Baudžiamoji byla Nr. 1-935-865/2011

                                                                                                 Teisminio proceso Nr.   1-12-1-04137-2011-4

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei,

dalyvaujant prokurorams Alvydui Markauskui ir  Loretai Martinaitytei,

kaltinamajai D. S.,

jos gynėjui advokatui Gyčiui Gutauskui,

nukentėjusiajam V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, nedirba, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, teista 2 kartus: 1) 2010-07-29 Vilniaus m. 1 apyl. t. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d.-8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei tęsti mokslus, pagal 2011-01-24 Vilniaus m. 3 apyl. t. nutartį laisvės apribojimo bausmę, skirtą 2010-07-29 Vilniaus m. 1 apyl. t. nuosprendžiu, pakeisti į 90 p. arešto; 2) 2010-08-03 Vilniaus m. 1 apyl. t. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.- 10 p. arešto; teistumas neišnykęs,

- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį,-

n u s t a t ė :

Kaltinamoji D. S. turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-09-19, apie 19.00 val., Šv.Kristoforo vidurinės mokyklos stadione, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš nukentėjusiojo mažamečio D. G., gim. 2000-12-31, striukės kišenės atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5530Xpress Music“, su SIM kortele, bendros 800 Lt vertės, priklausantį nukentėjusiajam V. S., tokiais savo veiksmais  pagrobė svetimą - nukentėjusiajam V. S. priklausantį 800 Lt vertės turtą.

              Teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. S. nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, jog 2011 metų rugsėjo 19 d. ji jau buvo Anglijoje, todėl šio nusikaltimo padaryti negalėjo. Išvyko į Londoną 2011 metų rugpjūčio 13 d. ar 14d., ir iki šių metų vasario ten buvo. Anglijoje susituokė, bet pabėgo nuo savo vyro, jis musulmonas. Ji viena vyko į Angliją, vyko susituokti. Gyveno pas vyrą 4 mėnesius, o kai pabėgo nuo jo, išvažiavo pas brolį į kitą miestą. Skrido iš Vilniaus į Londoną, skrido anksti ryte. Bilietų neturi išsaugojusi. Susituokė kažkur po mėnesio ar dviejų, po nuvykimo į Angliją. Pabėgo, nes vyras mušė. Kai rado pasą, tada pabėgo nuo musulmono, savo vyro. Jos vienas brolis Londone gyvena, jis jai padėjo nuvažiuoti pas kitą brolį. Kitame mieste dirbo neilgai apie porą savaičių, darė dėžutes, pakavo. Ten susirado draugą ir tas pasakė, kad gali nuvežti nemokamai į Lietuvą, tiksliau, jog pinigus ji galės sumokėti Lietuvoje. Atgal mikroautobusiuku grįžo, močiutė sumokėjo už kelionę. Močiutė I. R., ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje.  Močiutė pensininkė. Brolis, šeima, draugai žinojo, kad ji, D. S., išvykusi į Angliją. Broliai dar tenais, Anglijoje. Kai grįžo, buvo sutikus S. A., ji nieko nesakė, jai nerūpėjo, nes ji važiavo į taborą. Paskui dar kartą buvo tabore sutikusi ją, bet ji nieko nesakė. Raminos, kai grįžo iš Anglijos, nebuvo sutikusi. Pasakojo tyrėjai, kad buvo išvykusi, prašė, kad į oro uostą nuvažiuotų. Ji pasirašė pas tyrėją dokumentus ir viskas, nieko ten neskaitė, už ką pasirašė. Per atpažinimo veiksmą tyrėja pasakė, kad nieko nerado, jog ji, D. S., buvo išvykusi. Turi dar vieną bylą be šios bylos. Ta čigonė (S. A.), kuri laukia už durų, specialiai prieš ją tokius parodymus davė. Su jos dukra Žirmūnuose anksčiau gyveno, ji buvo tablečių prisigėrusi, koma ją buvo ištikusi. Su ta čigone (S. A.) kartu vartojo narkotikus, ta nežinojo, kad ji, D. S., išvykusi buvo. Nežino, kas tą nusikaltimą padarė. Ji, D. S., yra anksčiau pavogusi telefoną, tai labai lengva ją apkaltinti. Nukentėjusiojo nepažinojo ir mažamečio nukentėjusiojo taip pat nepažįsta. Ji girdėjo, kada buvo atpažinime, kai mažamečiui nukentėjusiajam tyrėja pasakinėjo, kuri gali būti mergina. Nežino,  ar lankėsi kada (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. S. parodė, jog kaltinamosios asmeniškai nepažįsta, antrą kartą mato. Tą dieną anūkas išėjo į mokyklos kiemą, o paskui parėjo namo ir jam pasakė, jog iš jo pavogė telefoną. Vaikas žaidė futbolą, prie vartų gulėjo striukė, ėjo du vyriškiai ir panelė tamsios išvaizdos. Panelė buvo pasilenkusi prie anūko striukės, kuri buvo prie futbolo vartų. Striukė gulėjo prie vartų, buvo du vyrai ir viena mergina, jie kažko ieškojo, neva aplanko, ir rado anūko telefoną. Daniel žaidė prie vartų, buvo vartininkas, jis buvo su draugu. Nuo vartų iki vaiko buvo kokie 5-7 metrai. Vaikas matė porą minučių tą merginą, kuri pavogė telefoną, pasakė, kad ta tamsiaplaukė, panaši į čigonę. Jo, V. S., turtas buvo draustas,  jis parašė draudimo bendrovei, kad gautų kompensaciją. Po įvykio anūkas pasakė, jog galėtų atpažinti tą merginą, tuo metu jam buvo 10 metų. Mano, vaikas nelinkęs meluoti. Vėliau telefonas buvo sugrąžintas. Tyrėja sakė, kad pas čigonę jį surado. Kai atėjo į atpažinimo veiksmą su anūku, buvo matinis stiklas, tyrėjai liepė pasakyti keletą žodžių merginoms ir viskas. Anūkas sakė, jog jam atrodo, kad šita mergina (D. S.) jį apvogė. Anūko draugai pabijojo duoti kaltinamųjų telefoną.

