tarnybos raštų, lietuvių kalbos specialisto išvados, - nenurodė, kodėl atmeta šiuos įrodymus. Teismai, vertindami kitus įrodymus, nesivadovavo įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus ir jų įgyvendinamuosius aktus, nes vadovavosi negaliojančia higienos norma, tačiau nesivadovavo galiojančiu įstatymu, reglamentuojančiu elektroninių ryšių sritį. Lietuvos apeliacinis teismas, nepagrįstai atmetęs Ryšių reguliavimo tarnybos raštą kaip įrodymą, neturėdamas specialių žinių nei apie tai, kas yra mobiliojo ryšio bazinė stotis, nei apie jos veikimo principus, netinkamai aiškino ne tik bazinės stoties sąvoką, bet ir šalių sudarytą sutartį.
3. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė CK 6.193–6.195 straipsnius ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos dėl sutarčių aiškinimo kriterijų ir principų. Teismai aiškino mobiliojo ryšio bazinės stoties sąvoką, tačiau nevertino, kokių tikslų siekė šalys, nustatydamos tam tikras sutarties sąlygas. Teismai, aiškindami sutarties šalių ketinimus, nenurodė argumentų, teisės aktų, sutarties nuostatų, kurie leistų sklype eksploatuoti ne nuomininkui priklausančias bazines stotis be nuomotojo sutikimo. Teismai nevertino tikrųjų pradinės nuomininkės UAB „Bitė GSM“ bei jos teisių perėmėjos UAB „TeleTower“ tarpusavio veiksmų, kurie pagrindžia, kad šie juridiniai asmenys, bendraudami tarpusavyje, akivaizdžiai netaiko stiebui ir konteineriams mobiliojo ryšio bazinės stoties sąvokos. Ta aplinkybė, kad sutarčių aiškinimas yra teismo prerogatyva, nereiškia, kad teismas turi teisę ignoruoti ir neanalizuoti lietuvių kalbos specialisto išvadoje pateiktų argumentų. Teismai aiškino sutarties tekstą pasiūliusios šalies (atsakovės) naudai, nors tai turėjo daryti ieškovės naudai, kadangi abejojama dėl sutarties sąlygų (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Stiebas ir konteineriai nėra mobiliojo ryšio bazinė stotis, nes nei stiebas, nei konteineriai nesiunčia ir nepriima elektromagnetinių bangų, kuriomis skleidžiamas mobilusis ryšys, signalų. Teismai neaiškino sutarties sąlygų, atsižvelgdami į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Atsakovė UAB „TeleTower“ 2009 m. pasiūlė ieškovei UAB „Balsių valda“ pasirašyti naują sutartį, kurioje nurodyta nauja sąlyga – „Žemės sklypas nuomojamas skaitmeninio telefoninio ryšio stiebo su konteineriais eksploatacijai“. Teismai neatsižvelgė į protingo žmogaus kriterijų sudarant sutartį, t. y. neįvertino to, kad nuomotoja suprato, jog UAB „Bitė GSM“ bazinė mobiliojo ryšio stotis nėra UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio bazinė stotis. Nuomotojos, sudarydamos sutartį, siekė, kad sklype nebūtų eksploatuojamos kitų operatorių mobiliojo ryšio bazinės stotys. Toks buvo Nuomos sutarties VI dalies 2 punkte apibrėžtos žemės naudojimo sąlygos tikslas. Sutarties aiškinimas, kai visuotinai suprantama ir įstatymu reglamentuota sąvoka (bazinės stoties sąvoka) išskirtinai ieškovės atveju teismo aiškinama priešingai savo esmei, yra nesąžiningas ir diskriminuojantis vieną sutarties šalį kitos naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo pateikė savo nuomonę dėl subnuomos santykius reguliuojančių teisės normų taikymo ginčo santykiams. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neteigė, kad atsakovė UAB „TeleTower“ subnuomoja ginčo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismo nuomonė apie subnuomą nepaneigia ieškinio pagrindo – Nuomos sutarties pažeidimo.
22. Atsakovė UAB „TeleTower“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės skundą ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė nepagrįstai tapatina du skirtingus objektus: bazinę stotį, kaip statinį (nurodytą Nuomos sutartyje), ir bazinę stotį, kaip mobiliojo radijo ryšio įrangą (siųstuvus ir imtuvus, sumontuotus ant UAB „TeleTower“ nuosavybės teise priklausančio statinio, t. y. stiebo), kurios apibrėžtis pateikta Elektroninių ryšių įstatyme. 
2. Kasatorė klysta, kad teismai pažeidė CPK įtvirtintas taisykles, aiškindami įstatymų nuostatas. Byloje nėra nustatyti jokie ERĮ ar kitų teisės aktų pažeidimai. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta bazinės stoties sąvoka. Sprendžiant šioje byloje kilusius klausimus, svarbiausia yra aiškinti Nuomos sutarties nuostatas. ERĮ ir kitų teisės aktų normos bei Ryšių reguliavimo tarnybos pateikti sąvokų išaiškinimai gali būti naudojami tik kaip pagalbinė priemonė, siekiant išsiaiškinti tikruosius Nuomos sutarties šalių ketinimus.
3. Teismai tinkamai vadovavosi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, atsižvelgdami į tikruosius šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslus. Teismai neprivalėjo vadovautis Lietuvių kalbos instituto išvadomis bei bazinės stoties sąvokos, kaip ji yra apibrėžiama įstatyme, aiškinimu, nes CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismai, aiškindami sutartis, visų pirma turi nagrinėti tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje kalbama apie konkrečios sutarties sąlygos, bet ne apie visos sutarties aiškinimą, t. y. jei nėra aiški viena sutarties sąlyga, tai šią vieną sutarties sąlygą reikia aiškinti ją pasiūliusios šalies nenaudai. Ginčo sąlyga buvo pasiūlyta ne nuomininkės, bet nuomotojos, be to, šios aplinkybės ištyrimas yra fakto klausimas, kuris nenagrinėtinas kasaciniame teisme. Vertinant šalių elgesį po Nuomos sutarties sudarymo, reikšminga tai, kad pagrindinis UAB „TeleTower“ tikslas, siekiant pakeisti Nuomos sutartį, buvo įtvirtinti šalių pasikeitimą, nes tiek žemės sklypo savininkė, tiek bazinės stoties kaip statinio savininkė buvo pasikeitusios. Be to, ieškovė įsigijo žemės sklypą dar 2008 m., tačiau nereiškė jokių pretenzijų dėl žemės sklype eksploatauojamos mobiliojo ryšio bazinės stoties net iki 2013 m.
4. Ieškovė pati nurodė savo procesiniuose dokumentuose, kad nuomininkė subnuomojo jai išnuomotą žemės sklypą. Todėl teismai nepažeidė materialiųjų ar proceso taisyklių bei pareigos įsigilinti į ieškinio esmę, nurodydami, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra subnuomos santykiai.
23. Atsakovė UAB „Omnitel“ atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį ir priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismai tinkamai išaiškino Nuomos sutartyje nurodytą bazinės stoties sąvoką, nurodydami tai, kokią reikšmę šiai sąvokai suteikė sutarties šalys. Nuomos sutarties šalys negalėjo apibūdinti bazinės stoties pagal Elektroninių ryšių įstatymą, kadangi Nuomos sutarties sudarymo metu ieškovės nurodoma ERĮ redakcija negaliojo. Teismai pagrįstai nesirėmė Ryšių reguliavimo tarnybos rašte nurodyta bazinės stoties sąvoka, nes ši institucija pateikė bazinės stoties apibrėžtį savo veiklos naudojimo kontekste, tačiau neatliko ir nevertino Nuomos sutartyje vartojamos sąvokos analizės, be to, Ryšių reguliavimo tarnyba ir neturi tokios teisės.
