Civilinė byla Nr. e2-223-407/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.3.4.4; 3.3.2.1. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Lideres“; nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, dėl šios nutarties UAB „Samagis“ pateikė atskirąjį skundą (DOK-47368).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi UAB „Samagis“ nustatė 7 kalendorinių dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 43 Eur žyminį mokestį.

3.       Teismas nurodė, kad, už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už nurodytus atskiruosius skundus mokamas 50 Eur, o pateikiant atskirąjį skundą elektroninių ryšių priemonėmis – 38 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2, 7 dalys). Nuo 2021 m. birželio mėnesio vartotojų kainų indeksas 110,50, žyminis mokestis indeksuojamas (CPK 82 straipsnio 1 dalis).

4.       Trečiasis asmuo UAB „Samagis“ pateikė teismui atskirąjį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, bet prie jo nepridėjo įrodymų, kad sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 2, 7 dalys, 82 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 4 dalis, 338 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Trečiasis asmuo UAB „Samagis“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – priimti UAB „Samagis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad UAB „Samagis“ veiklos sritis yra restorano valdymas. Dėl COVID-19 pandemijos ir šalyje ilgą laiką įvesto griežto karantino, UAB „Samagis“ veikla ilgą laiką buvo apribota. Net ir šiuo metu, neberibojant UAB „Samagis“ veiklos, klientų nepadaugėjo, bendrovės pajamos neaugo. Tačiau dėl padidėjusių komunalinių paslaugų kainų (šildymo, elektros, kt.), net keturis kartus išaugo UAB „Samagis“ išlaidos. Dėl šios priežasties UAB „Samagis“ gaunamų pajamų dydis šiuo metu yra ribotas, todėl UAB „Samagis“ priversta taupyti, kad galėtų laiku atsiskaityti su darbuotojais, už patalpų išlaikymą, mokesčius. Įmonė vis dar yra įtraukta į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sąrašą, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Nors 43 Eur dydžio žyminis mokestis nėra didelis, UAB „Samagis“ nėra pajėgi sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo. Dėl šių priežasčių 43 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas turėtų būti atidėtas.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

8.       Nemokumo administratorė pateikė prašymą dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo. Kreditoriai taip pat pateikė savarankiškus prašymus netvirtinti kai kurių kreditorių finansinių reikalavimų. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo sprendžiama dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo pagal nemokumo administratorės pateiktą sąrašą. Teismas, įvertinęs nemokumo administratorės argumentus, pateiktus įrodymus, patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, dėl kurių ginčas nebuvo keliamas. Kreditorių Bulgarijos įmonės „EOOD BETELGEUSE“, UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Idea in“, UAB „Primestus“, UAB „KARDOS“ bei UAB „Istpro“ finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai išskirti į atskiras civilines bylas.

9.       Kreditorė UAB „Samagis“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties (DOK-47368) prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad kreditorei, kaip dalyvaujančiam byloje asmeniui, nebuvo pranešta apie tai, jog bus sprendžiamas kreditorių finansinių reikalavimo tvirtinimo klausimas, teismas jos nešaukė į posėdžius, nepateikė visų kreditorių dokumentų.

10.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė kreditorei UAB „Samagis“ atskirojo skundo (DOK-47368) trūkumus ir įpareigojo sumokėti žyminį mokestį. Kreditorė atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad jai žyminis mokestis turi būti atidėtas.

Dėl prievolės mokėti žyminį mokestį

11.       Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

12.       Anksčiau galiojusi CPK 80 straipsnio 2 dalies redakcija numatė bendrą taisyklę, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, nustatantis, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 buvo apibendrinta ir suvienodinta teismo praktika dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.

14.       Teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus. Tačiau nurodė, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą) ir kt.

15.       Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.), kt.

16.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje kreditorė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad kreditorė privalo mokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, tačiau, kreditorės teigimu, yra pagrindas atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminio mokesčio atidėjimas yra atskiras civilinio proceso institutas. Šalis, siekianti pasinaudoti žyminio mokesčio sumokėjimo lengvata, pirmosios instancijos teismui turi pateikti prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus, o pirmosios instancijos teismas turi teisę dėl tokio prašymo spręsti atskirai.

17.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorė atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties neaptarė mokėtino žyminio mokesčio klausimo, taip pat nenurodė pagrindų, dėl kurių ji turėtų (galėtų) būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar kad žyminis mokestis galėtų būti atidėtas. Kaip jau buvo minėta, žyminį mokestį bankroto bylose turi mokėti visi asmenys, jeigu jie nėra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė UAB „Samagis“ teikiamo atskirojo skundo trūkumus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

Dėl procesinės bylos baigties

18.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas ir pagrįstai įpareigojo UAB „Samagis“ sumokėti žyminį mokestį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

19.       CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

20.       CPK pakeitimai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., tačiau, svarbu pažymėti, kad šiais pakeitimais nebuvo nustatytas žyminio mokesčio dydis. Konkretus žyminio mokesčio dydis – 50 Eur – įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751). Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 28 d., todėl mokėtinas žyminis mokestis turi būti indeksuojamas, jam taikant 113,3 indeksą (CPK 82 straipsnio 1, 4 dalys, Lietuvos Respublikos statistikos departamento informacija). Taigi už atskirąjį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 42,48 Eur (50 Eur  75 proc.  113,3  100). Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) nustato pagrindines taisykles, kurių būtina laikytis ir apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (MAĮ 1 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 10 punktas). Pagal MAĮ 66 straipsnio 4 dalį, mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais. Jeigu įstatymai arba jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina, nustatant prievolę sumokėti ne 43 Eur, o 42 Eur dydžio žyminį mokestį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties motyvuojamąją dalį ir nurodyti, kad už atskirąjį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 42 Eur (keturiasdešimt du eurus).

Nustatyti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Samagis“ terminą iki 2022 m. vasario 25 d. sumokėti 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą (DOK-47368) dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis