Civilinė byla Nr. 2S-371-302/2011
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02091-2010-2
Procesinio sprendimo
kategorija 129.1; 122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. kovo 15 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos
pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,
kolegijos
teisėjai Virginija Volskienė ir Algirdas Auruškevičius,
kolegijos
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Dariaus
Jonaičio atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m.
rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje
byloje pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl reikšmingų
vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, suinteresuoti asmenys Z.
J. , L. J. , Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas
antstolis Darius Jonaitis kreipėsi į
teismą su pareiškimu vykdomajai
bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, prašydamas nustatyti ar vykdomosiose
bylose Nr. 688/117/09, 923/117/10, 633/117/10, 1935/117/09, kuriose jis vykdo
išieškojimą iš KŪB „Jakmista“ Vilniaus apskrities VMI naudai, KŪB „Jakmista“
nario Z. J. sutuoktinė L. J. atsako
solidariai su Z. J. išieškotojui Vilniaus apskrities VMI už
neturinčios turto KŪB „Jakmista“ prievoles.
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m.
rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nutartį motyvavo
tuo, kad teismas nustato ir vertina aplinkybes, konstatuoja ar paneigia
prezumpcijas tik nagrinėdamas jo kompetencijai priskirtą reikalavimą. Teismas
vykdymo procese sprendžia tik įstatymu jam priskirtus klausimus, tarp kurių
nėra vykdomajai bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo. Visus klausimus vykdymo
procese sprendžia pats antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
įstatymais, kurie galioja vienodai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir
visiems asmenims. Todėl ir antstolis, spręsdamas vykdomojoje byloje iškilusias
problemas, turi jais vadovautis ir priimti sprendimus. Ne antstolis, o jo
veiksmais nepatenkinti vykdymo procese dalyvaujantys ir jo baigtimi
suinteresuoti asmenys, turi kreiptis į teismą skųsdami antstolio veiksmus, jeigu
jie nesutinka su antstolio sprendimais ar atliekamais veiksmais. Aplinkybių nustatymas
ir pagal prievolę atsakingų asmenų įvardijimas vykdymo procese nėra teismo
kompetencijos dalykas, todėl pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną
teisme.
Suinteresuotas asmuo antstolis Darius
Jonaitis atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir nustatyti
sutuoktinių prievolės pobūdį bei galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių
turto.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog prievolės vykdymas iš bendro
sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės
pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis
tokios teisės neturi. Antstolis privalo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl
galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (Civilinio proceso kodekso 589, 593 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus,
bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra
teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų,
reglamentuojančių pareiškimų vykdymo procese priėmimo ir nagrinėjimo klausimus,
todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio
pagrindo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis
Darius Jonaitis pradėjo išieškojimą vykdomosiose
bylose Nr. 688/117/09, 923/117/10, 633/117/10, 1935/117/09 iš KŪB
„Jakmista“ Vilniaus apskrities VMI naudai. Nustatęs, kad KŪB „Jakmista“ neturi
pakankamai lėšų išieškotoms sumoms padengti, vadovaudamasis CPK 672 str. nutarė
nukreipti išieškojimą solidariai į jos narių turtą, tokiu būdu areštavo Z. J. ir L. J. priklausantį turtą.
Antstolis, kreipdamasis į teismą su
pareiškimu dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, iš esmės prašo
teismo nustatyti kreditorinės prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, kad
galėtų tęsti vykdymo veiksmus paminėtose vykdomosiose bylose. Pažymėtina, jog teismų sprendimų vykdymo proceso
taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik
pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra
vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo
pažeidimas (Antstolių įstatymo 3
str. 1 d.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis,
garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą
gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis
c.b. 3K-7-277/2008; 2007-09-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341-2007). Vienas
pagrindinių antstolio atliekamų procesinių veiksmų yra vykdomųjų dokumentų
vykdymas (Civilinio proceso
kodekso 634 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
išaiškinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui
nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdydamas
vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą
reglamentuojančiomis procesinės teisės normomis ir tik Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais kreiptis į teismą su
pareiškimu (Civilinio
proceso kodekso 593 str.).
Kolegijos vertinimu, antstoliui kreipusis į teismą su
pareiškimu reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą kaip
nenagrinėtiną teisme.
Pažymėtina, jog suvienodindama kasacinio teismo
praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš
bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra
asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir
galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik
teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta
tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų
yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo
sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo
išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586
str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (LAT
2008-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-7-114/2008; LAT 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-567/2009; LAT 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje bylojeNr.
3K-3-81/2010). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad išieškojimui iš bendro
sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278
str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito
sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo
pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui.
Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant
antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjo, kad vykdymo
stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti
įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės
galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant
solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Kasacinis teismas taip pat nurodė,
jog į kreditoriaus
reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai
neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis
visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro
sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu
byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem
sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio
taikymo sąlygas. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis
nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką
ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK
3.109 straipsnio taikymo pagrindus,
jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Tokiu būdu konstatuotina, jog antstolis
negali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl prievolės pobūdžio ir jos atsiradimo
pagrindo nustatymo, nes šie klausimai, kaip pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, turi būti nagrinėjami ginčo
teisenos tvarka kreditoriui pateikus
ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio
taikymo sąlygas, atitinkamai antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus,
privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis proceso normomis ir
nustatęs, kad skolininkas
asmeninės nuosavybės teise turto neturi, privalo pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės
dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su
kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Civilinio
proceso kodekso 667 str.).
Esant nustatytoms
aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas
atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Trakų
rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė Romualda
Janovičienė
Kolegijos
teisėjai Virginija
Volskienė
Algirdas
Auruškevičius