Baudžiamoji byla Nr. 1-2322-1013/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06573-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, 

prokurorėms Orijai Audronei Kolbienei, Audronei Nastulevičienei,

kaltinamajam A. F., jo gynėjai Žanai Timaškovai,

kaltinamajam V. J., jo gynėjui Anatolijui Svilai,

kaltinamajam A. P., jo gynėjai Annai Grinevič,

nukentėjusiajam M. B., jo atstovui advokatui Egidijui Vosyliui, 

nukentėjusiajam M. P.,

nukentėjusiajam S. D.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, oficialiai nedirbantis, 2018-06-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutraukta,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu, bei nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis, neteistas;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 284 straipsnyje, padarymu;

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1) 2013-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams;

2) 2014-02-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę; šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė 2 (dviejų) metų 2 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę; bausmės vykdymas atidėtas dviem metams;

3) 2019-02-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą, kurį pabaigus įsidarbinti, o praradus darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 284 straipsnyje, padarymu;

n u s t a t ė :

A. F. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis, 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su V. J. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą S. D., tokiais savo veiksmais kartu su V. J. ir A. P. nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio lūžį su minkštų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., būdamas viešoje vietoje, picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. J. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą M. B. bei sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą S. D., tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. F. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o būtent: jis, 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. J. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą M. B., tokiais savo veiksmais kartu su V. J. ir A. P. nukentėjusiajam M. B. padarė muštines žaizdas dešinio momens srityje bei abiejose lūpose, poodines kraujosruvas viršugalvyje, kaktoje, abiejų akių srityse, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimą kairėje kaktos pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. J. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis, 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. F. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė S. D. vieną smūgį kumščiu į veidą, vieną smūgį koja į veidą, tokiais savo veiksmais kartu su A. F. ir A. P. nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio lūžį su minkštų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis, 2019 m. vasario 16 d. apie 03.00 val., būdamas viešoje vietoje, picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. F. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė M. B. ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam išbėgus į lauką, sudavė nemažiau dešimt smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė S. D. vieną smūgį kumščiu į veidą, vieną smūgį koja į veidą ir du smūgius kumščiu į galvą M. P., tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

V. J. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), o būtent: jis, 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. F. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė M. B. ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam išbėgus į lauką, sudavė nemažiau dešimt smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais kartu su A. F. ir A. P. nukentėjusiajam M. B. padarė muštines žaizdas dešinio momens srityje bei abiejose lūpose, poodines kraujosruvas viršugalvyje, kaktoje, abiejų akių srityse, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimą kairėje kaktos pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis, 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. P. kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė du smūgius kumščiu į galvą M. P., tokiais savo veiksmais kartu su A. P. nukentėjusiajam M. P. padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus nosyje ir nugaroje, 21-o danties emalio įskėlimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. 

A. P. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent jis, 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. J. ir A. F. kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė S. D. devynis smūgius kumščiu į galvą, po vieną kartą koja spyrė į galvos sritį ir kūną, metė į nukentėjusįjį 2 kėdes, kurios pataikė į koją ir rankas, tokiais savo veiksmais kartu su V. J. ir A. F. nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio lūžį su minkštų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis, 2019 m. vasario 16 d. apie 03.00 val., būdamas viešoje vietoje, picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su V. J. ir A. F. kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė M. B. tris smūgius kumščiu ir vieną smūgį koja į galvą, koja spyrė M. P. į kūną ir sudavė S. D. devynis smūgius kumščiu į galvą, po vieną kartą koja spyrė į galvos sritį ir kūną, metė į nukentėjusįjį 2 kėdes, kurios pataikė į koją ir rankas, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. P. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), o būtent: 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su V. J. ir A. F., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė M. B. tris smūgius kumščiu ir vieną smūgį koja į galvą, tokiais savo veiksmais kartu su V. J. ir A. F. nukentėjusiajam M. B. padarė muštines žaizdas dešinio momens srityje bei abiejose lūpose, poodines kraujosruvas viršugalvyje, kaktoje, abiejų akių srityse, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimą kairėje kaktos pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis, 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su V. J. kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia koja spyrė M. P. į kūną, tokiais savo veiksmais kartu su V. J. nukentėjusiajam M. P. padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus nosyje ir nugaroje, 21-o danties emalio įskėlimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamieji kaltinami nesunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui visi kaltinamieji pareiškė, kad prisipažįsta kaltais, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamųjų gynėjai, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą

