Civilinės bylos numeris 2A-411-560/2019

Teisminio proceso numeris 2-68-3-31111-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.1.2.4.1.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Irmanto Šulco,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 

1.1       pripažinti negaliojančia 2007-03-08 pirkimo – pardavimo sutartį, not. reg. Nr. VB7-2098;

1.2       taikyti restituciją ir grąžinti ieškovo A. K. nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;

1.3       pripažinti negaliojančiu 2009-09-18 graižtvinio šautuvo Sako Varmint 223 Remington Nr. 627208 pirkimo – pardavimo sandorį tarp ieškovo A. K. ir atsakovo V. B.;

1.4       pripažinti negaliojančiu 2009-09-08 graižtvinio šautuvo Mannlicher Classic 300 Winchester Magnum Nr. 1038543 pirkimo – pardavimo sandorį tarp ieškovo A. K. ir atsakovo V. B.;

1.5       priteisti iš atsakovo V. B. 5 791 Eur ieškovui A. K.;

1.6       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad nors sandoris notarine tvarka buvo įformintas kaip pirkimas – pardavimas, tačiau iš tiesų juo nuosavybės teisė į minėtus žemės sklypus nebuvo perleista. Atsakovą V. B. su ieškovu siejo itin geri santykiai, todėl atsakovui išreiškus norą tapti ūkininku jis paprašė ieškovo perrašyti jo vardu ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Ieškovas sutiko tai padaryti, nesusimąstydamas apie tokio sandorio galimas neigiamas pasekmes ir pažado perrašyti atgal neįvykdymą. Ieškovas už minėto sandorio sudarymą negavo jokio atlygio, nes visiškai pasitikėjo atsakovu. Atsakovui ieškovas išdavė įgaliojimą jo vardu įsigyti turtą ir netgi disponuoti ieškovo vardu atidaryta sąskaita. Pagal ieškovo ir atsakovo žodinį susitarimą, įsigijęs kitos žemės ūkio paskirties žemės savo nuosavybėn arba praėjus penkerių metų terminui, V. B. perleistus žemės sklypus turėjo grąžinti ieškovo nuosavybėn, todėl pinigai už šiuos žemės sklypus nebuvo mokami. Tuo pačiu metu, kadangi ieškovo turimos ir galimos perleisti atsakovui žemės dar trūko, pagelbėti atsakovui ieškovas paprašė ir kitą savo draugą J. Ž., kuris pasitikėdamas ieškovu taip pat sutiko laikinai perrašyti V. B. nuosavybės teisę į jam kartu su sutuoktine priklausantį 1,82 ha žemės sklypą. Kad žemės sklypai ginčo sandoriu realiai neperėjo atsakovo nuosavybėn taip pat pagrindžia ir ta aplinkybė, kad nesant jokios sutarties dėl nuomos ar panaudos šią žemę atsakovui įsigijus, ieškovas, kaip ūkininkas šią žemę dirbo ir ją deklaruoja. Praėjus sutartam žemės perdavimo laikinam naudojimo terminui, 2012 m. ieškovui pareikalavus, jog atsakovas perrašytų ginčo žemės sklypus ieškovui, atsakovas to padaryti nesutiko, teigdamas, kad ieškovas jam yra skolingas 20 000 Lt. Šalių santykiai pašlijo.

3.       Nenorėdamas, kad brangūs ginklai būtų laikomi policijoje, sutarė su savo draugais J. Ž., V. S., kad jie perims ginklus savo žinion saugojimui iki ieškovo atskiro pavedimo. Nors sandoris ir buvo įformintas kaip pirkimas – pardavimas, tačiau pinigai už šiuos ginklus ieškovui mokėti nebuvo. Kad minėtais ginklų perleidimo sandoriais nebuvo siekiama sukurti pirkimo – pardavimo sandorio pasekmių netiesiogiai taip pat patvirtina ir ta aplinkybė, kad kiti asmenys, su kuriais ieškovas sudarė analogiškus ginklų perleidimo sandorius, ieškovo prašymu perrašė artimiems žmonėms.

