Civilinė byla Nr. e2-2445-1026/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15811-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:  

2.6.9.2.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė,

sekretoriaujant Monikai Kavoliūnaitei, Eglei Staržinskienei, Orintai Ruf,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui bankroto administratoriui M. K.,

atsakovui R. V. ir jo atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus M. K., ieškinį atsakovui R. V. dėl be pagrindo gauto turto grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) (duomenys neskelbtini), atstovaujama bankroto administratoriaus M. K., pateiktu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo R. V. 18 634,00 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo naudai.

Ieškovės procesinė pozicija

2.       Ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, ieškinyje ir dublike, nurodė, ieškovės atstovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau –ir UAB) (duomenys neskelbtini). Teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d. 2022 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patenkino nemokumo administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) prašymą ir atstatydino jį iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus pareigų. Ta pačia nutartimi Kauno apygardos teismas BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriumi paskyrė M. K.. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 24 d. BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorius, vykdydamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įtvirtintus įpareigojimus nustatė, jog BUAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1999 m. gegužės 6 d. Įmonės vadovais nuo įsteigimo buvo: N. Š. (nuo 1999 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. liepos 23 d.), R. S. (nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2020 m. gegužės 27 d.), R. V. (nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. birželio 17 d.), V. G. (nuo 2021 m. birželio 17 d.). Pastarasis vadovas, t. y. V. G., mirė (duomenys neskelbtini). Tikrinant BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas, tapo aišku, jog laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d., atsakovas R. V., tuo metu būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) vadovu, per devynis kartus išėmė iš BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, 18 634,00 Eur. Kokiu pagrindu šie pinigai buvo išmokėti atsakovui arba jo išimti iš BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų nėra aišku. Pinigų išėmimo ir panaudojimo paskirtis nėra nurodyta. Po pinigų išėmimo, BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo praktiškai ištuštintos, liko keli – keliasdešimt eurų, kurie buvo panaudoti banko aptarnavimo mokesčiams. Jokios finansinės operacijos BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose nebebuvo vykdomos. Įtarimų, jog pinigus atsakovas galėjo išsiimti nesant jokio pagrindo kėlė ir tai, jog, pagal VMI prie FM pateiktus duomenis, nuo 2020 m. gegužės 16 d. BUAB (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką VMI prie FM, kuri nuosekliai didėjo, ko pasėkoje susidarė 80 107,21 Eur dydžio BUAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas VMI prie FM, kuris nebuvo padengtas. Patikslino, kad šiai dienai yra susidarę šie įsiskolinimai: 4 996,38 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.; 3 888,00 Eur pelno mokestis už 2020 metus susidarė nuo 2021 m. birželio 16 d.; 2 900,00 Eur pelno mokesčio avansas susidarė nuo 2020 m. rugsėjo 19 d., 64 370,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoka susidarė nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovas tuo metu, kai išsiėmė ieškinyje nurodytus pinigus, buvo ieškovo vadovas, savaime nereiškia, jog ieškinyje nurodytus pinigus atsakovas išsiėmė esant teisiniam pagrindui. Ieškovė teigia, kad duomenų, jog atsakovo iš įmonės sąskaitos išimti pinigai buvo panaudoti atsiskaitymams su įmonės kreditoriais ar darbuotojais, taip pat nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats atsakovas, kuriam priklauso pareiga įrodyti pinigų įgijimo pagrindą. Ieškovė teigimu buhalterinių dokumentų neturėjimas ir naujo ieškovo vadovo mirtis, nepateisina šios su atsakovu susijusios įrodinėjimo pareigos nevykdymo, nes atsakovas turi ir kitų galimybių įrodyti pinigų gavimo ir panaudojimo pagrindą, pvz. kreiptis į asmenis, kuriems tie pinigai neva ieškovo vardu buvo perduoti dokumentų pateikimo ir pan. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo procesinė pozicija

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kuriais prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžių metu atsakovo atstovas nesutiko, kad pinigai buvo išimti iš ieškovės sąskaitų be jokio teisinio pagrindo. Atsakovas teigia, kad veikė vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ir ABĮ) nuostatomis, įstatais bei sudaryta darbo sutartimi. Atsakovas minėtus sandorius bei kitus po jų sekusius veiksmus įformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir užregistravo apskaitos registruose. Atsakovas nepamena, kokio pobūdžio ūkinės operacijos įmonės vardu buvo atliekamos su nuimtomis piniginėmis lėšomis – tai galėjo būti atsiskaitymas su kreditoriais, įmonės darbuotojais ar kt. Įmonė iki 2021 m. kovo 30 d. turėjo 5 darbuotojus. Taigi dar apie pusę metų įmonė darbuotojams mokėjo atlyginimus, o kadangi, kaip teigia ieškovė, banko sąskaitose po 2020 m. rugsėjo 13 d. neliko piniginių lėšų ir ūkinės operacijos nebevyko, todėl tikėtina, kad iš nuimtų pinigų buvo atsiskaitoma su darbuotojais. Pažymėjo, kad atsakovas negali pagrįsti minėtų ūkinių operacijų dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus 2021 m. birželio 17 d. perdavė naujam vadovui V. G.. Dokumentus gavęs naujas įmonės vadovas V. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovas ne tik nebeturi ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, bet ir negali jų gauti, kadangi jam nėra žinoma šių dokumentų buvimo vieta po paskutiniojo įmonės direktoriaus mirties. Atsakovo teigimu, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad lėšos buvo pasisavintos atsakovo be pagrindo. Nesant įmonės dokumentų, atsakovas negali pagrįsti, kokios ūkinės operacijos buvo atliktos su iš banko sąskaitos nuimtais pinigais. Atsakovas nurodė, kad įmonės bankroto byloje nei vienas iš penkių darbuotojų nepareiškė kreditorinių reikalavimų. Todėl atsakovas mano, jog dar apie 10 mėnesių laikotarpį buvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams, nors nevyko jokių įmonės bankinių operacijų. Todėl tikėtina, kad įmonė, siekdama banko sąskaitų arešto, perėjo prie atsiskaitymo su kreditoriais ir darbuotojais grynųjų pinigų operacijomis. Atsakovas 2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu  papildomai nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Paaiškino, kad pardavęs įmonę pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą visus įmonės dokumentus perdavė naujam įmonės vadovui, todėl neturi įmonės dokumentų. Atsakovas neginčijo, kad būtent jis (atsakovas) išėmė/išgrynino ieškovo nurodytas sumas. Teigė, kad pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, išmokant įmonės darbuotojams darbo užmokestį. Mokėta buvo grynaisiais pinigais, kadangi dirbo užsieniečiai ir neturėjo banko sąskaitų. Paaiškino, kad statybų versle atsiskaitant už medžiagas buvo reikalingi grynieji pinigai. Perkant smėlį ar žvyrą turi būti pasirašomi pajamų išlaidų orderiai. Nurodė, kad įmonės buhalteriją tvarko mažoji bendrija (duomenys neskelbtini), tačiau įmonės perdavimo metu visi dokumentai buvo perduoti atsakovui. Atsakovas negalėjo tiksliai pasakyti kokias sumas sumokėjo darbuotojams, už kokius darbus ir kam mokėjo. Paaiškino, kad Sodrai skola nebuvo mokama, nes mokėjimai buvo atidėti dėl Covid-19 pandemijos. Darbuotojams išmokėjus pinigus turėjo būti pasirašyti kasos išlaidų orderiai. Atsakovas teigia, kad minėti dokumentai buvo perduoti buhalterijai. Teigia, kad pinigų sau nepasiliko, nes pinigų vos užteko įmonės veiklai, lėšų trūko. Prašė ieškinį atmesti.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