Bylos duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. F. savo kaltę, padarius nusikalstamas veikas, pripažino, dėl jų padarymo gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną jie atėjo su panelėmis ir draugais į restoraną. Sėdėjo visą vakarą jie trise su dviem panelėm. O nukentėjusieji sėdėjo visą vakarą už jų, elgėsi labai nemandagiai su padavėjais ir kitais lankytojais. Kai jie jau norėjo atsiskaityti ir išeiti, iškvietė taksi ir kai kėlėsi iš savo vietų, tai pamatė nukentėjusieji ir patys priėjo prie jų. Nukentėjusieji atsistojo prie jų stalo, pradėjo kabinėtis žodžiais. Sutinka, kad iš jų (kaltinamųjų) pusės prasidėjo smūgiai kumščiais. Jis nenorėjo nieko, nes su panelėm buvo, norėjo visus nuraminti, bet prasidėjo muštynės. Iš pradžių jis nesimušė, bet paskui pamatė, kad kumščiai ir į jį skrido, tada jis irgi trenkė vienam ir kitam nukentėjusiajam po vieną smūgį. Viskas matosi pagal kamerų įrašą, nieko negali pridėti. Papildomai paaiškino, kad įvykio data, laikas ir vieta kaltinime nurodyti teisingai. Jis buvo su kaltinamaisiais V. J., A. P. ir dviem panelėmis L. P. ir L. S.. Prie jų pirmas priėjo nukentėjusysis M. B., tai atsimena pagal kameras, dėl kitų neprisimena, kažkuriam dar vienam trenkė. Iš tiesų jis įvykio neprisimena, viską vertina pagal vaizdo įrašą. Kiti jo draugai taip pat mušėsi. Nesutinka pilnai atlyginti civiliniuose ieškiniuose nurodytą žalą, kadangi civiliniai ieškiniai nerealūs ir nėra duomenų kuo civiliniai ieškiniai yra grindžiami. Tai, kad savo veiksmais sukėlė žalą sutinka, bet su civilinių ieškinių suma nesutinka. Kas įvyko su V. J., kiek kam smūgių trenkė nematė, viskas labai greitai vyko. Mano, kad muštynes išprovokavo nukentėjusieji, kadangi pastarieji priėję prie stalo keikėsi, prikibo, lindo prie merginų. Įvykio metu jie šventė V. J. gimtadienį. Jeigu teismas patenkins civilinį ieškinį, tai atlygins žalą proto ribose. Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. savo kaltę, padarius nusikalstamas veikas, pripažino, dėl jų padarymo gailėjosi. Parodė, kad muštynės įvyko vasario 15-16 d. Čili picerijoje. Jie ten atėjo naktį su A. F., A. P., L. P. ir L. S. bei ramiai šventė jo gimtadienį. Atėjo nukentėjusieji, sėdėjo, kažką vis replikavo, išvadino juos „ščenki“, „teletabiais“. Kai priėjo padavėjas prie jų, nukentėjusieji pasakė, ko ten stovi. Nukentėjusieji nepagarbiai elgėsi su padavėjais ir pastoviai į juos žiūrėjo. Jie norėjo išvažiuoti namo, kai iškvietė taksi, priėjo prie jų padavėjas atsiskaityti ir nukentėjusysis M. B. paklausė, kur šitie „teletabikai“ važiuoja ir priėjo prie jų, jis buvo su mergina L. S.. Jis supyko, nes nukentėjusysis pasakė jo merginai, kur jūs su šitais „teletabikais“ važiuojat, liepė jai likti su nukentėjusiais picerijoje. Paaiškino, kad kiek smūgių smūgiavo nežino, nes neskaičiavo, bet tikrai mušėsi. Iš pradžių nesutiko, kad kitiems nukentėjusiesiems trenkė, bet pamatęs vaizdo įrašą įsitikino, kad trenkė visiems. Labiausiai mušėsi su M. B., kadangi pastarasis jį supykdė dėl elgesio prieš jo panelę, neišlaikė kai priėjo ir pradėjo kalbėti. Civilinius ieškinius gali sumokėti po 500 Eur, bet 5000 Eur tikrai ne. Tiek, kiek yra prašoma atlyginti žalos, jis nesutinka. Jis sutiktų atlyginti 500 Eur už nežymų sveikatos sutrikdymą ir apie 1000 Eur už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Savo elgesį įvykio metu vertina blogai ir dėl jo gailisi, tiesiog nesusilaikė įvykio metu, kadangi nukentėjusieji provokavo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltę, padarius nusikalstamas veikas, pripažino, dėl jų padarymo gailėjosi. Parodė, kad įvykio metu buvo restorane „Čili pica“, šventė V. J. gimtadienį. Nukentėjusieji ten taip pat sėdėjo, buvo matyti, kad nukentėjusieji išgėrę. Visą vakarą jautė nukentėjusiųjų nepagarbą jų ir administracijos atžvilgiu. Kai jis su draugais susiruošė išeiti, nukentėjusysis priėjo ir išvadino juos „teletabiais“, kad merginos turi likti su nukentėjusiais. Dėl to pradėjo muštis. Paaiškino, kad jis manė, jog jis pirmas pradėjo muštis, bet pagal vaizdo įrašą pirmas pradėjo V. J.. Kiek kartu jis trenkė nežino, bet mušė visus nukentėjusiuosius. A. F. tik kartą smūgiavo, pastarasis bandė visus raminti. Dėl civilinių ieškinių nesutinka, kadangi dėl neturtinės žalos norima pasipelnyti, nes nebuvo patirta tokia didelė žala. Dėl savo veiksmų gailisi, pripažįsta, jog perlenkė lazdą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. F. kaltę pilnai pripažino ir dėl savo veiksmų labai gailėjosi. Parodė, kad  2019 m. vasario 16 d. jis kartu su savo draugais V. J., A., pavardės nežino ir merginomis L., pavardės nežino, L., pavardės nežino, apie 00:30 ar 01 val.  atėjo į piceriją „Čili picą“, esančią (duomenys neskelbtini). Jie sėdėjo salėje, kuri yra šiek tiek aukščiau nei pagrindinė salė, ji yra kylant laiptais, už įėjimo į tualetą. Toje pačioje salėje buvo dar viena trijų vyrų kompanija. Jie sėdėjo prie staliuko netoli minėtos kompanijos, valgė ir gėrė alų. Pradžioje tarp jų kompanijos jokio konflikto nebuvo. Jie atsiskaitė su padavėju ir ruošėsi išeidinėti, iškvietė taksi. Padavėjas išėjo atnešti grąžos ir tuo metu vienas iš vyrų nuo kito staliuko priėjo prie jų staliuko, pradėjo įžeidinėti merginas. Paskui nuo kito staliuko pakilo dar vienas vyras ir atėjo prie jų. Jie atsikėlė ir A. pirmas sudavė smūgį nepažįstamam vyrui į veidą, po to prasidėjo muštynes. Jis asmeniškai sudavė nedaugiau dviejų smūgių skirtingiems vyrams ir bandė raminti savo pažįstamus, atitraukinėjo juos nuo nepažįstamų vyrų. Kiek smūgių ir kam sudavė jo pažįstami, jis pasakyti negali. Dar norėjo pasakyti, kad nepažįstamų vyrų kompanija tarpusavyje kalbėjo grubiai, taip pat grubiai kalbėjo ir su padaveju, triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais (1 t., b. l. 105). Papildomai ikiteisminio tyrimu apklaustas kaltinamasis A. F. nurodė, kad ar kas nors iš nukentėjusiųjų buvo mušamas lauke prie picerijos, jis nematė. Pats  jis lauke daugiau niekam smūgių  nesudavė (1 t., b. l. 108, 111).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 01.00 val. jis kartu su draugais A. F., A. P., bei merginomis L. S., L., pavardės neatsimena, atėjo į piceriją „Čili pica“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur šventė jo gimtadienį. Jie valgė ir gėrė alų. Jų kompanija sėdėjo atskiroje nuo bendros salės salėje, kuri yra  kylant laipteliais už įėjimo į tualetą. Į tą pačią salę vėliau  atėjo 3 vyrų kompanija, kurie atsisėdo netoli jų. Vyrai valgė ir gėrė alkoholinius gėrimus. Vyrai elgėsi įžūliai,  grubiai kalbėjo su padavėju, nuolat jiems kažką replikavo,  spoksodavo į merginas, be to, girdėjo, kad jiems pasakė „ščenki“.  Apie 3 val. nakties jie atsiskaitė su padavėju,  iškvietė taksi ir jis draugo garsiai paklausė „ar atvažiavo taksi automobilis?“, tuo metu vyrai nuo gretimo stalo pakvietė padavėją ir jo garsiai paklausė „ar tų teletabikų atvažiavo taksi?“. Padavėjas nusijuokė ir išėjo iš salės atnešti jiems grąžos. Tuo metu, kai padavėjas išėjo, du vyrai priėjo vienas prie jų stalo. Pirmas vyras paklausė merginų: „kur jūs važiuosite su tais teletabikais, gal prisijungsite prie mūsų“. Kadangi jis ir A. P. buvo su merginomis, jiems nepatiko, kad vyrai kabinėjasi prie jų merginų. Tada A. P. pirmas sudavė nepažįstamam vyrui, o paskui jį pastūmė. Jis taip pat sudavinėjo smūgius,  bet kiek konkrečiai ir kam, pasakyti negali. Smūgius sudavinėjo kumščiais ir kojomis. Kiek smūgių ir kam konkrečiai sudavė jo draugai, pasakyti negali (1 t., b. l. 121). Papildomai ikiteisminio tyrimu apklaustas kaltinamasis V. J. parodė, kad jis 2019 m. vasario 16 d. picerijoje buvo su šviesios spalvos marškinėliais. Po muštynių pačioje picerijos salėje, vienam nukentėjusiajam pabėgus į lauką, jis išbėgo paskui. Bėgančiam vyrui pradėjus kilti geležiniais laiptais, o jam būnant apačioje,  vyras bandė jam suduoti koja į galvą, bet nepataikė, tada jis pagavęs vyro koją, vyrą pargriovė ir galimai sudavė, bet to tiksliai neatsimena. Paskui su visais išvažiavo taksi (1 t., b. l. 124, 127).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. savo kaltę pilnai pripažino. Parodė, kad jis kartu su V. J.,  A. F., L. P., L. S., 2019 m. vasario 16 d. apie 01.00 val. atėjo į piceriją „Čili pica“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie šventė V. J. gimtadienį. Visa jų kompanija atsisėdo salėje, atskiroje nuo pagrindinės, kuri yra kylant laiptais,  už įėjimo į tualetą. Toje pačioje salėje jau buvo trijų girtų vyrų kompanija, kuri  triukšmavo, elgėsi nemandagiai  su padavėju, nuolat jį vaikydavo, prašydama kažkokių paslaugų. Pradžioje minėta vyrų kompanija prie jų nekibo, tik pažiūrėdavo į jų pusę,  bet paskui pradėjo žodžiu kaltinti juos, kad jie neva į juos žiūri.  Pradėjo  replikuoti jų merginų atžvilgiu, bet ką tiksliai,  nepasakys, neprisimena.  Paskui jie susimokėjo, iškvietė taksi ir tuo metu jis išgirdo, vyrų tarpusavio pokalbį: „va, jau iškvietė taksi, reikia kažką daryt, reikia prieit“. Tuo metu prie jų priėjo vienas iš svetimos kompanijos vyras ir pasakė, kad „merginos pasiliks, o teletabikai išvažiuos“. Tada jis atsistojo ir sudavė vieną kartą vyrui į veidą bei jį pastūmė, paskui kažkas sudavė jam ir prasidėjo muštynes. Kiek ir kam konkrečiai jis sudavė smūgių, kur pataikė, pasakyti negali. Jo draugai taip pat dalyvavo muštynėse,  bet kas ką mušė, kur pataikė, kiek sudavė smūgių, pasakyti negali, nestebėjo. Jis dar atsimena, kad  kažkam trenkė kėde (1 t., b. l. 135). Papildomai ikiteisminio tyrimu apklaustas kaltinamasis A. P. nurodė, kad jis nematė, jog kas nors iš nukentėjusiųjų būtų mušamas lauke prie picerijos. Nukentėjusiems sudavė smūgius pačioje picerijos lankytojų salėje. Lauke nieko nemušė (1 t., b. l. 138).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2018 m. vasario 16 d. apie 1.00 val., kartu su savo bendradarbiais M. B. ir S. D. nuvyko į „Čili pica“ restoraną, esantį (duomenys neskelbtini), kur leido laiką, bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Netoli jų staliuko sėdėjo kita kompanija, trys vaikinai ir dvi merginos. Apie 03.00 val. pro jų stalo praėjo minėti trys vaikinai, kurie pažiūrėję į juos pavadino juos „Teletabiais“. Reaguodami į šį jų išsireiškimą jie su M. B. atsistojo nuo stalo ir paklausė nepažįstamų, kuriuos pirmą kartą  matė, „kas jiems, darosi“ ir nespėjus jam sureaguoti gavo du smūgius į veido sritį nuo nepažįstamo vyro, nugriuvo ant žemės ir sulaukė spyrių į nugaros sritį, kas spyrė nepamena, buvo nemažai išgėręs. Po minėtų smūgių buvo trumpam praradęs sąmonę, atsibudęs pamatė policijos pareigūnus, išėjus į lauką jį ir jo kolegas pasitiko greitosios medicinos ekipažas ir išvežė į ligoninę. Vaikinai buvo nuskustomis galvomis – pliki, kaip buvo apsirengę neatsimena. Kaip nukentėjo jo kolegos nematė, tačiau išeidinėjant į lauką pamatė, kad jo kolegos buvo sužeisti (1 t., b. l. 37). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. P. paaiškino, kad 2019 m. vasario 16 d. po įvykio picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam buvo įskeltas priekinis viršutinis dantis, po dešine akim buvo kraujosruva, kraujosruvos buvo ant nosies nugarėlės. Danties gydymas jam kainuos apie 1000 eurų,  iš gydytojo atneš sąmatą. Jokie jo daiktai sugadinti nebuvo ir niekas iš jo nedingo. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, moralinę žalą, nes dėl kraujosruvų buvo nepatogu rodytis viešumoje, dėl įskilusio dantis taip pat jautė nepatogumą valgant. Be to, nuo suduotų į veidą smūgių, jam skauda nosis, sunku kvėpuoti, nors po pirmos medikų apžiūros kaulo lūžio medikai nekonstatavo. Moralinę žalą vertina 5000 Eur, todėl prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 6000 Eur sumai (1 t., b. l. 42).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. B. parodė, kad su kolegomis  S. D. ir M. P., po darbo laiko nusprendė atsipalaiduoti, atšvęsti ir išgerti alkoholio. Apie 00.00 val., M. P. žmona juos automobiliu nuvežė iki restorano „Čili pica“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie prie staliuko sėdėjo trise, vakarojo, gėrė alkoholinius gėrimus. Šalia jų staliuko restorane sėdėjo kita kompanija: dvi merginos, viena buvo tamsiaplaukė, o kita šviesiaplaukė, su jomis buvo 3-4 vaikinai, vienas buvo su mėlynais džinsais ir juodu megztiniu, rusvos spalvos trumpai kirptų plaukų. Kitas vaikinas buvo su ilgu juodos spalvos paltu, vaikinas buvo plikai nuskustas, trečias vaikinas buvo tamsių plaukų ir su tamsiu bliuzonu, daugiau aprangos detalių neįsidėmėjo. Visi vaikinai buvo maždaug 25 metų amžiaus.  