Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-2129-115-2012].docx
Bylos nr.: 2S-2129-115/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Judras 300820478 atsakovas
adv. Almantas Paškauskas atsakovo atstovas
VALDJUSTA 302637148 Ieškovas
Advokatė Vilma Ramanauskaitė ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis):
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. 2S-2129-115/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08473-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

110.; 122.2.; 122.4.

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

 

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Valdjusta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria teismas ieškovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

             

              Atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 87 099,56 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priešieškinio reikalavimo apimtyje areštuoti ieškovui priklausančias pinigines lėšas, esančių pas ieškovą, jo banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, o jų nesant – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi areštavo ieškovui nuosavybės teise priklausantį 87 099,56 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, šio turto neesant ar nepakankant pinigines lėšas, leidžiant iš šių lėšų išmokėti įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Teismas nurodė, kad priešieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra reali grėsmė, jog atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

              Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Valdjusta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

              Skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Nepranešus atsakovui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanoma. Tokia grėsmė teismo nutartyje turi būti motyvuota. Teismas nenurodė, kokios aplinkybės lėmė laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimą nepranešus apie tai ieškovui. Dėl to ieškovas neturėjo galimybių pateikti teismui įrodymų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nebūtinas bei nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

              2. Atsakovas vengia atsiskaityti už ieškovo atliktus statybos subrangos darbus. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo teisių gynybos. Tik po ieškovo kreipimosi į teismą atsakovas sureagavo į jam siųstus raginimus, tačiau siekdamas išvengti atsiskaitymo su ieškovu ėmėsi veiksmų, norėdamas įrodyti tariamus statybos darbų trūkumus.

              3. Ieškovas turi turo už 194 113 Lt, o kapitalas sudaro 194 112 Lt. Ieškovas nėra skolingas valstybės ir/ar savivaldybių biudžetams. Ieškovo patikimumą įrodo tai, jog klientai renkasi jį ir sudaro su juo didelės vertės sutartis. Atsižvelgiant į priešieškinio sumą bei duomenis apie ieškovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad nėra grėsmės, jog atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas slėptų savo pajamas, turtą ar kitaip vengtų prievolių įvykdymo.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Judras“ prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškina, kad pagal CPK 147 str. 1 d. apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą teismas gali pranešti atsakovui (šiuo atveju – ieškovui) tik atveju, jeigu nustato, kad tai yra būtina. Ieškovo pateikti dokumentai apie jo turtinę bei finansinę padėtį nepaneigia fakto, jog priešieškiniu prašoma priteisti suma yra labai didelė, kas savaime suponuoja grėsmę dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų ėmimosi, siekiant padaryti teismo sprendimo įvykdymą nebeįmanomu ar sunkiai įmanomu.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

              Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę ieškovo atžvilgiu.

              CPK 144 str. 1 d. numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujantis ar kitas suinteresuotas asmuo privalo ne tik prima facie įrodyti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pateikti konkrečius įrodymus apie objektyvią grėsmę, jog jam palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas itin pasunkės, jeigu nebus pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

Nagrinėjamu atveju preliminariai (prima facie) įvertinus priešieškinį, apeliacinės instancijos teismas negali padaryti išvados, kad priešieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kadangi preliminarus priešieškinio įvertinimas nėra ginčo nagrinėjimas iš esmės, neesant akivaizdžių duomenų apie priešieškinio nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio klausimą.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal CPK 147 str. 1 d. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka apie tai nepranešus atsakovui, išskyrus atvejus, kai teismas mano, kad yra būtina apie nagrinėjamą prašymą pranešti atsakovui. Net ir laikant, jog pirmosios instancijos teismas pagal bylos medžiagą apie atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą turėjo pranešti apeliantui, tokie teismo veiksmai negalėtų būti traktuojami kaip procesinis pažeidimas, nes apeliantas savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo pateikė kartu su atskiruoju skundu, su kuriuo pirmosios instancijos teismas nesutiko ir persiuntė apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 str. 2 d. 2 p.), t.y. apeliantas bet kuriuo atveju pirmosios instancijos teismo buvo išklausytas.

Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Didelė ieškinio suma vertintina atsižvelgiant į konkrečias atsakovo finansines galimybes, reputaciją, elgesį ir kitas atskiru atveju reikšmingas aplinkybes.

Pareikštu priešieškiniu atsakovas iš ieškovo prašo priteisti 87 099,56 Lt nuostolių. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu, siekdamas pagrįsti gerą savo turtinę padėtį, pateikė nepasirašytus ir įmonės antspaudu nepatvirtintus 2012 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą. Iš jų matyti, kad ieškovo turimo turto vertė yra 194 113 Lt (ilgalaikis turtas  - 13 423 Lt, trumpalaikis turtas – 180 690 Lt, iš kurio per vienerius metus gautinos sumos – 134 109 Lt), iki 2012 m. gegužės 31 d. ieškovas gavo 10 864 Lt grynojo pelno. Pažymėtina, kad balanse nėra duomenų apie ieškovo finansinių įsipareigojimų dydį tretiesiems asmenims. Taigi šie ieškovo finansinės būklės duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad priešieškinio suma - 87 099,56 Lt, lyginant ją su ieškovo turimo turto verte, yra didelė. Šios išvados nepaneigia ir ieškovo pateiktos statybos rangos bei subrangos sutartys, nes jos bet kuriuo atveju nepatvirtina, jog ieškovas iš tiesų gaus sutartyse nurodytas sumas. Taigi ieškovo pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį, priešieškinio suma betarpiškai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikoma prezumpcija, jog didelė ieškinio suma padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors byloje ir nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovas bandytų perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo finansinę padėtį, tačiau tai neturi esminės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą lemia didelė priešieškinio suma, kuri pati savaime suponuoja atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar negalimumo galimybę (CPK 178 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikė mažiausiai ieškovo teises varžančias laikinąsias apsaugos priemones, t.y. pirmiausia turi būti areštuojamas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, ir tik šio turto nepakankant trūkstamai sumai yra leidžiama areštuoti pinigines lėšas, iš pastarųjų ne tik leidžiant atsiskaityti su darbuotojais, bet ir su valstybe. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad nebūtų pažeisti ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai.

              Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, todėl apygardos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, kad atmetus atsakovo priešieškinį, apeliantas turės teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų realiai kilusius nuostolius, kuriuos apeliantas patyrė dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikšdamas ieškinį teisme (CPK 146 str. 2 d.).

              Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

                                                                                                                                                                              n u t a r i a:

 

              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

                                                                                                                                                            Teisėjas                                                                                                                             Algirdas Auruškevičius


Paminėta tekste:
  • CPK 147 str. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
  • CPK
  • CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą
  • 2-658/2011
  • 2-152/2011
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 146 str. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės