Civilinė byla Nr. e2-16104-1006/2022

Teisminio proceso Nr.2-68-3-11523-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

 (S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,

sekretoriaujant Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovei J. P., ieškovės atstovui advokatui Arūnui Merkiui,

nedalyvaujant atsakovui M. P., išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, tretiesiems asmenims antstolei Daivai Prunskienei, antstolei Nemirai Šiugždaitei-Stakeliūnei, antstolei Jurgitai Bareikienei, antstolei Virginijai Meškauskienei, antstoliui Robertui Vasiliauskui, antstoliui Vytautui Mitkui, antstoliui Mindaugui Dabkui, antstoliui Dariui Stakeliūnui, antstolei Ingai Karalienei, antstolei Brigitai Palavinskienei, antstoliui Sauliui Mulevičiui, antstoliui Arminui Naujokaičiui, antstoliui Rimantui Vižainiškiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovui, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, L. A. Ž., AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „4finance“,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys – antstolė Daiva Prunskienė, antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, antstolė Jurgita Bareikienė, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolis Robertas Vasiliauskas, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Mindaugas Dabkus, antstolis Darius Stakeliūnas, antstolė Inga Karalienė, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Saulius Mulevičius, antstolis Arminas Naujokaitis, antstolis Rimantas Vižainiškis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, L. A. Ž., AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „4finance“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė J. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp J. P. ir M. P., (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) J. P. palikti iki santuokos metu turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini); 3) dukros E. P. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. P.; 4) priteisti iš atsakovo M. P. dukros E. P. išlaikymą po 290 Eur kas mėnesį, nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, tvarkomą uzufrukto teise vaiko motinos J. P., išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo M. P. prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, o kreditoriams šias prievoles vykdys M. P.: 1) 16         Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens         kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 2) 700 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 3) 438 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė (duomenys neskelbtini); 4) 450 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 5) 16 Eur skola Valstybinei        mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 6) 1066 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė J. Bareikienė (duomenys neskelbtini); 7) 16 Eur skola Valstybinei         mokesčių inspekcijai         prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 8) 1900 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė V. Meškauskienė (duomenys neskelbtini); 9) 16 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM,         juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 10) 325 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 11) 16 Eur skola         Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmenskodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 12) 61 Eur skola         Valstybinei mokesčių         inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 13) Turto konfiskavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė J. Bareikienė (duomenys neskelbtini); 14) 32 Eur skola        Valstybinei         mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens         kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 15) 16 Eur skola         Valstybinei         mokesčių inspekcijai         prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios         priverstinį         išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 16) 23 Eur skola         Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį         išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 17) 16 Eur skola Valstybinei         mokesčių inspekcijai         prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį         išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 18) 16 Eur skola Valstybinei         mokesčių inspekcijai         prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo         antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 19) 17 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai         prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752,         kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 20) 17 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį         išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 21) 17 Eur skola         Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios         priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 22) 17 Eur skola         Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios        priverstinį         išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 23)17         Eur skola Valstybinei         mokesčių inspekcijai         prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį         išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 24) 35 Eur skola         Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens         kodas 188659752,         kurios priverstinį         išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 25) 23 Eur skola Vilniaus apskr. VPK, juridinio asmens kodas 191688326, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis V. Mitkus (duomenys neskelbtini); 26) 17 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie         LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis M. Dabkus (duomenys neskelbtini); 27) 23 Eur skola SĮ „Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis D. Stakeliūnas (duomenys neskelbtini); 28) 7 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė I. Karalienė (duomenys neskelbtini); 29) 9279,02 Eur išlaikymo skola L. A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 30) 179,99 Eur skola AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, juridinio asmens kodas 120505210, kurios         priverstinį išieškojimą vykdo antstolė B. Palavinskienė (duomenys neskelbtini); 31) 17,38 Eur skola SĮ „Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis S. Mulevičius (duomenys neskelbtini); 32) 178,68 Eur skola UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis A. Naujokaitis (duomenys neskelbtini); 33) 17,38 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė V. Meškauskienė (duomenys neskelbtini); 34) 233,08 Eur skola UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis M. Dabkus (duomenys neskelbtini); 35) 17,38 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vižainiškis (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovas M. P. (toliau – ir atsakovas) susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra E. P.. Ieškovė su atsakovu santuokoje pragyveno nepilnus 2 (dvejus) metus, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė. Santuoką nori nutraukti abu, tačiau bendru sutikimu santuoka negali būti nutraukta, nes nesusitaria dėl įvairių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pasak ieškovės, palaipsniui abiejų sutuoktinių požiūrių skirtumas įtakojo tarpusavio santykių atšalimą, tarp ieškovės ir atsakovo atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai. Ieškovės teigimu, tarp jų neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Jausmų ir santykių atšalimas prasidėjo beveik iškart po santuokos sudarymo, pradėjo vengti tarpusavio pokalbių, kiekvienas atskirai pradėjo tvarkyti savo pajamas ir išlaidas, gyveno atskirai. Nuo to laiko nutrūko ieškovės ir atsakovo šeimyninis gyvenimas. Vienas su kitu nebendrauja, nėra vienas kitam lojalūs. Todėl mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas dėmesys ir saugumo jausmas, tarp motinos ir vaiko egzistuoja stiprus biologinis ryšys. Vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, todėl vaiko atskyrimas nuo mamos sukeltų vaikui fizinį ir psichologinį diskomfortą, stresą. Pažymi, kad rūpintis savo nepilnamečiu vaiku ir teikti jam materialinį išlaikymą yra abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 1 dalimi bei 3.200 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovo materialinį vaiko išlaikymą iki sulauks pilnametystės. Pažymi, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovė nurodo, kad vidutinė suma reikalinga dukros E. P. išlaikymui per mėnesį yra apie 580 Eur. Pažymi, kad jos gaunamos pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, jai vienai sunku išlaikyti vaiką, prie vaiko išlaikymo smarkiai prisideda ieškovės artimieji, o atsakovas jokio išlaikymo neteikia. Atsakovas yra darbingas, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį turėtų skirti 290 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su dukra nėra, ieškovė įsipareigoja sudaryti visas sąlygas atsakovui nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime prisilaikant bendrų moralės normų ir vaiko interesų, jokiais būdais ir apimtimi nevaržys atsakovo teisės matytis, bendrauti, padėti vaikui, jei tokie atsakovo veiksmai neprieštaraus vaiko interesam. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovė ir atsakovas neturi. Kreditorių ieškovė neturi, o atsakovo turimos prievolės kreditoriams, turi likti asmeninėmis jo prievolėmis, kadangi nebuvo skirtos šeimos poreikiams, atsirado iki santuokos sudarymo, dėl nusikalstamo, neatsargaus, nerūpestingo atsakovo elgesio.

3.       Atsakovas M. P. atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.

4.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė J. P. 2022 m. gegužės 18 d. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams neskolinga. Atsakovas M. P. 2022 m. gegužės 18 d. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams skolingas 1839 Eur (ATPK bauda). Pažymėjo, kad vadovaujantis 2022 m. gegužės 18 d. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės J. P. vardu dėl išieškojimo VMI prie FM ir valstybės naudai nėra užvestų vykdomųjų bylų. Pagal Antstolių informacinės sistemos 2022 gegužės 18 d. duomenis atsakovo M. P. atžvilgiu VMI prie FM ir valstybės naudai užvestos 28 vykdomosios bylos dėl 4851,76 Eur. Trečiasis asmuo neprieštarauja ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimui. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

5.       Trečiasis asmuo antstolis Arminas Naujokaitis pateikė prašymą bylą nagrinėti antstoliui nedalyvaujant, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

6.       Trečiasis asmuo L. A. Ž. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad jokių pretenzijų neturi.

7.       Trečiasis asmuo antstolė Virginija Meškauskienė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

8.       Trečiasis asmuo UAB „GelvoraSergel“ pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

9.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai yra žinoma, 2021 m. kovo 25 d. šeimai inicijuota atvejo vadyba. Nurodė, kad Tarnyba neturi pagrindo nesutikti su ieškinio reikalavimu dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) bei neprieštarauja, kad nebūtų nustatyta konkreti bendravimo tvarka, t. y. vaikas su tėvu (atsakovu) bendrautų bendru šalių susitarimu. Tarnybos nuomonė, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pareikštas mergaitės (nepilnamečio vaiko) interesais, o prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir atitiktų interesus. Tarnyba pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

10.       Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino aplinkybes apie bendrą sutuoktinių gyvenimą, sutuoktinių tarpusavio bendravimą, santuokos iširimo priežastis. Nurodė, kad kartu pagyveno apie 6 mėnesius, o vėliau ieškovė su dukra išsikraustė pas savo mamą. Atsakovas jokio išlaikymo neteikė ir neteikia iki šiol, su dukra nebendrauja. Ginčo tarp šalių iš esmė nėra jokio – nei dėl skyrybų, nei, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovė paaiškino, jog sutinka, kad pradinė prašyta išlaikymo suma 290 Eur būtų sumažinta iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi ji gauna vaiko pinigus. Taip pat paaiškino, kad jokio ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku nėra, ji netrukdys matytis su vaiku, tačiau, kadangi atsakovas su dukra visiškai nebendrauja ir ji jo nepažįsta, pradžioje ieškovė dalyvautų kartu per atsakovo susitikimus su dukra, jei jis to pageidaus. Nurodė, kad visi atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai yra atsakovo asmeninės prievolės, nes atsirado iki santuokos sudarymo.

11.       Atsakovas nei į parengiamąjį teismo posėdį nei į teismo posėdį, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

12.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė J. P. ir atsakovas M. P. susituokė Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra E. P.. Santuokoje ginčo šalys jokio dalintino bendro turto neįgijo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ieškovė yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini), šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba. Tačiau šiuo metu Tarnyba neturi pagrindo nesutikti su ieškinio reikalavimais.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

13.       CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

14.       Nagrinėjamu atveju šalys šeimyninio gyvenimo negyvena jau daugiau nei metus, ieškovė aiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Santuokos nutraukimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės

15.       Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

16.       Ieškovė nurodė, jog nuo pat bendro gyvenimo pradžios ėmė nesutarti. Santuoka iširo dėl charakterių skirtumų, skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius šeimoje. Palaipsniui abiejų sutuoktinių požiūrių skirtumas įtakojo tarpusavio santykių atšalimą, tarp ieškovės ir atsakovo atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai, tarp jų neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Jausmų ir santykių atšalimas prasidėjo beveik iškart po santuokos sudarymo, pradėjo vengti tarpusavio pokalbių, kiekvienas atskirai pradėjo tvarkyti savo pajamas ir išlaidas, gyveno atskirai. Nuo to laiko nutrūko ieškovės ir atsakovo šeimyninis gyvenimas, vienas su kitu nebendrauja, nėra vienas kitam lojalūs. Jau daugiau nei metus santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

17.       Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena. Ieškovės teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, ne lojalumu vienas kitam. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

18.       CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovas dėl to prieštaravimų neišreiškė, todėl teismas palieka ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „Ž.“, o atsakovui turimą pavardę „P.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

19.       Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

20.       Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė patvirtino teismui, kad jokio dalintino bendro turto neturi. Šias aplinkybes taip pat patvirtina bylos įrodymai ir vieši registrų duomenys apie atsakovų (ne)turimą registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21.       Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

22.       Bylos duomenimis E. P. nuo pat gimimo prižiūrima ir gyvena su motina. Iki (duomenys neskelbtini) vaikas su motina dar gyveno kartu su atsakovu, tačiau tėvams pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi su motina. Ieškovė su dukra gyvena kartu su savo motina nuomojamame bute. Ieškovė užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje. Bylos duomenimis, ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikė. Taip pat šiam reikalavimui byloje pritaria ir Tarnyba. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. P. (CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

23.       Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

24.       Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

25.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

26.       Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

27.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur periodinį išlaikymą, t. y. po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškinyje nurodyta konkreti vaiko poreikių lentelė. Ieškovė paaiškino aplinkybes apie savo turtinę padėtį. Tarnyba išvadoje nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma  būtų pakankama vaikui užtikrinti būtiniausius poreikius. Atsakovas savo nuomonės, prieštaravimų teismui nepateikė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas Tarnybos atstovams nurodė, kad dirba statybininku ir jo pajamos per mėnesį yra apie 1500 Eur. Remiantis registrų duomenimis atsakovas verčiasi individualia veikla, nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių registruotų atsakovo vardu taip pat nėra.

28.       Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, Tarnybos išvadą, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas ir turimas kitas išlaidas, taip pat šalių galimybes dirbti bei (ir) gauti pastovias ir didesnes pajamas, pateiktus paaiškinimus dėl vaiko poreikių detalizacijos ir jos apimties, turinio bei konkrečių sumų, gaunamus „vaiko pinigus“, taip pat ir šalių poziciją šioje ieškinio reikalavimo dalyje (t. y. tarp šalių nėra ginčo dėl šio išlaikymo dydžio) bei kitas reikšmingas aplinkybes, ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 250 Eur periodinis išlaikymas.

29.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo nepilnametės dukters E. P. naudai priteistinas 250 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) (t. y. bylos iškėlimo momento) iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės J. P. nurodytą sąskaitą.

30.       Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

31.       Nepilnametei E. P. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė J. P., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

32.        Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

33.       Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

34.       Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismui pateiktus duomenis, byloje nėra ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nustatytina, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrauja su savo nepilnamete dukra E. P. bendru šalių sutarimu.

35.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl prievolių padalijimo

36.       Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

37.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-40-1).

38.       Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo nurodyta ir pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė neturi jokių kreditorių ir prievolių, o atsakovas iki santuokos sudarymo įgijo ne mažai kreditorinių įsipareigojimų (35 atsakovo prievolės). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo visas 35 atsakovo M. P. prievoles pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis. Pažymėtina, kad visi tretieji asmenys (kreditoriai) buvo informuoti apie vykstantį teisminį procesą, prieštaravimų niekas nepateikė. Ginčo tarp šalių ir kreditorių dėl prievolių nėra.

39.       Trečiasis asmuo (kreditorius) VMI pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė J. P. 2022 m. gegužės 18 d. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams neskolinga. Atsakovas M. P. 2022 m. gegužės 18 d. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams skolingas 1839 Eur (ATPK bauda). Pažymėjo, kad vadovaujantis 2022 m. gegužės 18 d. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės J. P. vardu dėl išieškojimo VMI prie FM ir valstybės naudai nėra užvestų vykdomųjų bylų. Pagal Antstolių informacinės sistemos 2022 gegužės 18 d. duomenis atsakovo M. P. atžvilgiu VMI prie FM ir valstybės naudai užvestos 28 vykdomosios bylos dėl 4851,76 Eur.

40.       Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, vieno iš sutuoktinių veiksmais, mokestinė ir kitos prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad visos atsakovo prievolės atsirado iki santuokos sudarymo, todėl jos laikomos atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

42.       Ieškovei J. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu (su patikslinimais) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kuriuo ieškovei apmokėta antrinės teisinės pagalbos išlaidos (100 proc.), taip pat ieškovė šiuo sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

43.       Taigi, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus sumokėjimo. Taip pat teismui pateikta duomenų, kad buvo patirtos bendros 242,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą. Taip pat byloje buvo patirtos 35,84 Eur pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą.

44.       Teismas tenkino iš esmės 100 proc. ieškinio reikalavimų.

45.       Kaip minėta, nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 35,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovo, t. y. 35,84 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, todėl už tokį reikalavimą, jį pateikus elektroninio ryšio priemonėmis, turėjo būti sumokėtas 89 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

47.       Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1  dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

48.       Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinti 100 proc., todėl iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 157 Eur (89+68) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį nuo kurio ieškovė buvo atleista.

49.       Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinti 100 proc., taip pat priteistina iš atsakovo 242,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. P. palikti pavardę – „Ž.“, atsakovui M. P. – „P.“.

Nepilnamečio vaiko E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametės dukters E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad M. P. bendrauja su dukra E. P. bendru sutarimu.

Po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis pripažinti: 1) 16 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 2) 700 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 3) 438 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė (duomenys neskelbtini); 4) 450 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D.Prunskienė (duomenys neskelbtini); 5) 16 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 6) 1066 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė J. Bareikienė (duomenys neskelbtini); 7) 16 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 8) 1900 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė V. Meškauskienė (duomenys neskelbtini); 9) 16 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 10) 325 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 11) 16 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 12) 61 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 13) Turto konfiskavimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė J. Bareikienė (duomenys neskelbtini); 14) 32 Eur skola  Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė D. Prunskienė (duomenys neskelbtini); 15) 16 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 16) 23 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 17) 16 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 18) 16 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 19) 17 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 20) 17 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 21) 17 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 22) 17 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 23)17 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 24) 35 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 25) 23 Eur skola Vilniaus apskr. VPK, juridinio asmens kodas 191688326, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis V. Mitkus (duomenys neskelbtini); 26) 17 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis M. Dabkus (duomenys neskelbtini); 27) 23 Eur skola SĮ „Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis D. Stakeliūnas (duomenys neskelbtini); 28) 7 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė I. Karalienė (duomenys neskelbtini); 29) 9279,02 Eur išlaikymo skola L. A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vasiliauskas (duomenys neskelbtini); 30) 179,99 Eur skola AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, juridinio asmens kodas 120505210, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė B. Palavinskienė (duomenys neskelbtini); 31) 17,38 Eur skola SĮ „Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis S. Mulevičius (duomenys neskelbtini); 32) 178,68 Eur skola UAB „GelvoraSergel“, juridinio asmens kodas 125164834, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis A. Naujokaitis (duomenys neskelbtini); 33) 17,38 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolė V. Meškauskienė (duomenys neskelbtini); 34) 233,08 Eur skola UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis M. Dabkus (duomenys neskelbtini); 35) 17,38 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, kurios priverstinį išieškojimą vykdo antstolis R. Vižainiškis (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 35,84 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 157 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 242,40 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus ir 40 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                         Justė Kliučinskienė