Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-334-1165/2023
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00665-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2023 m. rugsėjo 5 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,
sekretoriaujant Odetai Ruzienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Č. (J. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
J. Č., laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2023 m. liepos 17 d. ėjęs MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovo pareigas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, kai Bendrovė jau nuo 2022 m. lapkričio 23 d. buvo nemoki, kadangi turėjo įsipareigojimų valstybės biudžetui, neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos ir nepateikė teismui pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) teises, kadangi Bendrovės vadovui laiku kreipusis dėl nemokumo proceso inicijavimo, Bendrovė įsipareigojimų pareiškėjai nebūtų turėjusi.
Šiais veiksmais J. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Č., kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai (b. l. 66) teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Institucijos, pateikusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, – VMI atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pareiškėjai VMI ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Iš pareiškimo turinio matyti, kad Bendrovė juridinių asmenų registre buvo įregistruota nuo 2019 m. balandžio 15 d., o jos vadovu nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2023 m. liepos 17 d. buvo J. Č.. Bendrovė buvo VMI skolininkė, kadangi už 2022 m. rugsėjo ir vėlesnius laikotarpius neįvykdė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Iš viso mokestinė nepriemoka yra 139 487,12 Eur, kurią sudaro nesumokėtas PVM mokestis ir 6 606,33 Eur šio mokesčio delspinigių bei 203 Eur įsiskolinimas pagal Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Tai, kad Bendrovė negali tinkamai vykdyti turimų įsipareigojimų, jos vadovui neabejotinai turėjo būti žinoma nuo 2022 m. lapkričio 23 d., kuomet VMI buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad priverstinis išieškojimas buvo nesėkmingas, kadangi 2023 m. liepos 11 d., kuomet jai buvo iškelta bankroto byla, mokestinė nepriemoka nebuvo išieškota ar sumažėjusi.
Bendrovės vadovas J. Č., nepaisant to, nesiėmė jokių veiksmų jos mokumui atkurti, taip pat savalaikiai nesikreipė į teismą, inicijuodamas bankroto bylos iškėlimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi tik už 2020 m., o J. Č. nebendradarbiavo nei su VMI, nei su bankroto bylos iškėlimo klausimą svarsčiusiu teismui, jokių paaiškinimų ar atsiliepimo neteikė. Bendrovė neturėjo jokio registruotino nekilnojamojo turto, o jos turimoms transporto priemonėms taikomas turto areštas. Bendrovė bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo metu nebuvo įvykdžiusi įsipareigojimų ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, taip pat antstoliai vykdė penkias vykdomąsias bylas, kuriose kreditorių naudai buvo išieškoma 152 224,43 Eur suma.
Taigi, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad J. Č., kaip Bendrovės vadovui, ne tik turėjo, bet ir galėjo būti žinoma apie jo valdomos įmonės finansinius sunkumus, dėl kurių jis negalėjo tinkamai įvykdyti turimų įsipareigojimų biudžetui jau nuo 2022 m. lapkričio 23 d. (nurodymo išieškoti mokestinę nepriemoką dienos). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, nenurodė jokių aplinkybių, kad jis būtų siekęs bendrovės veiklos tęstinumo, sudaręs naujas sutartis su klientais, objektyviai tai patvirtinančių duomenų nepateikė, taip pat nepagrindė manymo, kad jam ėmusis tokių priemonių, buvo galima pagrįstai tikėtis, jog bendrovės ekonominė situacija galėtų pagerėti. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatomis, jis privalėjo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, tačiau tokios pareigos jis savalaikiai nevykdė, o nemokumo procesas Bendrovei buvo inicijuotas būtent mokesčių administratoriaus iniciatyva, teismui 2023 m. birželio 29 d. nutartyje konstatavus, kad Bendrovės finansinė padėtis atitinka nemokumo apibrėžimą, nurodytą įstatyme, ir nėra pagrindo spręsti, kad ji galėtų pagerėti, kadangi ji realiai jokios ekonominės veiklos nevykdo.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. JANĮ numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
Šiuo atveju, jau aptartos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti įmonės nemokumą bei įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje surinktų duomenų pagrindu J. Č. yra tinkamas subjektas administracinėn atsakomybėn patraukti.
Apibendrinat tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog J. Č., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinojęs apie įmonės nemokumą bei įsipareigojimus valstybės biudžetui, taip pat žinojęs apie jos finansinę padėtį bei tai, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, nesiėmė pakankamų ir aktyvių veiksmų dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą J. Č., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – SODRA duomenimis, šiuo metu nedirba (SODRA duomenų bazės išraše pateikiami duomenys tik apie einamas MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai iškelta bankroto byla, vadovo pareigas), yra teistas, sistemingai baudžiamas administracine tvarka, įskaitant administracinius nusižengimus, susijusius su MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentų, PVM deklaracijų nepateikimu mokesčių administratoriui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. Č. skirtina sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus nuobaudos dydžio vidurkiui lygi administracinė nuobauda – bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
J. Č. (J. Č.), gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Vita Padriezaitė