Byla Nr. 1S-36-397/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35373-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. (D. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. D. S. nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 27 d., pabaiga – 2021 m. vasario 26 d. Anksčiau teistas.
2. Komisijos 2019 m. spalio 28 d. priimtu nutarimu Nr. 95-694 nutarta taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, jog nuteistasis D. S. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.
3. Skunde nuteistasis D. S. prašo, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti jo skundą ir priimti sprendimą - panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį bei patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Skunde nurodė, jog Kaišiadorių apylinkės teismo rūmai atsisakydami patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai rėmėsi prokurorės atsiliepimu, kuriame prokurorė prašė netvirtinti 2019 m. spalio 28 d. Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nuteistojo teigimu, prokurorė net nematydama ir nežinodama žmogaus vertino ar jis atitinka nurodytiems kriterijams ir sprendė žmogaus likimą. Skunde prašoma atsižvelgti į tai jog D. S. atlikdamas bausmę pataisos namuose buvo 5 kartus paskatintas, dirba valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“.
4. Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog nenustatyta formalių pagrindų svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių (pažeidė pataisos įstaigos nustatytą tvarką, už ką buvo baustas drausmine tvarka). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistojo D. S. ankstesnis prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo svarstytas Komisijos 2019 m. gegužės 2 d. posėdyje. Komisijai nusprendus netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jam buvo nustatytos socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos bei nustatytas jų įgyvendinimo terminas: nedaryti teisės aktų pažeidimų ir neturėti galiojančių nuobaudų, tęsti darbinę veiklą bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b.l. 16) patvirtina, jog nuteistasis per Komisijos skirtą laikotarpį baustas drausmine tvarka nebuvo, galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą skatintas, tęsė darbinę veiklą pataisos namuose, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, t.y. vykdė Komisijos rekomendacijas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam 2019 m. kovo 22 d. paskirta drausminė nuobauda (iki 2019 m. gegužės 2 d. nuteistojo prašymo svarstymo) 2019 m. spalio 1 d. buvo panaikinta prieš terminą, todėl akivaizdu, jog Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimo priėmimo dienai, nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia vykdomuosius raštus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymėtina ir tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 6 kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat 4 kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką 3 kartus buvo baustas drausmine tvarka ir nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau šie nustatytos tvarkos padaryti pažeidimai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu D. S. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis linkęs veikti neapgalvotai, ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes, turi trumpalaikius tikslus, neturi aiškiai suformulavęs ilgalaikių tikslų, socialines situacijas stengiasi vertinti teisingai, tačiau neturi pakankamų problemų sprendimo įgūdžių. Nuteistajam praeityje įtaką darė asocialios grupės ir ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Šios paminėtos aplinkybės, kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu taikymo.
9. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės - 80 balų. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 58 vertintini kaip statiniai ir net 22 balai atitinka dinaminius veiksnius, kas taip pat leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo - 96 balų, pakito ir sumažėjo 16 balų, tačiau vis tik išliko vidutinė. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Be to, atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo D. S. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai ankstesnė nusikalstama patirtis, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas). Teisėjų kolegijos nuomone, išlikę nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti veiksniai, leidžia pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti
10. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog D. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas 8 kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atidėjimo metu padarė nusikalstamą veiką. Dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingų nusikaltimų modelio dalis. Teisminio nagrinėjimo metu kaltės nusikalstamų veikų padaryme D. S. nepripažino, taip pat ir šiuo metu savo kaltės nepripažįsta, kas rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Ir nors minėtos aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.
11. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, jo požiūris į darbą yra teigiamas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, stengiasi rodyti teigiamu pokyčius, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą šešis kartus skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis D. S. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo D. S. (D. S.) skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Jūratė Jakubonienė
Gytis Večerskas
Valdas Vitunskas