Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Bylos Nr. 1A-121-317/2012
Teisėja: Joana Kvaselytė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00608-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.;2.4.7.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui Algiui Girdučiui Šalavkai, nuteistajam M. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. (veiką perkvalifikavus iš LR BK 284 str. 1 d.) – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.
Iš M. J. priteista 330,10 Lt turtinės ir 250 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam D. R..
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
M. J. nuteistas už tai, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. sausio 19 d. apie 13.00 val. garaže, (duomenys neskelbtini), graižtviniu 6 mm kalibro devynšūviu revolveriu „ALFA640“ ne mažiau kaip 3 kartus šovė į nukentėjusįjį D. R. ir sužeidė nukentėjusiajam D. R. dešinę blauzdą, padarydamas dvi šautines žaizdas dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nuosprendį nuteistojo M. J. atžvilgiu dėl veikos kvalifikavimo bei baudžiamojo įstatymo pritaikymo: M. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.
Skunde nurodo, jog nuosprendis keistinas, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamojo M. J. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs, išsamūs ir tarpusavyje vieni kitiems neprieštaravo: M. J. iš revolverio šaudė tik garaže ir į kiemą išėjęs nebuvo, nukentėjusiajam ranka nesudavė, šaudė į grindis ir tokiu būdu sužalojo D. R.. Anot apelianto, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo ir tai, kad nusikaltimo padarymo vieta buvo garažas, o ne viešoji vieta, todėl kaltinamojo M. J. tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, jis nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, M. J. veiksmuose dominavo asmeniniai motyvai.
Skunde teigiama, kad teismas visiškai neįvertino ir atmetė nukentėjusiojo D. R. nuoseklius parodymus, kuris smulkiai ir tiksliai nurodė visas aplinkybes garaže, kad būtent išėjus į kiemą ir jam einant link namų, M. J. pradėjo šaudyti į jo pusę, jį sužalojo, po to dar sudavė per dešinę ranką. Teismo nuosprendyje neatsižvelgta, kad kiemas yra viešoji vieta mieste, šalia yra gyvenamųjų namų, o nukentėjusiajam einant link namų pusės, M. J. šaudė į jį iš revolverio, šūviai buvo girdimi už kiemo ribų. Anot apelianto, M. J. turėjo ir privalėjo suprasti, kad tokiu elgesiu pažeidžia viešąją tvarką, visuomenės rimtį. Be to, nepagrįstai pripažinta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Skundo nagrinėjimo metu prokuroras prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nuteistasis bei jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
M. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas tuo, kad 2011-01-19 apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - kieme, netoli namo (duomenys neskelbtini) esant aplinkiniams, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų šovė graižtviniu 6 mm kalibro devynšūviu revolveriu „Alfa 640" ne mažiau 6 kartų į žmonių pusę, sužeidė nukentėjusiajam D. R. dešinę blauzdą, padarė dvi šautines žaizdas dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, bei, priėjęs prie suklupusio nukentėjusiojo D. R., nenustatytu daiktu jam trenkė per dešinę ranką, taip padarė nukentėjusiajam D. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti baudžiamas tik tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti traukiamas tik konstatavus, kad jo veiksmais visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai kaltininkas prieš asmenį panaudojo fizinį smurtą, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).
Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, ir kaip būtiną šios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant viešą nusikalstamos veikos padarymo vietą.
M. J. buvo inkriminuoti įžūlūs veiksmai kaip BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš alternatyvių požymių. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) žodį „įžūlus“ aiškina kaip „akiplėšiškas, šiurkštus“. Teismų praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007).
M. J. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant bylą teismui nepagrįstai laikyti įžūliais ir agresyviais, pagrindžiančiais išvadą, kad kaltinamasis turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str. 1d. , o ne pagal LR BK 140 str. Nepagrįstai konstatuota ir tai, kad kaltinamojo veiksmais realiai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis.
Prokuroras, kvalifikuodamas nuteistojo veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, tik konstatavo, kad įvykio metu viešoje vietoje įžūliais veiksmais M. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, padarydamos jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, įžūlūs ir agresyvūs veiksmais, neargumentuota nei kaltinime, nei skunde. Šie vertinamieji požymiai prokuroro turėjo būti analizuoti, nurodant ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kokie motyvai paskatino M. J. panaudoti smurtą, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys ir tik tuomet padaryti argumentuotą išvadą dėl veikos kvalifikavimo.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog bylos duomenys bei apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis šaudyti pradėjo bei kūno sužalojimą D. R. padarė ne tyčia norėdamas sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ir savo veiksmais to siekdamas, o visai kitu tikslu. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.
Ištyrus visus įrodymus yra akivaizdu, jog konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo ne viešoje vietoje kieme, o garaže, kuomet D. R. neišėjo iš M. J. priklausančio garažo, o šis reikalavo iš garažo išeiti. Taigi, konfliktas, peraugęs į smurtą, kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių nesutarimų, M. J. siekiant, jog nukentėjusysis gera valia išeitų iš jo garažo, o nukentėjusiajam tai iš karto atsisakius padaryti. Pašaliniai asmenys šio įvykio metu šalimais nebuvo. Nepriklausomai nuo to, ar buvo šaudoma garaže, ar jau kieme, šie veiksmai buvo nukreipti ne į visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymą, o į siekį pagąsdinti nukentėjusįjį, kad šis paliktų kaltininko garažą. Tai yra, M. J. veiksmai kilo dėl asmeninių, o ne dėl chuliganiškų paskatų, neturint tikslo demonstruoti kokią tai nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, trikdyti kitų asmenų ramybę bei viešą tvarką, tyčiotis ar jiems grasinti, elgtis tuo tikslu įžūliai. Neteisėti veiksmai kilo dėl abipusio konflikto metu susiformavusio noro išvaryti nukentėjusį asmenį iš savo nuosavybės-garažo teritorijos, jie truko neilgai. Nėra byloje duomenų, jog kokie tai aplinkiniai asmenys pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas jų poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali kieno nors veikla, o žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Būtent dėl šių priežasčių apylinkės teismas visiškai pagrįstai pagal padarytus veiksmus bei kilusias pasekmes M. J. padarytą nusikalstamą veiką iš LR BK 284 str. 1d. perkvalifikavo į veiką numatytą LR BK 140 str. 1d. ir prokuroro prašymas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1d. netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nėra objektyvaus pagrindo keisti nuosprendį skunde nurodytais motyvais.
Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pripažino nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad M. J. savo kaltę pripažino ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi.
Bausmė M. J. taip paskirta teisingai, atsižvelgus į visus LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Teismas tinkamai pagrindė, kodėl skyrė būtent tokio pobūdžio bei dydžio bausmę, atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, tiek ir į jos motyvus, kaltininko asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kolegija su nuosprendyje aptartais apylinkės teismo motyvais sutinka ir daro išvadą, jog keisti bausmės rūšį ar jos dydį nėra objektyvaus pagrindo.
Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 1p. kolegija
n u t a r ė:
Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nuosprendį, kuriuo nuteistas M. J., palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas: Algirdas Jaliniauskas
Teisėjai: Jurgis Kiškis
Algerdas Urbšys