Minėti vaikinai vaikščiojo į lauką parūkyti ir apie 03.00 val. praeidami pro jų staliuką pašaipiai pavadino juos „teletabiais“, reaguojant į jų žodžius, jis atsistojo kartu su M. P. ir paklausė: „kas jiems nepatinka?“ ir vienas iš trijų vaikinų, rusvų plaukų, trenkė jam į veido sritį smūgį, kiek smūgių pamena. Kaip toliau vyko muštynės jis neatsimena, buvo ganėtinai daug išgėręs. Tačiau atsimena, kad nutaikęs progą nubėgo iki restorano darbuotojų prašyti pagalbos, o vėliau atsimena, kad išbėgo į lauką, kur jį pasiviję jaunuoliai pargriovė ant laiptų ir mušė jį rankomis ir spardė kojomis į veido ir galvos sritį, kiek kartų neatsimena. Kas įvyko jo bendradarbiams neatsimena, tačiau jie jam esant lauke ant laiptų buvo restorano viduje. Jaunuoliai, kurie jį mušė pabėgo iki atvažiuojant apsaugos darbuotojams ir policijai. Ar pats minėtų vaikinų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą neatsimena.  Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išsivežė jį ir jo kolegas į ligoninę (1 t., b. l. 50). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2019 m. vasario 16 d., konflikto metu picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, buvo kraujosruvos veide, prakirstos lūpos. Dėl savo išvaizdos jam buvo nepatogu rodytis viešumoje, bendrauti su žmonėmis, patyrė fizinį skausmą, negalėjo eiti į darbą, bet nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, turėjo tik pažymą, taip prarado dalį atlyginimo. Jokie jo daiktai po įvykio nedingo arba sugadinti nebuvo. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl jam padarytos fizinės ir moralinės žalos, kurią vertina 3000 Eur (1 t., b. l. 56). Dar kartą papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. B. paaiškino, jog po 2019 m. vasario 16 d. įvykio, kuomet picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo sumuštas nepažįstamų vaikinų, po muštynių pačioje picerijoje jis išbėgo į lauką pro išėjimą, esantį ties (duomenys neskelbtini) g. Šalia minėto išėjimo yra metaliniai laiptai, prie kurių jį pasivijo vaikinas, apsirengęs maikute su trumpom rankovėm, kuris galimai jį ir lauke mušė, tačiau, jis neatsimena, nes buvo jau sumuštas, buvo šoke, buvo išgėręs.  Apklausos metu jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame jis atpažino save. Jis apsirengęs mėlynu džemperiu su baltos spalvos užrašais  priekyje ir iš nugaros ir pilkomis kelnėmis. S. D. apsirengęs pilku džemperiu, o M. P. apsirengęs mėlynos spalvos džemperiu su užrašais priekyje ir mėlynos spalvos džinsais (1 t., b. l. 58).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. D. nurodė, kad kartu su savo kolegomis M. B. ir M. P., po darbo išgėrė viskio ir apie 00.00 val. M. P. draugė nuvežė juos iki restorano „Čili pica“ esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie su kolegomis trise nuėjo į restoraną, atsisėdo prie staliuko, netoli jų sėdėjo kita žmonių grupelė: trys vaikinai ir kelios merginos.  Restorane vartojo alkoholį ir šnekučiavo.  Kaip atrodė šalimais sėdėję vaikinai – neatsimena, tačiau atsimena, kad buvo pliki, jų nepažinojo, daugiau nelabai ką atsimena, buvo išgėręs. Maždaug apie 03.00 val. praeidama minėta vaikinų kompanija pro jų staliuką pavadino juos „teletabiais“. Jo kolega M. B. atsistojo, bandė aiškintis ir tuo pačiu juos raminti, tačiau net nespėjo sureaguoti kaip prasidėjo smūgiai. Sėdėdamas už stalo gavo iš minėtų vaikinų rankų ir kojų smūgių į galvos sritį ir prarado sąmonę. Kiek kartų buvo trenkta neatsimena. Atsigavęs pamatė, kad viskas aplink išvartyta. Kaip jo bendradarbius mušė  nematė. Vėliau pamena, kad kartu išėjo į lauką, kur laukė policijos pareigūnai, atvykus greitosios pagalbos medikams, išvyko kartu į ligoninę (1 t, b. l. 65). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. D. nurodė, kad 2019 m. vasario 16 d. buvo sumuštas picerijoje „Čili pica“ nepažįstamų vaikinų,  buvo sulaužytas žandikaulis,  buvo kraujosruvos veide. Dėl sumušimų patyrė fizinį skausmą, patyrė nemalonumus įprastame gyvenime, negalėjo normaliai valgyti, miegoti, rodytis viešumoje, praleido keturias darbo dienas, neidamas į darbą, nes gulėjo ligoninėje, bet nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Įvykio metu jokie jo daiktai pavogti ar sugadinti nebuvo. Dėl patirto skausmo ir nepatogumų, prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl jam padarytos fizinės ir moralinės žalos, kurią vertina 10000 eurų. Be to, dėl sulaužyto žandikaulio, buvo sugadinti apatiniai dantys, galimai reikės šalinti kelis dantis, todėl kiek jam kainuos odontologų paslaugos, praneš vėliau (1 t., b. l. 69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) padavėju. Jo darbo vieta yra picerija adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuo 2019 m. vasario 15 d. 18 val. iki 2019 m. vasario 16 d. 04.00 val. dirbo savo darbo vietoje. Jis aptarnavo salę, kuri yra už tualeto, salės langai išeina į „IKI“ parduotuvės vidų. Jis atsimena, kad salėje  apie  vidurnaktį ir vėliau buvo dvi kompanijos: vienoje buvo trys jauni vyrai, kitoje buvo trys jauni vyrai ir dvi merginos. Abi kompanijos valgė ir gėrė alkoholinius gėrimus. Kol abi kompanijos buvo salėje, jos tarpusavyje nekontaktavo ir jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jis atsimena, kad kompanija, kurioje buvo dvi merginos apie 03 val. apmokėjo sąskaitą ir jis išėjo prie baro į žemesnę salę, kuri yra už sienos atnešti grąžą. Jam grįžtant, pamatė, kad vyksta muštynės jo salėje, net nepakilo į viršų, o iškvietė apsaugą „Eurocash“. Dėl ko kilo konfliktas ir muštynės kol jo nebuvo, nežino. Kas pirmas pradėjo konfliktą, nežino. Dar aukščiau nurodytu laikotarpyje dirbo vienas vadybininkas A., kuris buvo prie baro. Kitų asmenų, dirbančių salėje nebuvo. Muštynių metu nebandė nieko skirti, raminti ir net nieko neramino. Kai atvyko apsauga, maždaug po 2-3 min, kompanijos iš penkių asmenų kavinėje jau nebuvo. Kiti trys vyrai akivaizdžiai buvo sužaloti, veidai buvo kruvini (1 t., b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. L. S. parodė, kad ji 2019 m. vasario 16 d. apie 01 val.  kartu su V. J., jo draugais A. ir A., pavardžių nežino, bei L., pavardės nežino, atėjo į piceriją „Čili pica“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie atsisėdo atskiroje salėje, kuri yra atskirai nuo pagrindinės, į kurią reikia pakilti laipteliais. Nieko toje salėje nebuvo. Po kurio laiko  į tą pačią salę atėjo kompanija iš trijų vyrų, kurie buvo girti. Jie atsisėdo netoli jų. Kompanija iš trijų vyrų elgėsi įžūliai, reikalavo ypatingo aptarnavimo, garsiai kalbėjo, keikėsi, kalbėjo apie moteris nešvankybes. Pradžioje vyrų kompanija prie jų nesikabinėjo, bet paskui pastebėjo, kad pradėjo rodyti jiems, būtent panelėms dėmesį. Vyrų kompanija pradėjo sakyti, kad „tokios panelės sėdi su tokiais fantikais ar teletabikais“, bandė visaip atkreipti į save jų dėmesį. Ji pasakė V. J., kad jai nemalonu sėdėti su tokia kompanija kaimynystėje ir jie pradėjo ruoštis namo. A. iškvietė taksi, jie atsiskaitė ir vyrai  priėjo prie jų, o būtent vienas, kuris paklausė: „kur tokios panelės važiuos?“, liepė pasilikti su vyrų kompanija. Tai nepatiko jų vaikinams ir prasidėjo muštynės. Mušėsi visi, bet iš išgąsčio nestebėjo kas ką mušė ir kas kam kiek smūgių sudavė. Vyrų kompanija elgėsi labai negražiai ir padavėjo ir jų atžvilgiu, lyg būtų kokie ypatingi, visus įžeidinėjo (1 t., b. l. 89).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. P. nurodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 01.00 val. ji kartu su savo draugais A. P. ir A., V., L., jų pavardžių nežino, atvažiavo į piceriją „Čili picą“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur šventė V. gimtadienį. Picerijoje jie atsisėdo  ne pagrindinėje salėje, o kitoje, kuri yra kylant laipteliais už įėjimo į tualetą. Jie visi sėdėjo prie vieno stalo, gėrė alkoholinius gėrimus ir valgė. Netrukus į tą pačią salę atėjo trijų jai nepažįstamų  vyrų kompanija. Vyrai buvo vyresni nei jie. Vyrai atėję į piceriją jau buvo girti, jie atsisėdo netoli jų, garsiai kalbėjo, nepagarbiai kalbėjo su padavėju, užsakė degtinės, liepė padavėjui gerti, reikalavo kviesti administratorių,  kai padavėjas atsisakė gerti su jais degtinę. Vyrai nepadoriai kalbėjo apie moteris, taip pat kalbėjo nešvankybes apie savo žmonas.  Pradžioje vyrai vis pažiūrėdavo į jų pusę, pradėjo replikuoti, vadino jų vaikinus „teletabiškais“. Jie nuolat pabrėždavo, kad jų, t. y. „merginų atsiprašo, kad keikiasi“. Kai jau iškvietė taksi ir apmokėjo sąskaitą, prie jų stalo priėjo vienas vyras iš šalia sėdėjusios kompanijos, pasakė, kad jų vaikinams laikas išvažiuoti, o merginoms liepė pasilikti. Tada jų vaikinai neištvėrė, atsistojo ir nepažįstamam vyrui pirmas smogė A. kumščiu į veidą. Taip prasidėjo muštynės. Mušėsi atrodo visi, bet iš išgąsčio ji negali pasakyti kas konkrečiai kiek smūgių ir kam sudavė. Buvo labai išsigandusi, rėkė, bandė žodžiais vaikinams pasakyti, kad jie apsiramintų. Kai muštynės pasibaigė, jie visi išvažiavo (1 t., b. l. 93).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad 2019 m. vasario 15 d. apie 23.00 val. jis su draugais atėjo į „Čili pica“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje.  Pagrindinėje salėje, kur jie sėdėjo, nieko ypatingo nevyko. 2019 m. vasario 16 d. naktį, laiko pasakyti negali, jis su draugais išėjo parūkyti į lauką pro išėjimą, esantį į (duomenys neskelbtini) g. Jiems berūkant, jis pamatė vyrą, kuris išbėgo iš picerijos. Jis buvo apsirengęs juodais rūbais, virš 30 metų amžiaus. Šis vyras pradėjo kilti metaliniais laiptais, esančiais prie pat išėjimo iš picerijos. Jam iš paskos iš picerijos išbėgo kitas vyras, kuris buvo apsirengęs šviesiais rūbais, kuriam iš pažiūros nedaugiau nei 25 metai. Šis antras vyras sustabdė pirmąjį ir pargriovė pirmąjį vyrą ant laiptų,  pradėjo spardyti kojomis ir mušti kumščiais. Kiek sudavė smūgių, jis pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai. Smūgių jo manymu buvo suduota nemažiau nei 10. Pagrinde smūgiai buvo nutaikyti į galvą. Paskui į kiemą išbėgo kompanija, kurioje buvo dvi merginos ir du vaikinai. Kai pasirodė minėta kompanija, vyras nustojo mušti vyresnį vyrą ir kartu su kompanija pasišalino automobiliu. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, jis pats skambino Bendrosios pagalbos numeriu ir kvietė pagalbą (1 t., b. l. 95).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja A. L. parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 03.00 val. iš patruliavimo metu kartu su kolega gavo pranešimą, kad picerijoje „Čili pica“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyko muštynės ir yra sumušti vyrai. Jiems atvykus nurodytu adresu, vietoje jau buvo apsaugos darbuotojai, tačiau neatsimena iš kokios įmonės. Prie picerijos įėjimo pamatė kruvinu veidu vyrą, jo pavardės nežino, kuris pasakė, kad jį sumušė, bet kas sumušė ir dėl ko, paaiškinti negalėjo, nes buvo neblaivus. Jiems kartu su juo užėjus į vidų, kavinėje viduje  buvo dar du vyrai kruvinais veidais, kurie taip pat nieko konkretaus paaiškinti negalėjo, tik pasakė, kad šalia salėje sėdintys vyrai juos sumušė, bet dėl ko kilo konfliktas, jie paaiškinti taip pat negalėjo arba nenorėjo. Kadangi jie matė ant vyrų veidų akivaizdžius sužalojimus, jie iškvietė GMP, nors vyrai sakė, kad „greitosios jiems nereikia, jie eis namo pas šeimas“. Atvykę medikai juos apžiūrėjo ir nuvežė į RVUL. Vietoje jie surašė nukentėjusiųjų duomenis: S. D.,  M. P., M. B.. Nukentėjusieji negalėjo nurodyti įtariamųjų požymių, minėjo, kad vaikinai buvo su dviem merginom. Prie picerijos jokių įtartinų asmenų nematė, jokių požymių nežinoję, negalėjo pradėti asmenų paieškos.  Dar norėjo pasakyti, kad lauke stovintys asmenys apie įvykį nieko paaiškinti negalėjo, nieko nematė, jų duomenų neužrašė.  Kavinėje salėje buvo išmėtyti daiktai, matėsi, kad vyko grumtynės (1 t., b. l. 97).

