Civilinė byla Nr. 2YT-519-673/2018

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02697-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 2.2.1.5; 3.2.6.5; 3.4.5.6; 3.4.5.10

(S)

KAUNO APYLINKĖS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 2 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,

sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:

pareiškėjos R. Ž. atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

suinteresuotiems asmenims: L. Ž., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovams Donatui Stelmokui ir teisininkei Žydrei Krivičienei, R. K.,

nedalyvaujant pareiškėjai R. Ž., suinteresuotiems asmenims K. Ž., E. L.,

civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Ž. pareiškimą, suinteresuotais asmenimis įtraukiant Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, L. Ž., K. Ž. ir R. K., teismui įtraukus ir L. Ž. motiną E. L., dėl L. Ž. pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo,

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) psichinei būklei bei jos gebėjimams suprasti savo veiksmų reikšmę nustatyti ir gavus ekspertizės išvadą, patvirtinančią kad L. Ž. dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės būsenos iš dalies/visiškai negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, pripažinti ją ribotai veiksnia/neveiksnia toje (-ose) srityje (-se).

Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjos motina L. Ž. turi sveikatos problemų, susijusių su psichika, jos elgesys neadekvatus, tačiau ji gydytis atsisako. L. Ž. sutrikusi koordinacija, ji ramstosi į sienas, jai kliūna kojos, bijo pereiti per gatvę. Ji dažnai skundžiasi, kad jai svaigsta galva, temsta akyse, todėl savarankiškai negali pasiekti prekybos centro. Ją palydi arba apiperka kuri nors iš kaimynių ar teta. Pareiškėja nurodė, kad negali būti L. Ž. globėja, kadangi gyvena užsienyje. L. Ž. globėja sutinka būti giminaitė R. K., kuri šiuo metu padeda L. Ž., rūpinąsi ja ir teikia visas reikiamas paslaugas. L. Ž. neturi nekilnojamojo turto. L. Ž. gauna netekto darbingumo pensiją, todėl reikalingas ir jos turto administratorius, kadangi ji pati nemoka planuoti išlaidų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą tenkinti atsižvelgiant į institucijos, kuri teikia išvadą, pasiūlymus. Papildomai paaiškino, kad, nors pareiškime buvo nurodyta daugiau sričių, kuriose buvo prašomą L. Ž. pripažinti neveiksnia ar ribotai veiksnia, ir nors atliktos ekspertizės išvados sutampa su pareiškime nurodytomis sritimis, kuriose buvo prašoma pripažinti L. Ž. neveiksnia ar ribotai veiksnia, mano, kad būtų teisinga laikytis teismo posėdžio metu išreikštos pozicijos ir tą sričių sąrašą susiaurinti. Prašo pripažinti L. Ž. neveiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; teisės gauti ir disponuoti piniginėmis lėšomis srityje; pripažinti ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais bei srityje, susijusioje su nekilnojamojo turto tvarkymu.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas Donatas Stelmokas palaikė pareiškėjos atstovo prašymą išvardinti mažiau sričių, kuriose apribojamas L. Ž. veiksnumas, nei buvo išvardinta pareiškime ir ekspertizės akte. Nurodė, kad tam tikrą laiką stebėjo L. Ž. kasdienį elgesį ir nusprendė, kad asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje L. Ž. veiksnumo riboti nereikėtų, kadangi ji gali pati savarankiškai tvarkytis be jokios pagalbos: pati nueina į parduotuvę, apsiperka, sumoka komunalinius mokesčius. Nurodo, kad asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, srityje L. Ž. turėtų būti pripažinta ribotai veiksni, kadangi ši sritis yra susijusi su pakankamai didelėmis pinigų sumomis, reikia gebėti planuoti išlaidas, pajamas, o L. Ž. pati viena to padaryti negali. Nurodė, kad L. Ž. veiksnumo sveikatos priežiūros srityje irgi nereikėtų riboti, kadangi ji pati sugeba užsiregistruoti pas gydytoją, nuvykti pas jį, žino, kas yra jos šeimos gydytoja, nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams, o gydymo sprendimus priima patys gydytojai. Socialinės paramos skyriaus atstovui kelia nerimą tai, kad L. Ž. serga rimta liga ir jos nepripažįsta, tačiau, vertinant jos funkcionavimą, nieko blogo pasakyti negalima. Pažymėjo, kad taip pat aktuali sritis būtų nekilnojamojo turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, dovanojimo, įkeitimo ar kitų sandorių sudarymas. Nors šiuo metu L. Ž. neturi nekilnojamojo turto, tačiau, jei mirtų jos motina E. L. ir būtų tvarkomas paveldėjimas, tai būtų svarbūs sprendimai, todėl L. Ž. turėtų būtų pripažinta ribotai veiksnia šioje srityje. Nurodė, kad visose kitose srityse poreikio riboti L. Ž. veiksnumą nėra, kadangi jai problemų tose srityse neiškyla.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė teisininkė Žydrė Krivičienė prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo L. Ž. nurodė, kad yra visiškai veiksni. Neįgalumas jai buvo nustatytas per klaidą. Ji nori gauti išankstinę pensiją, pasiims verslo liudijimą ir dirbs. Jos pažįstami, medikai jai yra sakę, kad ji turi pasinaikinti diagnozę. Nurodė, kad ji turi savo gimines, yra keturios jos pusseserės, jaunesnės už R. K., su kuriomis ji bendrauja, jai nereikia, kad vyro giminės, tuo pačiu ir R. K., ja rūpintųsi. Jeigu jai reikia pagalbos, ji visą laiką kreipiasi į savo giminę, o su R. K. ji tik gatvėje susitikusi pasikalba. Jeigu jai dabar motina užrašys savo butą, tai jai grės pavojus, kad buvęs vyras atims tą butą, kadangi jis su ja neatsiskaitė už per klaidą jam perleistą jos namo dalį. Motina bijo jai užrašyti savo buto dalį, kadangi ją apkaltins psichiatrinėmis ligomis ir išveš į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę, o butą pasiims buvęs vyras, kadangi R. K. yra jo sesuo ir ji tvarkys reikalus taip, kad jis viską gautų. Nurodė, kad buvęs vyras buvo aplankyti jos motinos ligoninėje, pažiūrėjo jos būklę. Jis per seserį bandys tą butą gauti, o E. L. išveš į senelių namus. Nori, kad buvęs vyras jai grąžintų 10 000,00 Eur už jos namo dalį, kad ji galėtų nusipirkti butą iš tų pinigų. Jeigu teismas apribotų jos veiksnumą, norėtų, kad vietoje R. K. jos globėja ar rūpintoja būtų jos teta B. L., tačiau ji nesutiks, kadangi ji pati už ją dar viską geriau moka padaryti. Nurodė, kad iš viso paskolas ėmė du kartus. Paskutinį kartą paėmė 2017 metais, turi kvitus, tvarkingai moka po 70,00 Eur į mėnesį. Ji pati per mėn. gauna po 211,00 Eur pajamų. Jos motina gauna 230,00 Eur. Pirmą kartą 500,00 Eur paskolą paėmė dėl sveikatos, o antrą 1500,00 Eur paskolą paėmė dėl mirusio pirmojo vyro kapavietės sutvarkymo. Iš antros paskolos dar sumokėjo sporto mokytojui ir nusipirko drabužių, batų, kadangi jau nebeturėjo. Dukra sumokėjo iš viso 400,00 Eur jos pirmos paskolos padengimui. Moka planuoti išlaidas, šeimoje trisdešimt metų jas planavo, nesiskolindavo iš kaimynų. Susitarė su savo motina ir 2014 metais nešė į bažnyčią iš viso 3 500 Lt paaukoti skurstantiems, kadangi suprato, kad kai kuriems žmonėms yra sunku gyventi, o „Caritas“ organizacija jais rūpinasi. Bažnyčios raštinėje jai išrašė kvitą, viskas buvo tvarkingai. Nemanė, kad jai pablogės sveikata ir pačiai prireiks pinigų. Dar paaukojo drabužių, kurie tuo metu jai buvo per dideli. Nurodė, kad neigia savo paranoidinės šizofrenijos diagnozę, jos daktaras taip pat, ji negeria vaistų ir puikiai jaučiasi. Buvo vieną tabletę grįžusi iš ligoninės namo išgėrusi, bet jai pasidarė blogai ir ji jų daugiau negėrė. Niekada nebuvo gydyta dėl savo ligos, tik tada, kai nukrito dėl galvos, iš viso du kartus. Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje gulėjo per klaidą. Nurodė, kad ji jokio turto neturi, o jos motina turi butą. Nurodė, kad jos motina neseniai atšventė 85 metų jubiliejų, o šiuo metu guli slaugos ligoninėje, jai atlieka kojos masažus. Šiuo metu paima motinos gaunamus pinigus ir nuperka jai vaistus, sauskelnių, maisto, viską surašo ir parodo motinai, koks yra jos pinigų likutis. Dviese gyventi iš materialinės pusės jai nėra lengviau, kadangi motinos pinigais nesinaudoja, viską perka tik iš savo lėšų ir tik labai retais atvejais 1-2 Eur pasiima iš motinos maistui, kai ši pati jai pasiūlo. Norėtų pakeisti gyvenamąją vietą, kadangi jai per skaudu prisiminti praeitį, kurią primena dabartinė gyvenamoji vieta, tačiau viena niekur nevažiuos, lauks motinos sprendimo. Ji planavo, kad jos motina gyvens su ja, niekada nenorėjo savo motinos atiduoti į senelių globos namus, tačiau iširo jos pačios santuoka, vyras susirado draugę, o dabar jai dėl sveikatos yra sunku prižiūrėti motiną. Ji pati motinos neskatins eiti į globos namus, jei motina nuspręs likti bute, kreipsis į gimines pagalbos. Bute jai gyventi yra sunku, kadangi reikia laiptais lipti, liftas ne visada veikia. Geriau būtų koks namukas, apšildomas dujomis. Parduotų motinos butą ir nusipirktų. Jos motina daugiau vaikų neturi, ji yra vienturtė.

Suinteresuoto asmens L. Ž. atstovė advokatė Rima Šmigelskytė nurodė, kad L. Ž. serga paranoidine šizofrenija, bet tai nereiškia, kad ji negali suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse ir jų valdyti. L. Ž. logiškai paaiškina ir tas sritis, kuriose ją prašoma pripažinti visiškai neveiksnia. Nuvažiuoti į klinikas žmogui, kuris jose nesilankęs, nėra taip paprasta, tačiau L. Ž. tai puikiai padaro pati, žino, kuris gydytojas ją gydo. Logiška, kad kiekvienas žmogus, jei neturėtų pakankamai pinigų, o reikėtų sutvarkyti kapavietę, imtų paskolą ar greitąjį kreditą. Pajamų L. Ž. trūksta, tačiau ji sugeba jas padidinti prekiaudama įvairiais savo gaminiais. Ji puikiai tvarkosi namuose, pati kreipiasi pas medikus, planuoja savo išlaidas. Mano, kad pareiškėjos pareiškimas yra netenkintinas. Matosi, kad ekspertizė atlikta neįsigilinus į L. Ž. sveikatos būklę.

R. K. nurodė, kad yra L. Ž. buvusio vyro sesuo. L. Ž. reikėtų padėjėjo, kas liečia piniginius reikalus, susijusius su paskolomis. Taip pat yra svarbu, kad ji niekam neparduotų buto. Kiek žino, grįžusi dukra iš Anglijos padengė abu kreditus. Dukra po paskutinio posėdžio nuvažiavo aplankyti motinos ir pamatė, kad vėl paimta 1 500,00 Eur paskola. Nurodė, kad sutiktų būti rūpintoja, bet vėliau norėtų būti pakeista, kadangi L. Ž. jos neprisileidžia. Nurodė, kad L. Ž. ėmė dvi paskolas kapavietės tvarkymui, vieną iš jų ėmė žiemą. Kur randasi kapas, nežino. L. Ž. vyras nustebo, kai jam L. Ž. perrašė savo namo pusę, o paklausta kodėl, atsakė, kad jai taip liepė Dievas. Likusius nuo sandorio pas notarą pinigus L. Ž. nunešė į bažnyčią ir paaukojo, nes taip liepė Dievas. Nurodė, kad dar anksčiau L. Ž. dukros prašymu ieškojo su kokiu taksi vairuotoju L. Ž. važinėja į Kauną, taksi vairuotojai apibūdino L. Ž. kaip prašančią į bažnyčią nuvežti pinigus. Vėliau pamatė L. Ž. poliklinikoje su nepažįstama moterimi, kuri prisistatė taksi vairuotoja. L. Ž. jai yra sakiusi, kad dalį maisto ji atiduoda, dalinasi. L. Ž. dukra siųsdavo L. Ž. pinigų pragyvenimui, o ji už juos pripirkdavo nereikalingo maisto ir siųsdavo kitai dukrai, o ji jau gaudavo sugedusius maisto produktus.

              Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu tam tikrose srityse.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001).

Asmenys, turintys psichikos ar proto negalią, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Yra būtina siekti optimalios pusiausvyros tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių nepažeidžiančių veiksnumo apribojimų nustatymo. Tačiau ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Atsakymas į klausimą, ar asmuo, turintis psichikos sutrikimų ar proto negalią, gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, turi būti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje. Tačiau pripažinti asmenį neveiksniu, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, gali tik teismas.

Pabrėžtina, kad teismas neprivalo besąlygiškai vadovautis ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).

Priimdamas sprendimą dėl veiksnumo apribojimo tam tikrose srityse, teismas vertina ne tik pateiktus medicininius dokumentus, atliktą ekspertizės aktą, bet ir pačio asmens, kurį norima pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, elgesį teismo posėdžio metu, bendravimo ir mąstymo gebėjimus bei liudytojų parodymus, tai yra byloje surinktų įrodymų visumą.

              Iš byloje pateiktos VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau - Kėdainių PSPC) pateiktos informacinės pažymos  matyti, jog L. Ž. nuo 2015-03-31 yra VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, diagnozė – paranoidinė šizofrenija. L. Ž. yra sąmoninga, orientuota vietoje, laike ir savyje teisingai. Kalba monologu, nepasiduoda verbalinei korekcijai, nuolat kalba, kad nori „nusiimti diagnozę“. Mąstymas sulėtėjusio tempo stokojantis nuoseklumo. Aktyvios psichopatologijos ir suicidinių tendencijų nekonstatuota, tačiau negalima atmesti kliedesinės simptomatikos (b. l. 52).

Iš byloje pateikto neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad L. Ž. yra nustatytas 35 procentų darbingumas (b. l. 95).

Prie pareiškimo pateiktoje 2017-06-23 išvadoje Nr. 56 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ (b. l. 7-9) nurodoma, kad L. Ž. geba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje. Iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais. L. Ž. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu, teise gauti ir disponuoti piniginėmis lėšomis ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); rinkimų teisės srityje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte 2018-04-04 – 04-18 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 141-143) nurodoma, kad įvertinus turimą medicinos dokumentaciją, civilinės bylos medžiagą matyti, kad L. Ž. nuo 2015-02-10 iki 2015-03-27 buvo gydyta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, diagnozė – paranoidinė šizofrenija. 2015-04-14 nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Paskutinį kartą pas psichiatrą gydytoją apsilankė 2017-04-18. Pateikiama apibendrinta išvada, kad L. Ž. dėl savo psichikos būklės gali naudodamasi pagalba suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais; negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose kitose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismas mano, kad sprendžiant dėl L. Ž. pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikrose srityse, turi būti išskirtos tik tos sritys, kurios yra aktualios ir kuriose jai reikalinga pagalba, bei kuriose srityse, neapribojus jos veiksnumo, gali kilti grėsmė - pirmiausia jos pačios interesams.

Teismo posėdyje apklausta pareiškėja nurodė, kad namuose pas L. Ž. rado greitųjų kreditų čekius ir bijo, kad jos motina jų nepasiimtų dar daugiau, nes palūkanos yra didelės, o jos pensija maža, todėl ji gali būti nepajėgi išsimokėti. L. Ž. anksčiau yra turėjusi dvi skolas iš greitųjų kreditų, kurias padengė pareiškėja. Motina nepaaiškino, kur panaudojo gautus pinigus, nepasakė, koks žmogus ją nuveždavo ten, kur jai reikėdavo. Bijo, kad jos motina gali kažkas pasinaudoti, kad ji gali dar daugiau įsiskolinti. Pareiškėja nurodo, kad jos manymu, motina nesugeba planuoti savo pajamų, išlaidų, gali nepagrįstai sudaryti kredito sutartis. Motina jai pasakojo, kad išneša daiktus iš namų, nes taip padaryti jai sako kažkoks balsas. Nurodė, kad visas turtas yra L. Ž. motinos vardu, L. Ž. jokio turto neturi. Pareiškėjai nerimą sukėlė motinos kalbos dėl pareiškėjos močiutei priklausančio buto, už kurį kažkoks asmuo siūlo įsigyti kažkokią pašiūrę kaime. Nurodė, kad jos močiutė yra adekvati, bet neturi savo nuomonės, ją būtų galima įkalbėti parduoti ar perleisti butą. Liudytojas R. Ž., kuris yra buvęs L. Ž. vyras, nurodė, kad L. Ž. savo turimus pinigus atiduoda bažnyčiai, o tada ima kreditus. L. Ž. yra jam sakiusi, jog girdi balsus, kurie liepia duoti pinigus, išnešti drabužius. Nurodė, kad dėl neaiškių priežasčių ji jam padovanojo pusę namo. Paskutinio teismo posėdžio metu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas Donatas Stelmokas nurodė, kad nors šiuo metu L. Ž. neturi nekilnojamojo turto, tačiau, jei mirtų jos motina E. L. ir būtų tvarkomas paveldėjimas, tai turėtų būti priimami svarbūs sprendimai, ko L. Ž. viena padaryti negalėtų.

Remiantis ištirta bylos medžiaga laikytina, kad L. Ž. yra aktualios tokios sritys kaip: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kadangi bylos duomenis L. Ž. ne kartą yra ėmusi paskolas/vartojimo kreditus, tačiau neturėjo pakankamai lėšų grąžinti, dėl ko artimieji kreditą yra apmokėję iš savo lėšų. Skolindamasi pinigus L. Ž. iš esmės apsunkino savo gyvenimą, nes kreditus turi grąžinti ne tik jos artimieji, bet ir ji pati iš savo nedidelių pajamų. Be to, nebuvo nustatyta, kad L. Ž. kreditus panaudojo protingai ir tikslingai, nes ji pati pripažino, kad už paskutinį kreditą ji pirko ir rūbų, mokėjo sporto mokytojui. Byloje buvo nustatyta, kad L. Ž. pakankamai dideles sumas yra aukojusi bažnyčiai, tą ji pripažino ir pati, be to, savo turėtą turtą perrašė buvusio sutuoktinio naudai. Ir nors nėra duomenų, kad tokie racionaliai nepaaiškinami veiksmai buvo padaryti ir paskutiniais metais, tačiau tai iliustruoja asmens negebėjimą suvokti, kad tokių veiksmų neleidžia daryti jos sudėtinga turtinė padėtis.

Kita aktuali sritis būtų 2) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.). Nors šiuo metu L. Ž. nekilnojamojo turto neturi, tačiau bylos duomenis nustatyta, kad ji būtų vienintelė paveldėtoja jos senyvo amžiaus ir šiuo metu sunkiai sergančios ir ligoninėje slaugos skyriuje slaugomos motinos, kuri nuosavybės teise turi butą, kuriame L. Ž. gyvena, mirties atveju. Kaip jau minėta, L. Ž. jau yra be jokios aiškios priežasties padovanojusi jai nuosavybės teise priklausiusią namo dalį savo buvusiam sutuoktiniui, taip pat yra išreiškusi mintis parduoti motinai priklausantį butą ir keltis gyventi kitur. Tai yra pareiškėja pagrįstai susirūpinusi, kad jos motina L. Ž. nepadarytų tokių veiksmų, kurie ją paliktų be gyvenamojo būsto.

Dėl nurodytų aplinkybių L. Ž. turi būti pripažintina ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.).

Teismas mano, kad šiose paminėtose dvejose aktualiose gyvenimo srityse L. Ž. būtina pagalba priimant sprendimus.

Teismo manymu, remiantis liudytojų parodymais, šiuo metu nėra būtinybės riboti L. Ž. veiksnumo kitose ekspertizės akte nurodytose srityse. Ir pačios pareiškėjos teigimu, buitį ir higieną motina apsitvarko pati, pati sumoka komunalinius mokesčius. Suinteresuoto asmens E. L. teigimu, dukra padeda jai dokumentus užpildyti, nueina į parduotuvę apsipirkti. Liudytojos L. B., kuri yra L. Ž. teta, teigimu, L. Ž. pati sumoka mokesčius, namai būna sutvarkyti. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovo Donato Stelmoko teigimu, L. Ž. kitose srityse gali pati savarankiškai tvarkytis be jokios pagalbos: pati nueina į parduotuvę, apsiperka, sumoka komunalinius mokesčius, pati sugeba užsiregistruoti pas gydytoją, nuvykti pas jį, žino, kas yra jos šeimos gydytoja, dėl savo sveikatos būklės ji nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

Nors ekspertizės akto išvadose nurodyta kokiose srityse L. Ž. yra neveiksni/ribotai veiksni dėl sergamos paranoidinės šizofrenijos, tačiau pagal L. Ž. elgesį kasdieniniame gyvenime, bendravimą, mąstymą, nenustačius, kad kitose ekspertizės akte nurodytose srityse L. Ž. šiuo metu yra reikalinga pagalba, nes neapribojus L. Ž. veiksnumo jose, jos interesams, kitų asmenų sveikatai ir gerovei kiltų grėsmė, ir, atsižvelgus į proporcingumo principą, teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra būtinybės riboti L. Ž. veiksnumo kitose ekspertizės akte nurodytose srityse.

Pripažinus L. Ž. ribotai veiksnia aukščiau nurodytose dvejose srityse, tuo pačiu teismo sprendimu išspręstinas rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo klausimai (Lietuvos Respublikos CPK 473 str. 4 d., 505 str., 506 str.).

Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu prašė L. Ž. rūpintoja paskirti R. K.. R. K. sutiko būti rūpintoja (b. l. 20) ir gali vykdyti rūpintojos pareigas, tai patvirtina 2017 m. kovo 3 d. VšĮ Kėdainių PSPC medicininis pažymėjimas Nr. 333 (b. l. 22). Šiuo metu ji rūpinasi L. Ž., charakterizuojama teigiamai (b. l. 23), nebausta, neteista (b. l. 25, duomenys iš LITEKO). Kitų asmenų, norinčių tapti L. Ž. rūpintojais, nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, parinktos pretendentės savybes bei byloje nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad R. K. pagal savo moralines ir asmenines savybes yra tinkama būti L. Ž., kuri pripažintina ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), rūpintoja.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 474 straipsnį, išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu. Jeigu pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens sveikatos būklė pablogėja ir dėl šio sveikatos būklės       pablogėjimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje pakeisti į jo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje.

Bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 473 str. 3 d.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 473 straipsnio 4 dalimi, 474, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos R. Ž. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia šiose srityse:

1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

2. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.).

Kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksnumo neriboti.

Nustatyti L. Ž. srityse, kuriose ji pripažinta ribotai veiksnia, rūpybą ir rūpintoja paskirti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti rūpintojai R. K. jos kaip rūpintojos teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos CK 3.240 straipsnio 1-2 dalys, 3.243 straipsnio 5 dalis), kad tose srityse, kuriose L. Ž. pripažinta ribotai veiksnia, R. K. kaip rūpintoja turi teikti jai visą reikalingą pagalbą, įgyvendinti jos teises ir/ar įvykdyti pareigas bei saugoti jo teises ir interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo tose srityse.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja                                                                      Laima Šablevičienė