Civilinė byla Nr. eA2-7211-999/2024

     Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00650-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2; 3.2.7.1.

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 27 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Auksinės kopos“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-21-995/2024, išnagrinėtoje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2024 m. gegužės 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-21-995/2024 priėmė nutartį, kuria patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini)ir bylą nutraukė.

2.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose 2024 m. spalio 23 d. gautas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21-995/2024. Pareiškėja (duomenys neskelbtini)prašyme nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, aiškią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalies taikymo klaidą padarė tvirtindamas taikos sutartį, nors taikos sutarties nuostatos, konkrečiai taikos sutarties 4 punkto sąlyga, prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai (interesui). Atkreipė dėmesį, kad priimdamas nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, jog taikos sutarties 4 punktas numatė 8 % dydžio palūkanas nuo nesumokėtos sumos (15 000,00 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 2920 % metines palūkanas arba 1200,00 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant palūkanas nuo anksčiau nurodytos nesumokėtos sumos (15 000,00 Eur). Todėl mano, kad tokios palūkanos yra aiškiai neprotingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei viešajai tvarkai, kadangi jos sudaro sąlygas ieškovei (duomenys neskelbtini) lupikauti ir nepagristai praturtėti atsakovės (duomenys neskelbtini)sąskaita. 

3.       Prašyme pareiškėja, taipogi, nurodė, jog apie aplinkybes, kad priimant nutartį buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, sužinojo (suprato) 2024 m. rugsėjo 6 d., t. y. kai Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai, išnagrinėję ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2024 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kuria nutarė ieškovo prašymą tenkinti ir jam išduoti vykdomąjį raštą pagal nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl 15000,00 Eur skolos ir 8 procentų dydžio palūkanų nuo nesumokėtos sumos (15000,00 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2024 m. liepos 16 d. iki visiško atsiskaitymo išieškojimo iš atsakovo. Atsakovas pažymi, kad iki 2024 m. rugsėjo 6 d. jis buvo įsitikinęs, kad taikos sutarties 4 punktas numatė metines, o ne dienines palūkanas, kas yra įprasta praktikoje, dėl ko klausimo dėl taikos sutarties 4 punkto teisėtumo, o kartu ir nutarties teisėtumo, jis ir nekėlė apeliacinės instancijos teisme, siekiant nutarties panaikinimo apeliacine tvarka.

4.       Suinteresuotas asmuo (ieškovas) (duomenys neskelbtini) atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovas dar nuo 2021 m. elgėsi nesąžiningai, laiku nemokėdamas ieškovei už atliekamus projektavimo darbus. Vėliau, ieškovui suteikus galimybę ginčą užbaigti taikiai, derybos truko apie 5 mėnesius, o ieškovei pateikus sutarties projektą, atsakovą atstovaujanti advokatų kontora, atsakovo vidinis teisininkas ir direktorius sutarties peržiūrą atliko per 3 mėnesius. Derybų metu atsakovas akcentavo, jog iki 2024 m. liepos 15 d. jis su ieškove atsiskaitys tinkamai. Būtent dėl šios priežasties, nors taikos sutartis buvo patvirtinta tik 2024 m. gegužės mėnesį, ieškovas, siekdamas atgauti jam priklausančias lėšas, kuriomis iki šiol disponuoja atsakovė, geranoriškai sutiko suteikti ilgesnį terminą, t. y. kelis mėnesius taikos sutarties įvykdymui. Visgi, atėjus 2024 m. liepos 15 d., taikos sutarties sąlygos taip pat nebuvo įvykdytos. Pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, ieškovė netgi sąžiningai ir geranoriškai laukė daugiau nei mėnesį, suteikdama šansą atsakovei sumokėti
15 000 Eur sumą be palūkanų. Nepaisant to, atsakovas prievolės neįvykdė, o taikos sutarties 4 punktas yra racionalus ir būtinas ieškovo pažeidžiamų interesų apsaugos mechanizmas. Atsakovė ieškovei bendrai nesumoka jau daugiau nei 3 metus. Dėl to, ieškovė buvo įsitikinusi, jog taikos sutarties 4 p. įtvirtintos palūkanos bus pakankama motyvacinė priemonė atsakovei įvykdyti savo įsipareigojimą, tačiau ieškovė klydo. Vis dėlto, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumą ar proporcingumo principo pažeidimą. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovas yra verslininkas, kurio skola kyla iš atsakovės negebėjimo laiku atsiskaityti už ieškovės atliktus projektavimo darbus, dėl ko atsakovei nesugebant laiku atsiskaityti, buvo pareikštas ieškinys, o siekiant bylą baigti taikiai, ieškovė padarė daugiau nei 20 000 Eur nuolaidą (ieškinio reikalavimas siekė 36 493,45 Eur) ir sutiko, jog atsakovė ieškovei grąžins tik 15 000 Eur. Atsakovės išdėstyti motyvai laikytini piktnaudžiavimu procesu, juolab, jog atsakovas netgi neneigia, jog mokestiniai įsipareigojimai pagal taikos sutartį nėra vykdomi, nepaisant ieškovės geranoriškai padarytos nuolaidos bei prailginto termino prievolei įvykdyti. Dėl šios priežasties atsakovės prašymas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

5.       Tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)atsiliepimų nepateikė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

6.       Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

       Teismas

k o n s t a t u o j a:

      Prašymas netenkintinas.

7.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis).

      Dėl termino prašymui atnaujinti procesą (ne) praleidimo

8.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Šis terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad asmuo, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia termino skaičiavimą ir tai patvirtinančius įrodymus.

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, jog, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).

10.       Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus.

11.       Pareiškėja nurodė, kad apie aplinkybes, jog priimant nutartį buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida ji sužinojo (suprato) 2024 m. rugsėjo 6 d., t. y. kai Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai, išnagrinėję ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2024 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kuria nutarė ieškovės prašymą tenkinti ir jai išduoti vykdomąjį raštą pagal nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl 15000,00 Eur skolos ir 8 procentų dydžio palūkanų nuo nesumokėtos sumos (15000,00 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2024 m. liepos 16 d. iki visiško atsiskaitymo išieškojimo iš atsakovo. Pareiškėja pažymėjo, kad iki 2024 m. rugsėjo 6 d. ji buvo įsitikinusi, kad taikos sutarties 4 punktas numatė metines, o ne dienines palūkanas, kas yra įprasta praktikoje, dėl ko klausimo dėl taikos sutarties 4 punkto teisėtumo, o kartu ir nutarties teisėtumo, ji ir nekėlė apeliacinės instancijos teisme, siekiant nutarties panaikinimo apeliacine tvarka.

12.       Iš byloje pridėtų elektroninių laiškų kopijų matyti, kad atsakovę (pareiškėją), atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatas bei teisininkas. Laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. gegužės 6 d., t. y. beveik 2 mėnesius skyrė taikos sutarties projekto peržiūrai, kurią pasirašė bendrovės direktorius, o vienintelis pakeitimas, kurį atliko yra taikos sutarties 2 p.  esanti nuostata dėl galutinės sumos iš „15 000 Eur plius PVM“ pakeičiant į „15000 Eur su PVM“. Teismo vertinimu, atsakovės teisininkas su taikos sutarties projektu susipažino 2024 m. kovo 28 d., atsakovės atstovas civilinėje byloje advokatas su taikos sutarties projektu susipažino vėliausiai 2024 m. gegužės 6 d., o atsakovės direktorius, pasirašęs sutartį, su jos turiniu susipažino 2024 m. gegužės 6 d. Darytina išvada, kad pareiškėja su taikos sutartimi vėliausiai susipažino 2024 m. gegužės 6 d., taigi terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 6 d., trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 6 d.

13.       Kaip jau minėta aukščiau, kad procesas gali būti atnaujinamas turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) turi pažeisti pareiškėjo teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 straipsnis, 369 str. 2 d.). Kadangi pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą praleisdama įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą ir šio termino teismo neprašė atnaujinti, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų (ne) buvimo

14.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Įstatyme neatskleista, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu, ši sąvoka yra vertinamoji. Pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Taigi pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai parenkant ir taikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, jei ši klaida yra esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).

15.       Pareiškėja nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 9 punkto įtvirtintas pagrindas atnaujinti civilinę bylą, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, dėl kurios buvo priimta teisėtumo reikalavimo neatitinkanti nutartis. Pažymi, kad priimdamas nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, jog taikos sutarties 4 punktas numatė 8 % dydžio palūkanų nuo nesumokėtos sumos (15000,00 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 2920 % metines palūkanas arba 1200,00 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant palūkanas nuo anksčiau nurodytos nesumokėtos sumos (15000,00 Eur).

16.       Teismas nurodo, kad taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

17.       Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).

18.       Teismas konstatuoja, jog atsakovas yra verslininkas, turintis patirties ne tik derybose, tačiau ir teisminiuose procesuose. Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovė šiuo metu dalyvauja beveik 100 bylų, iš kurių net 73 bylose kaip atsakovė. Atsakovės  pasirašomą taikos sutartį peržiūrėjo jo samdomas advokatas, teisininkais, direktorius - trijų kompetencijų turintys profesionalai. Susitarimo finansinės sąlygos tarp juridinių (verslo) subjektų nėra teisės taikymo klaida. Juridiniai asmenys būdami profesionalūs pelno siekiantys asmenys, gali susitarti dėl bet kurių jas tenkinančių sutarties neįvykdymo teisinių padarinių, t. y. dėl atsakomybės sąlygų. Teismas neturi teisės šalims nurodyti, kokios turėtų būti nurodytos sąlygos.

19.       Kasacinis teismas taip pat nurodo, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus.

20.       Kadangi teisės taikymo klaida, turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą, teismo vertinimu, nepaaiškėjus jokių naujų aplinkybių, įvertinus pareiškėjo argumentus kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, konstatuoti, jog buvo padaryta teisės taikymo klaida, kuri daro sprendimą neteisėtu, nėra teisinio pagrindo.

21.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, nenustačius vienos iš privalomų proceso atnaujinimo sąlygų – proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21-995/2024 ir pakartoti bylos nagrinėjimą iš naujo, teisinių prielaidų nėra, todėl pareiškėjos (ieškovės) prašymas netenkintinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

      Dėl baudos (ne) skyrimo už piktnaudžiavimą procesu pareiškėjui (atsakovui)

22.       Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašė skirti baudą (duomenys neskelbtini)už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra.

23.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

24.       Suinteresuotas asmuo išsakė poziciją, kad atsakovas, reikšdamas šį prašymą, pastarąjį  reiškė todėl, jog paprasčiausiai nenori mokėti skolos ir siekia vilkinti vykdomojo rašto išdavimą, kad taip yra eikvojamos ne tik ieškovės finansinės išlaidos advokatams, bet ir teismų ištekliai. Todėl pareiškėjas pažeidžia proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir operatyvumo principus ir dėl šių priežasčių prašo skirti pareiškėjai (duomenys neskelbtini)baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.    

25.       Pažymėtina, kad visos suinteresuoto asmens atsiliepime kartu su prašymu skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, priskirtinos, kai byla buvo nagrinėjamo ginčo teisena. Tačiau šiuo atveju, prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas pirmą kartą, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, taigi, procesas nebuvo vilkinamas. Sutiktina, kad suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje, tačiau pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, patirtos bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui priteistinos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas netenkina prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26.       Suinteresuotas asmuo (ieškovė) (duomenys neskelbtini)pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 1766,00 Eur patirtoms advokato išlaidoms padengti.

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi suinteresuoto asmens (ieškovės) prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis atitinka Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas, todėl tenkintinas, priteisiant iš pareiškėjos (duomenys neskelbtini)suinteresuoto asmens (ieškovės) (duomenys neskelbtini)naudai 1766,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 370 straipsniu, 

                      n u t a r i a:

             Pareiškėjos (duomenys neskelbtini)prašymą atmesti.

             Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-21-995/2024.

 Priteisti iš pareiškėjos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1766,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

   Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus. 

Teisėja                                             Daina Dyburienė