Baudžiamoji byla Nr. 1-57-282/2011

Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00411-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.5.1.1.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.13.; 1.2.3.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.; 3.12.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

L I E T U V O S  R E S P U B L I K O S  V A R D U

2011 m. gegužės 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė,

sekretoriaujant Renatai Guruškinienei, Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,

gynėjai advokatei  Vidai Povilaitienei,

kaltinamajam M. R.,

nukentėjusiajai  R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-09-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 44 MGL (5 720 LT) bauda, įskaičius sulaikyme būtą laiką – 40 MGL (5200Lt) dydžio bauda,  kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

M. R. 2009 m. birželio 20 d. laikotarpiu tarp 21 val. ir 22 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute tyčia spyrė koja S. U. į galvos sritį, tuo padarydamas kraujosruvas kaklo audiniuose, poliežuvinio kaulo kairio rago lūžį, ir jie sunkiai sutrikdė sveikatą, ir tai komplikavosi trauminiu šoku, todėl nuo kaklo organų sumušimo nukentėjusysis S. U. įvykio vietoje mirė, t. y. M. R. nužudė S. U..

Kaltinamasis M. R. iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad 2009 m. birželio 20 d. su draugu gėrė alkoholinius gėrimus. Jis nuėjo pas A. Š., gyvenantį tame pačiame name – (duomenys neskelbtini), paprašyti cigarečių. Pas A. Š. buvo S. U., kuris sėdėjo ant lovos. Jo veidas buvo kruvinas. A. Š. pasakė, kad S. U. jau toks atėjo.  S. U. buvo girtas. Anksčiau S. U. nepažinojo, tik buvo matęs. Užsidegęs cigaretę jis apsisuko eiti lauk. Tuo metu S. U. iš kažkur pasiėmė peilį, nes A. Š. pasakė jam: „Ką darai?“. Tada kaltinamasis atsisuko ir pamatė S. U., einantį link jo ir rankose laikantį peilį. S. U. laikė peilio geležtę atkišęs į jį. Vos pamatęs, jog S. U. išsitraukė peilį, jis pasišokęs spyrė jam į galvą. Jis buvo labai girtas, todėl išsigando. Atstumas tarp jo ir S. U. buvo apie 1–1,5 metro, nors tiksliai pasakyti negali. Pasišokęs spyrė S. U., nes jis buvo aukštas. S. U. nugriuvo ant žemės, judino rankas, rankomis lietė veidą, spurdėjo. S. U. nuo žemės nesikėlė, atsisėdęs nebuvo. Jis nekalbėjo, nedejavo, negargaliavo, o tik nestipriai kosėjo. Kas vyko po to, neprisimena, nes buvo girtas. Matė, kad koja pataikė į galvą, koja praslydo pro ausį. Prisimena, kad koja kliudė galvą, bet neprisimena, į kurią pusę spyrė. S. U. nuo smūgio susvirduliavo, apsisuko apie savo ašį ir nukrito ant grindų kaire veido puse. Krisdamas jis trenkė galvą į lovos kraštą, nes lova buvo šalia. Lovos galas kietas, medinis. Matė, kaip S. U. trenkėsi pakaušiu, šonu į lovos galą. Teigia, kad ne nuo jo smūgio mirė nukentėjusysis. Nuo jo smūgio nukentėjusysis krito ir trenkėsi į lovą ir gal nuo to mirė. Supranta, kad pasišokus spiriant žmogui į galvos sritį galima sunkiai sužaloti žmogų. Teigia nenorėjęs S. U. sužaloti, o spyręs dėl to, kad gynėsi. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Mano, kad girtumas įtakos turėjo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. D. parodė, kad nužudytasis S. U. – jos brolis. Brolis S. U. gyveno vienas. S. U. laidojo visi kartu: broliai ir seserys. Išlaidas laidotuvėms ir paminklui prašo priteisti jai. Turtinė žala – 6000 Lt. Iš tos sumos yra atimta 1040 iš valstybės gauta pašalpa laidoti. Brolis buvo pašarvotas pas seserį namuose. Už karstą mokėjo 885 Lt, drabužiai – 400 Lt, batai – 80 Lt, marškiniai, apatiniai marškiniai – 80 Lt, gėlės, vainikai – 500 Lt, duobės iškasimas – 350 Lt, automobilis karstui vežti – 200 Lt, bažnyčiai už mišias – 200 Lt, paminklas – 2000 Lt, gedulingi pietūs kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ – 1500 Lt. Ji su S. U. susitikdavo beveik kiekvieną dieną. Ji jam nešdavo valgyti. Brolis dažnai išgerdavo. Teisiamajame posėdyje neturtinę žalą prašė priteisti S. U. dukrai, gyvenančiai Ukrainoje, o vėliau pateiktais rašytiniais prašymais neturtinę žalą prašė priteisti jai.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2009-06-20 apie pietus pas jį atėjo S. U.. Jis buvo girtas, jo veidas buvo kruvinas, sakė, kad jį primušė „piemenys“. Vėliau atėjo M. R., jis paprašė cigaretės. Kai M. R. atėjo, S. U. sėdėjo ant lovos. Kada M. R. atėjo, negali pasakyti, nes buvo labai girtas ir dėl girtumo nesiorientavo laike. Teigia, jog nematė, kaip buvo sužalotas S. U., nematė, kad S. U. puolė M. R. peiliu, kad M. R. spyrė S. U.. Dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių. Po įvykio tų aplinkybių niekada nebuvo prisiminęs. Jis tas dienas labai daug gėrė ir neprisimena, kokius parodymus davė, nežino, iš kur tokie parodymai, kad S. U. paėmė peilį ir puolė M. R. norėdamas jam įdurti. Jo  namuose vienas peilis buvo atlenkiamas, o kitas – paprastas virtuvinis. Peiliai buvo kambaryje padėti ant stalo ar ant spintelės. Įvykio metu jis dėl girtumo negalėjo vaikščioti po kambarį, daryti tvarkos, pakelti nuo žemės peilį, nes, kai atvažiavo policija, jį vos pavedė.

Liudytoja B. R. parodė, kad kaltinamasis M. R. yra jos sūnus. Ji paties įvykio nematė. 2009 m. birželio 20 d. apie 22 val. išgirdo triukšmą. Išėjusi į koridorių pamatė savo dukras R., L., D.. Jos pasakė, kad įvyko nelaimė, kad M. išsikvietė policiją, kad kažką sužalojo. Po įvykio jai sūnus sakė, kad jį užpuolė su peiliu, ir jis tam žmogui spyrė. Įvykio dieną apie 14 val. (duomenys neskelbtini) bute ji girdėjo triukšmą, ten buvo girtaujama.

Liudytoja R. J. parodė, kad įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini) bute, tačiau  nematė, kaip buvo sužalotas S. U., nes įvykio dieną 14.30 val. išėjo pas draugę.

Liudytoja R. R. parodė, kad M. R. yra jos brolis.              2009-06-20 ji S. U. matė  A. Š. bute. Jo galva buvo kruvina. Vėliau atėjusi pas A. Š. matė S. U. sėdintį ant fotelio, o kai trečią kartą nuėjo pas A. Š., pamatė S. U. gulintį ant grindų šalia lovos. S. U. galva buvo kruvina, jam iš galvos bėgo kraujas. S. U. buvo girtas. Praėjus kelioms valandoms kilo triukšmas. Ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą pasižiūrėti. Visi kalbėjo, kad Mantas sakė, jog S. U. puolė jį su peiliu, ir jis jam spyrė. S. U. gulėjo jau kitoje vietoje. M. R. sėdėjo ant fotelio. A. Š. nieko nepasakojo, nes buvo labai girtas. M. pasakojo, kad ėjo paprašyti cigarečių, kad susistumdė. Dėl ko susistumdė, M. nepasakojo. 

Liudytoja L. B. parodė, kad M. R. yra jos brolis. 2009-06-20 eidama pro šalį išgirdo brolio balsą A. Š. bute. Užėjusi į butą pamatė sėdintį ant lovos A. Š., brolis M. R. sėdėjo ant fotelio, o vidury kambario ant žemės gulėjo žmogus. Po to žmogaus galva matė kraują. Ji patikrino to žmogaus pulsą, pulsas buvo. Sesuo R. jai pasakė, kad greitoji jau yra iškviesta. Brolis M. sakė, kad tas žmogus jį puolė su peiliu.