4.       Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sudaryta žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinta notaro, visiškai atitiko abiejų šalių valią ir sukėlė jų norimas teisines pasekmes. Atsakovas įgyvendino jaunojo ūkininko programą, kuriai reikėjo įgyti žemės sklypus. Po sutarties sudarymo pasikeitė žemės savininkai. Atsakovas, vykdydamas ūkininko veiklą, yra pirkęs ir vėliau pardavęs daug įvairių sklypų, tačiau nė vienas sandoris nebuvo sudarytas fiktyviai ar tik dėl akių, taip pat nė dėl vieno nebuvo kreiptasi jį ginčijant. Įsigijęs žemės sklypus jais naudojosi atsakovas. Sudarant ginčo sandorius, ieškovo turtinė padėtis buvo sudėtinga ir jam stigo lėšų. Kad su ieškovu buvo atsiskaityta už ginčo žemės sklypus patvirtina į bylą pateikti ieškovo banko sąskaitų išrašai. Net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog už ginčo žemės sklypus pagal sandorį sumokėta nebuvo, tai negali būti pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia. Šalių sudarytas sandoris negali būti laikomas tariamu, nes ieškovas mėgina įrodyti, jog tai ne tariamas sandoris, tačiau pirkimo – pardavimo sutartis su atpirkimo teise. Prasidėjus baudžiamajam procesui ieškovas neteko darbo, jam pradėjo stigti lėšų, todėl jis pradėjo pardavinėti turimus ginklus, kuriais negalėjo naudotis dėl paskirtų kardomųjų priemonių. Atsakovas sutiko nupirkti iš ieškovo tik du jo turėtus šaunamuosius ginklus už 4 500 Eur. Jokio susitarimo, jog šie ginklai vėliau bus atpirkti ieškovo šalys nebuvo sutarusios.

5.       Trečiasis asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydama, jog ji neturi jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškinyje išvardintų aplinkybių, kadangi jos sutuoktinis (dabar jau buvęs), niekada neaiškino kokius sandorius (tikrus ar tariamus) jis sudarinėjo su kitais asmenimis. Sandorių sudarymo laikotarpiu ieškovą ir atsakovą siejo labai artimi santykiai verslo klausimais. Prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

6.       Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, jog šioje byloje nėra keliami klausimai nei dėl notarės civilinės atsakomybės taikymo, nei dėl notarės profesinės civilinės atsakomybės draudiko pareigos mokėti draudiminę išmoką. Prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

7.       Tretieji asmenys Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B., G. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-17 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, kad ginčo, kad steigiant atsakovui ūkininko ūkį reikėjo atitinkamo ploto žemės sklypų, byloje nėra. Iš pateiktos į bylą ieškovo metinės pajamų mokesčio deklaracijos už mokestinį laikotarpį - 2007 m. matyti, kad ieškovas iš savo ūkininko ūkyje vykdomos veiklos gavo pajamų - 209 667 Lt (60 723,76 Eur) sumą, o vien iš advokato veiklos pajamų suma sudarė 363 390,81 Lt (105 245, 25 Eur). Trečiasis asmuo G. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo žemės sklypų sandorio sudarymo laikotarpiu, jų šeimos turtinė padėtis buvo gera. Tiek J. Ž., tiek A. P., duodami parodymus teismo posėdžio metu patvirtino, jog pinigai už sandorius mokami nebuvo, nes susitarimas buvo toks, kad įsteigus atsakovui ūkininko ūkį šis sklypas bus sugrąžintas J. Ž., kas ir buvo įgyvendinta minėtu būdu. Teismas, įvertinęs liudytojos R. G. parodymus nurodė, kad sutuoktiniams Burokams nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tiek atsakovo, tiek liudytojos įvardintas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise atiteko A. B.. Šiuo atveju, atsakovas įgyvendino tą patį žemės sklypų įgijimo modelį – kai už juos nėra sumokama, tačiau ketinama „perrašyti atgal“.

9.       V. B. įsigijęs ginčo sklypus juos deklaravo 2009 – 2011 m., o ieškovas pradėjo juos deklaruoti nuo 2012 – 2016 m., t. y. atsakovas netiesiogiai pripažino, kad A. K. turėjo pagrindą teikti sklypų deklaraciją. Ir tik iškėlus teisme bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovas 2016-08-01 kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl informacijos pateikimo apie jam priklausančius ginčo sklypus, kas patvirtina, kad minėtus žemės sklypus iki 2016-08-01 dirbo ir jais rūpinosi būtent ieškovas. Nė vienas iš apklaustų liudytojų atsakovo ginčo žemės sklypuose nėra matę, jo nepažįsta. Pats atsakovas patvirtino, jog nuo 2012 m. ginčo žemės sklypus paliko likimo valiai. Visos faktinės aplinkybės patvirtino, kad ieškovas visada ginčo žemės sklypus valdė, dirbo žemę, o atsakovas, formaliai būdamas šių žemių savininku ir iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gaudamas išmokas, tuo metu būdamas sąžiningas ieškovo ir jo šeimos atžvilgiu ir suprasdamas, kas ta žeme rūpinasi, šia lėšas yra perleidęs G. K.. Vertindamas visumą aukščiau paminėtų bylos aplinkybių teismas darė išvadą, jog ginčijamas 2007-03-08 sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, jo šalims nesiekiant sukurti tikrų teisinių santykių ir sandoryje numatytų padarinių, siekiant tik sudaryti šalių tokių ketinimų įspūdį. Pripažinus minėtą sutartį negaliojančia teismas taikė vienašalę restituciją, priteisiant iš atsakovo V. B. ieškovui A. K. ginčo žemės sklypus.

10.       Norint pardavėjui atpirkti daiktą iš pirkėjo, visų pirma, reikia jį parduoti ir už parduodamą daiktą gauti atlygį, tačiau to nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Žalos priteisimo klausimas valstybei dėl ieškovo nesąžiningumo šioje byloje nekeliamas ir nenagrinėjamas, todėl atsakovo atstovo nurodyti argumentai, susiję su ieškovo nesąžiningumu, fiktyvaus sandorio pripažinimui negaliojančiu įtakos neturi, juolab, kad bylos medžiaga patvirtina, kad paramą iš valstybės gavo ne ieškovas, o atsakovas. Atsakovas nurodo, kad jis už ginklus ieškovui sumokėjo 4 500 Eur ir ši suma ieškovui buvo perduota tada, kai šalys Rokiškyje automobiliu vyko į ginklų parduotuvę įforminti minėtų sandorių. Atsakovo nenuoseklumą ir prieštaringumą apie sumokėtas už ginčo ginklus sumas patvirtina jo paties paaiškinimai duoti 2016-04-13 teismo posėdžio metu, kuriame nurodė, jog lėšų už ginklus jis turėjo, nes tuo metu jo kišenpinigiai buvo apie 100 000 Eur, o jau 2016-04-18 teismo posėdžio metu teigė, jog šias lėšas atsakovas paėmė iš savo įmonės, nes įmonės balanse buvo jo asmeninių lėšų ir įsipareigojo pateikti įmonės buhalterinius dokumentus, iš kurių matytųsi, kad tuo laikotarpiu atsakovui buvo pervesta ginčo suma, tačiau šių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės taip ir nepateikė. Ieškovo turtinė padėtis nebuvo tokia bloga, kaip nurodė atsakovas. Kad nebuvo siekiama sudaryti ginčo ginklų pirkimo – pardavimo sutarčių patvirtino ir trečiasis asmuo G. K.. Teismas sprendė, kad tikroji ieškovo ir atsakovo valia buvo ne perleisti ginčo ginklus atsakovo nuosavybėn, o juos pasaugoti, t. y. tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė žodinė pasaugos sutartis. Tokiu būdu teismas pripažino apsimestiniais 2008-09-18 pirkimo – pardavimo sandorius Nr. 106 ir Nr. 107, kuriais buvo dengiami neatlygintiniai pasaugos sandoriai. Atsakovo atstovas ketino pateikti ginklų vertes pagrindžiančius dokumentus, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės to nepadarė, todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti vieninteliais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais ginklų vertes ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 791 Eur sumą.

11.       Trečiojo asmens G. K. paaiškinimais patvirtinta, jog ji neturi jokių pretenzijų atsakovui ir yra ieškovo pusėje, todėl akivaizdu, kad ji neturi pretenzijų ir savo dar esamam sutuoktiniui, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į visą ginčo turtą, o jų abipusiai turtiniai santykiai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su ieškovo paaiškinimais, jog kreipėsi į teismą tik po to, kai sužinojo apie atsakovo santuokos nutraukimo bylą, kurioje į bendrą turto balansą buvo įtraukti ir dalinami ginčo žemės sklypai. 2009 m. teismuose buvo pradėta daug bylų, kuriose ieškovas buvo proceso dalyvis. Senaties klausimo nagrinėjamu atveju spręsti nebuvo pagrindo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo G. K. buvo bendraturčiai, kuriems priklausė po ½ dalį parduodamo turto. Pareikšdamas ieškinį ieškovas siekia ginti ne tik savo, tačiau ir trečiojo asmens tariamai pažeistas teises, nepaisydamas to, jog pats trečiasis asmuo sandorio neginčija, atsakovui pretenzijų neturi ir savo reikalavimus atsiėmė. Teismui priteisus visus keturis žemės sklypus ieškovui, susidarė situacija, jog jis gavo daugiau turto nei jam priklausė, t. y. ginčo sandoriu ieškovas pardavė tik ½ dalį turto, o teismo sprendimu gavo visą turtą, t. y. ir savo ir trečiojo asmens dalį.

13.       Teismas neatskleidė pirkimo – pardavimo sutarties teisinių pasekmių, todėl negalėjo nustatyti ar jos kilo ar ne. Pirmosios instancijos teismui pakako nustatyti, jog ieškovas rūpinosi žemės sklypų apdirbimu ir to pakako, kad būtų nustatyta, jog nekilo pirkimo-pardavimo sutartimi turėjusios kilti teisinės pasekmės. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ar nuosavybė buvo perduota. Byloje esantys VĮ „Registrų centras“ išrašai patvirtina, jog atsakovas įregistravo savo nuosavybę į ginčo žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ar atsakovui realiai buvo perduota nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypus, o konkrečiai - ar atsakovas įgijo teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemės sklypus ir jais disponuoti. Byloje nekilo ginčas, o pirmosios instancijos teismas sprendime ir nustatė, jog šalys ginčo sandorį sudarė siekdamos, kad atsakovas galėtų vykdyti ūkininko veiklą, kas reiškia – naudoti įgytus žemės sklypus ūkininkaujant. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovas kaip žemės savininkas ir valdytojas mokėjo žemės mokesčius, t. y. laikydamas save turto savininku mokėjo jo išlaikymo mokesčius.

14.       Nė vienas iš liudytojų negalėjo identifikuoti tikslių žemės plotų. Teismas nevertino aplinkybės, jog būtent atsakovas atsiskaitė su samdomais darbuotojais, kurie dirbo žemę. Nuosavybės teisė neverčia savininko fiziškai pačiam arti žemės, atsakovas kaip žemės savininkas pats sprendė kaip naudoti savo turtą, jis samdė darbuotojus dėl žemės dirbimo ir mokėjo jiems lėšas. 2014 metais iškėlus atsakovo santuokos nutraukimo bylą, ginčo žemės sklypus atsakovas laikė savais ir dalino juos santuokos nutraukimo byloje. Atsirado visos teisinės pasekmės, kurios būdingos pirkimo – pardavimo sutarčiai. 2015 m. lapkričio mėn. ieškovui buvo pritaikytos sankcijos už tai, jog jis be jokio teisinio pagrindo deklaravo 3,50 ha valstybinės žemės plotą; 2016 m. gruodžio mėnesį ieškovui buvo pritaikytos sankcijos už žemės sklypų, priklausančių kitiems asmenims deklaravimą; 2016 m. gruodžio mėnesį ieškovui buvo pritaikytos dar vienos sankcijos už žemės sklypų, priklausančių dar kitiems asmenims deklaravimą. Teismas atsakovo delsimą laikė kaip kažkokių faktų pripažinimą, o ieškovo delsimas neginant savo pažeistų teisių labai ilgą laiką teismo buvo nevertinamas.