Nukentėjusysis mažametis D. G. ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio tvarka, parodė, kad 2011-09-19 jis žaidė futbolą Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos stadione, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis savo striukę, kurios dešinėje šoninėje kišenėje buvo įsidėjęs mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 5530 Xpress Music” su SIM kortele, pasidėjo prie futbolo vartų. Jam stovint vartuose ir gaudant kamuolį, prie jo priėjo du nepažįstami vaikinai ir mergina. Vienas iš tų vaikinų su jais pradėjo žaisti futbolą, o mergina su dar vienu vaikinu pasiliko stovėti prie jo striukės. Vaikinas spyrė kamuolį ir jis pradėjo bėgti paskui kamuolį. Tuo metu mergina garsiai pradėjo klausinėti futbolą žaidusio vaikino, kur yra cigaretės, į ką šis atsakė, jog cigaretės striukėje. Jis, D. G., atsisuko ir pamatė, kad mergina pasilenkė prie jo striukės ir iš jos pavogė jo telefoną. Pavogusi telefoną mergina nuėjo su vaikinu iš stadiono, o trečias vaikinas dar pažaidė futbolą, o paskui irgi išėjo iš stadiono. Po kelių minučių jis grįžo, pasiėmė savo aplanką, kuri gulėjo prie vartų ir su ja išėjo. Mergina buvo apie 16-18 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, juodų plaukų, apsirengusi baltą striukę, baltas kelnes. Antras vaikinas buvo apie 18 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai skustų plaukų, apsirengęs tamsiais mėlyną sportinį kostiumą, sportines mėlynas kelnes. Juos abu galėtų atpažinti. Trečias vaikinas buvo apie 18 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodą sportinį kostiumą (b.l. 35-36, 37).