2. Teismai, pritaikydami sutarčių aiškinimo taisykles, įvertinę tarp šalių faktiškai susiklosčiusius santykius iki Nuomos sutarties pasirašymo bei ieškovės elgesį po atsakovių UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ bazinių stočių sumontavimo ant UAB „TeleTower“ priklausančio stiebo, padarė pagrįstą išvadą, kad Nuomos sutarties šalys, pasirašydamos Nuomos sutartį, apibrėžė bazinę stotį kaip konteinerius ir stiebą, ant kurių sumontuota UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ įranga (esanti ne ant ieškovei priklausančio žemės sklypo).
3. Ieškovės reikalavimas iškeldinti iš ginčo žemės sklypo atsakovei priklausančią bazinę stotį negali būti praktiškai įgyvendinamas, nes ant ginčo žemės sklypo nėra jokių UAB „Omnitel“ priklausančių bazinių stočių, kaip statinių. Atsakovė naudojasi ginčo žemės sklype pastatyta UAB „TeleTower“ priklausančia mobiliojo ryšio infrastruktūra.
4. Atsakovės mobiliojo ryšio įrangos eksploatavimas bazinėje stotyje yra būtinas, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Bazinės stoties ir joje esančios atsakovės mobiliojo ryšio įrangos iškeldinimas pažeistų didelės dalies mobiliojo ryšio vartotojų teises ir būtų neproporcinga ieškovės teisių gynimo priemonė.
24. Atsakovė UAB „Tele2“ atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo atmesti skundą ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovės paminėti teisės aktai apibrėžia kilnojamojo daikto – bazinės stoties (radijo ryšio stoties) – sąvoką ir turinį, tačiau negali būti taikomi šiame ginče aiškinant Nuomos sutartį. Šios sutarties šalys susitarė dėl bazinės stoties, kurią sudaro statinys (stiebas) ir konteineriai su telekomunikacijos įranga, išnuomotame žemės sklype pastatymo.
2. Ieškovė grindžia dalį kasacinio skundo netinkamu CK 6.193–6.195 straipsnių taikymu ir nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos dėl sutarčių aiškinimo nuostatų. Tačiau kasatorė grindžia savo poziciją savo pačios pateiktu skirtingu faktinių aplinkybių vertinimu. Teismai tinkamai taikė sutarčių aiškinimo nuostatas ir teisingai aiškino Nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Nuomos sutarties aiškinimo

25. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Detalita“ v. UAB ,,ARDS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2011, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismo išvada dėl sutarties sąlygų tikrojo turinio visais atvejais turi būti motyvuota ir pagrįsta įstatyme įtvirtintų sutarties aiškinimo kriterijų taikymu. Siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatyme nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d., priimta civilinėje byloje UAB Nekilnojamo turto valdymas v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013).
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Pagal konkrečios bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkamus klausimus reglamentuoja teisės normos – imperatyviai ar dispozityviai, t. y. kai šalys gali susitarti kitaip negu nustatyta įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010).
29. Nagrinėjamoje byloje ginčo Nuomos sutarties šalių tikrosios valios aiškinimas susijęs su šioje sutartyje vartojama mobiliojo ryšio bazinės stoties sąvoka. Ši sąvoka šalių sudarytoje Nuomos sutartyje neaptarta ir neišaiškinta atskirai. Nuomos sutartyje nurodyta sąvoka „mobiliojo ryšio bazinė stotis“ nebuvo pateikta ir Elektroninio ryšio įstatymo redakcijoje, galiojusioje Nuomos sutarties sudarymo metu.
30. Teismai, ištyrę Nuomos sutarties sąlygas, jos esmę, dalyką, nustatę, kad stiebas su konteineriu buvo ginčo žemės sklype iki Nuomos sutarties sudarymo, iš esmės teisingai sprendė, kad Nuomos sutarties nuostatų kontekstas leido daryti išvadą, kad bazinė stotis Nuomos sutartyje suprantama kaip statinys (stiebas su konteineriais). Tačiau toks bazinės stoties sąvokos išaiškinimas savaime nesuponavo išvados, kad ant nuomininkei priklausančio statinio (stiebo) gali būti įrengiami bet kokie įrenginiai, tarp jų – kitų mobiliojo ryšio operatorių įranga.