15.       Teismas nevertino itin svarbaus įrodymo apie ieškovo turtinę padėtį, o konkrečiai byloje esančių įrodymų, jog 2006-08-30 mokėjimo nurodymu ieškovas atsakovui paskolino 49 000 Lt. Atsakovas nesiekė nieko imituoti, jis siekė įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypus ir ją įgijo. Sandorio šalys siekė akivaizdžių pirkimo – pardavimo sandorio teisinių pasekmių, kurios ir kilo, todėl teismo padaryta išvada dėl pasekmių imitavimo yra neteisinga. Pagal ieškovo dėstomas aplinkybes, šalių sudarytas sandoris negali būti laikomas tariamu, nes pačiam ieškinyje nurodyta, jog teisinės sandorio pasekmės kilo. Net ir tokiu atveju, jei sutartis būtų laikoma su atpirkimo teise, ji negalėtų būti nuginčyta. Ieškovas niekada nereiškė ieškovui jokio reikalavimo dėl žemės sklypų atpirkimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog ieškovas yra profesionalus teisininkas.

16.       Ieškovo ginklai buvo saugomi policijos komisariate, todėl nebuvo jokio tikslo jų perduoti saugoti atsakovui. Sutarčių sudarymo datų skirtumai suponuoja išvadą, jog ieškovo sudarytų sutarčių su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis tikslai skyrėsi. Atsakovo galimybės leido saugoti visus ieškovo ginklus. Jei ieškovas ir būtų sumokėjęs skolą tik po 8 mėnesių, tai nelaikytina neprotingu ir neapdairiu elgesiu kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Toks skolos sumokėjimo terminas yra logiškas ir pagrįstas. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo nurodytą ginklų vertę, t. y. 4 500 Eur. Teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė visą ginklų vertę, t. y. 5 791 Eur, nors ieškovui priklausė tik ½ dalis ginklų, likusi dalis priklausė trečiajam asmeniui.

17.       Ieškovas A. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nesirėmė aplinkybe, kad neva tai jis negali vienas reikšti tokio reikalavimo, nes sudarant ginčijamą sandorį buvo galiojančioje santuokoje su trečiuoju asmeniu G. K.. Negali būti taip, kad sandoris, tiek, kiek jį sudarė ieškovas, negalioja, o tiek, kiek jį sudarė G. K. galioja, ar pan. Trečiojo asmens pasyvumas ir abejingumas negali atimti teisės ieškovui pačiam teisminiu būdu ginti savo pažeistas teises. Sugrąžinęs ginčo sklypus savo nuosavybėn, ieškovas, galimai, turėtų atlyginti G. K. jai priklausančią dalį, jeigu ji to pareikalautų. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame sprendime jo ir G. K. - solidariųjų kreditorių - tarpusavio turtiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

18.       Apeliantas iš esmės remiasi tik teorine galimybe, kad sklypus valdyti ir naudoti įmanoma ir pačiam jų fiziškai nedirbant, tačiau nepagrindžia, kokie įrodymai patvirtintų taip buvus šiuo konkrečiu atveju. Apeliantas nepateikė sutarčių, kad žemės sklypus būtų ieškovui ar kam nors kitam perdavęs nuomos, panaudos sutarčių pagrindu, darbo sutarčių ar pan., kas rodytų atsakovą samdžius kitus asmenis sklypams apdirbti. Pasėlių deklaravimas nėra sudėtinga procedūra. Apelianto dėstoma pozicija, kad pinigų sumokėjimo faktą pakankamai įrodo atitinkamas įrašas notaro patvirtintoje sutartyje būtų pagrįsta nebent tuo atveju, jeigu šalys nuosavybės teises viena kitai perleistų realiai. Sudarant pirkimo- pardavimo sutartį su atpirkimo teise, šalių valia būna nuo pat sutarties sudarymo nuosavybės teisės realiai perleisti pirkėjui. Šis tampa tikruoju daikto savininku, su vieninteliu apribojimu: jis įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Ginčo atveju, šalių valios sklypus perleisti atsakovui nebuvo. Nepaisant negaliojančio sandorio sudarymo, atsakovas sklypų nevaldė ir jų nenaudojo.

19.       Jaunojo ūkininko paramą siekė gauti ne ieškovas, o atsakovas. Jeigu atsakovas V. B. mano, kad jaunojo ūkininko paramą gavo neteisėtai, tai belieka jam pasiūlyti pačiam kreiptis į teisėsaugos institucijas ir prisipažinti pasisavinus valstybės lėšas. Ginklus perdavė saugoti trims skirtingiems asmenims todėl, kad nenorėjo tapti visiškai priklausomu nuo kurio nors vieno iš jų sąžiningumo. Ginklai iš ieškovo įstatymo nustatyta tvarka buvo paimti tik laikinai, todėl nepagrįsta apelianto pozicija, kad ginklai ieškovui nebuvo reikalingi. Apeliantas nepagrindžia, kodėl piniginis ekvivalentas esą turėtų būti skaičiuojamas pagal dabartinę ginklų vertę. Atsakovas yra nesąžiningas - jis perleido kitiems asmenims ieškovui priklausiusius du medžioklinius šautuvus, kuriuos buvo sutikęs tik pasaugoti. Nors pirmos instancijos teismas ir nemotyvavo, pagal kokiu metu buvusią ginklų vertę nustato piniginio ekvivalento sumą, tačiau dėl šio formalaus pagrindo iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti naikinamas.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

20.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

21.       Ieškovas A. K. veikiantis už save ir sutuoktinę G. K. 2007-03-08 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi, not. reg. Nr.VB7-2098 pardavė atsakovui V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2007-09-19 sutartimi, not. reg. Nr.IVVR-5283, J. Ž. ir V. Ž. pardavė atsakovui V. B., atstovaujamui A. K., sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turintį 1,82 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). už 1 900 Lt, kuriuos pardavėjas patvirtino, kad gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį. 2009-06-19 sutartimi, not. reg. Nr. IVVR-2588, V. B., atstovaujamas J. Ž. ir A. B. pardavė A. P. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą turintį 1,82 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 1 900 Lt, kuriuos pardavėjas patvirtino, kad gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį.

22.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 sprendimu santuoka tarp V. B. ir A. B. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kitų daiktų, V. B. asmeninės nuosavybės teise atiteko ūkininko ūkis, ūkio identifikavimo kodas 6551692, įregistruotas 2007-03-26, 12 447,70 Eur vertės, Javų kombainas Claas, Mercator 60, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 594,30 Eur vertės bei visi aukščiau nurodyti ginčo žemės sklypai, kurie buvo įsigyti 2007-03-08 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties, not. reg. Nr.VB7-2098, pagrindu. Atsakovui iš Nacionalinės mokėjimo agentūros yra išmokėtos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ 135 868 Lt (39 350,09 Eur). Atsakovas iš gautos paramos įsigijo kombainą. 2009-09-18 A. K. pirkimo – pardavimo sandoriu Nr. 106, pardavė V. B. ginklą – graižtvinį šautuvą Mannlicher Classic 300 Winchester Magnum Nr. 1038543. 2009-09-18 A. K. pirkimo – pardavimo sandoriu Nr. 107, pardavė V. B. ginklą - graižtvinį šautuvą Sako 223 Remington Nr. 627208. Minėtuose pirkimo – pardavimo sandoriuose nėra nurodyta daiktų kaina bei šalių atsiskaitymo tvarka.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

24.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas panaikino ginčo sandorius ir iki santuokos ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausiusį turtą (sklypus ir ginklus) grąžino tik vienam bendraturčiui, tai yra ieškovui. CK 6.17 straipsnis numato, jog jeigu kreditorius yra du ir daugiau asmenų, tai kiekvienas iš jų turi teisę reikalauti lygios dalies, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimų nustatytus atvejus. Įstatymai ar šalių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis, t. y. kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies. Reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.18 straipsnis). CK 6.19 straipsnis numato, kad skolininkas turi teisę pasirinkti bet kurį iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, kuriam jis įvykdys prievolę, išskyrus atvejus, kai vienas iš kreditorių jau yra pareiškęs ieškinį skolininkui dėl prievolės įvykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog abipusiai ieškovo ir trečiojo asmens, kaip kreditorių, turtiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir gali būti sprendžiamas bendraturčių susitarimu. Trečiasis asmuo, turėdamas pretenzijų dėl savo turto dalies, gali jas reikšti ieškovui, su kuriuo jie turėtų atitinkamai pasidalinti ginčo turtą, kuris anksčiau priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CPK 6.18 straipsnio 4 dalis). Kaip teisingai nurodė ieškovas, atsakovo interesams neturi reikšmės ar reikalavimą reiškia vienas ieškovas, ar su savo buvusia sutuoktine, o ieškovas negali netekti teisės ginti savo galimai pažeistas teises tik todėl, jog to nedaro trečiasis asmuo.

25.       Apeliantas nurodo, jog šalių sudarytas sandoris negali būti laikomas tariamu, nes šalys siekė akivaizdžių pirkimo – pardavimo sandorio teisinių pasekmių, kurios ir kilo. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008, 2006-03-15 nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-191/2006, 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006 ir 2005-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005). Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

26.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog šiuo atveju sandoris negali būti pripažintas tariamuoju. Byloje esanti medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina, jog tikroji sutarties šalių valia nebuvo parduoti ginčo sklypų atsakovui, kadangi atsakovui buvo reikalinga tik tai, kad sklypai viešuosiuose registruose laikinai būtų įregistruoti jo vardu (dėl paramos gavimo), tačiau atsakovas nesiekė jų nupirkti, kadangi ieškovui už juos nesumokėjo, be to ieškovas ir toliau naudojosi sklypais. Apeliantas nurodo, jog jis samdė darbuotojus dėl žemės dirbimo, mokėjo jiems pinigus, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės – pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios įrodytų, jog šalys siekė sudaryti ir sudarė pirkimo pardavimo sandorį su visomis jo pasekmėmis. Tai, kad apeliantas įregistravo savo nuosavybę į ginčo žemės sklypus, nepaneigia sandorio tariamumo, kadangi aplinkybė, jog viešuosiuose registruose ginčo žemės sklypai laikinai būtų įrašyti kaip atsakovo nuosavybė ir buvo tai, ko tokio sandorio sudarymu siekė atsakovas.

27.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog argumentai, susiję su atpirkimo teise yra paneigti byloje esančių kitų nustatytų aplinkybių. CK 6.417 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Šiuo atveju, kaip ir teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad atsakovas ieškovui būtų apmokėjęs už sklypus, todėl toks sandoris jau vien dėl to negali būti laikytinas pirkimu-pardavimu su atpirkimo teise. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginklų verte, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi apeliantas, nors ir su nustatyta ginklų verte nesutiko, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų kitą, nei nustatyta, ginklų vertę.

28.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ginčo sandorių sudarymo tariamumą, teismo nebuvo įvertinti. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino konkrečių apelianto apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, kadangi teismas, vertindamas įrodymų visetą, nebūtinai turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl sandorių, kuriuos ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais, tariamumo.

29.       Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

30.       Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas priteisti iš atsakovo V. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymoje nurodytą sumą – 104 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B. valstybės naudai 104 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai                                                   Dainius Rinkevičius

           Neringa Švedienė

                    Irmantas Šulcas