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. A. parodė, jog ji pažįsta D. S., ji dukros draugė, ją seniai pažįsta. Ji, S. A., pirko telefoną „Nokia“ iš D. S., dukra paprašė nupirkti, atrodo už 80 Lt. Paskui reikėjo pinigų, nes neturėjo už nuomą pinigų, tai jos kaimynas taksistas nupirko tą telefoną, ir po kiek laiko ją iškvietė policija, ir pradėjo klausti, iš kur gavo tą telefoną. Kai pardavė telefoną taksistui, sakė, kad tai jos telefonas, jai trūko pinigų už butą sumokėti. Tik jam pasiūlė pirkti telefoną. Išėjo į kiemą, pamatė taksistą, pasakė, kad gali parduoti. Telefoną ji gal apie dvi savaites turėjo ir siūlė jį pirkti tik taksistui. Kito liudytojo (V. Š.) nepažįsta, pirmą kartą jį mato. Tuo momentu tik šį telefoną turėjo parduoti. Kai buvo policijos komisariate, taksistas jau buvo apklaustas ir telefonas iš jo buvo paimtas. Ji buvo už stiklo, buvo atpažinimas ir taksistas pasakė, kad iš jos pirko telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. A. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutiko narkomanę D. S., kuri pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 5530 Xpress Music“. Ji nupirko telefoną iš Dianos už 50 Lt. Vėliau ji telefoną pardavė. Kad telefonas vogtas, ji nežinojo (b.l. 48).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Š. parodė, jog jis pirko telefoną Kalvarijų turguje iš pagyvenusios moters. Moteris sakė, kad tai jos sūnaus telefonas, jis geria, reikia pinigų. Kaip paskui paaiškėjo, telefonas buvo vogtas. Moteris, iš kurios pirko telefoną, buvo rusakalbė. Pirko telefoną už 50 Lt, „Nokia 5500“,  atrodo. Tyrimo metu  buvo apklaustas, tada viską teisingai nurodė, dabar tiksliai neprisimena, kiek sumokėjo už telefoną, gal ir 20 Lt. Atidavė telefoną policijai. Jį policininkai iškvietė, nes naudojosi savo kortele. Tyrimo metu teisingai telefono numerį nurodė. Kai iškvietė policija, davė parodymus, atidavė telefoną ir viskas. Kortelė buvo jo, ją pasiliko sau. Telefonas buvo kažkokio modelio „Nokia“ su liečiamu ekranu, juodai raudonos spalvos, atrodo. IMEI tyrėjas pats nusirašė nuo telefono. Iš kur ta moteris, iš kurios pirko, turėjo telefoną, nesiteiravo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja Irena B. R. parodė, jog ji yra D. S. močiutė, jos tėvo mama. Jos anūkė vaikų namų auklėtinė, ji nuo 15 metų gyvena gatvėje. Jos gyvenimas buvo įvairus, iš pradžių gyveno pas kažkokį čigoną, vėliau sėdėjo kalėjime. Paėmė Dianą iš kalėjimo, pabuvo Panevėžyje keletą dienų pas jos seserį, tada parsivedė Dianą namo, o po kelių dienų ji išėjo. Paskui paprašė paso ir dingo. Vėliau Diana skambino iš Anglijos 2011 m. rugpjūčio mėn. ir sakė, kad viskas gerai. Iš telefono kodo sužinojo, kad ji Anglijoje. Diana pasakojo, kad iš pradžių buvo Londone, o paskui kitame mieste. Sakė, kad dirbo viešbutyje kambarine, kad viskas jai gerai. Vieną kartą, kai Diana jai skambino, prašė brolio telefono, kuris taip pat Anglijoje. Ji, I. R., broliui nesugeba paskambinti ir Dianai į užsienį neskambino, nes nemoka. Ji turi Dianos anglišką telefono numerį. Kada Diana skambino iš Anglijos, sakė, kad turi Romaną. Jis lyg iranietis, musulmonas. Romanas su ja, močiute, rusų kalba šnekėjo. Diana sakė, kad ištekėjo Anglijoje už to Romano. Paskui ji persikėlė į kitą miestą, nes Romanas ją sumušė, jos pasą pasiėmęs laikė. Po pusės metų Diana grįžo pas ją su didžiausiu lagaminu šių metų vasario mėn., ir paprašė, kad ji sumokėtų už jos kelionę vairuotojui. Sumokėjo tam vairuotojui 400 Lt. Po to D. S. vėl dingo. Į Lukiškių izoliatorių buvo nuėjusi, kol ji dabar suimta, bet kada buvo, nepamena, datos nepasakys. S. A. nepažįsta. R. A. žino, nes Diana kurį laiką pas ją gyveno. Džinsus buvo D. R. nupirkusi, mat turbūt, labai gerai sutarė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. K. parodė, jog kaltinamosios asmeniškai nepažįsta. Nuo 2010 metų gruodžio teko su kaltinamąja susidurti. Teko tik bendrauti su Diana, jos neapklausinėjo. Teko apklausinėti kitus liudytojus. S. A. pasakojo, kad pažįsta D. S., kuri jai pardavė telefoną, kuris buvo rastas ir grąžintas nukentėjusiajam. Jei neklįsta E. J. buvo taksi vairuotojas. Jam panašios tautybės į čigonę moteris siūlė Žirmūnuose pirkti telefoną. S. A. nurodė, kad pirko telefoną iš D. S..

