Civilinė byla Nr. e2A-247-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00232-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Instita“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Instita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ dėl žalos atlyginimo įvykdžius neteisėtą viešąjį pirkimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Instita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir prašė priteisti iš atsakovės 211 774,64 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Projektavimo ir statybos darbų pirkimas „Nuotekų ir vandentiekio tinklų rekonstravimas Panevėžio mieste“ (toliau – Pirkimas, Konkursas). Pirkimo objektas – nuotekų šalinimo tinklų ir vandentiekio tinklų rekonstravimas Panevėžio miesto T. Moigio, A. Smetonos, Laisvės a. ir Ramygalos, Laisvės a. ir Savanorių a., Laisvės a., Klaipėdos, J. Basanavičiaus, Elektros, Ukmergės, Vilniaus, Respublikos, A. Kisino, Bataliono, Sodų ir Nepriklausomybės a., Katedros, Statybininkų, Kranto, Puzino, J. Basanavičiaus ir Beržų, Ramygalos, Vasario 16-ios, Pušyno, J. Janonio, Anykščių ir Aldonos, Danutės ir Aldonos, J. Basanavičiaus ir Savanorių a., Elektros, Klaipėdos, Laisvės a., Pramonės, Respublikos, Savanorių a., Smėlynės, Sodų, Stetiškių, Tinklų, Ukmergės, Vasario 16-ios gatvėse. Pasiūlymus buvo numatyta vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų.
3. Atsakovė 2016 m. gruodžio 9 d. informavo tiekėjus apie preliminarią pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka. Pirmoje vietoje įrašytas UAB „Edrija“ pasiūlymas (kaina Eur be PVM 1 322 540), antroje vietoje – UAB „Instita“ pasiūlymas (kaina Eur be PVM 2 351 784 ). Ieškovė 2016 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurią atsakovė 2016 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 1.8-1145 atmetė.
4. Ieškovė UAB „Instita“ kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais nuspręsta pripažinti UAB „Edrija“ kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo dokumentų reikalavimus, o jos pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimą tinkančiu ir panaikinti sudarytą pasiūlymų eilę. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti (civilinės bylos Nr. e2-356-755/2017). Ieškovei pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškinį iš dalies, pripažino neteisėtais UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimus, kuriais nuspręsta pripažinti trečiojo asmens UAB „Edrija“ neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą tinkamu, sudaryti preliminarią tiekėjų pasiūlymų eilę bei pripažinti laimėjusiu viešąjį pirkimą trečiojo asmens pasiūlymą, skyrė UAB „Aukštaitijos vandenys“ 13 225,40 Eur dydžio baudą (civilinė byla Nr. e2A-729-381/2017).
5. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ teismo sprendimu neteisėtais pripažintų sprendimų nepanaikino ir negrąžino ieškovės į pasiūlymų eilę bei nesudarė su ja viešojo pirkimo sutarties. Rangos darbų sutartį atsakovė yra sudariusi ir šiai dienai vykdo su neteisėtai viešojo pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas UAB „Edrija“.
6. Ieškovė UAB „Instita“ nurodė, kad dėl atsakovės sprendimų, kurių neteisėtumą konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-729-381/2017, tarp atsakovės ir nepagrįstai Pirkimo laimėtoju pripažinto tiekėjo UAB „Edrija“ 2017 m. kovo 8 d. buvo sudaryta viešojo rangos darbų Pirkimo sutartis. Atsakovei panaikinus neteisėtus viešojo pirkimo procedūrų sprendimus dar iki Pirkimo sutarties su UAB „Edrija“ sudarymo, ieškovė būtų įgijusi teisę vykdyti viešojo Pirkimo sutartį ir gavusi 211 774,64 Eur grynojo pelno, kurį laiko savo negautomis pajamomis (nuostoliais).
7. Ieškovės UAB „Instita“ teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti išaiškinimai pagrindžia, kad neteisėti atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ sprendimai sąlygojo tai, jog ieškovė nebuvo pripažinta Pirkimo laimėtoja, nors pasiūlė mažiausią kainą. Teisę sudaryti ir vykdyti viešojo rangos darbų pirkimo sutartį įgijo ne UAB „Edrija“, tačiau ieškovė.
8. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pirmą kartą, 2017 m. spalio 23 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Instita“ ieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį bei bylos dalį dėl ieškovei UAB „Instita“ priteistinos žalos atlyginimo dydžio perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog atsakovei tinkamai vykdant pirkimo procedūras, paprašius pagrįsti pateiktos kainos dydį, su ieškove vis tiek nebūtų pasirašyta pirkimo sutartis. Atsakovei šios aplinkybės neįrodžius, teismas konstatavo, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant pirkimą ir atsiradusios žalos.
12. Pažymėjo, kad ieškovė neteikė kitų įrodymų žalos dydžiui pagrįsti, išskyrus pateiktą lokalinę sąmatą ir sudarytas dvi sutartis dėl mechanizmų nuomos bei pelno nuostolių ataskaitas nuo 2011 metų. Šie įrodymai nepagrindžia prašomos priteisti žalos. Pateiktas ieškovės darbų kainų žiniaraštis, teismo vertinimu, taip pat nepagrindžia sąmatoje nurodytas vertes, nes jame atsispindi tik pateikto pasiūlymo vertė. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog nesudariusi pirkimo sutarties su atsakove ji negavo daugiau kaip 200 000 Eur pelno.
13. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė nesudariusi sutarties su atsakove gavo žymiai didesnį pelną, todėl ieškovės teiginius, jog įmonė dėl atsakovės kaltės patyrė nuostolius, nes turimas darbuotojų skaičius nebuvo apkrautas darbu, negalėjo augti darbo užmokestis, įmonė negavo pajamų, atmetė, kaip prieštaraujančius pateiktos ataskaitos duomenims. Teismas pažymėjo, kad įmonėje per metus laiko išaugo ne tik darbuotojų ir darbo užmokesčio dydis, bet įmonė gavo keturis kartus didesnį pelną nei 2017 metais.
14. Per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovė yra pasirašiusi rangos sutarčių už 3 088 413,70 Eur sumą, todėl jos gautinas pelnas iš pakaitinių sutarčių turi būti ženkliai didesnis nei ji planavo gauti pelną iš sutarties su atsakove.
15. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neturėjo pakankamai resursų įvykdyti prisiimtas nutartis, nes darbuotojų skaičius išaugo, vadinasi paneigtas ieškovės teiginys, jog turimas 44 darbuotojų skaičius buvo pakankamas įvykdyti visas sutartis. Tai, kad vietoje atleisto darbuotojo buvo priimtas kitas, nerodo darbuotojų skaičiaus augimo ir visiškai neturi reikšmės ar tas darbuotojų skaičius išaugo 2017 metų gruodžio mėnesį, ar 2018 birželio ar kitą mėnesį. Per tą laikotarpį, kai ieškovė būtų turėjusi vykdyti sutartį, pasirašytą su atsakove, ji didino darbuotojų skaičių 12 asmenų, nes turimi resursai neleido įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
16. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, jeigu pateikta prie ieškinio sąmata būtų paskaičiuota pritaikius Sistela programoje nurodytus dydžius visoms pozicijoms, tai sąmatoje nurodytas gautinas pelnas sudarytų ženkliai mažesnę sumą nei nurodo ieškovė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad Sistela programoje nurodyti dydžiai yra tik rekomendaciniai, todėl kiekvienas ūkio subjektas juos taiko kaip nori. Jeigu naudojamasi programa ir kai kurie dydžiai yra mažinami, privalo būti pagrindimas, kodėl jie mažinami.
17. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog nelaimėjus pirkimo ir nesudarius sutarties su atsakove, ieškovė realiai yra patyrusi žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Instita“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
18.1. teismas nurodydamas, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. pasirašė rangos sutarčių už 3 088 413,70 Eur sumą, nesigilino į tai, kad sutarties kaina visiškai neparodo gautino pelno.
18.2. Teismas vertindamas lokalines sąmatas, visiškai neatsižvelgė į ieškovės teiktus skaičiavimus dėl mechanizmų nuomos, nevertino darbų specifikos ir technologijų, ir pan., o spręsdamas dėl ieškovei priteistino negauto pelno dydžio, teismas atlikdamas įrodymų tyrimą, privalėjo atsižvelgti, o ne spręsti, kad pateikta sąmata yra apskritai nevertintina kaip įrodymas.
18.3. Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, pats įsivertina ką, kaip projektuos, kokius sprendinius pasirinks, o nuo to priklauso ir darbų kaštai. Tai yra individualu. Atsakovo pateikto techninio projekto nebuvo, todėl bet kokios ekspertų išvados galėtų būti spėjimas ar nuomonė. Taigi apie ieškovės negauto pelno dydį sprendžiama ne pagal ekspertų, tačiau pagal ieškovės skaičiavimus.
18.4. Teismo pozicija sprendžiant klausimą dėl ieškovės įrodinėjamo negauto pelno dydžio yra dviprasmiška. Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovės pozicija, jog sudarydama sąmatą pagal Sistela programą, ieškovė esą sumažino programoje siūlomus procentinius išlaidų dydžius tam, kad dirbtinai padidintų negauto pelno dydį. Tačiau, išlaidų statybvietėje dydžiai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir tiekėjas gali visai netaikyti jokio procento išskyrus „Sodra“ ir PVM mokesčius, kuriuos nustato valstybė. Šiuos dydžius ieškovė taikė tiksliai tokius, kokie jie privalo būti. Tuo atveju, jeigu teismo vertinimu, papildomų medžiagų ar papildomų mechanizmų vertė yra ne 1 proc., tačiau 3 proc., tai į šią aplinkybę spręsdamas dėl ieškovei priteistino negauto pelno dydžio teismas ir privalėjo atsižvelgti, o ne spręsti, kad ieškovė vadovavosi kitokiais nei turėtų procentiniais dydžiais ir pateikta sąmata yra apskritai nevertintina kaip įrodymas.
18.5. Atsakovė į bylą teikė prieštaringus ir tendencingus argumentus atsižvelgiant į tai, ką siekė įrodyti (paneigti priežastinį ryšį, teigdama, kad UAB „Edrija“ kaina reali, o ieškovės išlaidos per didelės ar paneigti ieškovės negauto pelno dydžio realumą, įrodinėdama, jog ieškovės išlaidos yra per mažos) ir šių prieštaravimų nepašalino, todėl atsakovės įrodinėjimais byloje apskritai nebuvo galima remtis.
18.6. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje nekeliamas klausimas, kad ieškovė turėtų įrodinėti savo pajėgumą ir turimus resursus Pirkimo sutarties sudarymo metu, ieškovė paaiškino, jog tuo metu, kai turėjo būti sudaryta viešojo Pirkimo sutartis su atsakove, ieškovė ne tik neišsėmė savo turimų resursų, bet apskritai neužtikrino darbo krūvio.
18.7. Ieškovė laikotarpiu, kuriuo būtų vykdoma viešojo Pirkimo sutartis savo turimų resursų neišsėmė, nepasiekė pelningumo, kurį galėtų pasiekti dirbdama pilnu apkrovimu. Ieškovė, praradusi galimybę sudaryti viešojo Pirkimo sutartį, per visą šį laikotarpį, nemažino darbuotojų skaičiaus, turimos technikos, kt. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė plėstų verslą, didintų darbuotojų skaičių viešojo Pirkimo sutarties vykdymo metu, tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė turėjo reikiamus pajėgumus (resursus) įvykdyti Pirkimo sutartį.
19. Atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
19.1. vien tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, savaime nereiškia, jog ieškovei turi būti priteista žala. Ieškovė turi įrodyti, kad patirti netiesioginiai nuostoliai yra pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
19.2. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų kaip tik lokalinę sąmatą, sudarytas dvi sutartis dėl mechanizmų nuomos bei pelno nuostolių ataskaitas nuo 2011 metų, kurie nepagrindžia prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo. Atsakovė pažymi, kad vien tik šie pateikti įrodymai niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra realus bei įrodytas, o ne tik tikėtinas gauti.
19.3. Ieškovė pažeidė įrodinėjimo prievolę, nes prašydama priteisti žalą, turi vertinti situaciją ne tik Pirkimo sutarties sudarymo momentą, kaip tokį, bet skaičiuojant visas būtinas ieškovės išlaidas, kurias ji būtų patyrusi vykdydama sutartį.
19.4. Pirmosios civilinės bylos nagrinėjimo metu jau buvo žinomi tikslūs būtinų atlikti darbų kiekiai, t. y. tiek iš Pirkimo sutarties, sudarytos su UAB „Edrija“, tiek ir iš papildomai sudarytos sutarties su UAB „Požeminės linijos“, todėl ieškovė galėjo šias aplinkybes įvertinti ir skaičiuojant neva patirtą žalos dydį. Be to, teismas siūlė šalims, įskaitant ir ieškovę teikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovė iš esmės jokių reikšmingų įrodymų nepateikė.
19.5. Teismas visapusiškai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog nesudaręs Pirkimo sutarties su atsakove, ieškovė negavo daugiau kaip 211 774,64 Eur pelno.
19.6. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateikta sąmata apskritai negali būti vertinama kaip tinkamas ir pagrįstas įrodymas galimai patirtos žalos dydžiui pagrįsti. Tiekėjai, įskaitant ir ieškovę, pasiūlymus Pirkime turėjo pateikti 2016 m. lapkričio mėn., tuo tarpu ieškovė galimai patirtos žalos dydį grindžia sąmata, kuri sudaryta pagal 2017 m. kovo mėn. kainas. Ieškovė skunde šią aplinkybę aiškina taip, kad sąmatoje buvo nurodyta sąmatos spausdinimo data, o ne kainų sudarymo data, tačiau su tokiais argumentais negalima sutikti, kadangi sąmatoje aiškiai ir tiksliai nurodyta, jog lokalinė sąmata sudaryta pagal 2017 m. kovo mėn. kainas.
19.7. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sąmata sudaryta vadovaujantis Sistela programa, tačiau tik SODROS ir PVM mokesčiui taikomi tokie įkainiai, kurie nurodyti Sistela programoje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė niekaip nepagrindė, kodėl šios programos duomenimis nesivadovavo kiekvienai pozicijai, šių aplinkybių nepaaiškino ir apeliaciniame skunde.
19.8. Ieškovės pateiktose sutartyse yra numatyti visai kitokie įkainiai nei sąmatoje, kuria ji grindžia prašomos priteisti žalos dydį, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė sąmoningai sumažino procentus tik tam, kad gautų didesnį pelną. Todėl, akivaizdu, kad prašoma priteisti žala negali būti vertinama kaip reali bei tikėtina gauti
19.9. Ieškovė nesudarydama su atsakove Pirkimo sutarties, nepatyrė jokios žalos, kadangi vykdė darbus pagal kitas sutartis, iš ko gavo pelno, ką patvirtina ir ieškovės teismui pateiktos sutartys.
19.10. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad tuo metu, kai turėjo būti sudaryta Pirkimo sutartis su atsakovu, ieškovė ne tik, kad neišsėmė savo resursų, bet apskritai neužtikrino darbų krūvio. Jei ieškovė nebūtų turėjusi didelio darbų krūvio, ginčo laikotarpiu nebūtų priėmusi į darbą 12 – os naujų darbuotojų.
19.11. Aplinkybę, kad ieškovė tuo pačiu metu nebūtų pajėgi įvykdyti tiek Pirkimo sutarties, tiek ir kitų sutarčių, patvirtina ieškovės skundo argumentai, jog Pirkimo sutarčiai įgyvendinti reikėtų 55 proc. ieškovės resursų, t. y. reikėtų daugiau nei pusės jos darbuotojų. Vertinant išaugusį darbų krūvį bei darbuotojų skaičių, akivaizdu, kad ieškovė nebūtų pajėgi skirti 55 proc. resursų.
19.12. Aplinkybę, kad ieškovė nebūtų sugebėjusi už pasiūlytą kainą atlikti statybos darbus ir dar gauti pelno patvirtina ir perkančiosios organizacijos naujai įvykdytas pirkimas. UAB „Edrija“ įvykdė 24 proc. darbų, o naujas tiekėjas UAB „Požeminės linijos“ 2019 m. kovo 14 d. rangos sutartimi įsipareigojo atlikti likusią dalį darbų (76 proc.) už 3 266 789,35 Eur. Tai reiškia, kad jei UAB „Požeminės linijos“ įsipareigojo 76 proc. darbų atlikti už 3 266 789,35 Eur, tai pilnai darbus būtų atlikusi maždaug už 4 050818,79 Eur sumą. Taigi, nurodyta aplinkybė tik patvirtina, kad ieškovė nebūtų galėjusi už 2 845 658,63 EUR sumą įvykdyti rangos sutartį ir gauti iš jos pelno.