Byloje esančioje 2019 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 605/2019 (01) konstatuota, kad M. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai nosyje ir nugaroje, 21-o danties emalio įskilimas. M. P. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. M. P. nustatyti sužalojimai, įvertinus jų makromorfologinį vaizdą, galėjo būti padaryti 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros 2019 m. vasario 19 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 47-48).

Byloje esančioje 2019 m. vasario 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 603/2019 (01) konstatuota, kad M. B. nustatytos muštinės žaizdos dešinio momens srityje bei abiejose lūpose, poodinės kraujosruvos viršugalvyje, kaktoje, abiejų akių srityse, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, pagal kuriuos galima būtų nurodyti konkretų žalojusį objektą ar jo bruožus. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. vasario 16 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai pasekmių sveikatai nesukelia. Galvos odos ir lūpų žaizdos sugyja randais ir paprastai pasekmių sveikatai nesukelia. Žaizdų gijimas kartais gali komplikuotis infekcijomis, todėl gali užtrukti tokios žaizdos gijimas bei gali prireikti papildomo gydymo. Esant tokioms komplikacijoms, reiktų skirti papildomą tyrimą, pateikiant tiriamojo medicinos dokumentus, įrodančius apie jo gydymą, kadangi gali keistis sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b. l. 62-63).

Byloje esančioje 2019 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 622/2019 (01), konstatuota, kad S. D. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis su minkštųjų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose. Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu, buku daiktu. Padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. vasario 16 d. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 74-75).

Iš byloje esančio 2019 m. vasario 16 d. M. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 03.00 val. restorane „Čili pica“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu nepažįstami asmenys jam trenkė į veido sritį du kartus ir nukritus ant žemės spardė nugaros sritį, kiek kartų neatsimena. Patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 3)

Iš byloje esančio 2019 m. vasario 16 d. M. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, restorane „Čili pica“ konflikto metu nepažįstami vyrai daug kartų trenkė jam kumščiais į veido ir galvos sritį ir jį gulintį spardė, kiek kartų neatsimena. Dėl gautų smūgių atsirado kirstinė žaizda galvos srityje ir lūpos sumušimas, dėl minėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 6).

Iš byloje esančio 2019 m. vasario 16 d. S. D. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame restorane „Čili pica“ konflikto metu, nepažįstami asmenys trankė rankomis ir kojomis į galvos sritį, ko pasekoje prarado sąmonę. Kiek smūgių sulaukė neatsimena. Žalgirio klinikoje jam nustatytas apatinio ir viršutinio žandikaulio lūžis (1 t., b. l. 9).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, picerijoje „Čili pica“ penki jaunuoliai sumušė vyrą, kuriam kraujuoja veidas ir pasišalino link kur nematė, požymių nenurodė (1 t., b. l. 17).

Iš byloje esančio 2019 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas restoranas „Čili pica“ esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., b. l. 18-21).

Byloje esančiame 2019 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kai buvo pranešta apie 2019 m. vasario 16 d. (1 t., b. l. 24).

Iš byloje esančio 2019 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „Čili pica“ esančios (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kad picerijos patalpos, kuriose prie dešinės pusės kampinio staliuko sėdi trys vyrai. Vienas vyriškis apsivilkęs mėlyną megztinį, pilkas sportines kelnes, stambaus kūno sudėjimo, trumpais plaukais, apie 30 metų. Šalia jo sėdi vyras mėlynu džemperiu, mėlynais džinsais, trumpais plaukais. Taip pat kartu sėdi dar vienas vyriškis apsivilkęs pilku megztiniu, pilkomis kelnėmis, trumpais rudais plaukais, su barzdele. Visi vyrai apie 30 metų amžiaus. Prie kito staliuko, kuris yra kairiau nuo prieš tai įvardyto staliuko, prie kurio matomi sėdi trys vyrai ir viena moteris. Pirmasis vyriškis apsivilkęs mėlyną maikutę, sėdi nugara į vaizdo kamerą, šalia jo sėdi kitas vyriškis, trumpais šviesiais plaukais, apsivilkęs juodą maikutę. Šalia antrojo vyro sėdi dar vienas vyriškis, kuris apsivilkęs baltą maikutę su juodu kalnieriumi, yra juodų plaukų, šalia vyriškio sėdi moteris, kurios vaizdo kamera aprėpia tik dalį veido. Visi vyrai yra apie 25 metus, sportiškų kūno sudėjimų. 03:03:30 ateina "Čili "padavėjas, kuris prieina prie kairiojo staliuko, o po to prieina prie dešiniojo staliuko ir kažką pakalbėjęs išeina. Abiejų kompanijų sėdintys asmenys vartoja alkoholinius gėrimus. 03:04:00 vyriškis su mėlynu megztiniu nuo dešiniojo staliuko atsistoja ir prieina prie kompanijos, kuri sėdi prie kairiojo staliuko ir atsistojęs kažką kalba su sėdėjusiais asmenimis. 03:04:21 šalia jo prieina dar vienas vyriškis su mėlynu džemperiu, kuris sėdėjo šalia pirmojo vaikino ir prieina prie kompanijos, su kuria bendrauja pirmasis vyriškis. 03:04:28 val., nuo kairiojo staliuko atsistoja visi trys sėdėję vyriškiai ir atsistoję priešais atėjusius vyrus kažką kalba bei rodo rankomis neaiškius gestus. 03:04:30 val., mėlyna maikute vyriškis nuo kairiojo staliuko dešine ranka iš kumščio smūgiuoja pirmajam atėjusiam vyrui į veido sritį bei stumia jį rankomis. 03:04:31 val. vyriškis mėlyna maikute suduoda apie 4 smūgius rankomis ir vieną smūgį koja mėlynu megztiniu vilkinčiam vyrui į įvairias kūno vietas, 03:04:36 val. juoda maikute vyriškis smūgiuoja vieną smūgį iš rankos mėlynu megztiniu stovinčiam vyrui, po ko jis parkrenta ant žemės. 03:04:38 val. mėlyna maikute vyriškis nubėga link prie kito staliuko esančių vyrų, sudavęs apie 3 smūgius rankomis į veido sritį. Tuo metu juoda maikute stovintis vyras smūgiuoja vieną kartą pilku megztiniu vyrui į veidą, po ko jis pargriūna ant kėdės. Tuomet mėlyna maikute vyriškis pasiima geltoną kėdę ir meta į pilkų megztiniu gulintį vyrą, po to pasiima baltą staliuką ir dar kart meta į pilku megztiniu gulintį vyrą. Po šių smūgių mėlyna maikute esantis vyras smūgiuoja iš kojos dar kartą į veido sritį ir apie 6 smūgius rankomis taip pat į veido sritį. Tuomet atitraukia stalą, šalia už kurio guli mėlynu džemperiu gulintis vyras ir jam suduoda pora smūgių rankomis bei vieną smūgį kojomis. Tuo metu juoda maikute esantis vyras bando raminti vyrą jį laikydamas. Mėlyna maikute vyriškis apsisuka ir smūgių į galvą iš kojos dar kartą spiria pilku megztiniu krauju pasruvusiu vyrui. 03:04:33 val. vyriškis apsivilkęs baltą maikute nuo kairiojo stalo stumia ir smūgiuoja kelis smūgius kumščiu vyriškiui atėjusiam su mėlynu džemperiu, ko pasekoje jis parvirsta šalia pilku megztiniu sėdinčio draugo. Balta maikute vilkintis vyriškis taip pat suduoda dar du smūgius sėdinčiam vyriškiui pilku megztiniu. 03:04:36 val. balta maikute vilkintis vyriškis pribėga šalia gulinčio vyro mėlynu megztiniu ir suduoda apie 10 smūgių rankomis į įvairias kūno dalis, taip pat apie 8 kumščius kojomis į pilvo bei veido sritis. Tuomet palikęs gulintį asmenį  ir 03:04:58 bėga link pilku megztiniu sėdinčio vyro ir spiria jam iš kojos į veido sritį vieną kartą ir nubėga link gulinčio pirmojo vyro, kurio vaizdo kameros jau neaprėpia. Apie 03:05:19 iš už stalo atsistoja šalia sėdėjusios dvi moterys apie 20-25 metų amžiaus, viena šviesių plaukų , vidutinio kūno sudėjimo , apsivilkusi pilką paltą, kita apie 20-25 metų, liekno kūno sudėjimo, šviesiai rudų plaukų, apsivilkusi juodą palaidinę, bei nešanti rankoje baltą striukę išeidinėja iš kavinės, paduodamos vyriškiams, kurie konfliktavo striukes ir pasišalina iš kavinės. 03:06:10 ateina barmenas prie staliukų, kur sėdi pilku megztiniu krauju pasruvęs vyras, bei iš po stalo mėlynu džemperiu atsisėda vyras, jie kažką pakalba ir barmenas išeina. 03:10:19 į patalpas atvyksta apsauga, kuri kalba su nukentėjusiais. 03:18:28 atvyksta policijos pareigūnai, taip pat ateina nukentėjusysis iš kitos patalpos mėlynu megztiniu. 03:21:51 atvyksta medikai, kurie pradeda apžiūrinėti nukentėjusiuosius. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo kokybė labai gera, įvykę dalyvavę asmenys puikiai matosi (1 t., b. l. 27).

