Civilinė byla Nr. 2-2054-241/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00272-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus skundą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Industrinė artelė“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau - VSDFV Šiaulių skyrius) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti 2016 m. liepos 29 d. įvykusio UAB „Industrinė artelė“ kreditorių susirinkimo nutarimus UAB „Industrinė artelė“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, bankrutuojančios UAB „Industrinė artelė“ bankroto administratoriumi paskirti R. N., (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 834, bankroto administratorių sąrašo eilės Nr. B-FA154).
2. Skunde nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. VSDFV Šiaulių skyrius, kaip UAB „Industrinė artelė“ kreditorius, gavo pranešimą apie 2016 m. liepos 29 d. 9 val. šaukiamą UAB „Industrinė artelė“ kreditorių susirinkimą dėl UAB „Industrinė artelė“ bankroto procedūrų ne teismo tvarka pradėjimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo, t. y. pranešimas gautas po to, kai įvyko susirinkimas. Kreipusis į UAB „Industrinė artelė“ dėl pranešimo išsiuntimo, įmonė pateikė pašto siuntos kopiją, iš kurios matyti, kad pranešimas apie kreditorių susirinkimą buvo išsiųstas ne VSDFV Šiaulių skyriui, kuris vykdo šio draudėjo apskaitą bei atlieka visą įmonės administravimą, o į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kuri draudėjui yra tik institucija, kuriai galima teikti skundus, prašymus ir kuri neatlieka jokio įmonės administravimo. Taip VSDFV Šiaulių skyrius prarado teisę dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti, o tai grubus Įmonių bankroto įstatymo nuostatų pažeidimas.
3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. UAB „Industrinė artelė“ už 2016 m. birželio mėnesį priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas turėjo sumokėti iki liepos 15 d. Nesumokėjus įmokų, jų priverstinis išieškojimas buvo vykdomas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateiktus vykdomuosius dokumentus nukreipiant išieškojimą mokėjimo nurodymais į UAB „Industrinė artelė“ sąskaitas bankuose. Mokėjimo nurodymas 2016 m. liepos 21 d. buvo išstatytas 3 045,77 Eur sumai. 2016 m. liepos 22 d. pagal mokėjimo nurodymą buvo padengta 35,49 Eur, todėl likusi skola, kuri kreditorių nutarimų priėmimo dienai buvo išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus - mokėjimo nurodymus, buvo 3 010,28 Eur. Iš to matyti, kad iš įmonės išieškoma pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus ir tai atitinka ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatoms iš esmės draudžiančioms pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka.
4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) atsiliepime į skundą prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra. Atkreipė dėmesį, kad pranešimus apie šaukiamą kreditorių susirinkimą bendrovė išsiuntė 2016 m. liepos 18 d., VSDFV Šiaulių skyrius skunde nurodo, kad mokėjimo nurodymas išieškoti buvo išstatytas 2016 m. liepos 21 d., todėl darytina išvada, kad pranešimų išsiuntimo dieną iš bendrovės jokių išieškojimų pagal vykdomuosius dokumentus nebuvo vykdoma. VSDFV Šiaulių skyrius prie skundo nepateikė mokėjimo nurodymo kaip vykdomojo dokumento, kuris būtų buvęs pagrindu vykdyti išieškojimą CPK tvarka, duomenų, patvirtinančių vykdomojo dokumento išdavimą vykdyti CPK tvarka, duomenų, patvirtinančių pranešimą bendrovei apie vykdomą išieškojimą. VMI nuomone, išstatytas mokėjimo nurodymas, kompiuteriu užfiksuoti „Duomenys iš duomenų informacinės sistemos“, negali būti pripažintas vykdomuoju dokumentu CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme.
5. Atsakovė UAB „Industrinė artelė“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pranešimas apie 2016 m. liepos 29 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą kreditoriams, įskaitant ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos, buvo išsiųstas 2016 m. liepos 18 d., adresu (duomenys neskelbtini), t. y. centrinės VSDF valdybos adresu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos laiškas (registracijos Nr. RN257898688LT) buvo įteiktas 2016 m. liepos 21 d. Vien tas faktas, kad fondo valdybos teritoriniams skyriams yra pavesta rinkti įmokas, nesudaro pagrindo teigti, kad centrinė VSDF valdyba, kuri buvo informuota apie būsimą kreditorių susirinkimą, nebuvo tinkamas asmuo ir kad turėjo būti informuotas būtent VSDF valdybos teritorinis skyrius. Tai, kad centrinė VSDF valdyba tinkamai nekomunikavo su sau tiesiogiai pavaldžiu teritoriniu skyriumi, neturėtų būti traktuojama VSDF valdybos naudai ir laikoma netinkamu skolininko informavimu. Centrinė VSDF valdyba įvertino 2016 m. liepos 21 d. gauto laiško turinį bei atitinkamai sureagavo, t. y. patvirtino, kad laiškas įteiktas tinkamam adresatui, todėl jo nepersiuntinėjo.
6. Atsakovė laikėsi procedūros bei patikrino ar 2016 m. liepos 18 dienai nėra ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kliūčių pradėti įmonės bankroto procedūrą neteisminiu keliu. 2016 m. liepos 18 d. nebuvo įmonei pareikštų ieškinių teismuose bei pradėtų vykdymo veiksmų, todėl atsakovė veikė sąžiningai bei nepažeidė jokių įstatymo reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo VSDFV Šiaulių skyriaus skundą.
8. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 29 d. įvyko UAB „Industrinė artelė“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai dėl bankroto proceso ne teismo tvarka taikymo įmonei bei administratoriaus paskyrimo. Pranešimas apie susirinkimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba), kaip ir kitiems kreditoriams, buvo išsiųstas 2016 m. liepos 18 d. adresu (duomenys neskelbtini), įteiktas 2016 m. liepos 21 d. 
9. Teismas nustatė, kad UAB „Industrinė artelė“ kreditorių susirinkime tiesiogiai dalyvavo viena kreditorė – susirinkimo dienai turėjusi 31 891,34 Eur reikalavimą UAB „Festo“, kuri prieš susirinkimą pateikė balsavimo raštu biuletenį. Iki susirinkimo buvo gauti 24 kreditorių pasirašyti balsavimo raštu biuleteniai, šių kreditorių bendra finansinių reikalavimų suma susirinkimo dienai sudarė 208 029,31 Eur.
10. Iš pareiškimo priedų teismas nustatė, kad pranešimą apie šaukiamą UAB „Industrinė artelė“ kreditorių susirinkimą pareiškėjas VSDFV Šiaulių skyrius gavo 2016 m. rugpjūčio 1 d.
11. Teismas konstatavo, kad pranešimą apie rengiamą kreditorių susirinkimą pareiškėjui VSDFV Šiaulių skyriui atsakovė UAB „Industrinė artelė“ išsiuntė netiksliu adresu. Teismas vertino, kad pranešimas išsiųstas VSDF valdybai, kuriai pareiškėjas pavaldus, kad VSDF valdyba turėjo pareigą nedelsiant informuoti pareiškėją apie gautą pranešimą, kad pareiškėjo turimas finansinio reikalavimo procentas ir balsų skaičius nebūtų daręs įtakos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo rezultatui, todėl sprendė apie pagrindo panaikinti skundžiamo 2016 m. liepos 29 d. UAB „Industrinė artelė“ kreditorių susirinkimo nutarimus nebuvimą.
12. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Industrinė artelė“ už 2016 m. birželio mėnesį priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas turėjo sumokėti iki liepos 15 d., tačiau laiku nesumokėjo.
13. Teismas, vadovaudamasis CPK 587, 650 straipsnių nuostatomis, konstatavo, kad tik pateikus antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą prasideda išieškojimo veiksmai. Teismas pažymėjo, kad VSDFV Šiaulių skyrius nepateikė įrodymų, kad mokėjimo nurodymas kaip vykdomasis dokumentas būtų pateiktas antstoliui vykdyti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad pateiktas mokėjimo nurodymas, kompiuteriu užfiksuoti „Duomenys iš duomenų informacinės sistemos“, negali būti pripažintas vykdomuoju dokumentu CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme.
14. Nustatęs, kad pranešimus apie šaukiamą kreditorių susirinkimą atsakovė išsiuntė tuomet, kai jokie vykdomieji dokumentai atsakovės atžvilgiu nebuvo vykdomi, teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamus nutarimus. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Pareiškėjas VSDFV Šiaulių skyrius atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismo išvada, kad pareiškėjo turimas finansinio reikalavimo procentas ir balsų skaičius nebūtų padaręs įtaką kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo rezultatams ir, kad dėl to nėra pagrindo panaikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus, pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą. Teismas, pripažinęs, kad pranešimas pareiškėjui, t. y. VSDFV Šiaulių skyriui, buvo išsiųstas netiksliu adresu, turėjo spręsti ne pareiškėjo svarbumą pagal kreditoriaus turimų balsų skaičių ir įtaką priimtiems nutarimams, o tai, ar priimant skundžiamus nutarimus nebuvo pažeistos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

15.2. Teismas nepagrįstai teigia, kad VSDFV kredito įstaigoms duodami mokėjimo nurodymai dėl mokestinių nepriemokų išieškojimų negali būti laikomi vykdomaisiais dokumentais. Iš atsakovės UAB „Industrinė artelė“ buvo išieškoma pagal kitus institucijų ir pareigūnų sprendimus, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, nes šie sprendimai yra priskirtini vykdytiniems dokumentams (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to išvada, kad išieškojimas pagal VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimą, pateikus mokėjimo nurodymus į skolininko bankų sąskaitas, nėra vykdymo veiksmai, nepagrįsti. Atsakovės atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl neteisminės bankroto procedūros šiai įmonei negalėjo būti taikomos.

16. Atsakovė UAB „Industrinė artelė“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo VSDFV Šiaulių skyriaus atskirąjį skundą atmesti; atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

16.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pasisakė, kad informacinis pranešimas apie 2016 m. liepos 29 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą buvo išsiųstas netiksliu adresu, bet tinkamam adresatui, kuris turėjo visas galimybes bei pareigą persiųsti informaciją ieškovui. Šiuo atveju dėl institucijoms numatytos pareigos persiųsti atitinkamai institucijai dokumentą nevykdymas negali būti pagrindu pripažinti atsakovę pažeidusia pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teises. 

16.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktą informaciją ir teisingai nusprendė, kad pareiškėjo tinkamas informavimas ir dalyvavimas ar nedalyvavimas 2016 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime dėl mažo kreditorinio reikalavimo jokių teisių nesuteiktų ir bankroto procedūra neteisminiu keliu būtų vykdoma toliau. UAB „Industrinė artelė“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra finansinių reikalavimų suma yra 239 920,65 Eur, kas sudaro 92,76 proc. visų finansinių reikalavimų sumos (pareiškėjo reikalavimas kreditorių susirinkimo dienai buvo 3 010,28 Eur). Už bankroto procedūros neteisminiu keliu inicijavimą balsavo 92,76 proc. visų finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai, o pareiškėjo suma sudaro nežymią dalį. Pareiškėjas, gavęs įmonės vadovo pranešimą apie ketinimą inicijuoti įmonės bankrotą ne teismo tvarka, siekia užkirsti kelią neteisminio bankroto procedūrų vykdymui, taip pažeisdamas kitų įmonės kreditorių teises. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes ir atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisingą sprendimą. 

16.3. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovės atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis išieškojimas vykdomojo dokumento pagrindu, nepagrįstas. Pranešimo apie vyksiantį kreditorių susirinkimą išsiuntimo dieną nebuvo vykdomas joks išieškojimas mokėjimo nurodymo kaip vykdomojo dokumento pagrindu. Pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui taip pat nepateikė mokėjimo nurodymo, kaip vykdomojo dokumento, kuris būtų pagrindu vykdyti išieškojimą CPK tvarka, duomenų patvirtinančių vykdomojo dokumento išdavimą vykdyti CPK tvarka, duomenų apie pranešimą atsakovei apie vykdomą išieškojimą. Pareiškėjo pateiktas mokėjimo nurodymas, kompiuteriu užfiksuoti „Duomenys iš duomenų informacinės sistemos“ negali būti pripažinti vykdomuoju dokumentu CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Nesant duomenų, patvirtinančių vykdomojo dokumento išdavimą, jo persiuntimą, t. y. tik kompiuteriu užfiksuoti duomenys negali būti laikomi vykdomuoju dokumentu CPK prasme.

16.4. Pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas – VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. liepos 21 d. sprendimo nuorašas nebuvo pateiktas atsakovei susipažinti, pareiškėjas jo taip pat nepateikė pirmosios instancijos teismui, yra nepasirašytas, todėl negaliojantis.

16.4. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. liepos 18 d. nebuvo įmonei pareikštų ieškinių teismuose bei pradėtų vykdymo veiksmų, konstatuotina, kad atsakovė šiuo atveju veikė sąžiningai bei nepažeidė jokių įstatymo nustatytų reikalavimų, t. y. turėjo teisę inicijuoti bankrotą neteisminiu keliu. Pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti, nes gavęs informaciją apie 2016 m. liepos 29 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą, pareiškėjas piktnaudžiaudamas savo teise tyčia pradėjo vykdymo veiksmus, taip neteisėtai užkirsdamas kelią bankroto ne teismo tvarka procesui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais nutarta UAB „Industrinė artelė“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir paskirtas bankroto administratorius, panaikinimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikto naujo įrodymo, kuris nebuvo pateiktas ir vertinamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. D37-24273. Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus paprastai atsisakoma priimti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių, ar iš atsakovės nebuvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, visumą, kas atsisakius priimti apelianto naujai pateiktą įrodymą būtų sudėtinga, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina apelianto naujai pateiktus duomenis.

Dėl visų kreditorių informavimo apie siūlymą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka

20. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Taigi ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį sistemiškai vertinant su kitomis šio straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei t. y. net ir tokie kreditoriai, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2016).
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nors pranešimą apie rengiamą kreditorių susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto procedūrų ne teismo tvarka atsakovei vykdymo, atsakovė pareiškėjui išsiuntė netiksliu adresu, tačiau tai neturėjo įtakos priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
22. Nagrinėjamu atveju esminė teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė yra ta, kad pranešimas apie 2016 m. liepos 29 d. vyksiantį atsakovės kreditorių susirinkimą kreditoriams, taip pat ir pareiškėjo centrinei būstinei – VSDF valdybai, buvo išsiųstas 2016 m. liepos 18 d., įteiktas 2016 m. liepos 21 d. Pareiškėjas VSDFV Šiaulių skyrius (atsakovės kreditorius) apie atsakovės kreditorių susirinkimą sužinojo jam jau įvykus,  2016 m. rugpjūčio 1 d.
23. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nėra numatyta, prieš kiek laiko iki planuojamo kreditorių susirinkimo turi būti informuoti įmonės kreditoriai, tačiau reikalavimas pranešti raštu kiekvienam kreditoriui apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka neturėtų būti vertinamas vien tik formaliai – laikotarpis nuo tokio pranešimo gavimo iki kreditorių susirinkimo turėtų būti vertinamas, atsižvelgiant į tai, ar konkrečioje situacijoje buvo užtikrinta kiekvieno kreditoriaus teisė tinkamai pasiruošti kreditorių susirinkimui ir jame dalyvauti, tai yra ar suteikto termino trukmė buvo protinga ir pakankama (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1432-823/2016).
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad VSDF valdyba turėjo pareigą nedelsiant informuoti pareiškėją apie gautą pranešimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktas), tačiau pažymi, kad VSDF valdybos centrinė būstinė apie rengiamą kreditorių susirinkimą buvo informuota prieš 8 dienas, o VSDFV Šiaulių skyrius – jau įvykus susirinkimui. Net jei laikytis pozicijos, kad VSDF valdyba, gavusi pranešimą ir jį perskaičiusi, turėjo pareigą apie pranešimo turinį nedelsiant informuoti VSDFV Šiaulių skyrių, tai tokiu atveju VSDFV Šiaulių skyrius būtų turėjęs kelias dienas pasiruošti dalyvavimui kreditorių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ypatingai trumpas terminas negali būti vertinamas kaip pakankamas ir protingas, ir dėl to apelianto informavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą procedūra buvo iš esmės pažeista.
25. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas sudaro nedidelę dalį visų reikalavimų, todėl konstatavo, kad jeigu pareiškėjas ir būtų dalyvavęs bei balsavęs kreditorių susirinkime, jo balsas neturėtų įtakos nutarimų priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylose esantis ryškus viešasis interesas negali pasireikšti tik vieno jo aspekto – kreditorių teisių suabsoliutinimu ignoruojant kitą jo aspektą – procedūros teisėtumą (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-632-178/2015; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1432-823/2016). Kreditorių lygiateisiškumo principas, be kita ko reikalaujantis visus kreditorius tinkamai ir laiku informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, negali būti pažeidžiamas vien dėl to, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas įmonei skolininkei nėra didelis. Be to, ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta prievolė apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą nesiejama su turimo kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžiu ir jo procentine išraiška bendrame kreditorių reikalavimų sąraše.

Dėl ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, draudžiančių pradėti bankrotą ne teismo tvarka, egzistavimo

26. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Tai reiškia, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka gali būti pradedama tik tada, kai tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių nėra kilę turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2016).
27. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas, ar buvo vykdomas išieškojimas pagal VSDFV Šiaulių skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, jog vykdomasis dokumentas buvo pateiktas antstoliui vykdyti, sprendė, kad atsakovės atžvilgiu vykdomieji veiksmai nebuvo atliekami. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bankroto procedūros ne teismo tvarka galėjo būti pradėtos. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo.
28. Minėta, kad bankroto procesas ne teismo tvarka negali vykti, jeigu be kita ko iš įmonės yra vykdomas priverstinis išieškojimas pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis).
29. Pirmosios instancijos teismas turėjo duomenis (kompiuteriu užfiksuotus „Duomenis iš duomenų informacinės sistemos“) apie tai, kad 2016 m. liepos 21 d. pareiškėjas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikė kredito įstaigoms mokėjimo nurodymą dėl atsakovės UAB „Industrinė artelė“ eilinių įmokų į VSDF biudžetą priverstinio išieškojimo ir liepos 22 d. buvo išieškoti 35,49 Eur. Mokėjimo nurodymo pagrindas – apeliacinės instancijos teismui pateiktas VSDFV Šiaulių skyriaus 2016 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. D37-24273, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš atsakovės 3 045,77 Eur įmokų, nuorašas. Šie duomenys patvirtina, kad pagal institucijos išduotą vykdomąjį dokumentą 2016 m. liepos 21 d. buvo vykdomas priverstinis išieškojimas (CPK 587 straipsnio 2 dalies 10 punktas, VSDFV direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintos Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės). Beje, pati atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad apeliantas 2016 m. liepos 21 d. pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus.
30. Pareiškėjo ginčijamas kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas atsakovės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, įvyko 2016 m. liepos 29 d., kai iš atsakovės buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad nutarimas pradėti atsakovės bankroto procedūras ne teismo tvarka prieštarauja ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam draudimui, todėl yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad kreditorių nutarimo pradėti neteismines bankroto procedūras priėmimo metu iš atsakovės buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas ir apie tai atsakovei turėjo būti žinoma. Tuo tarpu aplinkybė, kad pranešimų apie kreditorių susirinkimą išsiuntimo metu tokie veiksmai nebuvo atliekami, teisiškai nereikšminga, nes įstatymas draudžia vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, jeigu yra vykdomas priverstinis išieškojimas. 
31. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl atmesdamas skundą priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas dėl atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo patenkintinas (CPK 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

32. Pareiškėjo atskirąjį skundą patenkinus, apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus skundą tenkinti.

Panaikinti 2016 m. liepos 29 d. uždarosios akcinės bendrovės „Industrinė artelė“ kreditorių susirinkimo nutarimus uždarosios akcinės bendrovės „Industrinė artelė“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Industrinė artelė“ bankroto administratoriumi paskirti R. N..

Teisėja                                                                                                       Danutė Gasiūnienė