Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-1325-2012].doc
Bylos nr.: 2-1325/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Oruva" 6671331 atsakovas
LR Finansų ministerija 288601650 atsakovas
Restrus atsakovo atstovas
FF lizingas 110774988 Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teismų kompetencija:
Civilinių bylų teismingumas:
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Atsisakymas priimti ieškinį:
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Pirmosios instancijos teismo nutarčių nuorašų įteikimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1325/2012

Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1.(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

             

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-750-372/2012.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „FF lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovams AB „Oruva“, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Finansų ministerija), prašydamas įpareigoti atsakovus nustatyta tvarka nurašyti: 1) teismo AB „Oruva“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-8-71/05) patvirtintą Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt reikalavimą skolininkui AB „Oruva“; 2) 6 911 101,06 Lt AB „Oruva“ reikalavimą, atsiradusį AB „Oruva“ bankroto byloje, į UAB „FF lizingas“, 2011 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi perleistą Finansų ministerijai (civilinės bylos Nr.2-24-71/2011).

Patikslintu ieškiniu ieškovas UAB „FF lizingas“ prašė: 1) pripažinti nepagrįstu ir neegzistuojančiu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 trečios eilės LAB „Oruva“ kreditoriui Finansų ministerijai perleistą LAB “Oruva“  6 911 101,06 Lt reikalavimą į UAB „FF lizingas“; 2) Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 trečios eilės LAB „Oruva“ kreditoriui Finansų ministerijai perleistą LAB „Oruva“ 6 911 101,06 Lt reikalavimą į UAB „FF lizingas“ pripažinti beviltišku ir pasibaigusiu.             

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo UAB „FF lizingas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams LAB „Oruva“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl reikalavimo bankroto byloje Nr. B2-8-71/05 pripažinimo beviltišku ir pasibaigusiu.

Teismas nurodė, kad 6 911 101,06 Lt dydžio Finansų ministerijos reikalavimas ieškovui patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011. Teismas pažymėjo, kad skolos išieškojimas gali būti vykdomas tik teismo sprendimu, o ne procese dalyvaujančių asmenų sprendimų pagrindu, ir toks teismo sprendimas gali būti panaikintas tik CPK nustatyta tvarka nagrinėjant bylą instancine tvarka arba atnaujinus procesą (CPK XVIII skyrius). Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas naudojasi savo teisėmis ir yra pateikęs jau antrą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011. Pažymėjo, kad pakeisti teismo sprendimą nei Finansų ministerija, nei AB „Oruva“ neturi teisės. Teismas nurodė, kad teismai nenagrinėja ieškinių, kuriuose priimti sprendimai nesukelia teisinių pasekmių ir dėl šios priežasties objektyviai negali būti ginamos asmenų teisės, tai yra konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-775/2012. Teismo teigimu, pateiktas ieškinys ir patikslintas ieškinys nesukeltų teisinių pasekmių, todėl atsisakytina  priimti nagrinėti jį, įvertinus ir tai, jog ieškovui buvo suteikta galimybė tinkamai suformuluoti savo reikalavimus (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad pripažinti nepagrįstu ir neegzistuojančiu reikalavimą, kurį jau pripažino teismas, iš viso neįmanoma, kol galioja Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011.

             

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Atskiruoju skundu ieškovas AB „FF lizingas“ prašo apeliacinės instancijos teismą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-775/2012, nes skiriasi šios bylos patikslinto ieškinio ir civilinės bylos Nr. 2-775/2012 ieškinio reikalavimai.
  2. Atmestinas teismo argumentas, kad neįmanoma pripažinti nepagrįstu ir neegzistuojančiu reikalavimą, kurį jau pripažino teismas. Teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nepasisakė dėl patikslinto ieškinio vieno esminių įrodymų  – Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties  civilinėje byloje Nr.2-260/2012, tokiu būdu pažeisdamas CPK reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra privaloma ir bylos dalyviams, ir pirmosios instancijos teismui. Dėl to teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo teisės vadovautis vien tik Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011, bet privalėjo atsižvelgti ir į privalomas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties nuostatas.
  3. Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas ne tik Šiaulių apygardos teismo2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011, bet ir kitais pagrindais – CPK 18 straipsniu, CK 6.128 straipsnio 3 dalimi, Valstybės skolos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir kt., todėl teismas neturėjo teisės atsisakyti jį priimti, vertindamas tik jo reikalavimų pagrindimą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Dėl to teismai nenagrinėja ieškinių, kuriose priimti sprendimai nesukelia teisinių pasekmių ir dėl šios priežasties objektyviai negali būti ginamos asmenų teisės. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai teismas atsisako priimti ieškinį.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-775/2012. Minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis patvirtina, kad buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo, pareiškus reikalavimus dėl įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų nurašymo, klausimas. Nagrinėjamu atveju patikslinto ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovas ieškiniu reiškia materialinio-teisinio pobūdžio reikalavimus pripažinti nepagrįstu ir neegzistuojančiu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 trečios eilės LAB „Oruva“ kreditoriui Finansų ministerijai perleistą LAB „Oruva“ 6 911 101,06 Lt reikalavimą į UAB „FF lizingas“ bei Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 trečios eilės LAB „Oruva“ kreditoriui Finansų ministerijai perleistą LAB „Oruva“ 6 911 101,06 Lt reikalavimą į UAB „FF lizingas“ pripažinti beviltišku ir pasibaigusiu. Patikslinto ieškinio turinys patvirtina, kad ieškiniu iš esmės yra ginčijamas Finansų ministerijos 6 911 101,06 Lt reikalavimas, nurodant, kad reikia patikrinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties pagrįstumą. Bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi buvo išspręstas turto paskirstymo tarp LAB „Oruva“ kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti LAB Oruva“ bankroto byloje“ patikslinimo klausimas, patvirtinant Finansų ministerijos 6 911 101,06 Lt dydžio reikalavimą ieškovui UAB „FF lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Parex lizingas“). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-775/2012 spręstą klausimą ir šios bylos nagrinėjimo dalyką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir pagrįstai nurodė, kad skolos išieškojimas gali būti vykdomas tik teismo sprendimu, o ne procese dalyvaujančių asmenų sprendimų pagrindu, toks teismo sprendimas gali būti panaikintas tik CPK nustatyta tvarka nagrinėjant bylą instancine tvarka arba atnaujinus procesą, bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pateiktas ieškinys nesukeltų teisinių pasekmių, todėl jį atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo argumento, kad teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalėjo atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartimi palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui neturi.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos duomenis bei aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pateiktas ieškinys nesukeltų teisinių pasekmių, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kuris yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                       Algirdas Gailiūnas

 

                                                                      Konstantinas Gurinas

 

Kazys Kailiūnas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 2-775/2012
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • 2-260/2012
  • 2-24-71/2011
  • CK
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos