Baudžiamoji byla Nr. 2K-450/2013
Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00168-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.17.12 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutarties.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį 6500 Lt (50 MGL dydžio) bauda.
Priteista iš M. M. 96 716,72 Lt UAB „MMR“.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartimi nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
M. M. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. gegužės 10 d. būdamas UAB „MMR“ direktoriumi komercijai, o nuo 2008 m. spalio 31 d. iki gruodžio 31 d. šios bendrovės direktoriumi, taip pat būdamas šios bendrovės kreditoriumi, žinodamas, jog UAB „MMR“ dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik savo paties kreditorinio reikalavimo dalį, t. y. iš UAB „MMR“ įsigijo: 2008 m. spalio 6 d. – lauko trinkelių už 47 938,31 Lt, 2008 m. lapkričio 18 d. – lauko trinkelių už 46 070,91 Lt ir virtuvės baldus už 2707,51 Lt, tačiau už prekes PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo ir dviem 2008 m. lapkričio 28 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais, surašytais jo ir UAB „M“ finansų direktorės R. K. (kuri tvarkė UAB „MMR“ buhalterinę apskaitą pagal 2008 m. sausio 2 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 1/2008), užskaitė neapmokėtas PVM sąskaitose faktūrose nurodytas parduodamų prekių kainas; taip patenkinęs dalį savo kreditorinio reikalavimo 96 716,72 Lt sumai, atitinkamai sumažino likusiems UAB „MMR“ kreditoriams galimybes gauti įsiskolinimų padengimą ir padarė jiems 96 716,72 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad baudžiamasis įstatymas – BK 208 straipsnio 1 dalis – pritaikytas netinkamai, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties (veika sukeltų padarinių ir tyčios). Nuteistojo manymu, kaltinime nurodyti veiksmai negali būti pripažinti BK 208 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviaisiais požymiais. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi UAB „MMR“ buvo iškelta bankroto byla pagal jo, kaip įmonės direktoriaus, 2008 m. lapkričio 20 d. ieškininį pareiškimą. 2008 m. lapkričio 7 d. balanse už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki spalio 31 d. nurodyta, kad įmonės įsipareigojimus sudaro 35 224 081 Lt, o į įmonės balansą įrašyto turto vertė yra 31 676 362 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra pradelsti ir viršija turimo turto vertę. Tačiau M. M. kreditorinio reikalavimo suma sudaro beveik 30 proc. visų kreditorinių reikalavimų, t. y. 11 324 215,74 Lt. Todėl iš bendros kreditorinių įsipareigojimų sumos atėmus M. M. trečios eilės kreditorinį reikalavimą (11 324 215,74 Lt), gaunama kreditorinių reikalavimų suma 23 899 865,26 Lt. Nuteistasis pažymi, kad į balansą įrašyto turto vertė yra 31 676 362 Lt, todėl iš šios sumos atėmus kreditorinius įsipareigojimus (išskyrus M. M., kaip kreditoriaus, reikalavimą), turto vertė viršija kreditorinių reikalavimų sumą net 7 776 496,74 Lt.
Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jo kreditorinis reikalavimas 11 324 215,74 Lt sumai yra trečios eilės, kuris pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio ir Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (1999 m. gruodžio 2 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas tenkinamas tik po to, kai visiškai patenkinami pirmos ir antros eilės kreditoriniai reikalavimai. Trečios eilės kreditorių reikalavimai sudaro 16 245 349,89 Lt, todėl iš šios trečios eilės kreditorinių reikalavimų sumos atėmus M. M. trečios eilės kreditorinių reikalavimų sumą gaunama 4 921 134,15 Lt suma, kurią visiškai padengia turimas įmonės turtas. Nuteistojo manymu, šie duomenys patvirtina, kad jokiems likusiems kreditoriams žala negalėjo būti padaryta, todėl turi būti pripažinta, jog jis (nuteistasis), užskaitydamas neapmokėtas prekes už 96 716,72 Lt, elgėsi sąžiningai, nes buvo akivaizdu, kad turto vertė leis realiai patenkinti visus įmonės kreditorių reikalavimus tokia pačia apimtimi, kokia jie būtų patenkinti iki jo atlikto užskaitymo. Be to, turimą įmonės turtą realizavus net ir mažesne negu realiai nustatyta kaina, visi kreditoriai (išskyrus M. M.) realiai būtų patenkinę savo reikalavimus tokia pačia apimtimi, kokia jie būtų patenkinti iki jo atlikto užskaitymo.
