Byla Nr. AN2-483-290/2019

        Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00402-2019-5

        Procesinio sprendimo kategorijos: 

        1.3.5; 16.9.3; 21.11.10

        (S)

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties R. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės 2019 m. liepos 11 d. nutarimu R. Ž. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 60 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. balandžio 15 d., 16.54 val., Gamyklų g. 5, Marijampolėje, vairavo automobilį ir paliko jį stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė trukdė kitai transporto priemonei išvažiuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punktą.

2.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patenkino R. Ž. skundą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės 2019 m. liepos 11 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad formaliai R. Ž. pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus, nes jo užstatyta transporto priemonė trukdė išvažiuoti iš teritorijos kitai transporto priemonei, tačiau KET buvo pažeistos dėl profesinių pareigų atlikimo ir dėl būtinojo reikalingumo.

3.       Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti šią Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės 2019 m. liepos 11 d. nutarimą.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad nei Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme, nei UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.V-019 patvirtintuose apsaugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose nėra numatyta, kad apsaugos darbuotojas gali užtikrinti savo darbinių funkcijų vykdymą pažeisdamas Ke­lių eismo taisykles ar kitus teisės aktus ir dar tokiu būdu, kuris yra pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), sudarydama sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl apsaugos funkcijų vykdymo, savo darbuotojų neinstruktavo ir neapmokė kaip elgtis iškilus konfliktinei situacijai vyk­dant apsaugos funkcijas, neieškojo teisinių būdų ir priemonių kaip užtikrinti sudarytos sutarties vyk­dymą nerizikuojat darbuotojų sveikata ar net gyvybe bei nepažeidžiant Lietuvos Respublikoje galio­jančių teisės aktų. Nutartyje nurodyta aplinkybė, kad R. Ž. nepažeidė Asmens ir turto apsau­gos įstatymo ir vykdė savo darbo funkcijas, t. y. užblokavo išvažiavimą iš teritorijos taip sustabdydamas vilkiką, yra nepagrįsta ir negalėjo būti pagrindu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu. Mano, kad šiuo atveju ne administracinio nusižengimo nutarimą priėmęs pa­reigūnas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių dėl R. Ž. patraukimo administracinėn atsakomy­bėn ir nepagrįstai perdavė įrodinėjimo naštą pačiam pareiškėjui, o būtent teismas priėmė nutartį neįsigilinęs į visų reikšmingų aplinkybių visumą ir neišanalizavęs teisės aktų.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą, R. Ž. prašo netenkinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5.       Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6.       Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su R. Ž. administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu, prašo palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės 2019 m. liepos 11 d. nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl R. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nutraukta pagrįstai, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad R. Ž. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

8.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9.       ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

10.       R. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo traukiamas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 punktą, t. y. sustojo ir stovėjo ten, kur trukdė išvažiuoti iš teritorijos kitai transporto priemonei.

11.       Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagrįstai konstatavo, kad R. Ž. formaliai pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus, nes jo pastatyta transporto priemonė trukdė išvažiuoti iš teritorijos kitai transporto priemonei, tačiau KET buvo pažeistos dėl būtinojo reikalingumo (ANK 16 straipsnis).

12.       Skunde nurodoma, kad nei Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme, nei UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.V-019 patvirtintuose apsaugos darbuotojo pareiginiuose nuostatuose nėra numatyta, kad apsaugos darbuotojas gali užtikrinti savo darbinių funkcijų vykdymą pažeisdamas Ke­lių eismo taisykles ar kitus teisės aktus. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, nustatomos ne lokalinio pobūdžio teisės aktuose ar kituose įstatymuose, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, t. y. IV jo skyriuje.

13.       ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Iš bylos duomenų matyti, kad R. Ž. iš tiesų siekė pašalinti kitiems asmenims gresiantį pavojų, kuris pasireiškė tuo, kad vilkikas su areštuotomis UAB (duomenys neskelbtini) trąšomis iš bendrovės teritorijos galėjo išvažiuoti neturėdamas tam teisės ir tuo padaryti žalos asmenų, kurių reikalavimu šios trąšos buvo areštuotos, teisėtiems interesams. R. Ž., pastatydamas tarnybinį automobilį ties UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos vartais, nesukėlė jokio pavojaus aplinkiniams, taip pat nepadarė žalos, nepažeidė kitų asmenų teisių, kadangi šiais veiksmais buvo siekiama sustabdyti tik tą vilkiką, kuris neteisėtai ketino išsivežti antstolio areštuotą turtą. Akivaizdu, kad šiuo atveju žala niekam nebuvo padaryta, ir tai savaime reiškia, kad tokie veiksmai yra pateisinami turint tikslą išvengti realiai gresiančios žalos. Sprendžiant klausimą ar šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, atsižvelgtina į tai, kad R. Ž. grėsmę žalai atsirasti pašalino pirminėje jos stadijoje, kai areštuotos trąšos dar nebuvo išvežtos iš įmonės teritorijos, taigi darytina išvada, kad ši priemonė buvo proporcinga ir adekvati užkirsti kelią neteisėtiems vilkiko, vežusio trąšas, veiksmams. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju yra visos ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo reikalingumo sąlygos – R. Ž. padarė veiką, kuria siekė pašalinti kitiems asmenims gresiantį pavojų, šis pavojus tuo metu negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, ir nepadarydamas žalos išvengė gresiančios žalos.

14.       Teismas taip pat nurodė, kad R. Ž. formaliai pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus, tačiau KET buvo pažeistos dėl profesinių pareigų atlikimo. ANK 15 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė atlikdamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamuoju atveju R. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kurios sudėtis yra formali, t. y. atsakomybėn traukiama vien už tai, kad asmuo sustojo ir stovėjo vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, ir nei žala, nei kiti padariniai nėra šio administracinio nusižengimo požymis. Taigi, vertinti ANK 15 straipsnio nuostatas ir spręsti klausimą dėl pažeidėjo atsakomybės už padarytą žalą atliekant profesines pareigas nėra pagrindo, todėl šis administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo pagrindas šalintinas.

15.       Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį R. Ž. atžvilgiu nutraukti, kadangi yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta aplinkybė – būtinasis reikalingumas (ANK 591 straipsnio 4 punktas). Todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

16.       Pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutartį, kuomet, išnagrinėjus bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, sprendimas panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti priimamas nutarimu (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis), tačiau ši teismo padaryta rašymo klaida nesudaro pagrindo nutartį panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas        Jurgis Kiškis