Baudžiamoji  byla Nr. 1-349-978/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62916-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 1.2.5.4; 1.1.8.7.9;

2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė,

sekretoriaujant Kristinai Sakavičienei,

dalyvaujant prokurorei R. M.,

nukentėjusiajai O. B.,

kaltinamajam G. G., jo gynėjai advokatei E. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini) miško ūkio darbininku, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, teistas 2015-04-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 12 MGL (451,92 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64(1) str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paskiriant galutinę bausmę – 8 MGL  (301,28 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str. numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės  atėmimo dieną prilyginus 2 MGL dydžio baudai (1:2) į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir neatliktą bausmės dalį laikyti baudą 6 MGL (225,96 Eur) dydžio, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 2 d. ir 140 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

            kaltinamasis G. G. 2015 metų lapkričio 14 d. apie 0.30 val. adresu Panevėžyje,  (duomenys neskelbtini) name, būdamas bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais bei grasino užmušti nukentėjusiąją O. B., po to, jai stovint tarpduryje pribėgęs prie jos sudavė ne mažiau trijų kartų kumščiu į galvą bei veidą, O. B. bandžius atsitraukti, sugriebė nukentėjusiąją už plaukų bei ištempė į koridorių, kur sudavė ne mažiau keturių smūgių kumščiais O. B. į galvą, padarydamas kraujosruvą bei nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje ir taip nežymiai sutrikdė O. B. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. B. baimę, nes anksčiau jis grasindavo padegti O. B. daiktus, užmušti arba sužaloti sakydamas, kad „nemėgsta čigonų, ruošiasi juos visus išnaikinti, o pradės nuo jos“, taip pat grasindavo O. B. daiktu panašiu į pistoletą,  tokiu būdu jis  terorizavo nukentėjusiąją O. B..

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. G. kaltu neprisipažino. Nurodo, kad konfliktai su O. B. prasidėjo prieš 2 metus, O. B. atsikrausčius gyventi. Jos mama jį užterorizavo. Jis gynėsi nuo jų. Koridoriuje O. B. buvo sukrovusi daiktus, pastačiusi spintą. Kadangi koridoriuje šviesa įsijungia prie buto durų, praeidamas koridoriumi visą laiką užkliūdavo už jos daiktų, daiktai trukdė praeiti. Virto ant malkų, buvo išsinarinęs petį, yra abu su kaimynu parvirtę. Ji įsivedė šviesą, darėsi remontą. Vienoje koridoriaus pusėje buvo sukrautos malkos, spintelės, durelės. O. B. buvo prisinešusi šiukšlių. 2015 m. lapkričio 14 d. apie 24 val. ėjo su drauge D. P., užkliuvę abu pargriuvo. Kadangi jis pargriuvo, ėmė išmetinėti atliekas, nes ten buvo pagaliai, atraižos, malkos, statybinės medžiagos. Buvo ir šaldytuvas, spintelės. Jis ne viską išmetė, metė, nes jam su drauge nebuvo kaip praeiti. O. B. atėjo į koridorių, nes galėjo išgirsti, kad jis mėtė pagalius. Jo ir jos buto durys priešais, o nukentėjusiosios buto langai yra į kiemo pusę. Jis pradarė O. B. buto duris, ją išstūmė į jos kambarį ir nuėjo į namus. Gal ji galėjo atsitrenkti. Jos nemušė, negali su viena ranka mušti, jo dešinė ranka buvo įtvare, dėl to negalėjo ištiesti tos rankos. Jis ją paėmė už kupros. Gal ir plaukų galėjo pakliūti, bet jis paėmė su kaire ranka. Iš įtampos nepamena, už kur paėmė, kadangi O. B. šoko prieš jį su pagaliu. Viena ranka atstūmė. Daugiausiai pastūmė iš kupros. Ant nukentėjusios skruosto kairėje pusėje matė įbrėžimą. Namie ginklą laikė, nes pas jį buvo atėję kažkokie O. B. rasės asmenys, nuo kurių gynėsi, kadangi jį daug kartų grasino užmušti. Anksčiau nei lapkričio 14 d. buvo iššovęs pistoletu į viršų, kai buvo atėję jos rasės žmonės. Pirmą kartą jį sulaikė už pistoletą, kuriuo žmogaus nenušausi. Pas jį bute yra tualetas, dušas ir jo draugai koridoriuje nevemia. O. B. daro provokacijas. O. sakė, kad jis čia negyvens. Su drauge buvo blaivūs. Kai parėjo į namus, jis išgėrė vieną 25 g. degtinės stikliuką. Policininkai buvo atvažiavę. Šiuo metu nukentėjusioji ten nebegyvena, yra pardavusi butą. Po to įvykio, daugiau ginčų nebuvo. Negrasino ir nenori užmušti žmogaus. Nėra grasinęs O. O. ir jos mama jam grasino. Tris kartus buvo areštuotas per ją. Nežino, kokios tautybės O. Nesakys, kokia tautybė, ji yra maišyta ir išpažįsta Jehovos tikėjimą.

Nukentėjusioji O. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš du metus santykiai su G. G. buvo normalūs. Vieną kartą atėjo girtas ir pradėjo kaltinti, kad ji į sieną vinį kala. Nuo to laiko prasidėjo terorizavimas dėl to, kad ji čigonė, kad daiktai, spinta kliūna. Grasindavo padegti, kai buvo apsipykę. Ji romė, Jehovos liudytoja. Ji nesikeikia ir nemeluoja. Įvykis įvyko 2015-11-14 naktį, apie pusė pirmos. Ji miegojo, jos langai į kiemo pusę. Iš miego pažadino garsai iš bendro koridoriaus. Pagalvojo, kad tai vagys ar valkatos ir galbūt vagia ten sudėtus reikalingus daiktus. Ten buvo lovos dalis, šaldytuvas ir labai sunki dėžė plytelių. Kai įjungė šviesą ir atidarė duris, pamatė, kad koridoriuje dega šviesa ir G. G. išmetęs į lauką beveik pusę jos daiktų, t.y. lovos dalį, kelias spintų duris ir didelę dėžę, pilną plytelių. Išėjusi, paklausė, ką jis daro, kodėl liečia jos daiktus. Jis sakė, kad susilaužė ranką per jos daiktus, kad jam čigonai atsibodo, kad jis juos visus užmuš ir pradės nuo jos. Jis jai trenkė iš kumščio. Kai buvo pirmi smūgiai, ji nesitikėjo, kad jis ją muš. Nesuprato, kas vyksta. Negali paaiškinti, tylėjo ir viskas. Ne mažiau 3-4 kartų jis jai sudavė su kumščiais, praskėlė lūpą, paskui norėjo ištempti į koridorių, neištempė. Ėmė už kupros, plaukų. Jis jos nestūmė, ištraukė į koridorių. Pradėjo tempti už plaukų ir tada ji pradėjo rėkti. Kai ištempė į koridorių, jis sudavė dar ne mažiau 3-4 smūgių. Buvo smūgių kruša. Kuomet jis ją išvilko į koridorių, jo draugė iškišo galvą ir pasakė: baik ar ateik. Tada jis ją paleido, O. B. pati šmurkštelėjo atgal į butą ir iškvietė policiją. Rankoje liko mėlynės. Ji neturėjo lazdos ir nesigynė. G. G. girtas nuolat pareina į namus. Būdamas neblaivus, visą laiką griūna, nors daiktai buvo sudėti siaurai. Spinta netrukdė praeiti. Visą laiką gyveno baimėje, nuolat terorizavo žodžiais, todėl pardavė butą. Į policiją kreipėsi gal 4-5 kartus tada, kai pamatė grėsmę. Gal ir buvo pradėtas tyrimas dėl šautuvo. Po įvyko, kai sumušė, labai bijo. Jis buvo labai girtas. Kai ji kvietė policiją, jis bėgiojo po koridorių, rėkavo savo panelei. Po to įvykio, apsisprendė butą parduoti. Dėl konfliktų su kaimynu išsikėlė, nes nebenorėjo rizikuoti. Ji niekados jo nekalbino ir nekalbėjo su juo. Penktadienį buvo įvykis, o pirmadienį abdukcija. Įvykio metu jo ranka buvo pakabinta įtvare, tačiau sunkias plyteles išmetė su visa dėže. Įvykio metu ji buvo blaivi. Jis žinojo, kad ji yra romų tautybės. Nebuvo išreiškęs pretenzijų dėl tikėjimo. Kai buvo atėję jos pusbroliai, koridoriuje apsistumdė. Paskui ji pasakė, kad jie jos negintų ir neturėtų problemų. Nuo to laiko pusbroliai nebeatėjo. Nereiškia civilinio ieškinio. Jai nereikia iš jo nieko. Jis yra agresyvus, ji prašė tyrėjos ištirti jo psichinę būklę, nes kitą kartą net neprisigėręs kabinėjasi.

Liudytoja D. P. teismo posėdyje paaiškino, kad G. G. yra jos buvęs draugas, gyveno su juo nuo 2015 m. spalio pabaigos iki 2016 m. sausio mėnesio. O. B. nepažinojo, tik matydavo, jos nesipykdavo. G. G. ir O. B. pykdavosi dėl daiktų. G. sakydavo, kad jam kliūna daiktai. Kiek pasakojo, turėjo konfliktų su Olga, tačiau ji pati jų nematė. Koridoriuje buvo pridėta lentų, popierių, dėžių. D. P. patamsyje užkliuvo, tada buvo pargriuvusi, kadangi lentos sudėtos, šviesos negalima užsidegti. G. G. pyko, pyko ir staigiai išpuolė ir pradėjo mėtyti daiktus. Ji matė, kad G. G. neša daiktus ir mėto. 2015 m., tikslios datos nepamena, galėjo būti lapkričio 14 d., tą dieną, kai O. B. primušė, tada ir išmėtė G. G. į lauką daiktus. Kai D. P. pradarė duris, matė, kaip O. B. pasislinko prie sienos. Olgą B. G. G. pastūmė prie sienos, buvo didelis triukšmas, D. P. išsigando ir uždarė duris. Buvo gal po 24 val. ar apie pirmą val. D. P. nesikišo. Girdėjo riksmus, abu jie vienas ant kito šaukė. Visokių žodžių girdėjo. Gal G. G., kaip vyras, daugiau šaukė. Nukentėjusioji buvo užsiėmusi galvą. Ji dejavo. Nematė, kaip mušė. Daugiau girdėjo G. G. balsą. Pati D. P. išsigando G. G., manė, kad jis ją irgi muš. Kadangi pati bijojo, O. B. negynė. Ji nevartojo alkoholio. G. G. truputį alkoholio vartojo, bet nedaug. Po to įvykio lankėsi pas G. Buvo išgėręs alaus. Jo elgesys pasikeičia, kai išgeria. Du stikliukus išgeria ir nebėra žmogaus. G. G. prieš ją nekeldavo rankos. Jos G. G. neterorizuodavo, nestumdydavo, nemušdavo ir kitų neterorizuodavo. G. G. nepasisakydavo dėl O. B. tautybės. Kai gyveno pas jį, jis turėjo rankos traumą. Matė nešiojant įtvarą. Tą vakarą jis jau buvo be įtvaro. Tą įtvarą galima nusiimti pačiam. Policija ryte buvo atvažiavusi, apklausė dėl to įvykio.