4.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (nutartis įsiteisėjusi) (e. b. l. 6-10). 2022 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atstatydino nemokumo administratorių UAB (duomenys neskelbtini) ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriumi paskyrė M. K. (e. b. l. 11-13). Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 24 d. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas buvo įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. birželio 17 d. Nuo 2021 m. birželio 17 d. įmonės vadovu buvo V. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 14-19). Atsakovas neginčijo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. (2020 m. rugsėjo 11 d.) būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) vadovu, išėmė iš BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, 18 634,00 Eur. Pinigai buvo išimti/ nuimti iš sąskaitų tokia tvarka:

-       2020 m. birželio 18 d. atsakovas iš BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos banko skyriuje grynaisiais pinigais išėmė 3 535,00 Eur; 

-       2020 m. liepos 29 d. atsakovas iš BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos banko skyriuje grynaisiais pinigais išėmė 9 999,00 Eur;

-       2020 m. liepos 31 d. atsakovas išėmė BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos 2 000,00 Eur šiuos pinigus paimdamas iš bankomato;

-       2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas išėmė iš BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos 700 Eur šiuos pinigus paimdamas iš bankomato;

-       2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas išėmė iš BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos 200,00 Eur šiuos pinigus paimdamas iš bankomato;

-       2020 m. rugsėjo 13 d. atsakovas išėmė iš BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos 700,00 Eur šiuos pinigus paimdamas iš bankomato;

-       2020 m. rugsėjo 13 d. atsakovas išėmėte iš BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos 700,00 Eur šiuos pinigus paimdamas iš bankomato;

-       2020 m. rugsėjo 13 d. atsakovas išėmė iš BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos 700,00 Eur šiuos pinigus paimdamas iš bankomato;

-       2020 m. rugsėjo 13 d. atsakovas išėmė iš BUAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos 100,00 Eur šiuos pinigus paimdamas iš bankomato (e. b. l. 21). Viso per 9 kartus išgrynino 18 634,00 Eur.

Dėl ginčo esmės ir ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo

5.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas pinigus iš ieškovės sąskaitų paėmė veikdamas kaip uždarosios akcinės bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas. Byloje taip pat nėra ginčo dėl išgrynintos pinigų sumos. Ginčas kilo dėl to, kad ieškovės teigimu atsakovas įgijo įmonės lėšas be teisinio pagrindo, nėra jokių duomenų, kad šie pinigai buvo panaudoti įmonės poreikiams. Atsakovas teigia priešingai, kad lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms.

6.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka teisinį faktų kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojanti įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; kt.). 

7.       Ieškovas savo ieškinį grindė, jog teisinė atsakovo veiksmų kvalifikacija atitinka ne civilinei deliktinei atsakomybei taikomas teisės normas, o CK 6.237 straipsnio (pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą) nuostatas. Atsakovas su tokia kvalifikacija nesutinka ir teigia, jog nagrinėjamojoje byloje taikytinos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Atsakovas mano, jog jis, kaip buvęs bendrovės vadovas, turėjo teisinį pagrindą išgryninti lėšas iš bendrovės sąskaitos, todėl žala iš jo negali būti priteista kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas.

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad bendrovės vadovo teisinio statuso prigimtis yra dualistinė, kadangi bendrovės vadovas yra ir vienasmenis bendrovės valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas (ABĮ 37 straipsnio 1, 4 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; ir kt.).

