Administracinė byla Nr. A-1259-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02411-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 289 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Teigė, kad buvo kalinamas higienos normų reikalavimų neatitinkančiose patalpose. Kalinimo patalpose trūko šaldytuvų, klozetų, pisuarų. Jose veisėsi graužikai, tarakonai bei blakės. Patalpos buvo netinkamai vėdinamos, o apšvietimas buvo nepakankamas. Patalynė buvo nešvari ir sena. Pravieniškių PN-AK pastatų stogai padengti kenksminga asbesto danga. Dėl minėtų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumų, tapo dirglus, pablogėjo jo sveikata, jautėsi pažemintas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pravieniškių PN-AK nurodė, kad ne visada visos miegamosios vietos patalpose yra užimtos, todėl nuteistiesiems kalinimo ploto tenka daugiau. Pabrėžė, kad pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji kali bendrabučio tipo patalpose. Dėl to pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Pravieniškių PN-AK objektuose periodiškai atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Patalynė keičiama kartą per savaitę. Nuteistiesiems išduodami tik išskalbti, dezinfekuoti čiužiniai, pagalvės ir antklodės. Patalpos apšviečiamos dirbtiniu apšvietimu, taip pat į jas šviesa patenka pro langus. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys dėl šaldytuvų trūkumo laisvės atėmimo įstaigoje nepagrįstas. Paaiškino, kad nors pataisos namų stogai dengti asbesto danga, tačiau asbestas kelia pavojų tik tuomet, kai stogo danga ardoma ar laužoma, tačiau Pravieniškių PN-AK pastatų stogo remonto darbai nebuvo atliekami. Nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai. Pravieniškių PN-AK tvirtinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl jo patirtos žalos nekonkretūs, deklaratyvūs, todėl nepagrįsti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad ginčui dėl pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo yra aktualus pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK laikotarpis nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. sausio 6 d. Atsižvelgęs kalinimo patalpų plotą ir jose įrengtų lovų skaičių, teismas konstatavo, kad 383 dienas buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė kalėti tinkamomis ploto sąlygomis (pareiškėjui trūko 0,75, 1, 0,38 kv. m miegamosios patalpos ploto). Teismas taip pat pripažino, kad klozetų ir pisuarų skaičius Pravieniškių PN-AK tualetuose buvo nepakankamas. Tačiau, įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Pravieniškių PN-AK patalpos buvo netinkamai apšviečiamos, vėdinamos, jose veisėsi buitiniai parazitai, virtuvėje buvo nepakankamai šaldytuvų, išduodama patalynė buvo nešvari ir nusidėvėjusi, pataisos namuose eksploatuojamas asbestas buvo kenksmingas jo sveikatai, yra nepagrįstos. Atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų trukmę ir pobūdį, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti arba bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad nors atsakovo atstovas turėjo galimybę pateikti visus bylai reikšmingus duomenis, tačiau pirmosios instancijos teismas pateikti įrodymus reikalavo iš jo. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ir atstovauti savo interesus žodiniame teismo posėdyje. Nei į vieną posėdį jis taip ir nebuvo pristatytas. Dėl to, kad jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, bylą teismas išnagrinėjo neteisingai, kadangi netinkamai įvertino bylos duomenis. Pažymi, kad jis šiuo metu yra pervežtas į Alytaus pataisos namus, kuriuose laikomi ne pirmą kartą teisti asmenys, tarp kurių yra ir sergančių žmogaus imunodeficito virusu bei sunkiomis hepatito formomis.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas pabrėžia, kad santykinai mažą miegamųjų patalpų plotą kompensavo suteikta pareiškėjui judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus patalpose. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija. Įrodymų, kad atsakovas būtu sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, byloje nėra. Taip pat byloje nėra jokiu įrodymu apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei. Pabrėžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Pravieniškių PN-AK teigimu, teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo pažeistos jo procesines teisės, nes byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Ši norma ne tik nustato pirmosios instancijos teismo posėdžio formą, bet ir suteikia garantijas proceso šaliai, jog proceso įstatyme nustatytas teises ji gali įgyvendinti dalyvaudama teismo posėdyje.

Nors ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią proceso normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz., teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.). Be to, ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų.

Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2016 m. vasario 18 d. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apygardos administracinio teismo posėdį, turėjusį vykti 2016 kovo 16 d., 9 val. (b. l. 91). Proceso dalyviams neatvykus, pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 16 d. priėmė nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir bylos nagrinėjimą atidėti 2016 m. balandžio 6 d. Apie tai proceso dalyviai buvo informuoti teismo pranešimais (b. l. 93, 94, 95). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo laikomas laisvės atėmimo įstaigoje (b. l. 90, 91, 115, 117, 119), t. y. pats pareiškėjas savarankiškai atvykti į teismą neturėjo teisės, tačiau teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų užtikrinti, kad pareiškėjui būtu suteikta galimybė atvykti į teismo posėdį ir išsakyti savo poziciją ginčo klausimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo būti sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į specifinę pareiškėjo padėtį proceso pirmosios instancijos teisme metu, pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo pristatytas į teismo posėdį, neturėjo pagrindo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 53 straipsnio 1 dalis). Taip pat, nesuteikiant pareiškėjui teisės teismo posėdžio metu pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje, buvo pažeistos jo teisės į teisingą procesą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo neteisingai išspręsti bylą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Dainius Raižys

                                                                      Virginija Volskienė

                                                                      Skirgailė Žalimienė