Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01756-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.5.14; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 1 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. M., V. B., J. B., J. B., V. V. ir J. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtino pareiškėjų N. M., V. B., J. B., J. B., V. V. ir J. V. 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą taikos sutartį (susideda iš 10 punktų), kurios 1 punktu pareiškėjai susitarė: „V. B., J. B., J. B., V. V. J. V. atsisako teisės reikalauti priverstinai vykdyti teismo sprendimą mainais į toliau šioje sutartyje nurodomą turtą ir N. M. įvykdžius toliau sutartyje nurodytas sąlygas dėl turto perleidimo laikys, kad N. M. prievolių pagal teismo sprendimą nebeturi, o teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B. tokiomis sąlygomis, kurias jis atskirai suderins su J. B., J. B., V. V. J. V. ir kitais suinteresuotais asmenimis.“
2. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas pareiškėjos N. M. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis. Pareiškėja nurodė, jog taikos sutartis numato, kad N. M., įvykdžiusi sutartyje numatytas sąlygas dėl turto perleidimo (sutartimi V. B. perleisti 8 žemės sklypai), yra laikoma tinkamai įvykdžiusi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021 N. M. buvo įpareigota įrengti inžinerines komunikacijas ir atlikti kitus veiksmus sodininkų bendrijos „Šilko gija“ teritorijoje. Taikos sutartyje numatyta, kad N. M. įvykdžius taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus ir nutarčiai įsiteisėjus, N. M. bus laikoma tinkamai įvykdžiusia minėtame sprendime nurodytas prievoles (sutarties 3 punktas), tačiau sutartis numato ir tai, kad minėtame teismo sprendime nurodytus darbus atliks V. B.. Pati taikos sutarties esmė buvo ta, kad teismo sprendime numatyti darbai bus atlikti, tačiau juos, mainais į gautą nekilnojamąjį turtą, atliks V. B.. V. B. gavo jam taikos sutartimi perleidžiamą turtą, tačiau visiškai neįvykdė teismo sprendime nurodytų inžinerinių komunikacijų įrengimo darbų, kuriuos privalėjo atlikti. Taikos sutartis įsiteisėjo jau daugiau kaip prieš metus (N. M. buvo numatytas vienerių metų terminas darbams atlikti), tačiau iki šiol darbai, kuriuos privalo vykdyti V. B., ne tik neatlikti, bet net nepradėti.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. spalio 11 d. buvo gautas J. V. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties patvirtinimą, nes, anot J. V., V. B. perėmė N. M. pareigas vykdyti 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021.
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2023 m. spalio 12 d. gautas A. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad V. B., gavęs žemės sklypus, neįvykdė taikos sutarties, neužsiima tinklų įvedimu, su juo jis nėra nieko susitaręs.
5. Suinteresuotas asmuo SB „Šilko gija“ prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo palaikė, nurodė, kad taikos sutartimi buvo siekiama, kad tinklų ir kelio įrengimo užbaigimą atliks V. B..
6. Suinteresuotas asmuo V. B. prašė prašymus atmesti, nesutiko, kad taikos sutartimi jis įsipareigojo vietoje N. M. įrengti visas komunikacijas.
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutartimi nutarta pareiškėjos N. M. ir suinteresuoto asmens J. V. prašymus tenkinti, išduoti pareiškėjai N. M. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktą ir išduoti suinteresuotam asmeniui J. V. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktą. Suinteresuoto asmens A. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintas, kadangi jis nėra teismo patvirtintos taikos šalimi.
8. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-428-730/2024 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutartį ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog: „27. Vertinant šalių sudarytą taikos sutartį pažymėtina, jog pirmuoju jos punktu V. B. buvo įpareigotas „užsiimti“ teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu, jų vykdymą atskirai derinant su J. B., J. B., V. V., J. V., tačiau šiuo atveju sutinkant su apelianto atskirojo skundo argumentais, sutarčių aiškinimo prasme (CK 6.193 straipsnis), nėra aišku, ar šiuo atveju „užsiėmimas“ yra iš esmės laikytinas įpareigojimų, nustatytų N. M. pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021 perkėlimas V. B., ar taikos sutartį sudariusių asmenų susitarimas, jog mainais už perleidžiamus sklypus yra atsisakoma nuo reikalavimų pagal įsiteisėjusį 2021 m. spalio 12 d. sprendimą, nurodant, kad tolimesniu inžinerinių tinklu įrengimu „užsiims“ V. B.. Pažymėtina, jog kitose taikos sutarties sąlygose V. B. nėra nustatyta jokių įsipareigojimų, sudarančių pagrindą spręsti, jog šiuo atveju V. B. turi vykdyti 2021 m. spalio 12 d. teismo sprendimą, kurio neįvykdymo pagrindu šalys iš esmės ir reikalauja išduoti vykdomąjį dokumentą, nurodydami, kad minėtas prievoles turi būti įvykdyti V. B.. Teismo vertinimu (28 punktas), siekiant pašalinti abejones dėl taikos sutarties sąlygų ir jų vykdymo aplinkybių, tai yra ar apeliantas turi įvykdyti tai, kas nurodyta minėtame teismo sprendime, šiuo atveju turėtų būti įvertintos priežastys ir tikrieji taikos sutarties šalių valios ketinimai, nulėmusios N. M. turto perleidimą V. B., tai yra ar šiuo atveju turto perleidimas buvo iš esmės sietinas vien šalių atsisakymu nuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo, ar kaip sąlyga, V. B. gavus nuosavybėn nekilnojamąjį turtą pačiam iš esmės ir įvykdyti įsiteisėjusį 2021 m. spalio 12 d. teismo sprendimą gavus naudą (nekilnojamąjį turtą) tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos, lakoniškai nurodant, kad šalių paaiškinimai sudaro pagrindą nuspręsti, jog taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma. Negalima neatsižvelgti ir į taikos sutarties sąlygos formuluotę, jog V. B. yra pavedama ne įvykdyti teismo sprendime nurodytas sąlygas, o nurodoma „užsiimti“ jų vykdymu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino taikos sutarties vykdymo aplinkybes, jų turinį ir jos pagrindu nustatytus įpareigojimus V. B. <...>.“
9. Pareiškėja N. M. 2024 m. balandžio 25 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, be kita ko, nurodė, jog taikaus ginčo (tiksliau 2021 m. spalio 12 d. sprendimo įvykdymo) sumanymas visą laiką buvo tas pats - N. M. turėjo perleisti jai priklausiusius žemės sklypus vienam iš reikalavimus pareiškusių asmenų – V. B.. Perleidusi savo turtą, N. M. atleidžiama nuo prievolių vykdymo, tačiau turtas perleidžiamas konkrečiam tikslui, kad sprendime nurodyti tinklai ir kiti objektai (buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklai, kelias, šaligatviai, tvora, apšvietimas) būtų įrengti. Šiuos veiksmus ir turėjo atlikti asmuo, gavęs turtą – V. B.. Tai ir yra įtvirtinta taikos sutartyje numačius, kad 2021 m. spalio 12 d. sprendime nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B..
10. Suinteresuotas asmuo J. V. 2024 m. balandžio 30 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, be kita ko, nurodė, jog iš taikos sutarties sąlygų akivaizdu, jog visus įsipareigojimus pagal teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą iš N. M. perėmė V. B..
11. Suinteresuotas asmuo SB „Šilko gija“ 2024 m. gegužės 2 d. pateikė atsiliepimą, be kita ko, nurodė, jog taikos sutartis turi būti aiškinama taip, kad pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 (Nr. e2-257-904/2021) tinklų ir infrastruktūros užbaigimu vietoje N. M. turi užsiimti V. B., nes už tai gavo 8 žemės sklypus.
12. Suinteresuotas asmuo V. B. savo rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, jog bandymas teigti, kad jis taikos sutartimi neva įsipareigojo įrengti vietoj N. M. visas komunikacijas, yra absurdiškas ir visiškai nelogiškas. Taikos sutarties 1 punkte nurodoma, kad „teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B. tokiomis sąlygomis, kurias jis atskirai suderins su J. B., J. B., V. V., J. V. ir kitais suinteresuotais asmenimis.“ Čia kalbama apie ateities susitarimą tarp V. B. ir V. bei B., kadangi pagal teismo sprendimą reikalavimo teisė buvo suteikta ne tik V. B., bet ir V. bei B. Pagal taikos sutartį N. M. atleidžiama nuo prievolių vykdymo, keturi žemės sklypai perleidžiami V. B., o B. ir V. nėra numatomas turto perleidimas, nors jie pagal sprendimą taip pat turėjo reikalavimo teisę į N. M.. Todėl ir buvo numatyta taikos sutartyje, kad V. B. atskirai susiderins atsiskaitymą su B. bei V. Tai ir buvo atlikta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi teismas nutarė atsisakyti išduoti vykdomuosius raštus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtintos tarp pareiškėjų N. M., V. B., J. B., J. B., V. V. ir J. V. 2022 m. rugpjūčio 18 d. taikos sutarties priverstinio vykdymo. Teismas nutarė priteisti iš pareiškėjos N. M. 1 403,60 Eur bylinėjimosi išlaidų V. B. naudai; priteisti iš suinteresuoto asmens J. V. 1 403,60 Eur bylinėjimosi išlaidų V. B. naudai. Pagrindiniai teismo argumentai:
13.1. Teismui akivaizdu, jog taikos sutarties 1 punkto sąlyga nėra konkreti ir aiški.
13.2. Teismas, remdamasis šalių, turinčių skirtingą interesą, teikiamais aiškinimais, nagrinėjamu atveju galėtų padaryti tik labiau tikėtiną išvadą dėl ko šalys galbūt tarėsi ir / ar nesitarė, nes jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų šalių teikiamus aiškinimus, nėra. Teismas nusprendė, jog vykdomasis raštas nagrinėjamu atveju pagal taikos sutartį negali būti išduodamas.
13.3. Teismas pasiūlė šalims pasinaudoti įstatyme nurodyta galimybe šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą. Pagrindiniai skundo argumentai:
14.1. Pirmosios instancijos teismas šalių valios nenustatė konstatavęs, kad šalys taikos sutarties 1 punktą supranta ir aiškina skirtingai, todėl vykdomasis raštas negali būti išduotas. Apeliantas mano, kad šalių skirtingas taikos sutarties aiškinimas nereiškia, jog negali būti išduodamas vykdomasis raštas.
14.2. Akivaizdu, kad pagal taikos sutartį naudą gavo V. B., tačiau jis šią naudą gavo mainais už N. M. pareigų perėmimą.
14.3. Veiksmažodis „užsiims“ yra sinonimas žodžiams „dirbs“, „vykdys“, „atliks“ ir pan. t. y. reiškia veiksmą.
14.4. Priešingai nei teigiama, iš taikos sutarties sąlygų yra akivaizdu, kad įsipareigojimus prisiėmė asmeniškai V. B., nes jeigu sutartį aiškinti taip, kaip ją aiškina V. B., tai N. M. 8 žemės sklypus būtų perdavusi SB „Šilko gija“, o ne V. B.. Be to, jei kaip teigia V. B. SB „Šilko gija“ turi įrengti kelią, tai nebeaišku, dėl ko buvo bylinėjamasi, nes SB „Šilko gija“ už N. M. ir be bylos galėjo įrengti kelią.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą N. M. su juo sutinka, prašo skundą tenkinti. Pagrindiniai argumentai:
15.1. Priimtoje nutartyje šalių susitarimo analizės ir aiškių argumentų vėlgi nėra. Teismas nutartyje tik nurodo, kad šalys skirtingai aiškina sutartį, tačiau nei teisiniais, nei logikos argumentais pirmosios instancijos teismas savo nutarties nepagrindė.
15.2. Visiškai pagrįsta J. V. pozicija, kad skirtingas sutarties aiškinimas negali būti pagrindu neišduoti vykdomojo rašto. Juo labiau, kad šiuo atveju skirtingai sutartį aiškina iš esmės vienintelis asmuo V. B., prisiėmęs pareigas pagal taikos sutartį.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą V. B. su juo nesutinka, prašo skundo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:
16.1. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustačius, kad jeigu teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas.
16.2. Iš pateikto atskirojo skundo turinio aiškiai matyti, kad apeliantas skirtingai (klaidingai) interpretuoja 2022 m. rugpjūčio 18 d. taikos sutarties turinį ir jį bando aiškinti remdamasis tik savo asmeniniu subjektyviu samprotavimu, kuris nėra suderinamas su taikos sutarties nuostatomis.
16.3. Vertinimo metu nustačius, kad šalių aiškinimai yra skirtingi, taikos sutarties 1 punkto sąlyga yra neaiški, nekonkreti bei nesuderinama su kitomis taikos sutarties nuostatomis (pvz.: kad šalys po taikos sutarties patvirtinimo nebereikš viena kitai jokių pretenzijų ir taikos sutartimi išsprendžiami vis šalių ginčai), teismas konstatavo, jog dėl tikrosios šalių valios nėra galima padaryti jokios išvados, nes šalys galėjo turėti skirtingus lūkesčius. O tai atitinkamai lemia vykdomojo rašto išdavimo negalimumą.
16.4. Apeliantas kažkodėl ignoruoja faktą, jog civilinė byla Nr. e2-257-904/2021 buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teismo pakartotinai, nes Klaipėdos apygardos teismas (civilinė byla Nr. e2A-492-796/2020) panaikindamas apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-473-1071/2019, bylą gražino nagrinėti iš naujo, tačiau ne visa apimtimi, o tik ta, kuria buvo patenkinti ieškinio reikalavimai. Tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmąjį kartą pirmosios instancijos teisme apelianto reikalavimai dėl žalos priteisimo buvo atmesti ir dėl šios teismo dalies nebuvo teikiamas apeliacinis skundas. Apeliantas dabar ignoruoja šias aplinkybes, nors būtent tai ir buvo priežastis, dėl kurios V. B. pagal ginčo taikos sutartį sutiko su J. V. atsiskaityti atskirai, t. y. kompensuoti gera valia jam tai, ko teismas nepriteisė.
16.5. Pastebi, kad ginčo atveju būtent dėl lingvistinės taikos sutarties teksto formuluotės reikšmės ir kyla ginčas, o apelianto pateiktas nelogiškas taikos sutarties pirmojo punkto aiškinimas nesutampa su kitomis taikos sutarties punktų nuostatomis ir yra nesuderinamas su elementaria ekonomine logika.
16.6. V. B. nesupranta, iš kur apeliantas nurodo 120 000 Eur sumą, gautą už parduotus žemės sklypus.
16.7. Realiai yra siekiama ne pakeisti teismo sprendimą dėl vykdomojo rašto neišdavimo, o siekiama tik teismo iš apelianto priteistų bylinėjimosi išlaidų kitokio paskirstymo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Byloje nustatytos faktinės reikšmingos aplinkybės
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021 nuspręsta ieškovo V. B. ieškinį ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. B., J. B., V. V. ir J. V. savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies, t. y.: 1) įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pastatyti pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojui N. M. 2011 m. lapkričio 24 d. išduotą statybos leidimą (išduotą pagal UAB „Bau solution” parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą) vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus; 2) įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo V. B. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. B., J. B., V. V. ir J. V. sklypuose esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų (pastatytų pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojui N. M. 2011 m. lapkričio 24 d. išduotą statybos leidimą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų sodininkų bendrijai statybai (kuris išduotas pagal UAB „Bau solution” parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą); 3) įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutiesti sodų bendrijos „Šilko gija“ teritorijoje Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 13.6-5766 patvirtintame detaliajame plane numatytą kelią sodininkų bendrijai su vandentiekių priešgaisriniam vandens paėmimui pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. statybos leidimą Nr. NS07-145 (pagal G. V. projektavimo firmos parengtą vidaus kelio ir vandentiekio priešgaisriniam paėmimui techninį projektą Nr. K05-09b), nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija) apšviesti ir aptverti tvora.
21. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 teismas patvirtino pareiškėjų N. M., V. B., J. B., J. B., V. V. ir J. V. 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą taikos sutartį.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
22. Atskirajame skunde nurodoma, kad pagal 2022 m. rugpjūčio 26 d. patvirtintą taikos sutartį naudą gavo V. B., tačiau jis šią naudą gavo mainais už N. M. pareigų perėmimą. Apeliantui akivaizdu, kad V. B. turi įvykdyti visus Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021 numatytus įpareigojimus. Apelianto nuomone V. B. taikos sutartį aiškina sau palankiai taip, kad išvengtų jos įvykdymo. Vien dėl to teismas negali atsisakyti išduoti vykdomojo rašto, nes taikos sutarties sąlygos yra pakankamai aiškios ir atsižvelgiant į faktines aplinkybes galima nustatyti šalių tikrąją valią.
23. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
24. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas). Tvarka ir veiksmai, kuriuos spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą turi atlikti teismas, įtvirtinti CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Be kita ko, CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021 išsprendė 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarydamos taikos sutartį (toliau ir taikos sutartis), kuri buvo patvirtinta įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022. N. M. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad V. B. nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – inžinerinių darbų atlikimo. V. B. nurodė, kad N. M. nėra subjektas, turintis teisę reikalauti vykdyti taikos sutartyje numatytą susitarimą, kad ginčo atveju asmenys dėl teismo sprendimu ir taikos sutartimi sukurtų prievolių susitarė tarpusavyje ir visus tarpusavio klausimus išsisprendė, jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir yra vienas su kitu visiškai atsiskaitę. Teigiama ir tai, kad V. B. pagal taikos sutartį neprisiėmė jokių įsipareigojimų. Taigi, viena vertus, V. B. teigia, kad prievolių pagal taikos sutartį neįgijo, kita vertus, pažymi, kad tarp V. B. ir trečiųjų asmenų pagal taikos sutartį nebėra likusių jokių neįvykdytų prievolių, nes jis su trečiaisiais asmenimis atsiskaitė.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo metu susidarė situacija, jog išduoti vykdomąjį dokumentą prašo ne tik N. M., kuri, pasak V. B., bendrijos teritorijoje nebeturi jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ir nėra bendrijos narė, tačiau ir kitas bylų proceso dalyvis – J. V.. Suinteresuotas asmuo J. V. teikė 2024 m. balandžio 30 d. paaiškinimus raštu ir nurodė, kad neatsisakė nuo teisės reikalauti įvykdyti 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021, todėl 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 dėl taikos sutarties patvirtinimo turi būti aiškinama taip, kad V. B., gavus nuosavybėn nekilnojamąjį turtą iš N. M., jis turi įvykdyti įsiteisėjusį 2021 m. spalio 12 d. teismo sprendimą, gavus naudą. Dėl nurodomų priežasčių V. B. teiginiai apie asmens, prašančio išduoti vykdomąją dokumentą, teisės neturėjimą atmetami kaip nepagrįsti.
28. Kaip žinoma, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-428-730/2024), pirmąjį kartą nagrinėjant prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad byloje turi būti įvertintos priežastys ir tikrieji taikos sutarties šalių valios ketinimai, nulėmusios N. M. turto perleidimą V. B., tai yra, ar šiuo atveju turto perleidimas buvo iš esmės sietinas vien šalių atsisakymu nuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo, ar kaip sąlyga, V. B. gavus nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, pačiam iš esmės ir įvykdyti įsiteisėjusį 2021 m. spalio 12 d. teismo sprendimą gavus naudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šalių valios nenustatė (taikos sutarties sąlygų neaiškino) lakoniškai konstatavęs, kad šalys taikos sutarties 1 punktą supranta ir aiškina skirtingai, todėl vykdomasis raštas negali būti išduotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių skirtingas taikos sutarties aiškinimas iš esmės yra galimas, šalys, esant ginčui, turi teisę ginti ir gina savo interesus (be kitko, interpretuoja sutarčių sąlygas savo naudai), tačiau tai dar nereiškia, jog negali būti išduodamas vykdomasis raštas. Kaip teisingai nurodo apeliantas, jeigu šalys, esant sutarties neaiškumui, gindamos savo interesus bet kurią (ginčytiną) sutarties sąlygą aiškintų skirtingai, vykdomieji raštai pagal taikos sutartis iš vis nebūtų išduodami. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir, esant ginčui tarp šalių, įvertinti tikrąją šalių valią – išaiškinti taikos sutarties turinį.
29. Kaip minėta, įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022 patvirtinta N. M., V. B., J. B., J. B., V. V., J. V. 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta taikos sutartis. Pagal minėtos taikos sutarties 1 punktą „V. B., J. B., J. B., V. V. J. V. atsisakė teisės reikalauti priverstinai vykdyti Teismo sprendimą (pastaba: Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti inžinerinius / statybos darbus) mainais į toliau šioje sutartyje nurodomą turtą ir N. M. įvykdžius toliau sutartyje nurodytas sąlygas dėl turto perleidimo laikys, kad N. M. prievolių pagal Teismo sprendimą nebeturi, o Teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B. tokiomis sąlygomis, kurias jis atskirai suderins su J. B., J. B., V. V. J. V. ir kitais suinteresuotais asmenimis.“
30. Pagal taikos sutarties antrąjį punktą, „atsižvelgiant į reikalavimo teisės atsisakymą“, N. M. V. B. nuosavybėn taikos sutartimi perleido aštuonis nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus). Taikos sutarties penktajame punkte nurodyta, kad šalys patvirtinta ir garantuoja, kad šia taikos sutartimi yra išsprendžiami visi be išimties tarp jos šalių kilę turtiniai ir neturtiniai ginčai, kad jos nebeturi viena kitai jokių pretenzijų (dėl prievolių apimties, tarpusavio atsiskaitymų, perleidžiamo turto ir turtinių teisių vertės ir k.t.) ir jų ateityje viena kitai nebereikš.
31. Iš bylos procesinių dokumentų nustatyta, kad šiuo metu (iškilus ginčui) vienintelė taikos sutarties šalis – V. B. kitaip aiškina taikos sutarties 1 punktą, negu kitos taikos sutarties šalys (apie tai detaliau žemiau).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023, 63 punktas).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties 1 punkte suprantamai nurodyta, kad mainais už N. M. atiduotus V. B. nuosavybėn 8 žemės sklypus, 2021 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021 nurodytų (išvardytų) prievolių vykdymu užsiims V. B.. Svarbu tai, jog veiksmažodžio būsimojo laiko forma „užsiims“ yra sinonimas žodžiams „dirbs“, „veiks“, „vykdys“, „atliks“ ir pan. t. y. reiškia veiksmą (https://ekalba.lt/zodziu-prasmiu-tinklas/leksinis-irasas/NET.f4a43c7b-8772-4027-933a-81ff7928eafe.LexicalEntry/). Arba žodžio „veikti“ vienas iš sinonimų yra žodis „užsiimti“ (https://zodis.eu/sinonimai/veikti). Pridėtina, jog kaip teisingai pastebi apeliantas, taikos sutarties 1 punkte minimas žodis „užsiims“ turi būti aiškinamas ne atskirai, o kartu su visa sakinio konstrukcija t. y. „teismo sprendime nurodytų prievolių vykdymu užsiims V. B.“. Kitaip šios formuluotės lingvistiškai išaiškinti nėra galima. Taigi, lingvistinis taikos sutarties aiškinimas reiškia, kad V. B. savo valia už 8 nekilnojamojo turto objektus, neatlygintinai gautus iš N. M., perėmė iš N. M. 2021 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021 rezoliucinėje dalyje nurodytus (išvardytus) prievoles (įsipareigojimus) bei privalo įvykdyti minėtą 2021 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021 (CPK 12, 178 ,185 straipsniai).
34. Kitas aspektas tas, kad viena V. B. gynybos linijų yra jo tvirtinimas, kad jis bei tretieji asmenys dėl teismo sprendimu ir taikos sutartimi sukurtų prievolių susitarė tarpusavyje ir visus tarpusavio klausimus išsisprendė, jokių pretenzijų vienas kitam neturi ir yra vienas su kitu visiškai atsiskaitę (pvz.: atsiliepimas į prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo; 21 punktas; eb, t. 1, b. l. 17-21). Taigi, pats V. B. patvirtino, kad jis taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė ir juos įvykdė tinkamai. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad byloje iš tiesų yra 2023 m. rugsėjo 26 d. pakvitavimas (eb., t. 1, b. l. 51), jame nurodoma, kad J. B., J. B. patvirtina, kad V. B. įvykdė visas prievoles J. B., J. B., kurios kilo iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021 ir jo pagrindu sudarytos taikos sutarties, patvirtintos Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8711-1182/2022. Be to, faktą, kad V. B. taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė, patvirtina tarp SB „Šilko gija“ (atstovas valdybos pirmininkas V. B.) ir UAB „Banduva“ 2023 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta Rangos sutartis dėl statybos deklaravimo paslaugų – statybos (inžinerinių tinklų: vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų) statybos / procedūrų visiško užbaigimo (eb., t. 1, b. l. 74-79).
35. Kaip minėta, J. B., J. B. patvirtino, kad V. B. įvykdė visas prievoles J. B., J. B., kurios kilo iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-257-904/2021 ir jo pagrindu sudarytos taikos sutarties, tačiau su tokiu vertinimu nesutinka J. V.. Nors V. B. tvirtina, kad visoms taikos sutarties šalims sumokėjo pinigus už prisiimtus įsipareigojimus bei juos įvykdė, tačiau J. V. tai neigia. Dera pažymėti, kad taikos sutartyje apie piniginius įsipareigojimus J. V. nėra nurodyta, jeigu V. B. ir perdavė jam kažkokią pinigų sumą, tačiau nei pakvitavimo, nei kitokio rašytinio įrodymo dėl taikos sutarties sąlygų (į)vykdymo Vaidas B. J. V. atžvilgiu nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. B. ne tik prisiėmė taikos sutarties 1 punktu įsipareigojimus, bet ir taikos sutarties sąlygų neįvykdė. Rašytinių duomenų, visapusiškai patvirtinančių aplinkybes, kad taikos sutartis įvykdyta iki galo, nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
36. Atkreiptinas dėmesys, kad V. B. (fizinis asmuo) teigia, kad užbaigti darbus jam būtų neįmanoma, nes jis nevaldo nuosavybės teise inžinerinės paskirties sklypų, neturi nuosavybės teisės į projektus ir neturi jokių teisių pagal bendrijai perleistus statybos leidimus. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. B. įvardijamos aplinkybės dėl jo paties savo valia prisiimtų įsipareigojimų sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo esminės teisinės reikšmės neturi. V. B. turi teisę pasinaudoti įstatyme nurodyta galimybe šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, įvertinęs ginčo pobūdį, skundžiamos nutarties motyvus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką ginčui aktualiais aspektais, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui atsisakyti iš esmės išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis) kai kurių (visų) taikos sutarties šalių atžvilgiu.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino taikos sutarties turinį, vykdymo aplinkybes ir jos pagrindu nustatytus įpareigojimus V. B..
39. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, dėl to atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir vykdomojo dokumento išdavimo klausimas pagal įstatymų leidėjo deleguotą kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus perduoti bylą (klausimą) pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą (klausimą) iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos (klausimo) baigtį.
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį ir perduoti bylą vykdomojo dokumento išdavimo klausimui pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Aušra Maškevičienė