Liudytojas E. S. parodė, kad 2009-06-20 savo namuose girtavo su M. R.. Apie 22 val. M. R. pasakė, kad eina namo, ir išėjo. Po pusvalandžio kilo triukšmas koridoriuje. Jis nematė, kas ten atsitiko. Kitą rytą M. R. pasakojo, kad jis įėjo į A. Š. butą, paprašė cigaretės, ir tas žmogus pakilęs pradėjo jį pulti, o M. R. tą žmogų stumtelėjo, trenkė jam. M. nesakė jam, kad jis tam žmogui spyrė. Kitą dieną, kai susitiko su L. B., ji pasakė, kad M. spyrė tam žmogui.

Ekspertas Algimantas  Smalenskas paaiškino, kad, jeigu praėjo mažiau nei para laiko, tai negalima atskirti, kurie sužalojimai padaryti įvykio metu, o kurie prieš įvykį. S. U. galėjo susižaloti krentant ir atsimušant, tiek nuo tiesioginio smūgio. Visi smulkūs sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam krintant, kadangi jis buvo neblaivus. Smūgis koja buvo į kairę kaklo pusę, nes smūgis buvo stiprus. Nosies kaulo lūžis galėjo būti padarytas suduodant smūgį į nosį. Spiriant koja galėjo būti padaryti kraujosruvos kaklo kairėje pusėje minkštuose audiniuose, poliežuvinio kaulo lūžimas. Tam, kad lūžtų poliežuvinis kaulas, turėjo būti stiprus smūgis į kairę kaklo pusę, t. y. į kairę veido pusę. Jeigu smūgis buvo suduotas koja, tai yra nesvarbu, ar koja buvo apauta, ar ne. Kojos smūgis visada būna stiprus, ir dar pašokus.  Nuo šito smūgio, nes tai yra šokoveninė vieta – kaklas, iš karto atsirado kvėpavimo centro paralyžius – šokas, ir nukentėjusysis iš karto mirė. Mirtinas smūgis buvo į kairę priekinę kaklo dalį, daugiau į kairę pusę. Mirtinam sužalojimui užteko vieno smūgio. Nosies lūžis galėjo būti padarytas nuo suduoto smūgio koja arba krintant atsitrenkti į kietą paviršių. Taip pat galėjo nukentėjusysis anksčiau būti gavęs smūgį į nosį. Po nosies kaulo sulaužymo nukentėjusysis galėjo vaikščioti, judėti. Nukentėjusysis galėjo susižaloti kaklą krisdamas, bet turėjo būti atsikišęs daiktas, kad ant jo krisdamas nukentėjusysis galėtų susižaloti kaklą. Labai maža tikimybė, kad nukentėjusysis galėjo krisdamas pataikyti kaklu į lovos galą. Paprastai poliežuvinio kaulo rago lūžis gali atsirasti tik nuo tiesioginio smūgio kumščiu, o šiuo atveju – nuo smūgio koja. Labiau tikėtina, kad šiuo atveju buvo suduotas stiprus tiesioginis smūgis į kaklą, nes poliežuvinis kaulas yra giliai po minkštaisiais audiniais. Po kaklo organų sumušimo ir poliežuvinio kaulo lūžio nukentėjusįjį ištiko šokas, ir jis negalėjo atlikti jokių savarankiškų veiksmų, nebent dar galėjo būti tik traukuliai ar kitokie nevalingi judesiai. Po to mirtino smūgio nukentėjusysis dar galėjo būti gyvas apie porą minučių.

2009-06-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur buto patalpose rastas vyro lavonas su išorinėmis smurto žymėmis (1 t. 18–34 b. l.).

2010-04-16 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrtas CD diskas su jame įrašytu vaizdo įrašu bei pirminiais įtariamojo M. R. įrašytais parodymais (1 t. 41 b. l.).

2009-11-13 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad M. R. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 119–123 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. M 107/09(13) nustatyta, kad S. U. kūne nustatyta: odos nubrozdinimai, kraujosruvos ir žaizdos veide, kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kakle, odos nubrozdinimai, kraujosruvos ir paviršinė žaizda dešinio dilbio srityje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kaklo organų sumušimas: kraujosruvos kaklo audiniuose, poliežuvinio kaulo kairio rago lūžis; nosies kaulų lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktų su kietais bukais daiktais metu. Kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti krintant ir atsitrenkiant į aplinkoje esančius daiktus. S. U. mirtis įvyko nuo kaklo organų sumušimo. Tai komplikavosi trauminiu šoku. Mirtis galėjo įvykti prieš 1–3 val. iki apžiūros įvykio vietoje 2009-06-20 d. 23 val. S. U. kraujyje rasta 3,57 promilės etilo alkoholio, ir tai atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t. 46–53 b. l.).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. M 3-10 107/09(13) nustatyta, kad kaklo organų sumušimas ir poliežuvinio kaulo lūžis padarytas kontakto su kietu buku daiktu metu, didesnė tikimybė, kad padarytas tiesioginio smūgio metu. Po kaklo organų sumušimo ir poliežuvinio kaulo lūžio S. U. negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų, galėjo būti tik traukuliai ar kitokie nevalingi judesiai (1 t. 56 b. l.).

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog M. R. kaltė nužudžius S. U. visiškai įrodyta. Kaltinamasis M. R. prisipažino vieną kartą spyręs S. U. į galvos sritį, tačiau neatsimena, į kurią būtent vietą pataikė. Šią aplinkybę kaltinamasis patvirtino visuose savo parodymuose, tai užfiksuota ir vaizdo įraše, kada į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams M. R. pasakojo apie įvykį (TV laidos „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas – 1 t. 40–41 b. l.). Be to, M. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš liudytojų R. R., E. S. parodymų matyti, jog po įvykio M. R. kitiems asmenims pasakojo, kad spyrė S. U.. Taigi visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis vieną kartą spyrė S. U. į galvos sritį. Ekspertas A. Smalenskas nurodė, kad S. U. mirtinas smūgis buvo suduotas į kairę priekinę kaklo dalį, mirtinam sužalojimui užteko vieno smūgio koja, nes kojos smūgis, ir dar pašokus, visada būna stiprus, o kadangi kaklas yra šokoveninė vieta, iš karto atsirado kvėpavimo centro paralyžius – šokas, ir nukentėjusysis iš karto mirė. Teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad S. U. mirtis įvyko nuo kaklo organų sumušimo ir kad po kaklo organų sumušimo ir poliežuvinio kaulo lūžio S. U. negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų, galėjo būti tik traukuliai ar kitokie nevalingi judesiai, o iš kaltinamojo M. R. parodymų matyti, kad po jo koja suduoto smūgio S. U. nugriuvo ant žemės, judino rankas, spurdėjo, tačiau nuo žemės nesikėlė, nekalbėjo, tik nestipriai kosėjo. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp nukentėjusiojo S. U. mirties ir kaltinamojo M. R. veiksmų – spyrio koja S. U. į galvos sritį, ir, kaip pats kaltinamasis nurodė, pasišokėjus, yra priežastinis ryšys. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė, kad nuo jo smūgio S. U. krito ir pakaušiu trenkėsi į kietą medinį lovos galą ir tik po to nukrito ant grindų, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvadų, sužalojimų pakaušio srityje pas S. U. nebuvo rasta. Ikiteisminio tyrimo metu M. R. buvo apklaustas įtariamuoju net 5 kartus, ir nė karto nenurodė tokios aplinkybės, kad nuo jo smūgio S. U. atsitrenkė pakaušiu į lovos galą (1 t. 101–102, 106–107, 110, 113, 116 b. l.). Priešingai, 2010-07-22 apklausos metu jis nurodė, kad nepamena, ar krisdamas S. U. į ką nors atsitrenkė, ir kad toks faktas neišliko atmintyje (1 t. 113 b. l.). Tokios aplinkybės įtariamasis nenurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 119–123 b. l.). Be to, iš jau minėto vaizdo įrašo, daryto įvykio vietoje, matyti, jog lovos galas, šalia kurio matosi ant grindų gulinčio S. U. galva, yra žemesnis už lovos čiužinį, todėl į tokį atsitrenkti nukentėjusysis negalėjo, o šalia lovos galo stovinčio fotelio šonas yra ne medinis ir ne kietas, nes aptrauktas audiniu, platus. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad S. U. griuvimo po smūgio aplinkybes S. R. teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jog S. U. po S. R. koja suduoto smūgio griuvo ant grindų ir iki savo mirties nebeatsikėlė.

Nors kaltinamasis M. R. nuo pat pirmos apklausos teigė, kad jis pasišokėjęs spyrė S. U. į galvos sritį dėl to, kad šis artinosi link jo laikydamas rankoje peilį, tačiau tokios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina kiti įrodymai. Priešingai, ir įvykio vietos apžiūros protokole (1 t. 18–34 b. l.), ir vaizdo įraše, darytame įvykio vietoje tuojau po įvykio, matyti, kad kambaryje, kuriame buvo nužudytas S. U., rasti du peiliai, kurie buvo padėti ant stalelio lentynos, o greta S. U. kūno numesto ant grindų peilio nerasta. Po patirto smūgio S. U. padėti peilį į lentyną nebegalėjo, nes nuo žemės nebeatsikėlė, o kambaryje įvykio metu buvęs A. Š. parodė, kad jis įvykio metu negalėjo vaikščioti po kambarį, daryti tvarkos, pakelti nuo žemės peilį, nes dėl girtumo policija jį vos pavedė. Taigi visuma nustatytų aplinkybių paneigia kaltinamojo parodymus, jog jis spyrė S. U. gindamasis nuo pastarojo puolimo panaudojant peilį. Pastebėtina ir tai, jog kaltinamasis neteigia, kad S. U. jį agresyviai puolė, kad jam dėl puolimo buvo iškilusi reali grėsmė, nuo kurios jis turėjo gintis. Nors teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad S. U. veido išraiška buvo grėsminga, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, priešingai, t. y. kad S. U. nieko jam nesakė, agresyviai nusiteikęs nebuvo, tik artinosi peilį nukreipęs į jį (1 t., 110 b. l.). Atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad M. R. spyrė S. U. į galvos sritį ir taip padarė mirtiną sužalojimą nesant būtinosios ginties situacijos. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu M. R. buvo labai girtas, neatmestina tai, kad jis galėjo situaciją įvertinti klaidingai. Kadangi byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis nužudė S. U. dėl chuliganiškų ar kitokių nužudymą kvalifikuojančių paskatų, jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis teigia nenorėjęs nužudyti S. U.. Tai patvirtina ir bylos aplinkybės: M. R. sudavė S. U. tik vieną smūgį ir po to nebesidomėjo jo būkle. Tačiau M. R. nukentėjusiajam pasišokęs sudavė koja stiprų smūgį į galvą, ir tai, atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirtį, rodo, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad nuo jo suduotų smūgių S. U. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms jis buvo abejingas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad M. R. nužudė S. U. turėdamas netiesioginę tyčią, nes suprato, kad savo veika kelia pavojų S. U. gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Prokuroro pateiktame kaltinime M. R. inkriminuoti visi S. U. kūne rasti sužalojimai. Iš kaltinamojo bei liudytojų parodymų matyti, kad S. U. įvykio dieną buvo labai girtas, ant jo veido matėsi kraujas iki M. R. suduodant mirtiną smūgį. Tai rodo, kad S. U. dar iki nagrinėjamo įvykio buvo patyręs sužalojimų. Kadangi jis vaikščiojo, byloje nėra duomenų, kad skundėsi sveikata ar prašė pagalbos, daroma išvada, kad jo anksčiau patirti sužalojimai nebuvo sunkūs ir mirčiai įtakos neturėjo. Kadangi teismo medicinos ekspertas nurodė, jog atriboti, kurie sužalojimai padaryti įvykio metu, o kurie padaryti prieš įvykį per parą, nėra galimybės, iš kaltinimo M. R. šalinamos aplinkybės, susijusios su nežymių bei nesunkių sužalojimų S. U. padarymu, nes visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Dėl bausmės

M. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis iš esmės kaltu prisipažino, t. y. nuo bylos tyrimo pradžios prisipažino spyręs nukentėjusiajam ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Skiriant M. R. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į M. R. asmenybę –  baustas administracine tvarka (1 t. 88 b. l.), teistas, bausmės neatlikęs, tačiau nusikaltimą įvykdė būdamas neteistas, charakterizuojamas patenkinamai (1 t. 95 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, M. R. skiriama LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė remiantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p. bendrintina su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu M. R. paskirta bausme, nes nusikalstama veika padaryta iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo, ir nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, t. y. 2 paros, išbūtos sulaikyme, nes, kaip matyti iš antstolio S. D. pateiktos informacijos, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu paskirtos baudos M. R. nėra sumokėjęs (2 t. 14 b. l.).

              Dėl civilinio ieškinio

              Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. D. prašo priteisti iš kaltinamojo 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 155 litus turtinės žalos atlyginimo. 2011-03-10 ieškovė pateikė prašymą, kuriuo patikslino savo reikalavimus ir prašė jai priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 645 litų turtinės žalos atlyginimo (1 t. 198 b. l.).

Kadangi ieškovei turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl jos brolio S. U. mirties, žalos atlyginimas, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš S. U. nužudžiusio M. R..

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. M. R. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovei R. D. neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl brolio netekties. Įvertindama jai padarytos neturtinės žalos dydį ieškovė 2011-03-08 prašyme nurodė, kad  su broliu S. U. jos santykiai buvo labai geri, ir ji dėl brolio mirties patyrė labai didelius išgyvenimus ir skausmą (1 t. 198 b. l.). Tačiau anksčiau, apklausiama 2011-01-11 teisiamajame posėdyje, ieškovė nurodė, kad prašo neturtinę žalą priteisti ne jai, o S. U. dukrai, gyvenančiai Ukrainoje, taip pat parodė, kad S. U. dažnai girtaudavo, ji nešdavo broliui valgyti beveik kiekvieną dieną (1 t. 155–156 b. l.). Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, apibūdinančias žuvusiojo S. U. ir ieškovės santykius, bei į tai, kad nusikaltimą M. R. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, taip pat į kaltinamojo M. R. turtinę padėtį – jis neturi turto, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas R. D. padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 litų, todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Ieškovės R. D. reikalavimas dėl 5 645 litų turtinės žalos atlyginimo taip pat tenkinamas iš dalies. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Iš ieškovės patikslinto reikalavimo (1 t. 198 b. l.) matyti, kad dėl brolio S. U. laidotuvių ji turėjo išlaidų: už kostiumą mokėjo 400 Lt, už batus – 80 Lt, už kitus drabužius – 80 Lt, už karstą – 885 Lt, už gėles ir vainikus – 500 Lt, už maistą – 1500 Lt, bažnyčiai – 200 Lt, ir paminklas kainavo 2000 Lt. Be to, teisiamajame posėdyje ieškovė nurodė, kad už duobės iškasimą mokėjo 350 Lt, už automobilio karstui vežti nuomą – 200 Lt, bažnyčiai už mišias – 200 Lt (1 t. 155–156 b. l.). Tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų apie išlaidas paminklui, netgi nepateikė įrodymų, kad paminklas pastatytas, todėl šioje dalyje ieškinio tenkinti nėra pagrindo. Ieškinio dalis dėl laidojimo išlaidų priteisimo tenkinama iš dalies. Ieškovė nepateikė laidojimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl priteistina tik už išlaidas, kurios laidojimui yra neišvengiamos, t. y. už mirusiojo drabužius (400 Lt ir 80 Lt), batus (80 Lt), karstą (885 Lt), už duobės iškasimą (350 Lt), už automobilio karstui vežti nuomą (200 Lt), už mišias (200 Lt),  iš viso 2 195 Lt. Kadangi ieškovė gavo laidojimo pašalpą 1040 Lt, priteistina suma mažinama iki 1 155 Lt (2195 – 1040).

Dėl daiktų

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti kartu su byla. Sienos tapeto dalis, pagalvės audinio dalis sunaikintini kaip beverčiai. 4  peiliai bei šaukštas grąžintini jų savininkui A. Š..

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–306, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams šešiems mėnesiams (8 m. 6 mėn.).             

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę M. R. paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams šešiems mėnesiams (8 m. 6 mėn.).             

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendį atliktą bausmę – dvi laikinojo sulaikymo paras.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.              

Kardomąją priemonę M. R. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš M. R. priteisti R. D. 5 000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti ir 1 155 (tūkstantį šimtą penkiasdešimt penkis) litus laidojimo išlaidų.

Prie bylos prijungtus daiktus – kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su byla, sienos tapeto dalį, pagalvės audinio dalį sunaikintini, 4  peilius bei šaukštą grąžintini jų savininkui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                                                 Virginija Žindulienė