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. P. parodė, jog asmeniškai kaltinamosios nepažįsta. Nenumano, kodėl yra pakviesta liudyti. Peržiūrėjusi ikiteisminio tyrimo medžiagą pagal S. A. parodymus matė, kad jai telefoną pardavė D. S.. Iš pradžių buvo atliekamas atpažinimas iš nuotraukų, kada nekilo abejonių, tada įteikė D. S. pranešimą apie įtarimą. Įtariamosios atpažinimas vyko už stiklo. Atpažinime dalyvavo vaikas (D. G.), senelis, advokatas, ji, tyrėja. Per stiklą nepilnametis žiūrėjo į įtariamąsias ir dvejojo tarp dviejų iš jų. Tada buvo paprašyta įtariamųjų atsistoti. D. S. buvo su aukštakulniais, tada visų įtariamųjų paprašė nusiauti batelius. Vaikas vis tiek abejojo tarp dviejų asmenų. Paskui įtariamosios buvo paprašytos ištarti vieną frazę: „duok cigaretę“. Kai D. S. ištarė šią frazę, vaikas pasakė, kad tai ji pavogė iš jo telefoną. Atpažinime senelis stovėjo prie anūko, bet, kadangi, jis rusakalbis, tai, o D. G. kalbėjo lietuviškai, gal senelis vaiko pasakymus savaip interpretuoja. Tiksliai nepamena visų smulkmenų, kurios susijusios su įtariamosios atpažinimu. Jai įstrigo tai, kad įtariamosios nusiavė batelius ir pasakė frazę. Vaikas įtariamąją atpažino pagal balsą. Atpažinime pagal nuotraukas ji nedalyvavo. D. S. neprisipažino padariusi nusikaltimą ir minėjo, kad buvo Anglijoje. Policijos duomenų bazė nerodė, kad ji buvo kažkur išvykusi. Duomenų bazė rodo visus išvykimus. D. S. minėjo, kad gal jos močiutė žinotų apie išvykimą į Angliją, bet močiutės neapklausė. Su S. A. ji, tyrėja, nebendravo. V. Š. apklausti neteko.

Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-09-22, valandos tiksliai neprisimena, prie (duomenys neskelbtini) Vilniuje, prie jo priėjo iš matymo pažįstama čigonė S. A. ir pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 5530 Xpress Music“ už 150 Lt. Jis įsidėjo savo SIM kortelę, tačiau telefonas jam nepatiko ir jis jo nepirko (b.l. 43).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis mažametis D. G. atpažino kaltinamąją D. S. kaip asmenį, kuri 2011-09-19 apie 19.00 val.  Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos stadione, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5530 Xpress Music“. Nukentėjusysis nurodė, jog atpažino merginą pagal veido bruožus, nes labai gerai įsidėmėjo (b.l. 38-39).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis mažametis D. G. parodė, jog mano, kad 1 arba 3 numeriuką laikanti mergina pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną. Norėtų, kad merginos pasileistų plaukus, kadangi atsimena, jog pas merginą, kuri pagrobė telefoną, buvo plaukai tamsūs ir ilgesni (merginos laikančios numeriukus 1 ir 3 pasileido plaukus, paskui merginoms buvo pasiūlyta atsistoti). Jis, D. G., mano, kad labiau panaši mergina, laikanti 3 numeriuką. 211-09-19, apie 19.00 val., kai jis stadione žaidė futbolą, vienas vaikinas, kuris buvo su ta mergina, nuspyrė kamuolį ir jis bėgo paimti jo. Ta mergina sušuko vaikinui: „duok cigaretę“ ar kažką panašaus. Jis, D. G., galėtų atpažinti merginą iš balso, kadangi gerai įsidėmėjo jos balsą. (merginų, laikančių 1 ir 3 numeriuką, buvo paprašyta pasakyti frazę: „duok cigaretę“). Jis, D. G., atpažįsta merginos balsą, kuri laiko numeriuką 3. Būtent ši mergina iš jo pavogė telefoną. Jis gerai įsidėmėjo veido bruožus ir jos balsą. Jis įsitikinęs, kad mergina, laikanti numeriuką 3, yra ta pati mergina, kuri iš jo pagrobė telefoną „Nokia 5530 Xpress Music“. Atpažintoji pasivadino D. S. (b.l. 40-42).

Atlikus mobiliojo ryšio telefono “Nokia 5530 Xpress Music“ IMEI kontrolę nustatyta, kad į pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną buvo įstatyta SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti V. Š. (b.l. 11-26).

Daiktų, dokumentų pateikimo metu 2012-02-09 liudytojas V. Š. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5530 Xpress Music“ (b.l. 47).

Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5530 Xpress Music“, kurį 2012-02-09 daiktų, dokumentų pateikimo metu pateikė liudytojas V. Š. (b.l. 47), apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b.l. 9-10) ir grąžintas nukentėjusiajam V. S. (b.l. 33).

