Civilinė byla Nr. e2-285-393/2017
Proceso Nr. 2-27-3-00042-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3;
(S)
3.2.7.2
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. balandžio 19 d.
Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. C. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. C. (trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba),
n u s t a t ė :
Teismas civilinėje byloje Nr. e2-285-393/2017 dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. C. (trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba) 2017-03-02 sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai, įpareigodamas atsakovą G. C. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti 4,27 m x 2,90 m dydžio, 2,70 m aukščio statinį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., ir sutvarkyti statybvietę.
Teisme gautas atsakovo G. C. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašoma peržiūrėti sprendimą už akių. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad sprendimas už akių byloje priimtas jam nepateikus atsiliepimo dėl ligos. Nesutinka, kad jo sklype esantis statinys yra miško žemėje.
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į atsakovo pareiškimą nurodė, kad teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą už akių, kadangi jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė be pateisinamos priežasties, atsakovas reikšdamas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, galinčias turėti sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesutinka su atsakovo pateiktu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakytina tenkinti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šį sprendimą naikina ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jei konstatuoja bent vieną šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad ieškinyje turi būti nurodoma ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti jam asmeniškai. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka buvo tinkamai informuotas, kad nepateikus atsiliepimo, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.
Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi ir privalo domėtis bylos eiga, rūpintis proceso skatinimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta šalių pareiga sąžiningai naudotis turimomis procesinėmis teisėmis, todėl išnykus atsakovo teisei atlikti procesinius veiksmus, šiuo atveju –pateikti atsiliepimą į ieškinį, ir buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovas per atsiliepimui pateikti skirtą laiką atsiliepimo nepateikė, termino neprašė pratęsti dėl ligos ar pan. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių, todėl šiuo atveju sprendimas už akių byloje galėjo būti priimtas ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga nepažeista.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių tik formaliai vertina įrodymus, t. y. jis įsitikina, kad įrodymams pasitvirtinus, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Priimant sprendimą už akių buvo priimtas formalus įrodymų vertinimas, t. y. buvo patikrinta, ar įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Todėl atsakovui reikėjo paneigti teismo sprendimu už akių nustatytas aplinkybes, kurios būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Tačiau pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių teismo nustatytos aplinkybės nepaneigtos.
Atsakovo argumentai, kad statinys, kurį jis teismo sprendimu įpareigotas nugriauti, yra pastatytas ne miško paskirties žemės sklype, niekuo nepagrįsti. Atsakovas teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad žemės sklypo, esančio Lazdijų r., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio.
Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.
Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje beveik analogiškai apibrėžiama miškų ūkio paskirties žemė: tokiai žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriama mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.
Aiškindamas būtent Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas sprendė, kokie statiniai gali būti statomi miško (miškų ūkio paskirties) žemėje ir pažymėjo, kad šiuose įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą atsakovui kartu su kitais bendrasavininkiais priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Miškų ūkio paskirties žemės sklype (miško žemėje) leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba (Miškų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p.). Atsakovo pastatyti statiniai nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją.
Atsakovas nepateikė ir nepaneigė sprendimu už akių pagal byloje esančius įrodymus nustatytų faktinių aplinkybių, kad ginčo statinių statyba atsakovui priklausančiame žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, yra negalima.
Kadangi nenustatyta nei viena iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas, atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkintinas (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 288, 290, 291 straipsniais, teisėja
n u t a r i a :
Atsakovo G. C. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Irma Blekaitienė