Iš byloje esančio 2019 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš „Čili pica“. Vaizdo įrašas datuotas 2019 m. vasario 16 d., jo pradžia 03:00:27 val. Pabaiga 03:23:03 val. Atidarius vaizdo įrašą, jame matome picerijos salę, kurioje yra užimti du staliukai. Prie staliuko iš kairės sėdi įtariamųjų kompanija (iš bylos aplinkybių), prie staliuko iš dešinės sėdi nukentėjusiųjų kompanija (iš bylos aplinkybių). Nukentėjusiųjų kompanijoje M. B. apsirengęs mėlynu džemperiu su pilkos spalvos kelnėmis; S. D. - pilku džemperiu ir mėlynos spalvos džinsais; M. P. - mėlynos spalvos džemperiu ir tamsiomis kelnėmis. Matome, kad visi vyrai žiūrinėja į jaunų vyrų kompaniją, sėdinčią prie staliuko iš kairės. Prie staliuko iš kairės matome veidu į kamera sėdinti V. J. - apsirengęs šviesiais marškinėliais su trumpomis rankovėmis, šonu sėdi A. F. - apsirengės mėlynais džinsais ir juodos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, nugara į kamerą sėdi A. P., apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis ir juodos spalvos kelnėmis. 03:03 min. nuo įrašo pradžios prie įtariamųjų staliuko ateina padavėjas, kažką paima nuo stalo ir tuo metu jį pakviečia vyrai, sėdintis prie dešinio staliuko. Jis prie jų prieina ir nueina 03:17 min. nuo įrašo pradžios. 03:28 min. nuo įrašo pradžios nuo stalo pakyla M. B., prieina prie įtariamųjų staliuko, kažką kalba. 03:44 min. nuo įrašo pradžios nuo stalo pakyla M. P. ir prieina prie įtariamųjų staliuko. S. D. lieka sėdėti vietoje. 03:55 min. atsistoja V. J.. 03:59 min. atsistoja A. F.. 04:01 min. atsistoja A. P., kuris suduoda 1 smūgį kumščiu M. B. į galvą ir jį pastumia rankomis į nugarą. Tuo metu V. J. suduoda 2 smūgius kumščiu į galvą M. P. ir vieną smūgį kumščiu S. D. į veidą. M. P. nukrenta po stalu. Tuo metu M. B. po jam A. P. suduotų smūgių, bando gintis, norėdamas suduoti smūgius atgal A. P., bet A. P. suduoda M. B. 3 smūgius kumščiu į galvos sritį. Tada prie M. B. prieina A. F. ir suduoda vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo ko M. B. suklupo ir nukrito ant grindų ant nugaros, o V. J. spyrė koja M. B. į galvą, suduoda 2 smūgius į galvos sritį, smūgį kumščiu į kūną, 4 smūgius kumščiu į veidą. M. B. bandant atsikelti ir A. F. bandant raminti V. J., V. J. suduoda M. B. 5 smūgius koja į galvos sritį, iš apačios kumščiu suduoda vieną kartą į veidą ir vieną smūgį į veidą suduoda keliu. A. F. laiko V. J. už rankos. Po suduoto keliu smūgio M. B. dingo iš kameros akiračio. 04:32 V. J. bėga prie S. D.. Kol buvo mušamas M. B., įraše antrame plane 04:10 min. nuo įrašo pradžios matome, kad A. P. suduoda S. D. 3 smūgius kumščiu į galvą, o A. F. suduoda S. D. 1 smūgį kumščiu į veidą ir S. D. nukrenta ant nugaros ant suolo. A. P. meta į S. D. 2 kėdes, o S. D. tuo metu atstatė koją. A. P. prieina prie V. J., vėl grįžta prie S. D., suduoda jam smūgį koja į kūną ir 6 smūgius kumščiu į galvą. Matome, kad netoli A. P. stovi mergina. A. P. patraukia stalą, po kuriuo gulėjo M. P.. Tuo metu prie A. P. prieina V. J. ir A. F.. Po akimirkos V. J. išeina paskui dingusio M. B.. Tuo metu A. F. bando sulaikyti A. P., bet jis koja spyrė gulinčiam po stalu M. P. (kur pataikė nesimato dėl apversto stalo). A. F. iš už stalo išveda A. P.. S. D. sėdi susiėmęs už galvos. A. P. atsitraukius nuo M. P., jis koja suduoda smūgį S. D. į galvos sritį, kuomet S. D. rankomis dengė veidą. 04:48 min. nuo įrašo pradžios įrašė matome dvi merginas. Viena šviesiu plauku ir šviesiu paltu paduoda striukę A. P. kita kyla nuo staliuko. A. P., A. F. ir dvi merginos išeina iš salės. A. P. akimirkai sustojo ir koja paspyrė kažkokį, baltos spalvos ant grindų gulėjusį dangtį. 05:06 min. nuo įrašo pradžios mušeikos pasišalina. Salėje lieka M. P. ir S. D.. M. P. guli už apversto stalo, S. D. sėdi, laikydamasis už galvos. 05:23 salėje pasirodo picerijos darbuotojas, kuris tuoj pat išeina. 05:38 min. nuo įrašo pradžios atsikėlė M. P.. 05:41 min. nuo įrašo pradžios ateina padavėjas ir po kurio laiko išeina. Prie sėdinčio S. D. ant grindų matosi dvi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. M. P. servetėle valo veidą, jo rankos ir veidas kruvini. S. D. kažkam skambina. 09:48 min. nuo įrašo pradžios atvyksta ekskomisarų biuro ir Eurocash  apsaugos darbuotojai. 18:00 min. į salė grįžta M. B. ir atvyksta policijos pareigūnai. 21:22 min. atvyksta medikai (1 t., b. l. 29).

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1936-1015/2018 A. F., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su civilinio ieškovo atstovu ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Minėtame nuosprendyje konstatuota, kad A. F. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, yra visiškai įrodyta.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1936-1015/2018 dalyje kaltinimo, pareikšto A. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį; baudžiamoji byla Nr. 1-1936-1015/2018 sujungta su baudžiamąja byla Nr. 1-2322-1013/2019 paliekant numerį 1-2322-1013/2019.

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Šioje byloje sprendžiama dėl A. F. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, V. J. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir A. P. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, už tokių veiksmų padarymą numatant viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausme. Taigi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (BK 15 str. 2-3 d.).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką ir yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį, tačiau jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (šiuo metu galiojančios BK redakcijos 284 straipsnis)  ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-367-511/2018). Be to, viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) požymių visuma. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008, 2K-116-895/2015, 2K-7- 404/2014, 2K-272-648/2015).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji A. F., V. J. ir A. P. buvo pareikši kaltinimai tiek pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 284 straipsnį, kadangi jie 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė muštynes, t. y. sutrikdė viešąją tvarką ir šių muštynių metu sužalojo nukentėjusiuosius, šio įvykio metu M. B. ir M. P. sužalojimai buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į minėtą formuojamą vieningą teismų praktiką, kad BK 284 straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamiesiems A. F., V. J. ir A. P. pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šalintini.

