Civilinė byla Nr. e2-279-323/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04973-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,
sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės būstas“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovės 1 177,54 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymą Nr. AD1-613 yra paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Atsakovė yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Nurodytame name buvo atlikti balkonų remonto darbai, atsakovei buvo priskaičiuota 1 361,28 Eur suma už atliktus darbus. Ši suma atsakovei paskirstyta išsimokėti per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-10-31. Atsakovės nepadengta suma už darbus sudaro 1 177,54 Eur.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį apmoka ieškovės pateiktas sąskaitas už visas suteiktas paslaugas. Nesutinka mokėti tik už balkonų remontą, apie šį nesutikimą ieškovę ne kartą informavo žodžiu, bei 2016-02-23 rašytiniu prašymu. Pažymėjo, kad privalo apmokėti tik už tuos darbus, kurie susiję su namo bendraturčių bendrai naudojamu turtu, kurio negalima atskirti ir kuris nepriskirtas konkrečiam savininkui. Pažymėjo ir tai, kad priklausančiame bute neturi jokio balkono, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad remontuoti balkonai nėra priskirti konkretiems savininkams ir yra įtraukti į bendro naudojimo objektų sąrašą. Laiko, kad balkonai yra atskirų butų priklausiniai, o ne bendro naudojimo objektai. Iš ieškovės pateiktų duomenų taip pat matyti, kad buvo atliktas tik pačių balkonų būklės pagerinimas, nesusijęs su namo pagrindinių konstrukcijų remontu.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad tiek remiantis įstatyminiu reglamentavimu, tiek teismų praktika atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo vieno iš butų savininkė, privalo prisidėti prie bendros nuosavybės išlaikymo ir sumokėti už balkonų remontą.
Liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad daugiau nei 10 metų gyvena kartu su atsakove, žino visas su byla susijusias aplinkybes; dėl sveikatos būklės pati atsakovė negali dalyvauti bylos nagrinėjime. Paaiškino, kad atsakovė nemoka už balkonų remontą, kuris įtraukiamas į sąskaitas, kadangi bendrų balkonų daugiabučiame name nėra, visi balkonai turi savininkus. Atsakovei priklausantis butas yra pirmajame namo aukšte, o šiame namo aukšte balkonų nėra. Kadangi atsakovė balkono neturi, todėl ji neturi mokėti už kaimynams priklausančių balkonų remontą. Be to, iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad buvo remontuoti tik balkonų apvadai, pačios plokštės, tačiau tai neturi nieko bendro su pagrindinės kapitalinės sienos remontu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymo Nr. AD1-613 pagrindu teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei paminėtame name asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti balkonų remonto darbai, atsakovei tenkanti dalis už remonto darbus (1 361,28 Eur) buvo paskirstyta išsimokėti per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2017-10-31, tačiau atsakovė už remonto darbus pilnai nesumokėjo ir liko skolinga 1 177,54 Eur.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 – 4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai be kita ko yra išorinės (fasado) konstrukcijos - balkonų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, o 3 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai be kita ko yra pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – balkonai, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Atsakovė šiuo atveju tvirtina, jog ginčo balkonai nelaikytini pastato bendrojo naudojimo objektais, kadangi visi balkonai turi savininkus - kiekvienas balkonas priklauso tam butui, prie kurio jis yra, ir būtent tų butų savininkai turi apmokėti balkonų remonto išlaidas. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Į bylą ieškovė pateikė 2015-09-21 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 130-137), kurio I dalies „Bendrosios pastato konstrukcijos“ 8 punkte numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrojo naudojimai balkonai ir lodžijos, o 9 punkte – kitų balkonų, lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos. Pagal byloje esančius duomenis ginčo atveju ir buvo remontuotos balkonų išorinės konstrukcijos – betono gelžbetoninių plokščių atskiros vietos, balkonų pagrindo plokščių kraštai, apačios ir kt. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčo darbai yra susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų remontu.
Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia ir tuo, kad penkių aukštų daugiabučiame name pirmajame namo aukšte balkonų apskritai nėra; atsakovei priklausantis butas būtent ir yra pirmajame namo aukšte, todėl yra nesąžininga ir neteisinga, kad neturėdama balkono bei galimybės juo naudotis, turi apmokėti už jų remontą; remonto išlaidos turėtų būti paskirstytos tik tų konkrečių butų, prie kurių yra balkonai, savininkams. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar balkonai yra prie kiekvieno buto ir jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, balkonas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (išskyrus atskirus atvejus, kai jie nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams), todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Atkreiptinas dėmesys, kad išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad bendrojo naudojimo objektas būtų įtrauktas į šį aprašą, turi būti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai. Tokiame apraše turi būti iš anksto nustatyta tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarka ir sąlygos, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016). Šiuo atveju į bylą nepateikta duomenų, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas, kuriame būtų nustatyta kitokia balkonų remonto išlaidų paskirstymo namo bendraturčiams tvarka.
CK 4.82
straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vyr. specialistė L. G. 2015-08-10 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo ieškovę UAB „Danės būstas“ atlikti pastato (duomenys neskelbtini) balkonų plokščių ir aptvėrimų remontą ir apie reikalavimo įvykdymo iki 2015-11-31 raštu informuoti Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių, kadangi balkonų plokščių pakraščiai pažeisti, betonas nutrupėjęs, apatinėje plokštumoje matoma armatūra pažeista rūdžių ir kt. Šios aplinkybės yra užfiksuotos ir į bylą pateiktose nuotraukose (1 t., e. b. l. 126-129). Ieškovė parinko rangovą remonto darbams atlikti, ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Rangos sutartį dėl 43 vnt. balkonų ir 3 vnt. įėjimo į pastatą stogelių remonto darbų; bendra rangos sutarties kaina – 65 670,85 Eur. Balkonų remonto darbai priimti 2015-11-20 darbų priėmimo – perdavimo aktu. Iš šių aplinkybių matyti, kad nurodyti ieškovės užsakymu atlikti rangos darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurie buvo nustatyti ginčui aktualiu laikotarpiu (2015 m.) galiojusiame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2011-11-23 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais iki 2016-12-31), todėl atsakovės pareigai sumokėti už ieškovės užsakymu atliktus darbus atsirasti nebuvo būtinas namo bendraturčių priimtas sprendimas dėl ginčo darbų atlikimo arba jų sutikimas atlyginti išlaidas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad balkonų išorinėms konstrukcijoms esant bendrojo naudojimo objektams, atsakovė, kaip namo bendrasavininkė, privalo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą ir apmokėti jai proporcingai tenkančią išlaidų už remonto darbus dalį. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 1 177,54 Eur skola (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 40 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 190,59 Eur (suma be PVM, kadangi PVM suma ieškovė sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto) advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 26 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovei grąžintina 14 Eur (40 Eur – 26 Eur) permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 217,46 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. B. 1 177,54 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 177,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 217,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Danės būstas“ naudai.
Grąžinti ieškovei UAB „Danės būstas“, įmonės kodas 140336725, 14 Eur (keturiolika eurų) žyminio mokesčio dalį iš sumokėtos 40 Eur sumos, mokėjimo užduoties kodas ZG40632.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė