Civilinė byla  Nr. 2S-371-302/2011

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02091-2010-2

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 129.1; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,

kolegijos teisėjai Virginija Volskienė ir Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. J. , L. J. , Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas antstolis Darius Jonaitis kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdomajai bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, prašydamas nustatyti ar vykdomosiose bylose Nr. 688/117/09, 923/117/10, 633/117/10, 1935/117/09, kuriose jis vykdo išieškojimą iš KŪB „Jakmista“ Vilniaus apskrities VMI naudai, KŪB „Jakmista“ nario Z. J. sutuoktinė L. J. atsako solidariai su Z. J. išieškotojui Vilniaus apskrities VMI už neturinčios turto KŪB „Jakmista“ prievoles.

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad teismas nustato ir vertina aplinkybes, konstatuoja ar paneigia prezumpcijas tik nagrinėdamas jo kompetencijai priskirtą reikalavimą. Teismas vykdymo procese sprendžia tik įstatymu jam priskirtus klausimus, tarp kurių nėra vykdomajai bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo. Visus klausimus vykdymo procese sprendžia pats antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, kurie galioja vienodai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir visiems asmenims. Todėl ir antstolis, spręsdamas  vykdomojoje byloje iškilusias problemas, turi jais vadovautis ir priimti sprendimus. Ne antstolis, o jo veiksmais nepatenkinti vykdymo procese dalyvaujantys ir jo baigtimi suinteresuoti asmenys,  turi kreiptis į teismą skųsdami antstolio veiksmus, jeigu jie nesutinka su antstolio sprendimais ar atliekamais veiksmais. Aplinkybių nustatymas ir pagal prievolę atsakingų asmenų įvardijimas vykdymo  procese nėra teismo kompetencijos dalykas, todėl pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Jonaitis atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir nustatyti sutuoktinių prievolės pobūdį bei galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi. Antstolis privalo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (Civilinio proceso kodekso 589, 593 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimų vykdymo procese priėmimo ir nagrinėjimo klausimus, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Darius Jonaitis pradėjo išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 688/117/09, 923/117/10, 633/117/10, 1935/117/09 iš KŪB „Jakmista“ Vilniaus apskrities VMI naudai. Nustatęs, kad KŪB „Jakmista“ neturi pakankamai lėšų išieškotoms sumoms padengti, vadovaudamasis CPK 672 str. nutarė nukreipti išieškojimą solidariai į jos narių turtą, tokiu būdu areštavo Z. J. ir L. J. priklausantį turtą.

Antstolis, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, iš esmės prašo teismo nustatyti kreditorinės prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, kad galėtų tęsti vykdymo veiksmus paminėtose vykdomosiose bylose. Pažymėtina, jog teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis c.b. 3K-7-277/2008; 2007-09-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341-2007). Vienas pagrindinių antstolio atliekamų procesinių veiksmų yra vykdomųjų dokumentų vykdymas (Civilinio proceso kodekso 634 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis procesinės teisės normomis ir tik Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais kreiptis į teismą su pareiškimu (Civilinio proceso kodekso 593 str.).

Kolegijos vertinimu, antstoliui kreipusis į teismą su pareiškimu reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.

Pažymėtina, jog suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (LAT 2008-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; LAT 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2009; LAT 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 3K-3-81/2010). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjo, kad vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Tokiu būdu konstatuotina, jog antstolis negali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl prievolės pobūdžio ir jos atsiradimo pagrindo nustatymo, nes šie klausimai, kaip pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas, atitinkamai antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis proceso normomis ir nustatęs, kad skolininkas asmeninės nuosavybės teise turto neturi, privalo pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Civilinio proceso kodekso 667 str.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso  337 straipsnio 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                               Romualda Janovičienė

Kolegijos teisėjai                                                                     Virginija Volskienė     

Algirdas Auruškevičius