19.13. Ieškovė siekia prisiteisti 12,5 proc. pelno, kai ataskaitiniu laikotarpiu jos pelnas siekė tik 1 proc., ką patvirtina pelno (nuostolių) ataskaita laikotarpiu 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. Tokie ieškovės veiksmai, kai jos pelnas siekė tik 1 proc., o prašo priteisti net 12,5 proc., yra nepagrįsti bei nesąžiningi, parodantys ieškovės siekį praturtėti atsakovės sąskaita.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovės UAB „Instita“ kasacinį skundą panaikino Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį bei bylos dalį dėl ieškovei UAB „Instita“ priteistinos žalos atlyginimo dydžio perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
22. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti galutiniu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-729-381/2017, o atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus teisės aiškinimus ir jų pagrindu padarytas išvadas, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant pirkimą ir atsiradusios žalos. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje neatskleistas žalos dydis.
23. Pirmosios instancijos teismas pakartotinai išnagrinėjęs civilinę bylą ir atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės patirtą žalą, konstatavo, kad jos pateikti įrodymai nepagrindžia tos aplinkybės, jog ieškovė nesudariusi pirkimo sutarties su atsakove negavo daugiau kaip 200 000 Eur pelno. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė gavo didesnį pelną nesudariusi su atsakove sutarties.
24. Apeliantei UAB „Instita“ pateikus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio, kurį ieškovė grindžia įrodymais, kurių vertinimas yra prieštaringas, o byloje yra svarbu nustatyti, ar ieškovė patyrė nuostolius ir kokio dydžio šie nuostoliai, tikslu teisingai išnagrinėti bylą, taip pat pašalinti bet kokias abejones ir prieštaravimus dėl šalių pateiktų nagrinėjamu klausimu įrodymų, buvo paskirta ekspertizė.
25. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju dvi civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos, jos konstatuotos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi t. y. atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys, teisėjų kolegija nagrinėja bylą tik dalyje dėl žalos atlyginimo pagrįstumo ir jos dydžio.
Dėl civilinės bylos žodinio nagrinėjimo
26. Atsakovė taip pat prašo skirti civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi mano, kad tik tiesiogiai išklausius ekspertizę atlikusio eksperto paaiškinimus galės būti pašalinti byloje kilę prieštaravimai.
27. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje įtvirtintas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
28. Toks įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymas nustato būtent teismo diskrecijos teisę savo ar šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašymo argumentai šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio. Pagal CPK 318 straipsnį, išsamūs nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvai turi būti išdėstyti atsiliepime į apeliacinį skundą, tą atsakovė jau yra padariusi, o CPK 324 straipsnio 2 dalis iš esmės draudžia apeliacinio proceso dalyviams ir žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme atveju nukrypti nuo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio.
30. Tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta ekspertizė, nesuponuoja pareigos ją nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gavus ekspertizės aktą bei atnaujinus bylos nagrinėjimą, šalims, atsižvelgiant į teismo ekspertės akte padarytas išvadas, buvo pasiūlyta pateikti galutinę savo poziciją dėl pareikštų reikalavimų. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išsamiai išdėstė savo pozicijas dėl ekspertizės bei pareikštų reikalavimų.
31. Įvertinus, kad šalys pirmosios instancijos teisme buvo išklausytos žodinio teismo posėdžio metu, tik atsakovė, kaip leidžia įsitikinti jos rašytinių paaiškinimų turinys, nesutinka su atliktos ekspertizės išvadomis, teisėjų kolegija prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmeta.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
32. Atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ pateikdama papildomus rašytinius paaiškinimus kartu pateikė eksperto dr. D. K. vertinimo aktą, kurį prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad siekdama įvertinti eksperto išvadoje nurodytų argumentų (prielaidų) pagrįstumą, papildomai kreipėsi į ekspertą dr. D. K., jog atsakyti į atsakovės kelis klausimus.
33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
34. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės teikiamu nauju įrodymu bei įvertinusi jo vėlesnio pateikimo priežastis, taip pat tai, kad atsakovė nesutinka su į bylą pateikta teismo paskirto eksperto išvada, sprendžia, kad yra pagrindas jos teikiamą eksperto dr. D. K. vertinimo aktą priimti ir prijungti prie bylos. Be to, ieškovė yra susipažinusi su atsakovės pateiktu nauju įrodymu, pateikė dėl jo savo paaiškinimus, todėl tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
35. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą pakartotinai, nusprendė ieškinį atmesti, konstatuodamas, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog nesudariusi pirkimo sutarties su atsakove ji negavo daugiau kaip 200 000 Eur pelno.
36. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad: 1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469 konstatavo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas; 2) žalos dydžiui pagrįsti ieškovė į civilinę bylą pateikė reikšmingus duomenis ir įrodymus bei jų paaiškinimus, taip pat apskaičiavo ir paaiškino prašomą priteisti žalos sumą kartu su ieškiniu pateiktuose dokumentuose, rašytiniuose paaiškinimuose, Pirkimo pasiūlyme ir jo kainos detalizavime; 3) pirmosios instancijos teismo teiginiai apie neįrodytą grynąjį pelną nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais duomenimis civilinėje byloje, kurie leistų suabejoti ieškovės įrodinėjamos žalos dydžio pagrįstumu.
Dėl žalos priteisimo
37. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu tvirtindama, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, civilinėje byloje Nr. e2A-729-381/2017 pripažinus atsakovės sprendimus, kuriais UAB „Edrija“ neįprastai mažos kainos pagrindimas įvertintas tinkamu ir laimėjusiu nustatytas UAB „Edrija“ pasiūlymas, neteisėtais, buvo pažeistos ieškovės teisės ir jai padaryta 211 774,64 Eur žala. Apeliantė žalą kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu, t. y. pripažinus atsakovės sprendimus neteisėtais, ji jų nepanaikino ir negrąžino ieškovės į pasiūlymų eilę, kurioje jos pasiūlymas būtų pirmoje vietoje, tačiau ir toliau vykdė 2017 m. kovo 8 d. sutartį sudarytą su UAB „Edrija“, kurią teismas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą paliko galioti.
38. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 107 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiekėjų teisė iš perkančiųjų organizacijų reikalauti atlyginti netiesioginius nuostolius, kurių atsirado dėl šio įstatymo reikalavimų nesilaikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018).
39. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės sąlygas apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359-469/2018).
40. Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą, kurio kaina be PVM siekė 2 351 784 Eur. Pirkimo objektas – nuotekų šalinimo tinklų ir vandentiekio tinklų rekonstravimas Panevėžio mieste. Planuojama darbų apimtis: vandentiekio tinklų rekonstravimas – apie 9,5 km, šulinių / kamerų paprastas remontas; nuotekų šalinimo tinklų rekonstravimas – apie 10,22 km, šulinių / kamerų paprastasis remontas. Darbų apimčiai atsakovė nurodė galimą +/- 3 proc. paklaidą. Šiomis sutarties apimtimis ieškovė vadovavosi skaičiuodama negautą pelną. Atsižvelgiant į tai, kartu su ieškiniu pateiktose lokalinėse sąmatose detalizuoti: 1) vandentiekio tinklų rekonstravimui tenkančios sumos (darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai) bei 2) nuotekų tinklų rekonstravimui tenkančios sumos (darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai). Taip pat kartu su ieškiniu pateiktas įrenginių poreikio žiniaraštis, kuriame atskirai detalizuojama atskirų darbų bei reikalingų tyrimų vertė vykdant Pirkimo sutartį, t. y. pagal Pirkimo sąlygų priedą Nr. 14 („Užsakovo reikalavimai/techninė specifikacija“) atsakovė numatė topografinius ir geodezinius tyrinėjimus (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 14 1.3 punktas), inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrimus (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 14 1.4 punktas), archeologinius tyrimus (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 14 1.5 punktas), statinio rekonstravimo projekto parengimą (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 14 1.6 punktas), išpildomosios ir kadastrinių matavimų dokumentacijos parengimą (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 14 1.5 punktas 1.8 punktas).
41. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia tos aplinkybės, jog nesudariusi pirkimo sutarties su atsakove ji negavo daugiau kaip 200 000 Eur pelno. Nurodė, kad ieškovė gavo net didesnį pelną nesudariusi su atsakove sutarties. Teismo vertinimu, ieškovė sudarydama lokalinę sąmatą bei naudodamasi Sistela programa, pritaikė ženkliai mažesnius procentus nei nurodyta minėtoje programoje, siekdama pasididinti pelną. Be to, neįtraukė į negauto pelno sumą jos subrangovo daliai tenkančių darbų ir didino darbuotojų skaičių, nes turimi resursai neleido įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
42. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
43. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis ir laiko jas nepagrįstomis.
44. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės padarė išvadą, kad nėra pakankamai pagrįsta aplinkybė, kad ieškovė prarado būtent tokį grynąjį pelną, nes pirkimo sutarties nesudarymas esą neužkirto galimybės ieškovei sudaryti kitas sutartis ir užsidirbti visą ieškiniu prašomą priteisti pelną. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės pateikti į bylą įrodymai, kuriais ji grindžia žalos dydį, neįrodo, jog ji realiai patyrė nuostolį.
45. Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovė yra pelno siekiantis subjektas, kuris siūlo savo paslaugas ne tik perkančiosioms organizacijoms ir nuolatos sudaro sutartis bei vykdo veiklą, nepriklausomai nuo to ar dalyvauja atitinkamame pirkime. Viešojo pirkimo sutarties sudarymas neturi įtakos įgyvendinant kitas sutartis, o taipogi nereiškia, kad sudarius viešojo pirkimo sutartį, kitos sutartys su kitais subjektais negali būti sudaromos. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės ta aplinkybė, kad ieškovė, atsakovei nepripažinus jos Konkurso laimėtoja, sudarinėjo kitas sutartis ir vykdė veiklą, nes bet kokiu atveju, tokios sutartys būtų sudaromos ir atsakovei su ieškove sudarius viešojo pirkimo sutartį.
46. Antra, nors pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė per laikotarpį, kai ieškovė būtų turėjusi vykdyti sutartį pasirašytą su atsakove, didino darbuotojų skaičių, nes turimi resursai neleido įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu nepatvirtina, jog ieškovė būtų buvusi nepajėgi vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Subjektas dalyvaujantys pirkime, vadovaujantis civiliniame procese vyraujančiu protingumo principu, turi įsivertinti savo galimybes, Konkurso laimėjimo atveju, vykdyti prisiimsiančius įsipareigojimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju perkančioji organizacija organizavo ganėtinai didelį Pirkimą, kurį įvykdyti galėtų tik tikėtinai didelius resursus turinti įmonė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė apytiksliai nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. padidino darbuotojų skaičių 12 asmenų. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos manymu, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, t. y., kad ieškovė per tą laikotarpį, kai būtų turėjusi vykdyti sutartį pasirašytą su atsakove, neturėjo pakankamai resursų ją įvykdyti, tik patvirtina, jog ieškovė sėkmingai vykdė verslą ir buvo pajėgi. Ieškovei nelaimėjus Konkurso, o atsakovei 2017 m. kovo mėn. sudarius sutartį su Konkurso laimėtoja UAB „Edrija“, ieškovė orientavosi į veiklos vykdymą ir kitų sutarčių sudarymą, todėl akivaizdu, kad didėjant darbų apimčiai, siekiant užtikrinti tinkamą jų vykdymą, yra būtina didinti ir darbuotojų skaičių. Dėl to, sutiktina su ieškove, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovė plėstų verslą, didintų darbuotojų skaičių viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, tai niekaip nepaneigia aplinkybės, jog ieškovė turėjo reikiamus pajėgumus įvykdyti sutartį. Be to, ieškovė paaiškino, kad kitiems metams darbus planuoja einamaisiais metais, darbuotojus priima pirmiausia tam, jog juos apmokyti ir, kad jie įgytų reikiamą kvalifikaciją, taip pat, jog tuo metu, kai turėjo būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis su atsakove, ieškovė ne tik neišsėmė savo turimų resursų, bet apskritai neužtikrino darbo krūvio. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kurie paneigtų šiuos ieškovės argumentus ar kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės argumentais, todėl laiko juos pagrįstais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neturėtų resursų įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su atsakove.
47. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė neįtraukė į ieškinio kainą tos dalies darbų, kuriuos turėjo atlikti jos subrangovas, todėl teismas neturi galimybės vertinti subrangovui tenkančios negautų pajamų dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad projektavimo darbams, geodeziniams ir geologiniams tyrimams, projekto vykdymo priežiūrai, išpildomajai dokumentacijai ir kadastriniams darbams, ieškovė pasitelkė subrangovę UAB „Sweco Lietuva“. Kaina detalizuota žiniaraščių bendrojoje dalyje. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad subrangovei tenkančio pelno dalies ji neprašo priteisti ir šią dalį išskaičiavo iš reikalaujamų priteisti nuostolių. Šį išskaičiavimą atspindi ieškovės į bylą pateikti paskaičiavimai bei pasiūlyme, kuriame išviešinta, kad procentinė subrangos vertė nuo pasiūlymo kainos sudaro 4,6 proc. Ieškovei neprašant priteisti subrangovei tenkančio pelno dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra būtinybės šią dalį įtraukti į nuostolius ir vertinti ją visumoje, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo argumentai taip pat laikomi nepagrįstais.
48. Kaip jau minėta, žalos dydžiui pagrįsti ieškovė į bylą pateikė paskaičiavimus (ieškinio priedai 6 – 7), kuriais remdamasi, prašo priteisti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, organizuojant viešąjį pirkimą, jos patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija, siekdama pašalinti abejones dėl ieškovės pareikštų reikalavimų 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi byloje paskyrė ekspertizę, o 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi pavedė ją atlikti prof. dr. S. M., užduodant vieną klausimą – kokį pelną (nuostolį) būtų gavęs (galėjęs gauti) rangovas UAB „Instita“, jeigu su užsakovu UAB „Aukštaitijos vandenys“ būtų sudaręs sutartį pagal savo pateiktą pasiūlymą? Ekspertas davė išvadą, kad Sutarties vykdymo sąnaudos, atsižvelgiant į vidutines rinkos kainas būtų 2 106 818,57 Eur be PVM, o galimas (labiausiai tikėtinas) rangovo UAB „Instita“ pelnas būtų 244 965,43 Eur.
49. Atsakovė kartu su 2020 m. birželio 3 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė dar vieną dr. D. K. vertinimo aktą, kuriame ekspertas atsakė į atsakovės suformuluotus klausimus. Teisėjų kolegija įvertinusi šį atsakovės pateiktą naują įrodymą, sprendžia, kad atsakovės dr. D. K. užduoti klausimai iš esmės yra susiję ne su ieškovės negauto pelno paskaičiavimu, bet su darbų technologija, metodika, medžiagomis ir galimai papildomais darbais, kurie turėtų būti atliekami vykdant viešojo pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad ekspertas prof. dr. S. M. skaičiavo ieškovės negautą pelną, vertindamas jos pateiktą pasiūlymą su Konkurso objektu ir tuo momentu jame esančiais reikalavimais, t. y. atsižvelgdamas į Konkurso medžiagoje iškeltus reikalavimus, o ne darbų technologijas, papildomus darbus, darbų metodus, vamzdžio diametrus, kurie, jo manymu, turėtų būti naudojami, o ne tuos, kuriuos pasiūlyme buvo nurodžiusi ieškovė ir kt. Kadangi, atsakovės pateiktame dr. D. K. vertinimo akte nebuvo atsakinėjama į tą patį klausimą, kuris buvo užduotas prof. dr. S. M., o buvo pavesta atsakyti į klausimus, kurie iš esmės nėra susiję su nagrinėjamu ginču ir susijusi išimtinai su darbų technologijų, metodikų, medžiagų, pagalbiniais darbais ir kt., teisėjų kolegija šio įrodymo nevertina kaip prieštaraujančio teismo ekspertizės akto išvadomis ir juo nesivadovauja spręsdama dėl ieškovei priteistino žalos dydžio. Kitų įrodymų, kurie paneigtų teismo paskirto eksperto prof. dr. S. M. ekspertizės akte padarytas išvadas, į bylą pateikta nebuvo. Dėl to, teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad eksperto padarytos išvados laikytinos teisingomis ir pagrindas jomis vadovautis egzistuoja.
50. Kaip matyti, ekspertas išanalizavęs bylos medžiagą ir ekspertizės objektą (Pirkimo objektą „Nuotekų šalinimo tinklų ir vandentiekio tinklų rekonstravimas Panevėžio m.“) pateikė išvadas, kad tyrimo metu nustatyta, jog pirkimo sutarties vykdymo sąnaudos, atsižvelgiant į vidutines rinkos kainas būtų 2 106 818,57 Eur be PVM, o labiausiai tikėtinas rangovo UAB „Instita“ pelnas būtų 244 965,43 Eur. Tyrimo metu pelnas buvo nustatomas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje esančiu išaiškinimu, t. y. pelnas buvo nustatomas iš pasiūlymo kainos atimant Pirkimo sutarties vykdymo sąnaudas. Sutarties vykdymo sąnaudos buvo skaičiuojamos vadovaujantis Aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1 – 492 valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centre įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga SĄMATA.
51. Ieškovė pasiūlymą pateikė 2016 m. lapkričio 10 d. Iš civilinės bylos medžiagos matosi, kad 2017 m. kovo mėn. – 2017 m. rugsėjo mėn. turėjo būti vykdomi projektavimo darbai, 2017 m. rugsėjo mėn. – 2018 m. rugpjūčio mėn. turėjo būti vykdomi statybos darbai. Numatytu statybos darbų vykdymo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. Rekomendacijos buvo registruotos 2 kartus: 2017 m. spalio 30 d. (Rekomendacijos pagal 2017 m. spalio mėn. kainas) ir 2018 m. kovo 28 d. (Rekomendacijos pagal 2018 m. kovo mėn. kainas). Iš paminėto numatyto statybos laikotarpio matosi, kad vidutiniškai statybos laikotarpį labiausiai atitinka 2018 m. kovo 28 d. registruotos Rekomendacijos (Rekomendacijos pagal 2018 m. kovo mėn. kainas). Todėl tyrimo metu Sutarties vykdymo sąnaudų skaičiavimus, ekspertas atliko remdamasis 2018 m. kovo mėn. kainomis. Aplinkybę, kad teismo paskirtas ekspertas pagrįstai pasirinko 2018 m. kovo mėn. esančias kainas, pagrindžia ir pačios atsakovės į bylą pateiktas dr. D. K. vertinimo aktas.
52. Ekspertas tyrimo metu nustatė, kad vandentiekio tinklų rekonstravimo darbų vykdymo sąnaudų kaina – 872 078,34 Eur be PVM; nuotekų tinklų rekonstravimo darbų vykdymo sąnaudų kaina – 1 125 275,97 Eur be PVM (Teismo ekspertizės akto 35 pusl.). Bendra Sutarties vykdymo sąnaudų kaina yra 2 106 818,57 Eur be PVM (109 464,26 + 872 078,34 + 1 125 275,97). Ieškovės pasiūlymo kaina yra 2 351 784 Eur be PVM. Atsižvelgdamas į tai, tyrimo metu ekspertas laikė, kad ieškovė vykdydama Sutartį būtų galėjusi gauti 244 965,43 Eur pelno (2 351 784,00 – 2 106 818,57). Teismo ekspertizės išvados pagrįstos „Nuotekų tinklų“ ir „Vandentiekio tinklų“ lokalinėmis sąmatomis, sudarytomis pagal 2018 m. kovo mėn. kainas (Teismo ekspertizės akto 37 pusl.).
53. Eksperto nurodytas pelnas pateikiamas neatskaičius Pelno mokesčio įstatyme numatyto pelno mokesčio. Atskaičiavus 15 proc. pelno mokestį, kuris sudaro 36 744,81 Eur, ieškovės gautinas grynasis pelnas iš viešojo Pirkimo sutarties siekia 208 220,62 Eur (244 965,43 – 36 744,81).
54. Taigi teismo ekspertizės aktu byloje nustatyta, kad nesant neteisėtų atsakovės sprendimų, tuo atveju, jeigu ieškovė būtų sudariusi ir įvykdžiusi viešojo Pirkimo sutartį, iš viešojo Pirkimo sutarties būtų gavusi ne mažiau kaip 208 220,62 Eur grynojo pelno. Ši suma yra labai artima ieškovės paskaičiuotam negautam grynajam pelnui, kurį ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės.
55. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė teismo paskirta ekspertizės išvada nesivadovauti, nurodydama, kad eksperto išvada neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo bei CPK reikalavimų, nes išvadoje iš esmės nėra tinkamai atsakyta į teismo užduotą klausimą, o eksperto atlikti skaičiavimai, kurie atlikti remiantis UAB „Sistela“ nurodytais įkainiais yra pritaikyti netinkami, t. y. ekspertas nepagrįstai vertino 2018 m. kovo mėn. kainas.
56. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.
57. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, kt.).
58. Taigi nesivadovauti byloje esančios, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadomis galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių jokiais patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su joje padarytomis išvadomis.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokių pagrįstų abejonių, sudarančių pakankamą pagrindą nepasitikėti įstatyme nustatyta tvarka paskirta ir atlikta teismo ekspertize bei nesivadovauti ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis.
60. Priešingai nei nurodė atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“, teismo ekspertizės aktas yra motyvuotas ir jame padarytos išvados susietos su eksperto atliktais tyrimais, skaičiavimais bei vertinimais. Ekspertizės akte paaiškinta kaip buvo skaičiuojamas pelnas, sąnaudos, kuo buvo remiamasi, o visi skaičiavimai pateikti sudarant lokalines sąmatas.
61. Pažymėtina, kad nors atsakovė nurodė, jog teismo ekspertas neturėjo jokio pagrindo vertinti 2018 m. kovo mėn. buvusias kainas ir turėjo lyginti faktines darbų kainas, egzistavusias pasiūlymo pateikimo momentu ir nustatyti sąnaudas kiekvienam iš darbų etapų, tačiau 2019 m. kovo 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, atsakovė remdamasi dr. D. K. vertinimo aktu teigė, kad šis ekspertas, kurį atsakovė laiko kompetentingu, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai įvertinęs byloje esančius dokumentus, konstatavo, jog vidutiniškai paėmus esamą laikotarpį ( 2017 m. rugsėjo mėn. – 2018 m. rugpjūčio mėn.), statybos darbai turėtų būti skaičiuojami 2018 m. kovo mėn. kainomis. Taip pat kolegija aukščiau pasisakė ir dėl kainos skaičiavimo laikotarpio tinkamumo būtent 2018 m. kovo mėn. laikotarpiu. Dėl išdėstyto, atsakovės argumentai, kad teismo paskirtas ekspertas prof. dr. S. M. nepagrįstai vertino 2018 m. kovo mėn. buvusias kainas, atmetami, kaip nepagrįsti.
62. Be to, atsakovė kvestionuodama eksperto prof. dr. S. M. pateiktą ekspertizės aktą, nurodė, kad šis ekspertas apskritai negalėjo atlikti ekspertinio vertinimo, kadangi jis, atlikdamas ekspertizę, negalėjo būti nešališkas ir objektyvus. Pažymi, kad šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė savo iniciatyva siekė pavesti atitinkamam ekspertui atlikti ekspertizę, ko pasėkoje kreipėsi į ekspertą prof. dr. S. M., su kuriuo derinosi ekspertizės atlikimo sąlygas, tačiau nesuderinus sąlygų bei ekspertizės atlikimo termino, nebuvo susitarta dėl ekspertizės atlikimo. Taigi, dar prieš ieškovei kreipiantis į ekspertą, prof. dr. S. M. jau žinojo visas šios civilinės bylos faktines aplinkybes bei medžiagą.
63. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje, kuria be kita ko pavedė ekspertizę atlikti teismo ekspertui prof. dr. S. M., šiuo klausimu pasisakė, todėl teisėjų kolegija argumentų nekartoja.
64. Nenustačius aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones atliktos ekspertizės patikimumu, teisėjų kolegija konstatuoja neturinti pagrindo spręsti dėl ekspertizės neteisėtumo, todėl atsakovės argumentai dėl ekspertizės netinkamumo, atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
65. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas, kurias pagal pateiktą pasiūlymą sudariusi ir įvykdžiusi pirkimo sutartį ieškovė tikėjosi uždirbti, nepagrįstai netenkintas, konstatavus, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio.
66. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašomą priteisti žalą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, o tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Instita“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei UAB „Instita“ iš atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ 208 220,62 Eur žalą.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
67. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.
68. Atsižvelgiant į tai tenkinamas ieškovės prašymas, iš atsakovės taip pat priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (208 220,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
69. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, todėl apeliantės UAB „Instita“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70. Panaikinus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
71. Kadangi ieškinys tenkintas 98 procentų, iš atsakovės ieškovei priteisiama 2 407,86 Eur pagal ieškinį sumokėto žyminio mokesčio sumos.
72. Ieškovė UAB „Instita“ nagrinėjant bylą du kartus pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 2 457 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį; 2 910,05 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą, atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties parengimą, atsakovės atsiliepimo į ieškinį analizę, dubliko parengimą ir pateikimą, tripliko analizę, pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje, prašymo dėl papildomų duomenų pateikimą, kelionės išlaidos; 242 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. spalio 2 d. teismo posėdyje; 968 Eur už apeliacinio skundo parengimą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo; 2 563 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo; 2 563 Eur žyminis mokestis už kasacinio skundo pateikimą; 242 Eur už kasacinio skundo parengimą; 904,36 Eur pasirengimą, dalyvavimą, papildomų paaiškinimų teikimą bylą nagrinėjant antrą kartą. Iš viso ieškovė patyrė 12 849,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
73. Šias išlaidas patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai bei sąskaitos už teisines paslaugas. Šios išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus, todėl atsižvelgiant į atmestų ir tenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės ieškovei priteisiama 12 592,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.
74. Atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ nagrinėjant bylą patyrė šias išlaidas: 3 509 Eur už ieškinio analizę bei atsiliepimo į ieškinį parengimą, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą, dubliko analizę, tripliko rengimą; 1 643,04 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 23 d. sprendimo parengimą; 1 936 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą; 3 080,81 Eur už eksperto paiešką, bendravimą su juo, prašymų teismui rengimą, dalyvavimą teismo posėdyje, ekspertizės analizę, papildomų rašytinių paaiškinimų rengimą. Iš viso atsakovė patyrė 10 168,85 Eur.
75. Šias išlaidas patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai bei sąskaitos už teisines paslaugas. Šios išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus, todėl atsižvelgiant į atmestų ir tenkintų reikalavimų dalį iš ieškovės atsakovei priteisiama 203,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.
76. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 2 563 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą bei turėjo 968 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu. Ieškovė taip pat apmokėjo už teismo paskirtą ekspertizę – 3 630 Eur. Šias išlaidas pagrindžia byloje esantys mokėjimo nurodymai bei sąskaita už teisines paslaugas, taip pat, jos atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 98 proc., iš atsakovės ieškovei priteisiama 7 017,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
77. Atsakovė prašo priteisti jai 3 448,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, rašytinių paaiškinimų teikimą bei 2 420 Eur už turėtas ekspertizės išlaidas. Šias išlaidas pagrindžia byloje esantys mokėjimo nurodymai bei sąskaita už teisines paslaugas taip pat, jos atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus, todėl atsižvelgiant į atmestų ir tenkintų reikalavimų dalį iš ieškovės atsakovei priteisiama 117,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
78. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).
79. Nagrinėjamu atveju, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus 98 proc., piniginės sumos priteistinos tiek ieškovei iš atsakovės, tiek ir pastarajai iš ieškovės. Tokiu atveju, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio iš atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškovės naudai priteisiama 12 389,04 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ir 6 900,41 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus tarpusavio įskaitymą atsakovei UAB „Aukštaitijos vandenys“ bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Instita“, juridinio asmens kodas 302459286, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“, juridinio asmens kodas 147104754, 208 220,62 Eur (dviejų šimtų aštuonių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimties eurų 62 euro centų) žalą, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2017 m. liepos 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Instita“, juridinio asmens kodas 302459286, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“, juridinio asmens kodas 147104754, 12 389,04 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 4 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Instita“, juridinio asmens kodas 302459286, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“, juridinio asmens kodas 147104754, 6 900,41 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų eurų 91 euro cento) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė