Civilinė byla Nr. 2-272-839/2019
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01882-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.3.2.4.3.; 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 2 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius,
sekretoriaujant R. Č.,
dalyvaujant ieškovei M. P., jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-272-839/2019 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui G. P., institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo nutraukti 2013-10-19 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės ir atsakovo įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 173) dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus Adamo gyvenamąją vietą kartu su ieškove - vaiko motina M. P.; priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą nepilnamečiam sūnui mokamą po 300 EUR dydžio periodinėmis mėnesinėmis išmokomis laikotarpiu nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ir priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad po santuokos sudarymo pas atsakovą atsirado žalingi įpročiai, t.y. jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, jo elgesys tapo nesaugus. Nors atsakovas įsidarbino užsienyje, tačiau grįžęs namo nuolat vartojo alkoholį, pradėjo praleisti mažiau laiko su šeima, gąsdino ją kaip sutuoktinę netinkamu elgesiu ir veiksmais. Dėl savo žalingų įpročių bei sveikatos būklės į specialistus nesikreipė ir nesigydė, nors buvo ragintas tai daryti, todėl šeima iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nustatyta tvarka (t. y. įteikti atsakovo motinai).
Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko motina turi geras buitines – moralines gyvenimo sąlygas auginti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų, vaiko tėvas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Tarnyba siūlo ieškinį tenkinti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santuoka sudaryta 2013 m. spalio 19 d., registruota Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 173. Šalims gyvenant santuokoje 2014-05-05 gimė sūnus Adamas (6, 7 b.l.). Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra duomenimis šalių vardu santuokos metu bendro turto nebuvo įgyta (8-10 b.l.). Dėl namų apyvokos ir kitų daiktų pasidalijimo ginčo tarp šalių nėra ir reikalavimų dėl tokio turto padalijimo nereiškiama. Duomenų apie šalių kreditorius nėra.
Šalys susitaikyti ir tęsti bendro gyvenimo nepageidavo, ieškovė nurodė, jog su vaiku gyvena atskirai nuo atsakovo, jis šeimos nelanko, nesusisiekia, vaiku nesidomi, todėl santuoka faktiškai iširusi, taigi spręstina dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės teigimu dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nesiekė išsaugoti santuokos bei naudodavo psichologinį smurtą netinkamai elgdamasis. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi, nes kaip nurodė ieškovė, šalys faktiškai jau gyvena visiškai atskirai, o bendrų interesų neturi, bendro ūkio neveda. Kadangi šalys taikytis nepageidauja (CK 3.54 str.), šalių santuoka nutrauktina (CK 3.53 str. 1 d.). Įvertinant teiktus paaiškinimus, kitus byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovės teikti paaiškinimai nėra pakankamai pagrįsti objektyviais įrodymais. Nors liudytoja O. S. nurodė mačiusi atsakovą neblaivų. Jos teigimu, jis dažnai pirkdavo alkoholinius gėrimus, tačiau pati tiesiogiai nematė atsakovo vartojant nusipirktus alkoholinius gėrimus ir jai tiesiogiai pačiai neteko matyti ar dalyvauti šalių tarpusavio santykiuose. Ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas dėl atsakovo pervedamų lėšų neleidžia manyti, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo šeimos ir savo pareigų vykdymo, o iš šalių susirašinėjimo (žinučių ironiškumo, sarkazmo) turinio pagrįstai galima manyti, jog abi šalys turi nuoskaudų ir priekaištų dėl vienas kito veiksmų. Kaltei nustatyti neužtenka vien tik sutuoktinių paaiškinimų ar epizodinių įrašų, nes šalys gali subjektyviai vertinti vienas kito veiksmus, todėl remiantis nurodytais motyvais šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi pateikti įrodymai ir duomenys neleidžia konstatuoti, jog tik ieškovės ar atsakovo elgesys lėmė santuokos iširimą. Pateikti duomenys labiau leidžia manyti buvus tiek vieno, tiek ir kito elgesyje abejingumo vienas kito atžvilgiu, tolerancijos, pakantumo ir pagarbos bei siekio iškilusius klausimus spręsti tarpusavio sutarimu trūkumą. Remiantis nurodytais motyvais šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė „P.“, o atsakovui paliktina pavardė „P.“.
LR CK 3.174 str. 2 d. numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Šalių sūnus mažametis, todėl sužinoti vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo nėra galimybės.
Įvertinant, kad vaiko tėvai gyvena skyrium, byloje nėra pateiktas šalių susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos (LR CK 3.169 str. 1 d., CPK 385 str. 1 d.), todėl teismas sprendžia klausimą dėl šio ieškovės reikalavimo.
Bylos duomenimis vaikas nuo gimimo iki šiol visada gyveno su motina, t. y. ieškove. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame bute. Pateiktos išvados duomenimis atsakovas neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina, o M. P. turi geras buitines-moralines gyvenimo sąlygas auginti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų. Vaikas gyvena jo poreikius atitinkančioje saugioje aplinkoje jam pažįstamoje gyvenamojoje vietoje. Be to, bylos duomenimis vaikas lanko vaikų darželį, esantį Utenoje. Pagal pateiktą išvadą siūloma nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą kartu motina (26, 27 b.l.). Įrodymų, jog vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su motina, atsakovas nepateikė, todėl siekiant užtikrinti vaikui palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis sudarymą, atsižvelgiant į vaiko interesus, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina (LR CK 3.155 str. 2 d., 3.169 str. 2 d.).
CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Šalių sūnus šiuo metu yra ketverių metų amžiaus, gyvenamuoju būstu jį aprūpina motina. Taigi laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Ieškinyje ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga yra 400 EUR, o jos skaičiavimu vaiko išlaikymui šiuo metu išleidžiama ir reikalinga apie 600 EUR suma per mėnesį, prašo iš atsakovo priteisti 300 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis. Nurodė, jog bendru sutarimu atsakovas teikė apie 300 EUR sumą per mėnesį vaiko išlaikymui, tačiau paskutiniu metu išlaikymą teikti nustojo.
Atsakovas aplinkybių, kad vaikui reikalingas išlaikymas, neginčijo. Paskaičiavimo, kiek, jo nuomone, tokio amžiaus vaiko išlaikymui per mėnesį reikėtų lėšų, neteikė.
Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms). Įvertinant pateiktus duomenis išlaikymo dydžiui pagrįsti konstatuotina, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog ieškovės nurodyto dydžio (600 EUR per mėnesį) išlaikymas vaikui teikiamas, nes detalus paskaičiavimas, teiginiai ir nurodytos sumos iš ko susidaro 600 EUR išlaikymo suma tokio amžiaus vaikui nėra pakankamai pagrįsti ir patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovė nurodė, jog išlaidos auklei (140 EUR) nėra patiriamos nuolat, nes vaikas lanko ugdymo įstaigą – vaikų darželį, už kurį mokestis vidutiniškai apie 50 EUR, o auklė reikalinga tik išimtiniais atvejais (vaikui sergant ir pan.). Kitų išlaidų dydis taip pat labiau tikėtinas ir galimas, tačiau objektyviais duomenimis negrindžiamas. Visgi iš ieškovės teiktų paaiškinimų teismo posėdyje konstatuotina, kad vaiko išlaikymui būtinas išlaidas sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, lavinimo priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, būsto dalies išlaikymo išlaidos, išlaidos vaiko pramogoms ir laisvalaikiui ir kt. Duomenų, kad sūnaus poreikiams patenkinti būtina daugiau lėšų nei tokio pat amžiaus kitiems vaikams, nėra pateikta, o pati ieškovė, teikdama paaiškinimus, patvirtino, jog išskirtinių vaiko poreikių (dėl sveikatos būklės ar kt. priežasčių) nėra. Taigi esant tokiems duomenims, teismo vertinimu, racionali ir pagrįsta tokio amžiaus vaiko išlaikymui lėšų suma būtų apie 300-400 EUR ir racionalius bei pagrįstus poreikius labiau atitinka bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodyta lėšų poreikio suma, t.y. apie 450-500 EUR per mėnesį nei ieškinyje nurodyta 600 EUR išlaidų suma.
Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009), tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.
CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas darbingas (nėra pateikta jokių duomenų dėl jo nedarbingumo); šiuo metu oficialiai Lietuvoje niekur nedirba, tačiau ieškovės teigimu atsakovas išvykęs dirbti į Vokietiją. Byloje pateikti duomenys, t.y. išrašas apie atsakovo atliktus piniginių lėšų pervedimus leidžia teigti ir manyti, jog atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas, nes iki 2019-01-16 jis periodiškai pervesdavo pinigines lėšas, vidutiniškai apie 300 EUR per mėnesį. Taigi tikėtina ieškovės teiktais paaiškinimais, jog jis užsienyje dirba, nes ir pats atsakovas, vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktoje išvadoje nurodytais duomenimis, pokalbio su vaikų teisių specialistais nurodė, jog jis gyvena ir dirba Vokietijoje (26, 27 b.l.), kas leidžia manyti, jog atsakovas gauna pajamas ir vaikui išlaikymą gali mokėti. Bylos duomenimis nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto atsakovas neturi; duomenų, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių, nėra (8, 9, 41, 43, 45 b.l.).
Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi; jos vardu registruotų transporto priemonių nėra; šiuo metu dirba (vykdo individualią veiklą), jos teigimu pajamos apie 300 EUR per mėnesį; su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame būste (8, 10, 44, 46, 48, 49 b.l.).
Lyginant šalių turtinę padėtį nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis ir galimybės yra lygiavertės ar geresnės nei atsakovo. Ieškovė turi rūpintis nepilnamečiu vaiku, taigi būtent ieškovei, su kuria gyvena šalių vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį papildomą lėšų dalį, kurios nuo 2019 m. pradžios nesuteikia atsakovas, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, ugdyti, lavinti, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra ir pan.), todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą, kurių išlaikymo priteisimas paprastai nekompensuoja. Atsakovas kitų išlaikytinių ar asmenų, kuriais reikėtų rūpintis, bylos duomenimis neturi, o vertinant atliktų pervedimų sumas bei nurodytą šalį, kurioje jis dirba, galima teigti, jog jo gaunamas darbo užmokestis didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Minimum_wage_statistics/lt). Taigi, nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis nėra tiek geresnė, kad būtų įstatyminis pagrindas ją įpareigoti ženkliai didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad išlaikymo jis negali teikti dėl objektyvių priežasčių, laikytina, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, elgiasi neatsakingai ir nerūpestingai, jo nesirūpinimas teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui nėra ta priežastis, kuriai esant, negalima priteisti iš jo išlaikymą (LR CK 3.194 str., 3.200 str.). Taip pat teismas sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, nes kaip minėta atsakovas išvykęs į Vokietiją, taigi tikėtina, jog jis užsienyje dirba, kas leidžia manyti, jog atsakovas gauna pajamas, ką patvirtina pateikti pervedimai ir ieškovės paaiškinimai. Esant tokiems duomenims, teismas sprendžia, jog atsakovas pajėgus teikti 270 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad atsakovui nėra draudžiama esant galimybėms ir pageidavimui teikti didesnį išlaikymą nei yra priteista teismo sprendimu.
CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pateiktais duomenimis iki 2019-02-01 pervedimai buvo atliekami, todėl išlaikymas priteistinas nuo 2019-02-01 (57 b.l.).
Bylos duomenimis nėra pagrindo teigti, kad ieškovė būtų linkusi neleisti ar trukdyti vaikui maksimaliai matytis ir bendrauti su tėvu, taip pat nėra jokių duomenų, kad tarp šalių kiltų nesutarimų dėl bendravimo su vaiku. Tačiau siekiant išvengti šalių tarpusavio nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir tuo pačiu neigiamos įtakos vaikui, teismo nuomone, tikslinga nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, kurios atsakovas iš esmės neginčija, nes bylos duomenys leidžia teigti, jog bendri žodiniai susitarimai (pvz. dėl išlaikymo teikimo) ne visada yra vykdomi. Atsižvelgiant, kad bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis ilgą laiką palaikomas ryšys gali turėti neigiamos įtakos vaiko sveikatai ir fizinei bei psichinei būsenai, atsakovo bendravimo su sūnumi trukmė elektroninio ryšio priemonėmis turėtų apsiriboti ne ilgiau kaip 30 minučių.
Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
LR CPK 93 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Laikytina, kad ieškinys patenkintas apytiksliai 80 proc. (santuokos nutraukimas dėl abiejų kaltės 50 proc., išlaikymo priteisimas 90 proc., vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas 100 proc.).
Pateiktais duomenimis už atstovo teisinę pagalbą ieškovė patyrė 250 EUR išlaidų (13, 62 b.l.) bei sumokėjo 100 EUR žyminį mokestį bei patyrė 0,55 EUR jo sumokėjimo išlaidų (11 b.l.).
Pateiktų mokėjimo dokumentų, kvitų duomenimis teisinės pagalbos išlaidos patirtos už dokumentų rengimą, atstovavimą, t. y. iš esmės už veiksmus, kurie buvo reikalingi bylos nagrinėjimui. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytus maksimalius dydžius, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2018 m. I ketvirčio iki 2018 III ketvirčio kilo nuo 895,2 EUR iki 935,7 EUR. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1, už ieškinį – 2,5 maksimalus dydis. Teismo nuomone išlaidos pakankamai proporcingos bylos sudėtingumui ir pakankamai pagrįstos atstovo darbo ir laiko sąnaudomis, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 200 EUR atstovavimo ir 80,44 EUR kitų bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo priteistas išlaikymas po 270 EUR per mėnesį, todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 97 EUR (270 EUR x 12 mėn. = 3240 EUR, 3240 EUR x 3 proc.) žyminio mokesčio ir 8,71 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, nes jų suma tenkanti jai būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR teisingumo ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2013 m. spalio 19 d. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 173, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo M. P. palikti pavardę – P., o G. P. palikti pavardę - P.
Šalių sūnaus A. P., gimusio 2014 m. gegužės 5 d., gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina M. P..
Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. P., gimusiam 2014 m. gegužės 5 d., išlaikymą po 270 EUR (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-02-01, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti ieškovei – vaiko motinai M. P. uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas.
Nustatyti atsakovo G. P. bendravimo su sūnumi A. P. tvarką:
1. G. P. turi teisę susitikti ir bendrauti su sūnumi A. kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį. Šiais atvejais sūnus A. paimamas iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ryte ir grąžinamas į sūnaus gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. vakaro.
2. G. P. turi teisę su sūnumi A. praleisti ne mažiau kaip pusę savo vasaros atostogų laiko. Apie atostogų laiką bei jų trukmę vaiko motina informuojama ir atostogų laikas bei jų trukmė turi būti suderinta su vaiko motina ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų su sūnumi.
3. G. P. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų A. jo ligos atveju.
4. G. P. turi teisę kasdien 30 minučių nekliudomai bendrauti su sūnumi A. telefonu ir internetiniu ryšiu, visomis galimomis bendravimo programomis, nuo 19 iki 19 val. 30 min.
Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 280,44 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 105,71 EUR žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėjas Gediminas Karpavičius