31. Nuomos sutarties VII dalies 3 punkte buvo akcentuojama, jog be nuomotojo sutikimo nuomininkė neturi teisės statyti kitus statinius ir įrenginius, išskyrus nuomininkės stiebą ir konteinerius su telekomunikacijos įranga. Dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutartį, teigdamas, kad Nuomos sutartyje nebuvo jokių UAB „TeleTower“ veiklos apribojimų, juolab kad Nuomos sutarties IV dalies 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas be teisės subnuomoti, o Nuomos sutarties VI dalies 2 dalyje nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas nuomininkės mobiliojo ryšio bazinei stočiai statyti ir eksploatuoti.
32. Sisteminė Nuomos sutarties IV dalies 6 punkto, VI dalies 2 punkto ir VII dalies 3 punkto analizė sudaro pagrindą teigti, jog Nuomos sutartyje šalys susitarė, kad žemės sklypas galėjo būti naudojamas išskirtinai nuomininkės interesais. Nuomininkei siekiant įrengti kitų subjektų bazines stotis (tarp jų – atsakovių UAB „Tele2“ ir UAB „Omintel“) buvo būtinas nuomotojos sutikimas netgi tuo atveju, jei tokiu būdu buvo įgyvendinami ir nuomininkės interesai.
33. Teismai, aiškindami sutarties šalių tikrąją valią, tinkamai neįvertino aplinkybių, susiklosčiusių po Nuomos sutarties sudarymo. 2009 m. gegužės 24 d. Žemės sklypo nuomos sutarties projekte atsakovė UAB „TeleTower“, siūlydama Nuomos sutarties pakeitimus, iš esmės siekė įteisinti UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ priklausančias bazines stotis, Nuomos sutarties IV dalies 2 punkte nurodydama, kad žemės sklypas nuomojamas skaitmeninio telefoninio ryšio stiebui su konteineriais eksploatuoti. Pažymėtina, kad šiame projekte nebuvo identifikuota, kieno stiebo ir konteinerių eksploatacijai buvo siekiama naudoti žemės sklypą. Be to, minėto sutarties projekto VI dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad nuomininkė turi teisę subnuomoti stiebą ir jo aptvertą tvora teritoriją, perleisti nuomininko teises.
34. Žemės nuomos sutarties projekte, nurodytame nutarties 33 punkte, pateiktos iš esmės naujos sąlygos, kurios keitė Nuomos sutartį tokiu būdu, kad nuomotojai nebuvo draudžiama naudoti žemės sklypą ne tik savo interesais, bet ir kitų subjektų (tarp jų – mobiliojo ryšio operatorių) interesais.
35. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tai, jog ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovei UAB „TeleTower“ dėl UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ bazinių stočių įrengimo ant UAB „TeleTower“ priklausančio stiebo beveik 5 metus, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė sutiko su tuo, kad UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ įranga būtų sumontuota ant stiebo, esančio ieškovės žemės sklype. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė nustatęs, kad UAB „Balsių valda“ direktorius T. Š., kaip suinteresuotas asmuo, dalyvavo visose derybose su pradinės nuomininkės UAB „Bitė GSM“ atstovu, todėl žinojo ir sutiko su žemės sklype eksploatuojamais statiniais ir UAB „Omnitel“ bei UAB „Tele2“ įrangos sumontavimu juose.
36. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai apie UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ įrangą ant žemės nuomininkės stiebo tapo žinoma 2012 m. rugsėjo mėn., dublike ieškovė nurodė, kad apie nurodytą aplinkybę sužinojo iš Ryšių reguliavimo tarnybos 2013 m. vasario 20 d. rašto. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad T. Š. dalyvavo visose derybose dėl Nuomos sutarties galiojimo, nenustačius kitų šių derybų reikšmingų aplinkybių, nėra pakankama tam, kad būtų konstatuota, jog ieškovė sutiko su tuo, jog UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ įranga būtų sumontuota ant nuomininkės stiebo. Teismai tinkamai neištyrė šios aplinkybės, nors ji yra reikšminga, siekiant nustatyti galimą Nuomos sutarties pažeidimą bei dėl jo kilusią galimą ieškovės žalą.  

Dėl lietuvių kalbos specialisto išvados vertinimo

37. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
38. CPK 197 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.
39. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (2 dalis).
40. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Nagrinėjamoje byloje teismai iš esmės neištyrė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų - – lietuvių kalbos specialisto išvados bei Ryšių reguliavimo tarnybos 2013 m. birželio 21 d. rašto, kuriame pateikiama bazinės stoties sąvoka. Nors teismai teisingai nurodė, kad Lietuvių kalbos institutas neturi Nuomos sutarties aiškinimo prerogatyvos, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai nesudaro pagrindo teigti, jog šios išvados duomenys iš viso neturėjo būti tiriami. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šios išvados net netyręs jos turinio.
42. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 41 punkte nurodytą rašytinį įrodymą, taip pat padarė neteisingą išvadą, kad lietuvių kalbos išvados duomenimis negalima remtis vien dėl to, kad joje nėra nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai. Pažymėtina, kad tikrieji šalių ketinimai nagrinėjami ir nustatomi teismo, o ne specialisto išvadoje. Todėl vien tai, kad minėtoje specialisto išvadoje nėra nurodyta išvadų dėl tikrųjų šalių ketinimų, neleidžia nevertinti šiame įrodyme užfiksuotų duomenų (sutarties lingvistinės analizės) kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismai, atmetę lietuvių kalbos specialisto išvadą, tinkamai neištyrę jos turinio, pažeidė jos kaip rašytinio įrodymo vertinimo taisykles (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 197 straipsnis).
43. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Ryšių reguliavimo tarnybos 2013 m. birželio 21 d. rašte pateikta apibrėžtis buvo įtvirtinta Lietuvos higienos normos HN 81:2005 ,,Judriojo ryšio sistemų bazinės stotys“ 5.1 punkte, kuri negaliojo sudarant ginčo Nuomos sutartį ir negalioja šiuo metu. Tačiau vien tai nesudaro pagrindo teigti, jog Ryšių reguliavimo tarnybos 2013 m. birželio 21 d. rašte užfiksuoti duomenys neturi būti tiriami, aiškinant tikrąją Nuomos sutarties šalių valią dėl bazinės stoties sąvokos turinio.
44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, aiškindami Nuomos sutarties šalių tikrąją valią, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių bei tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu galima buvo daryti išvadą, jog nuomininkė UAB „TeleTower“ pažeidė Nuomos sutarties sąlygas, įrengdama ant jai priklausančio stiebo atsakovių UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ įrangą, nesikreipusi į nuomotoją dėl leidimo įrengti nuomojamame žemės sklype ir UAB „Omnitel“ bei UAB „Tele2“ priklausančią įrangą bei įregistruoti šių subjektų bazines stotis. Tačiau tinkamai neištyrus aplinkybės, ar ieškovė sutiko su UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ bazinių stočių įrengimu ant žemės nuomininkės stiebo, byloje negali būti padaryta vienareikšmiška išvada apie atsakovės UAB „TeleTower“ galimus neteisėtus veiksmus, jų įtaką ieškovės interesams bei ieškovės galimos žalos atsiradimui. 
45. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „TeleTower“ turtinės žalos atlyginimą bei iškeldinti iš žemės sklypo UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ bazines stotis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavę, kad UAB „TeleTower“ nepažeidė Nuomos sutarties sąlygų, nesprendė kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo šioje byloje klausimų.
46. Klausimai, susiję su atsakovės UAB „TeleTower“ Nuomos sutarties galimu pažeidimu, tokių galimų neteisėtų veiksmų, tikėtina, sukeltos žalos ir jos dydžio nustatymu, priežastiniu ryšiu tarp šio pažeidimo ir galimos žalos, atsakovių UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ bazinių stočių iškeldinimu, yra fakto klausimai, sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas nenustato bylos faktų, tai priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo bei bazinių stočių iškeldinimo, ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
47. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

48. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 8,99 Eur. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir grąžinti apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Birutė Janavičiūtė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Sigita Rudėnaitė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Donatas Šernas