Kaltinamoji D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai neigė padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Dėl paties vagystės fakto ginčo nėra. Iš nukentėjusiojo D. G., nukentėjusiojo V. S. parodymų, liudytojo V. Š. parodymų, daiktų dokumentų pateikimo protokolo, mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo, mobiliojo ryšio telefono „Nokia 5530 Xpress Music“ IMEI kontrolės duomenų nustatyta, jog iš nukentėjusiojo D. G. 2011-09-19, apie 19.00 val., Šv.Kristoforo vidurinės mokyklos stadione, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, striukės kišenės atvirai buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5530Xpress Music“, su SIM kortele, bendros 800 Lt vertės, priklausantis nukentėjusiajam V. S.. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Š. parodė, jog minėtą telefoną jis pirko Kalvarijų turguje iš nepažįstamos moters. Jos nepažįsta, ji buvo rusakalbė. Telefoną jis atidavė policijai, kai buvo iškviestas. Naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog S. A. jam siūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną, jis įstatė savo kortelę, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bet jam nepatiko telefonas ir nepirko. Tyrimo metu buvo atlikta nukentėjusiajam D. G. priklausančio pagrobto telefono, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kontrolė ir nustatyta, kad skambinta telefonais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmasis telefono Nr. priklausė E. J., antrasis – V. Š.. Teisiamajame posėdyje liudytoja S. A. parodė, jog ji minėtą telefoną „Nokia 5530 Xpress Music“ pirko iš D. S.. Telefoną siūlė tik taksistui. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. S. parodė, jog jo anūkas D. G. parodymo asmens atpažinti metu atpažino kaltinamąją D. S.. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, jog D. G. atpažino D. S. nurodydamas, jog merginą atpažino pagal veido bruožus, nes labai gerai įsidėmėjo. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis D. G. atpažino jį apvogusią merginą pagal balsą. Nukentėjusysis dar parodė, jog gerai įsidėmėjo veido bruožus ir balsą. Liudytoja A. P. teisiamajame posėdyje papasakojo, kaip buvo atliekamas asmens parodymo atpažinti nukentėjusiajam procesinis veiksmas, parodė, jog atliekant parodymą atpažinti nukentėjusysis D. G. pradžioje neatpažino jį apvogusios merginos, po to tvirtai atpažino kaltininkę, kai parodomos merginos ištarė frazę: „duok cigaretę“, kuri buvo pasakyta veikos padarymo metu. Apklausta liudytoja Irena B. R. parodė, jog jos anūkė buvo išvykusi į Angliją, anūkei D. S. grįžus 2012 m. vasario mėn., ji sumokėjo vairuotojui už kelionę. Pati kaltinamoji D. S. nurodė, jog išvyko 2011 m. rugpjūčio mėn. lėktuvu į Angliją. Nei bilietų, nei kitų įrodymų kaltinamoji teismui nepateikė.  Galimybės patikrinti šią kaltinamosios versiją nėra. Kaip minėta, apie tai, jog kaltinamoji kalta padariusi nusikalstamą veiką patvirtino tiek nukentėjusysis D. G., atpažinęs kaltinamąją du kartus – t.y. tiek parodymo atpažinti iš nuotraukų, tiek asmens parodymo atpažinti metu. Tai, jog pagrobtą telefoną pirko iš kaltinamosios parodė ir liudytoja S. A.. Taigi, iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamoji D. S. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jos kaltė ir nusikalstamos veikos padarymas įrodytas nukentėjusiųjų V. S., D. G., liudytojų S. A., V. Š., M. K., A. P. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, mobiliojo ryšio telefono “Nokia 5530 Xpress Music“ IMEI kontrolės duomenimis, daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, mobiliojo ryšio telefono „Nokia 5530 Xpress Music“ apžiūros protokolo duomenimis. Kaltinamosios D. S. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė).

Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę kaltinamajai D. S. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: padaryta atviroji vagystė, pagrobtas telefonas iš vaiko, veika apysunkė, tyčinė, baigta. Atsižvelgiama į pagrobto daikto vertę, į tai, jog civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusieji pretenzijų kaltininkei neturi. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę: kaltinamoji 19 metų amžiaus, 8 klasių išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, vaikų neturi, neturi pastovios gyvenamosios vietos, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2010-05-26 iki 2010-06-07 (b.l. 74); į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašyta nuo 2010-07-08, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b.l. 76); Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 78). Pagal 2012-04-24 specialisto išvadą Nr. 91TPK-PL-220 psichiatrinę ekspertizę D. S. skirti netikslinga (b.l. 82), administracine tvarka bausta (b.l. 64-66), teista (b.l. 60-63). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai D. S. tikslinga skirti arešto bausmę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti D. S. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti ją areštu 40 parų, bausmę atliekant areštinėje. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                          Irma Randakevičienė