Liudytoja J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jos su Gerimantu jokie santykiai nesieja, su juo ir O. B. yra kaimynai. Gyvena antrame aukšte, buto langai ne į kiemą. Neprisimena tikslios datos, buvo naktis. Girdėjosi, kad mėto daiktus. Išmestas buvo šepetys, pagalvė, spintelė, viengulė lova, stiklainiai. Girdėjo tik garsus. Nežinojo, ar tai G. ar kitų kaimynų. Bijojo išeiti, nes buvo viena su dukra. Nepagalvojo, kad tai Olgą skriaudžia. G. išgėrinėja, pas kitus kaimynus ateina. O. B. ant jo pykčio neturėjo. Išgirdo moters klyksmą ir vyro šauksmą, suprato, kad buvo grumtynės. Ryte pamatė išmėtytus daiktus, o naktį nebuvo išėjus. Su G. G. visiems sunku būna. Jis neprognozuojamas, kiekvienas galėjo atsidurti O. B. vietoje. O., šalia jo gyvenanti, turėjo pagrindo jo bijoti. Jeigu blaivus, bendrauja normaliai. Jie tik pasisveikina, stengiasi vengti, nes draugais negali būti. Iš pažįstamo draugo D. R. sužinojo, kad G. sumušė O., ir matė, kaip ji rinko daiktus. Būdavo, kad G. G. kalbėdamas apie O., vadindavo čigone, atrodytų, kad O. neturėtų vardo.

2015-11-14 17.25 val. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra daugiabučiame mediniame dviejų aukštų name adresu (duomenys neskelbtini) durys yra viena priešais kitą koridoriaus gale. Įvykio vietos apžiūros metu fiksuoti išmėtyti įvairūs daiktai lauke, prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namo durų ( b. l. 6- 8 ).

Gautoje 2015-12-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1394/15(05) nurodyta, kad kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje O. B. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėmis nurodytu laiku, t. y. 2015-11-14. Sužalojimai O. B. padaryti ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. O. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. G. G. veiksmai sukėlė O. B. fizinį skausmą ( b. l. 16 ).

2015-11-16 kratos protokole užfiksuota, kad pas G. G. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, G. G. geranoriškai iš komodos stalčiaus ištraukė ir pateikė pistoletą MP-654K, Cal. 4,5 mm, Nr. T13336373 rudos spalvos plastmasinėmis rankenomis su dėtuve, kurioje įstatyta kapsulė  (metalo spalvos su užrašu 12 GRAM CO( 2 ) 10 proc. ( b. l. 94- 101 ).

Gautoje Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2015-12-10 specialisto išvadoje  Nr. 50-(972) -IS1-956 nurodyta, kad tyrimui pateiktas pramoninės (Rusija) gamybos 4,5 mm kalibro, pusiau automatinis, pneumatinis CO( 2 ) pistoletas MP-654K Nr. T13336373, skirtas šaudyti 4,5 mm skersmens plieninėmis rutulio formos (BB tipo) kulkomis. Šis pistoletas savo išore yra 9 mm kalibro, pusiau automatinio pistoleto PM kopija. Pateiktas pistoletas yra skirtas pramogai, o būtent – karinius veiksmus imituojančio žaidimo „Strikeball“(„Airsoft“) žaidimui. Remiantis atliktais skaičiavimais ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šio pistoleto MP-654 K Nr.  T13336373 išautų kulkų kinetinė energija nesiekia 2,5 J, dėl ko jis prie šaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Tyrimui pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti. Tyrimui pateikta trylika vienos grupės pramoninės gamybos 4,5 mm (.177 ) skersmens plieninės rutulio formos (BB tipo) kulkų, kurios naudojamos pneumatiniuose CO (2) ginkluose, prie šaudmenų nepriskiriamos. Tyrimui pateiktomis kulkomis galima šaudyti iš tyrimui pateikto 4,5 mm kalibro pneumatinio CO (2) pistoleto MP-654K. Nr. T13336373. Tyrimo metu iššautos penkios  kulkos (b. l. 102- 107).

Nenustatyta, kad nukentėjusioji O. B., liudytojos D. P., J. M. dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį G. G.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamojo G. G. kaltės įrodymai.

Be to, aukščiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams. Juos papildo. Šiais duomenimis netikėti, abejoti nėra priežasčių. Todėl šie duomenys yra kaltinamojo G. G. kaltės įrodymai.

Kaltinamasis G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal BK 145 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. nepripažino.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, nukentėjusiosios O. B., liudytojos D. P., J. M., iš dalies paties kaltinamojo G. G. parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, ištirtais rašytinais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis G. G. 2015 metų lapkričio 14 d. apie 0.30 val. adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) name, būdamas bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje, O. B. stovint tarpduryje pribėgęs prie jos sudavė ne mažiau trijų kartų kumščiu į galvą bei veidą, O. B. bandžius atsitraukti, sugriebė nukentėjusiąją už plaukų bei ištempė į koridorių, kur sudavė ne mažiau keturių smūgių kumščiais O. B. į galvą, padarydamas kraujosruvą bei nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje ir taip nežymiai sutrikdė O. B. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Nors kaltinamasis ir nurodo, kad O. B. nemušė, negali su viena ranka mušti, nes jo dešinė ranka buvo įtvare, byloje taip pat pateikė duomenų apie tai, kad 2015 m rugsėjo mėnesį jis buvo patyręs dešiniojo peties traumą (b. l. 140), tačiau tokius kaltinamojo parodymus dėl negalėjimo suduoti O. B. paneigia nukentėjusiosios parodymai, kad jis jai iš pradžių sudavė ne mažiau 3-4 kartų kumščiais, praskėlė lūpą, pradėjo tempti už plaukų, paskui ištraukęs į koridorių, sudavė dar 3-4 smūgius; buvo smūgių kruša. Be to, pati nukentėjusioji atkreipė dėmesį į  tai, kad nors G. G. ranka įvykio metu buvo pakabinta įtvare, tačiau jis sugebėjo išmesti sunkias plyteles su visa dėže. Faktą dėl to, kad lauke pats G. G. prieš įvykį išmėtė daiktus patvirtina, ne tik nukentėjusiosios O. B., liudytojos D. P., J. M., bet ir paties G. G. parodymai (su daiktų išmetimo faktu jis sutiko), įvykio vietos apžiūros protokolas. Taip pat abejonių dėl įtvaro kelia D. P. parodymai, kad tą vakarą G. G. jau buvo be įtvaro, o tą įtvarą galima nusiimti pačiam. Kitų liudytojų parodymai patvirtina aplinkybes, kad G. G. smurtavo O. B. atžvilgiu: D. P. nurodė, kad O. B. G. G. pastūmė prie sienos, buvo didelis triukšmas, D. P. išsigando ir uždarė duris, nesikišo, nes bijojo G. G., manė, kad jis ją irgi muš, girdėjo riksmus, nukentėjusioji buvo užsiėmusi galvą, dejavo; taip pat nurodė aplinkybę, kad G. G. elgesys pasikeičia, kai išgeria („du stikliukus išgeria ir nebėra žmogaus“). J. M. taip pat nurodė, kad išgirdo moters klyksmą ir vyro šauksmą, suprato, kad buvo grumtynės, iš pažįstamo draugo D. R. sužinojo, kad G. sumušė O., be to, nurodė ir aplinkybę, kad G. G. yra neprognozuojamas, kiekvienas galėjo atsidurti O. B. vietoje, o O., šalia jo gyvenanti, turėjo pagrindo jo bijoti, pati O. B. ant jo pykčio neturėjo. Fizinio kontakto prieš O. B. faktą patvirtino ir pats G. G., nurodydamas, kad išstūmė ją į jos kambarį, ją paėmė už kupros, gal ir plaukų galėjo pakliūti. Kaltinamojo nurodomos skirtingos nei nukentėjusiosios, liudytojų įvykio aplinkybės, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, vertintinos kaip jo gynybinė taktika. Byloje esanti rašytinė medžiaga (specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kt.) taip pat patvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių buvimą ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų patikimumą.

BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Žmogaus terorizavimas yra įvairūs veiksmai, kuriais grasinama padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant nurodytą veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog veiksmai, kuriais grasinama padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką išreikšti taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Nukentėjusioji O. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis G. G. dveji metai terorizuoja ją dėl to, kad ji čigonė, grasina padegti, įvykio dieną prieš smurto jos atžvilgiu panaudojimą, sakė, kad jam čigonai atsibodo, kad jis juos visus užmuš ir pradės nuo jos, iš karto po šių žodžių jai trenkė keletą kartų iš kumščio, ištempė  į koridorių ir vėl keletą kartų trenkė kumščiu. Papildomai nurodo, kad ji visą laiką gyveno baimėje, G. G. ją nuolat terorizavo žodžiais, todėl pardavė butą. Pažymėtina, kad 2015-11-14 ikiteisminis tyrimas pradėtas O. B. pareiškimu apie tai, kad kaimynas G. G. jau du metai  pastoviai grasina ją nužudyti ar sužaloti dėl to, kad ji gyvena kaimyniniame bute ir neišsikrausto, reikalauja, kad ji išsikraustytų, nes jis nekenčia čigonų. Nurodo, kad tie jo grasinimai yra realūs, nes lapkričio 14 d. apie 0.30 val. nakties jis ją sumušė, tai yra sudavė smūgius kumščiais jos buto tarpduryje bei namo koridoriuje. Kiek žino, jis turi kažkokį ginklą, todėl su tuo ginklu ją nušauti ar sužaloti jam būtų labai paprasta. Ji bijanti grįžti į namus bei name susitikti girtą kaimyną G. G., nes, būdamas girtas, jis jos atžvilgiu neprognozuojamas ( b. l. 2 ). Viso ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme jos parodymai dėl nurodytų aplinkybių buvo nuoseklūs,  nekito. Be to, iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-20 priimto baudžiamojo įsakymo matyti, kad nukentėjusiajai G. G. grasinimai galėjo atrodyti realūs ir dėl to, kad praeityje jis jai jau buvo grasinęs daiktu, panašiu į pistoletą, sakydamas, jog nušaus bei šovė į lubas (b.l. 64-65). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2015-11-16 darant kratą G. G. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, G. G. pateikė pistoletą, kuris pagal specialisto išvadą nors ir skirtas pramogai, o būtent – karinius veiksmus imituojančio žaidimo „Strikeball“(„Airsoft“) žaidimui, savo išore yra 9 mm kalibro, pusiau automatinio pistoleto PM kopija ( b. l. 94- 107 ). Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors G. G. ir neigia terorizavęs O. B. grasinimais padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, tačiau tiek pats savo parodymuose, tiek ir nukentėjusioji patvirtino faktą, kad O. B. išsikraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), o vertinant šią aplinkybę O. B. parodymų kontekste matyti, kad išsikraustymo priežastis buvo G. G. terorizavimas ir baimė, kad grasinimai bus realizuoti. Teismas neturi pagrindo netikėti O. B. parodymų patikimumu, be to, ir jokiais santykiais nei praeityje, nei esamu momentu su kaltinamuoju ar nukentėjusiąja nesusijusi liudytoja J. M. duodama parodymus teisme nurodė, kad O. B. ant G. G. pykčio neturėjo, charakterizavo O. B. teigiamai, o G. G. abi bylos liudytojos apibūdino kaip neprognozuojamą asmenį, ypač šiam esant neblaiviam. Pažymėtina, kad liudytoja J. M. taip pat nurodė, kad būdavo, kad G. G. kalbėdamas apie O., vadindavo ją čigone, atrodytų, kad O. neturėtų vardo. Be to, ir pats teismo posėdžio metu ne kartą pabrėžtinai atkreipė dėmesį į O. B. „rasę“, tuo sudarydamas pagrindą manyti, kad jis gali būti negatyviai nusistatęs romų tautybės atžvilgiu.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. G. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes grasino užmušti nukentėjusiąją O. B., po to, jai stovint tarpduryje pribėgęs prie jos sudavė ne mažiau trijų kartų kumščiu į galvą bei veidą, O. B. bandžius atsitraukti, sugriebė nukentėjusiąją už plaukų bei ištempė į koridorių, kur sudavė ne mažiau keturių smūgių kumščiais O. B. į galvą, ir taip nežymiai sutrikdė O. B. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. B. baimę, nes anksčiau jis grasindavo padegti O. B. daiktus, užmušti arba sužaloti sakydamas, kad „nemėgsta čigonų, ruošiasi juos visus išnaikinti, o pradės nuo jos“, taip pat grasindavo O. B. daiktu panašiu į pistoletą,  tokiu būdu jis  terorizavo nukentėjusiąją O. B.. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. G. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo G. G. kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo.

Bausmės skyrimasir kt. kl.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo G. G. sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tai, kad G. G. veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina ne tik 2015-11-14 15 val. 52 min alkotesterio Nr. 6810 rezutatai (b. l. 44), tarnybinis pranešimas (b. l. 24), bet ir nukentėjusiosios O. B., paties kaltinamojo ir liudytojos D. P. parodymai. Be to, abi liudytojos teismo posėdžio metu nurodė aplinkybę, kad kaltinamojo neprognozuojamam elgesiui turi įtakos apsvaigimas nuo alkoholio, nukentėjusiosios parodymai taip pat patvirtina šią aplinkybę. Taigi kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimų metu ir jo įtaka kaltinamojo veiksmams abejonių nekelia ( BK 60 str. 1 d. 9 p.). 

Kita kaltinamojo G. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarytos siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl tautybės (šiuo atvejų romų). Ją patvirtina nukentėjusiosios nuoseklūs, nekintantys parodymai, taip pat ir liudytojos J. M. nurodytos aplinkybės, kad G. G., kalbėdamas apie O., vadindavo ją čigone, atrodytų, kad O. neturėtų vardo, G. G. teismo posėdžio metu išreikštas pabrėžtinis dėmesys O. B. „rasei“. Be to, taip sumušti žmogų, kaip kad buvo sumušta O. B., vien dėl paprasčiausių buitinių dalykų būtų buvę neadekvatu.

             Teismas, skirdamas kaltinamajam G. G. bausmę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas  vienas nesunkus ir vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas, pasikėsinta į kito asmens sveikatą, taip pat atsižvelgia į smūgių skaičių. Kaltinamasis G. G. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b.l. 54-65), už administracinius teisės pažeidimus baustas (baustumas galioja), tarp jų ir už pažeidimus padarytus esant neblaiviam (b.l. 45-53), dirbantis (b. l. 30-32; 148-149), darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 33), paskutiniu metu buvo gauta nusiskundimų iš aplinkinių gyventojų jo atžvilgiu (b. l. 36), pas psichiatrą nesilankė, tačiau yra duomenų, kad 2 kartus gydytas psich. stacionare: nuo 2004-07-31 iki 2004-08-13 ir nuo 2004-08-20 iki 2004-08-23. Diagnozė: sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų (b. l. 38 ), 2015-03-25 Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-102/2015 teigiama, kad G. G. psichiškai sveikas, netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 40, 41) .

              Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. G. skiriant BK 145 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už šiuose straipsniuose nurodytų sankcijų vidurkius, jas subendrinant apėmimo būdu ir atidedant galutinės subendrintos bausmės vykdymą vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus.

               Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas G. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 14 d. 15.45 val. iki 2015 m. lapkričio 16 d. 15.20 val. (dvi paros).

          Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

          Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pistoletas MP-654 K Nr. T13336373, kurio dėtuvėje yra suspaustas dujų balionėlis „Borner“, bei 8 vnt. vienos grupės 4,5 mm šratų, perduotų saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ginklų saugyklą (pagal kvitą B serija BBB Nr. 048257; b. l. 110-114), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

         Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103, 105 str. iš kaltinamojo išieškotina 5 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei.

         Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 str., 301-305 str.,  307-308 str., 313 str.,

n u s p r e n d ž i a :

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje padarymo ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti G. G. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas G. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. lapkričio 14 d. 15.45 val. iki 2015 m. lapkričio 16 d. 15.20 val. (dvi paros).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, G. G. paskirtos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos  dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pistoletą MP-654 K Nr. T13336373, kurio dėtuvėje yra suspaustas dujų balionėlis „Borner“, bei 8 vnt. vienos grupės 4,5 mm šratų, perduotų saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ginklų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 103, 105 str. iš kaltinamojo išieškoti 5 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.