Nuteistojo manymu, turi būti įvertinta ir tai, kad nepasirašius 2008 m. lapkričio 28 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktų bei neužskaičius 96 716,72 Lt, kaip jo kreditorinio reikalavimo, įmonė būtų turėjusi šią sumą kreditorių reikalavimams tenkinti, tačiau tai neturėtų jokios įtakos tenkinant bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus ar atitinkamai sumažinant likusių įmonės kreditorių galimybes gauti įsiskolinimų padengimą, nes nurodyta suma net 115 kartų mažesnė už M. M. reikalavimo teisę UAB „MMR“. Šios aplinkybės, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad jo veiksmuose nėra BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – padarinių.
Taip pat nuteistasis teigia, kad jo veiksmuose nėra tyčios, nes 2008 m. lapkričio 28 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais įmonės bendro turto nesumažėjo ir negalėjo sumažėti. Priešingai, įmonei esant sunkios finansinės būklės, M. M., siekdamas bent iš dalies sumažinti bendrovės finansinius įsipareigojimus, iš savo asmeninių lėšų suteikė jai paskolų (2008 m. spalio 31 d. 10 755,60 Lt, 2008 m. lapkričio 13 d. 32 573 Lt, 2008 m. gruodžio 3 d. 5 000 Lt). Bendra paskolų suma sudaro 48 328 60 Lt, iš kurių 10 755,60 Lt buvo sumokėta UAB „G“ ir 37 573 Lt – UAB „I“. Pasak nuteistojo, įvertinus šias ir pirmiau kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmuose nustatė tiesioginę tyčią, nes, realizavus turimą įmonės turtą, žalos kaip kreditorius būtų patyręs tik jis.
Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jo veiksmus nusikalstamais, pažeidė ultima ratio (kraštutinės priemonės) taikymo principą, nes formalius teisės pažeidimus nepagrįstai kriminalizavo. Tai prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-293/2002, 2K-549/2003, 2K-23/2004, 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009 ir kt.), pagal kurią baudžiamoji atsakomybė galima tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Konstatuojant veikos, numatytos BK 208 straipsnyje, pavojingumą, turi būti įvertinta nesąžiningais kaltininko veiksmais padaryta žala kreditoriams, taip pat jos dydis. Būtent pagal žalos požymį nustatomas veikos pavojingumas, pagal kurį sprendžiamas baudžiamosios, administracinės ar civilinės atsakomybės atribojimo klausimas. Taikant baudžiamąją atsakomybę tokio pobūdžio bylose, būtina įvertinti nukentėjusiojo galimybių apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis sumažėjimą bei nustatyti, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Kasatoriaus teigimu, jis savo veiksmais nesukūrė tokios situacijos, kuriai esant kreditoriai negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių, toks jų gynimo būdas nebuvo pasunkintas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus privalo įmonės bankroto administratorius, tačiau dėl M. M. 2008 m. lapkričio 28 d. sudarytų užskaitymo aktų, kaip prieštaraujančių kreditorių interesams, nuginčijimo administratorius su ieškiniu į teismą nesikreipė. Priešingai, iš byloje esančio šios įmonės bankroto administratoriaus UAB „DP“ pranešimo matyti, kad jokių ieškinių byloje nepareikšta.
Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo 96 716,72 Lt UAB „MMR“ naudai, nes jis savo veiksmais žalos kreditoriams nepadarė ir negalėjo padaryti. Patenkinus civilinį ieškinį susidarė tokia situacija, kad, grąžinus UAB „MMR“ 96 716,72 Lt, vėliau bankroto metu šiomis lėšomis turės būti tenkinamas paties nuteistojo kreditorinis reikalavimas įmonei. Pasak nuteistojo, tokia situacija yra ydinga ir negali būti taikoma.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad teismai, nagrinėdami bylą, BPK reikalavimų pažeidimų nepadarė, faktines bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, baudžiamąjį įstatymą – BK 208 straipsnio 1 dalį – nuteistojo veikai taikė tinkamai. Kasatoriaus kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką teismas pagrindė liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais bei faktiniais duomenimis, kurie yra surinkti byloje ir tiesiogiai ištirti teisminio nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus, kaip to reikalaujama BPK 320 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus, o kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė M. M. veiksmuose tiesioginę tyčią, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei nepagrįstai kriminalizavo formalius teisės pažeidimus, yra deklaratyvūs. Abiejų instancijų teismų sprendimuose detaliai aprašyti nuteistojo veiksmai ir argumentuota, kodėl jie atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, požymius. Pasak prokuroro, bausmė už padarytą veiką paskirta laikantis BK 54 straipsnio nuostatų ir nėra per griežta. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 109 ir 195 straipsniais, tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir pagrįstai priteisė iš M. M. 96 716,72 Lt UAB „MMR“ naudai.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 208 straipsnio (skolininko nesąžiningumas) 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties (subjekto)
Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai išaiškino BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties (veika sukeltų padarinių ir tyčios).
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
BK 208 straipsnio (skolininko nesąžiningumas) 1 dalies dispozicijoje nustatyta: ,,Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams...“. Taigi šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalą likusiems kreditoriams.
M. M. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. gegužės 10 d. būdamas UAB „MMR“ direktoriumi komercijai, o nuo 2008 m. spalio 31 d. iki gruodžio 31 d. šios bendrovės direktoriumi, taip pat būdamas šios bendrovės kreditoriumi, žinodamas, jog UAB „MMR“ dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik savo paties kreditorinio reikalavimo dalį, t. y. iš UAB „MMR“ įsigijo: 2008 m. spalio 6 d. – lauko trinkelių už 47 938,31 Lt, 2008 m. lapkričio 18 d. – lauko trinkelių už 46 070,91 Lt ir virtuvės baldus už 2707,51 Lt, tačiau už prekes PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo ir dviem 2008 m. lapkričio 28 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktais, surašytais jo ir UAB „M“ finansų direktorės R. K. (kuri tvarkė UAB „MMR“ buhalterinę apskaitą pagal 2008 m. sausio 2 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 1/2008), užskaitė neapmokėtas PVM sąskaitose faktūrose nurodytas parduodamų prekių kainas; taip patenkinęs dalį savo kreditorinio reikalavimo už 96 716,72 Lt, atitinkamai sumažino likusiems UAB „MMR“ kreditoriams galimybes gauti įsiskolinimų padengimą ir padarė jiems 96 716,72 Lt turtinę žalą.
Atsakant į esminį klausimą, ar pagal nustatytas aplinkybes M. M. veiksmuose (įgyjant turtą) yra BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, reikia išsiaiškinti, ar jo veiksmai sudarant šiuos sandorius gali būti laikomi veiksmais, padarytais kaip skolininko – juridinio asmens – UAB „MMR“ vadovo, disponavusio šios įmonės turtu jį perleidžiant vienam iš kreditorių, t. y. ar jis buvo šio nusikaltimo subjektu.
M. M. kaltintas ir nuosprendžiu nuteistas ne už tai, kad jis kaip UAB „MMR“ vadovas disponavo šios įmonės turtu, o už tai, kad šį turtą įsigijo. Šį faktą patvirtina nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyti lauko trinkelių ir virtuvės baldų pirkimo sandoriai (iš byloje esančių 2008 m. spalio 6 d., lapkričio 18 ir 28 d. PVM sąskaitų faktūrų, kurių Nr. 6065, 6066, 6067, matyti, kad pardavėjas yra UAB „MMR“ ir už ją pasirašo vadovas R. K., o pirkėjas yra fizinis asmuo M. M.). Pagal du 2008 m. lapkričio 28 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus, surašytus tarp UAB „MMR“ ir šios bendrovės kreditoriaus M. M., kuriuos bendrovės vardu pasirašė UAB „M“ finansų direktorė R. K., nes ji tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo užskaitytos neapmokėtos pagal pirmiau nurodytas tris PVM sąskaitas faktūras prekių kainos ir 96 716,72 Lt sumažinti M. M. kreditoriniai reikalavimai. Taigi akivaizdu, kad dalyvaudamas minėtuose sandoriuose M. M. veikė ne kaip UAB „MMR“ vadovas, disponuojantis įmonės turtu, o kaip fizinis asmuo – įmonės turto pirkėjas. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad įmonės – skolininkės UAB „MMR“ turtu disponavo ne M. M., o kitas asmuo, šį turtą perleisdamas kreditoriui M. M., kuris įgijo įmonės turtą kaip fizinis asmuo, dėl to M. M. negalėjo būti pripažintas nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, subjektu. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai neatkreipė dėmesio į minėtą aplinkybę, nepagrįstai M. M. laikė BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu, todėl šiuo atveju nėra minėtame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties visų būtinų požymių.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamoji byla M. M. nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2 punktu
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą M. M. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Masiokas