Dėl A. F. nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje padarymo

Kaip matyti iš kaltinamojo A. F. parodymų teismo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime, jis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis pripažino, kad 2019 m. vasario 16 d. apie 03.00 val. buvo picerijoje „Čili pica“ kartu su V. J. ir A. P., kilus konfliktui su M. B., M. P. ir S. D. įvyko muštynės, kurių metu jis sužalojo nukentėjusiuosius S. D. bei M. B.. Taigi jis pripažino, kad būdamas viešoje vietoje ėmėsi smurtinio pobūdžio veiksmų kitų asmenų atžvilgiu.

Kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo bei 2019 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenų, A. F., veikdamas kartu su V. J. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą S. D., tokiais savo veiksmais kartu su V. J. ir A. P. nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio lūžį su minkštų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, minėtų muštynių metu buvo nežymiai sutrikdyta M. B. sveikata. Minėtų nukentėjusiųjų sužalojimai konstatuoti 2019 m. vasario 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 603/2019 (01) (konstatuoti M. B. sužalojimai bei jų mastas) bei 2019 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 622/2019 (01) išvadoje (konstatuoti S. D. sužalojimai bei jų mastas). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad A. F., būdamas viešoje vietoje, t. y. picerijoje „Čili pica“, savo tyčiniais veiksmais dėl mažareikšmės dingsties, t. y. kaip teigė kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu, nepatikusio nukentėjusiųjų elgesio, imdamasis smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, sutrikdė viešąją tvarką.

Be paties kaltinamojo A. F. prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, jo kaltė yra įrodyta visuma byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: kaltinamųjų V. J. ir A. P. parodymais teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiųjų M. P., M. B., S. D. parodymais ikiteisminio metu, liudytojų S. B., B. L. S., L. P., A. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, anksčiau nurodytomis specialistų išvadomis ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Taigi byloje įrodyta, kad A. F. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis, 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su V. J. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą S. D., tokiais savo veiksmais kartu su V. J. ir A. P. nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio lūžį su minkštų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; be to, jis sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., būdamas viešoje vietoje, picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su V. J. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą M. B. bei sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą S. D., tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie kaltinamojo A. F. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei 284 straipsnį. Kaip minėta, A. F. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį šalintinas, kadangi BK 284 straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl V. J. padarytų nusikalstamų veikų

Kaip matyti iš kaltinamojo V. J. parodymų teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime, jis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jis pripažino, kad 2019 m. vasario 16 d. buvo restorane „Čili pica“ kartu su A. F. ir A. P., jiems ten būnant kilo konfliktas su vyrų kompanija, kurioje buvo M. P., M. B. ir S. D. bei kilus muštynėms jis sutrikdė sveikatą minėtiems nukentėjusiesiems. Taigi jis pripažino, kad būdamas viešoje vietoje ėmėsi smurtinio pobūdžio veiksmų kitų asmenų atžvilgiu.

Kaip matyti 2019 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo bei 2019 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenų, V. J., veikdamas kartu su A. F. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui, sudavė S. D. vieną smūgį kumščiu į veidą, vieną smūgį koja į veidą, tokiais savo veiksmais kartu su A. F. ir A. P. nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio lūžį su minkštų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, sudavė M. B. ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam išbėgus į lauką, sudavė nemažiau dešimt smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė S. D. vieną smūgį kumščiu į veidą, vieną smūgį koja į veidą ir du smūgius kumščiu į galvą M. P.. Tokiais savo veiksmais kartu su A. P. ir A. F. nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio lūžį su minkštų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Minėtų muštynių metu buvo nežymiai sutrikdyta M. B. bei M. P. sveikata. Nukentėjusiųjų sužalojimai konstatuoti 2019 m. vasario 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 603/2019 (01) (konstatuoti M. B. sužalojimai bei jų mastas), 2019 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 605/2019 (01) (konstatuoti M. P. padaryti sužalojimai ir jų mastas) bei 2019 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 622/2019 (01) išvadoje (konstatuoti S. D. padaryti sužalojimai bei jų mastas). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad V. J., būdamas viešoje vietoje, t. y. picerijoje „Čili pica“, savo tyčiniais veiksmais dėl mažareikšmės dingsties, t. y. kaip teigė kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu, dėl nepatikusio nukentėjusiųjų elgesio, imdamasis smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, sutrikdė viešąją tvarką.

Kaltinamojo V. J. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, be jo paties prisipažinimo įrodo ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: kaltinamųjų A. F. ir A. P. parodymai teismo posėdžio metu, nukentėjusiųjų M. P., M. B., S. D. parodymai ikiteisminio metu, liudytojų S. B., B. L. S., L. P., A. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, anksčiau nurodytos specialistų išvados ir kiti byloje esantys įrodymai.

Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. J. 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su A. F. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė S. D. vieną smūgį kumščiu į veidą, vieną smūgį koja į veidą, tokiais savo veiksmais kartu su A. F. ir A. P. nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio lūžį su minkštų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie V. J. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Be to, byloje įrodyta, kad V. J. 2019 m. vasario 16 d. apie 03.00 val., būdamas viešoje vietoje, picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su A. F. ir A. P., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė M. B. ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam išbėgus į lauką, sudavė ne mažiau dešimt smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, sudavė S. D. vieną smūgį kumščiu į veidą, vieną smūgį koja į veidą ir du smūgius kumščiu į galvą M. P., tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie V. J. veiksmai yra pagrįstai kvalifikuoti BK 284 straipsnį.

Kaip minėta, V. J. pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį šalintini, kadangi BK 284 straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl A. P. padarytų nusikalstamų veikų

Kaltinamasis A. P. tiek duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. pripažino, kad 2019 m. vasario 16 d. jis buvo restorane „Čili pica“ kartu su A. F. ir V. J., jiems ten būnant kilo konfliktas su M. B., S. D. ir M. P., dėl ko įvyko muštynės su šiais asmenimis, kurių metu ir jis sužalojo M. B., S. D. ir M. P.. Taigi jis pripažino, kad būdamas viešoje vietoje ėmėsi smurtinio pobūdžio veiksmų kitų asmenų atžvilgiu.

2019 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo bei 2019 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad A. P., veikdamas kartu su V. J. ir A. F., kilus žodiniam konfliktui, sudavė S. D. devynis smūgius kumščiu į galvą, po vieną kartą koja spyrė į galvos sritį ir kūną, metė į nukentėjusįjį 2 kėdes, kurios pataikė į koją ir rankas, tokiais savo veiksmais kartu su V. J. ir A. F. nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio lūžį su minkštų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, be to, jis, veikdamas kartu su V. J. ir A. F., sudavė M. B. tris smūgius kumščiu ir vieną smūgį koja į galvą, koja spyrė M. P. į kūną ir sudavė S. D. devynis smūgius kumščiu į galvą, po vieną kartą koja spyrė į galvos sritį ir kūną, metė į nukentėjusįjį 2 kėdes, kurios pataikė į koją ir rankas. Tokiais savo veiksmais kartu su V. J. ir A. F. nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio lūžį su minkštų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Minėtų muštynių metu buvo nežymiai sutrikdyta M. B. bei M. P. sveikata. Šiais veiksmais nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai konstatuoti 2019 m. vasario 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 603/2019 (01) (konstatuoti M. B. sužalojimai bei jų mastas), 2019 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 605/2019 (01) (konstatuoti M. P. padaryti sužalojimai ir jų mastas) bei 2019 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 622/2019 (01) išvadoje (konstatuoti S. D. padaryti sužalojimai bei jų mastas). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad V. J., būdamas viešoje vietoje, t. y. picerijoje „Čili pica“, savo tyčiniais veiksmais dėl mažareikšmės dingsties, t. y. kaip teigė kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu, dėl nepatikusio nukentėjusiųjų elgesio, imdamasis smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, sutrikdė viešąją tvarką.

A. P. pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, be kita ko, tai, jog jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina kaltinamųjų A. F. ir V. J. parodymai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiųjų M. P., M. B., S. D. parodymai ikiteisminio metu, liudytojų S. B., B. L. S., L. P., A. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, minėtos specialistų išvados ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Taigi byloje įrodyta, kad A. P. 2019 m. vasario 16 d., apie 03.00 val., picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su V. J. ir A. F., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė S. D. devynis smūgius kumščiu į galvą, po vieną kartą koja spyrė į galvos sritį ir kūną, metė į nukentėjusįjį 2 kėdes, kurios pataikė į koją ir rankas, tokiais savo veiksmais kartu su V. J. ir A. F. nukentėjusiajam S. D. padarė apatinio žandikaulio lūžį su minkštų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie A. P. veiksmai jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Be to, byloje įrodyta, kad A. P. 2019 m. vasario 16 d. apie 03.00 val., būdamas viešoje vietoje, picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su V. J. ir A. F., kilus žodiniam konfliktui su M. P., M. B. ir S. D., tyčia sudavė M. B. tris smūgius kumščiu ir vieną smūgį koja į galvą, koja spyrė M. P. į kūną ir sudavė S. D. devynis smūgius kumščiu į galvą, po vieną kartą koja spyrė į galvos sritį ir kūną, metė į nukentėjusįjį 2 kėdes, kurios pataikė į koją ir rankas, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie kaltinamojo A. P. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaip minėta, A. P. pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį šalintini, kadangi BK 284 straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Kaip minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą įstatymas numato laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Už veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą įstatymas taip pat numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. 

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu konstatavus A. F. kaltę, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, A. F., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su civilinio ieškovo atstovu ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Nežiūrint to, A. F., nepraėjus vienerių metų laikotarpiui nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, t. y. 2019 m. vasario 16 d., padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamoji byla Nr. 1-1936-1015/2018, kurioje buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendis buvo prijungta prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir įrodymų tyrimas atnaujintas. BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nors BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, tačiau ši teisės spraga užpildoma teismų praktika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ir ankstesniuose nutarimuose plėtojant doktriną apie vienodos teismų praktikos svarbą, pasisakyta, jog teismų precedentai yra teisės šaltiniai, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl siekiant įgyvendinti teisingumo principą bylose, kuriose kyla BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo klausimai, turi būti remiamasi kasacinėmis nutartimis, kuriose išaiškintas šis klausimas, kaip teisės šaltiniais, kol įstatymų leidėjas nepašalins teisinio reguliavimo spragos. Teismų praktika šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos (toliau – Plenarinės sesijos) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007. Joje išaiškinta, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Pagal teismų praktiką BK 38 straipsnio 4 dalies nuostata „sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas“ aiškinama kaip įpareigojimas teismui, nagrinėjančiam bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nesilaikymas teismų praktikoje įtvirtintų nuostatų dėl bylų nagrinėjimo tvarkos, paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, laikytinas esminiu BPK pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-266-511/2018).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei minėtą teismų praktiką, spręstinas bausmės A. F. skyrimo klausimas ir už veiką, dėl kurios anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą įstatymas numato baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. F., atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du – nesunkūs (numatyti BK 138 str. 1 d. ir 284 str.), o vienas – apysunkis (numatytas BK 178 str. 2 d.), nusikaltimų metu buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata bei sutrikdyta viešoji tvarka, vienas nusikaltimas susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, jis yra jauno amžiaus, baustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 160-161), oficialiai nedirbantis, nevedęs, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas, įvertinęs veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo veiksmus nusikalstamų veikų padarymo metu, jo asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. F. skyrus laisvės apribojimo bausmės rūšį. A. F. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnyje 1 dalyje, padarymą skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, A. F. skirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, prie bausmės, skirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, iš dalies pridedant apėmimo būdu subendrintą bausmę, skirtą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir A. F. skirtina subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.  

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. F. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, darys įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam A. F. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. F. pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, skirdamas bausmę V. J., atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kurių metu buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata bei sutrikdyta viešoji tvarka, anksčiau jis nebuvo teistas (1 t., b. l. 148), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 149), yra jauno amžiaus, oficialiai nedirbantis, nevedęs, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas, įvertinęs veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo veiksmus nusikalstamų veikų padarymo metu, jo asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. J. skyrus laisvės apribojimo bausmės rūšį. V. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, skirtos V. J. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, ir skirtina V. J. subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Kaip minėta, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam V. J. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, darys įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam V. J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant V. J. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kurių metu buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata bei sutrikdyta viešoji tvarka, teistas (1 t., b. l. 167-172), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 173-174), jauno amžiaus, mokosi, nevedęs, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas, įvertinęs veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo veiksmus nusikalstamų veikų padarymo metu, jo asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. P. skyrus laisvės apribojimo bausmės rūšį. A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, skirtos A. P. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, ir skirtina A. P. subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. P. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, darys įpareigojimas visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 7 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam A. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. P. visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. A. P. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir A. P. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. P. visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaitytinas A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos atliktos bausmės laikas.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tiek aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tiek ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti 4 civiliniai ieškiniai. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 462,84 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiųjų M. P., M. B. ir S. D. gydymo, atlyginimo t.1, b. l. 78-80). Nukentėjusysis M. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš kaltinamųjų 6000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 43-44), ieškinį grindžiant tuo, kad jis dėl nusikalstamų veiksmų buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusysis M. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuris proceso metu buvo patikslintas, dėl 3000 Eur neturtinės žalos, kuri padaryta nusikalstamais veiksmais sutrikdžius jo sveikatą, atlyginimo, be kita ko prašydamas priteisti jo patirtas išlaidas gydymui bei dėl sužalojimo negautas darbines pajamas (šį reikalavimą pagrindžiantys duomenys teismui taip ir nebuvo pateikti) (2 t., b. l. 20). Nukentėjusysis S. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 70-71), kuri grindžiama patirtais sveikatos sužalojimais, atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji A. F., V. J. ir A. P., nesutiko su nukentėjusiųjų civilinių ieškinių reikalavimais pilna apimti, laikėsi pozicijos, kad reikalaujamos priteisti žalos atlyginimo sumos yra aiškiai per didelės. Teismas, spręsdamas dėl minėtų civilinių ieškinių pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad byloje yra konstatuota kaltinamųjų A. F., V. J. ir A. P. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnyje. Taip pat atsižvelgia į tai, kad šiomis veikomis buvo padaryti nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymai, kurių mastas yra konstatuotas anksčiau minėtose specialistų išvadose. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dėl nukentėjusiųjų smūgių jiems buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, ką patvirtina specialistų išvados – M. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai nosyje ir nugaroje, 21-o danties emalio įskilimas, M. B. nustatytos muštinės žaizdos dešinio momens srityje bei abiejose lūpose, poodinės kraujosruvos viršugalvyje, kaktoje, abiejų akių srityse, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, o S. D. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis su minkštųjų audinių patinimu kairės pusės pažandės srityje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, dėl patirtų sužalojimų jie patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų būnant viešose vietoje. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų sužalojimų pobūdį, mastą ir pasekmes, įvertinęs priežastinį ryšį tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio tokio pobūdžio bylose, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies. Teismas sprendžia, kad priteistina solidariai iš A. F., V. J. ir A. P. civiliniam ieškovui M. B. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam S. D. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad A. F. veikė tik nukentėjusiųjų M. B. bei S. D. atžvilgiu, todėl tarp nukentėjusiajam M. P. atsiradusios neturtinės žalos ir kaltinamojo A. F. nusikalstamų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Dėl to priteistina solidariai V. J. ir A. P. civiliniam ieškovui M. P. 500 Eur  neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą; kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad civiliam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai ieškiniu reikalaujamas priteisti 462,84 Eur žalos atlyginimas jau yra atlygintas (t. 2, b. l. 32). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir pateiktus į bylą duomenis, sprendžia, kad bylos dalis dėl minėto civilinio ieškinio nutrauktina BPK 107 straipsnio pagrindu.

Dėl kitų klausimų

A. F. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento (Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 112-113), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 128), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 142), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokai su kompaktiniais diskais (prisegti prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir skirti A. F. subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. F. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, A. F. įpareigoti:

1)        pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2)       bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti V. J. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. J. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, V. J. įpareigoti:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) 3 (trijų) mėnesių metų laisvės apribojimo bausmę.

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti A. P. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. P. 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, A. P. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos atliktos bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, 7 dalimi, A. P. įpareigoti:

1)       visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

2)       pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3)       bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš solidariai iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

S. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos dalį dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

A. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti bei dokumento (Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su kompaktiniais diskais, prisegtus prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. F., V. J. ir A. P., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Jurgita Šėlienė