9.       Spręsdamas klausimą, kokia atsakomybės rūšis – materialinė ar civilinė – turėtų būti taikoma bendrovės vadovui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vidiniuose santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o išoriniuose – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos, veikdamas kaip jos valdymo organas išoriniuose santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovo atsakomybės skirstymo į civilinę ir materialinę esminis kriterijus buvo ne teisės normos, kurios pažeistos, bet vadovo veiklos adresatas: civilinės atsakomybės atveju pažeidimai kildavo iš vadovo santykių su trečiaisiais asmenimis, o materialinės atsakomybės atveju – iš vadovo veiklos, nukreiptos į įmonės vidų. Plėtodamas praktiką vadovo atsakomybės rūšių nustatymo srityje kasacinis teismas vėlesnėse kasacine tvarka išnagrinėtose bylose išorinių santykių terminą vartoja apibrėžti vadovo veiksmams, kylantiems ne DK, o CK ir specialiųjų, juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių, įstatymų reguliuojamų santykių pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 37 punktu, 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017 21 punktu konstatuota, kad sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos bendrovės vadovo atsakomybės rūšies, teisinę reikšmę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobūdis. Tuo atveju, jei vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytą pareigą, jam kyla civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Sprendžiant dėl bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, būtina nustatyti, kokias pareigas vadovas pažeidė – jam kaip valdymo organui ar darbuotojui nustatytas pareigas. Kai vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

10.       CK 2.87

11.       Kadangi CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos yra specialios ir saisto tik juridinio asmens valdymo organo narį, o ne bet kurį darbuotoją, šių pareigų pažeidimas užtraukia vadovui ne materialinę, o civilinę atsakomybę. Už CK

12.       Vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kadangi šios pareigos kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

13.       Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 18 634,00 Eur. Ieškinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d., atsakovas R. V., tuo metu būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) vadovu, per devynis kartus išėmė iš BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, 18 634,00 Eur, kurių panaudojimas bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas.

14.       Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta ginčo teisinė kvalifikacija yra netinkama, kadangi ieškovas nukrypo nuo nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų ir netinkamai vertino, jog išgrynintų pinigų negrąžinimas yra bendrovės vidaus santykiai, o ne išoriniai jos santykiai, todėl tinkamu ieškovės civilinių teisių gynimo būdas yra CK 6.237 straipsnio taikymas. Teismas su šia kvalifikacija nesutinka. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016, 41 punktas). Remiantis nurodyta nuoseklia kasacinio teismo praktika konstatuotina, jog šioje byloje negalima taikyti CK 6.237 straipsnio, nes nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais.

15.       Nagrinėjamu atveju buvęs vadovas R. V. pinigus išgrynino turėdamas teisėtą pagrindą (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis), dėl to taikomas civilinės deliktinės atsakomybės institutas už valdymo organui (vadovui) įstatymais nustatytų imperatyvių pareigų pažeidimą. Todėl įrodžius pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsniu, pažeidimą, minėtam atsakovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

Dėl bendrovei priklausiusių pinigų paėmimo ir jų išlaidas pagrindžiančių dokumentų

16.       Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad bankroto administratorius savo žinioje neturi dokumentų, patvirtinančių atsakovo išgrynintų ginčo sumų panaudojimą bendrovės reikmėms. Prašymas dėl informacijos pateikimo atsakovui buvo įteiktas 2022 m. rugsėjo 17 d., tačiau atsakovas nepateikė nemokumo administratoriui prašomų duomenų/dokumentų. Ieškovė teigia, kad atsakovas realiai šiuos pinigus gavo, ką patvirtina ieškovės banko sąskaitų išrašai, tačiau jų panaudojimo nepagrindė ir negrąžino ieškovei šių pinigų, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei 18 634,00 Eur sumą.

17.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo (su aktualiais akto pakeitimais, galiojusiais laikotarpiu nuo 2010-06-06 iki 2022-05-01) 3 straipsnyje numatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius (41 straipsnis). Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (19 straipsnis). To paties nutarimo 30 straipsnyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

18.       Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad išimtos iš sąskaitų sumos sutampa su įplaukusiomis į banko sąskaitą sumomis: 2020 m. birželio 18 d. iš banko sąskaitos išimama 3 535,00 Eur suma, tačiau tą pačią dieną įplaukia 3 535,00 Eur suma, kuri pažymėta kaip „Mokėjimas į savo sąskaitą“; 2020 m. liepos 29 d. iš banko sąskaitos išimama 9 999,00 Eur suma, tačiau tą pačią dieną įplaukia tokia pati 9 999,00 Eur suma, kuri pažymėta kaip „Mokėjimas į savo sąskaitą“. Atsakovas teigė, kad aukščiau nurodytos operacijos galimai yra pinigų perkėlinėjimas iš vienos įmonės banko sąskaitos į kitą įmonės banko sąskaitą. Teismo vertinimu, šią atsakovo versiją paneigė ieškovė kartu su dubliku į bylą pateikdama banko sąskaitų išrašą (e. b. l. 71-73, 74-75), iš kurio matyti, jog 2020 m. birželio 18 d. atsakovas pervedė 3 535,00 Eur sumą iš vienos ieškovo banko sąskaitos į kitą, t. y. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ir iš pastarosios, t. y. (duomenys neskelbtini), išsigrynino 3 535,00 Eur. Visos trys atsakovo nurodomos operacijos buvo atliktos ta pačia seka.

19.       Atsakovas taip pat nurodė, ir vėliau šios pozicijos laikėsi bylos nagrinėjimo metu, kad iš ieškovės sąskaitų nuimti pinigai buvo panaudoti darbuotojų darbo užmokesčiui ir atsiskaitant už įmonės veiklai reikalingas medžiagas/prekes, paslaugas. Atsakovas 2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad darbuotojams išmokėjus pinigus turėjo būti pasirašyti kasos išlaidų orderiai, tačiau negalėjo pasakyti kokiems darbuotojams, kokios sumos ir už kokį laikotarpį buvo sumokėtos. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės buhalterinius dokumentus pardavęs įmonę perdavė V. G., ką patvirtina byloje pateiktas 2021 m. birželio 17 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 51). Atsakovas neturi perduotų dokumentų kopijų, todėl negalėjo pateikti kasos pajamų bei išlaidų orderių savo pozicijai įrodyti ir rėmėsi kitais byloje teiktais įrodymais.

20.       Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyrius į bylą pateikė duomenis apie ieškovės darbuotojus laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. birželio 17 d. (e. b. l. 172-176). Nurodytu laikotarpiu įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius kito. Vienas iš darbuotojų buvo pats atsakovas. Atsakovas 2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad darbuotojai buvo užsieniečiai ir darbo užmokestis galėjo jiems būti mokamas grynaisiais, nes jie neturi banko sąskaitų. Tačiau š VSDFV Kauno skyriaus pateiktų duomenų apie apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyta, kad darbuotojo D. O. (kuris tikėtina yra užsienietis) draudžiamosios pajamos nuo 2020 m. birželio iki 2021 m. gegužės lygios nuliui. Šie VSDFV Kauno skyriaus duomenys paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad darbuotojui darbo užmokestis galėjo būti mokamas grynaisiais pinigais, o atsiskaitymas už darbą buvo įformintas kasos išlaidų orderiu. Kadangi duomenys apie darbuotojui D. O. išmokėtą darbo užmokestį nėra pateikti VSDFV Kauno skyriui, darytina išvada, kad šiam darbuotojui darbo užmokestis nebuvo mokėtas laikotarpiu, kai atsakovas išsigrynino įmonės pinigus. Be to, atsakovo atstovas negalėjo patvirtinti, kad įmonės pateikti duomenys apie darbuotojų draudžiamąsias pajamas patvirtina darbo užmokesčio išmokėjimą, o ne jo apskaičiavimo faktą.

21.       Atsakovas taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškovės bankroto byloje darbuotojams nepareiškus kreditorinių reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio laikytina, kad darbo užmokestis buvo mokamas ir buvo mokamas iš atsakovo išgrynintų pinigų. Byloje pateikta Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina atsakovo teiginius, kad įmonės bankroto byloje nėra patvirtinti darbuotojų kreditoriniai reikalavimai (e. b. l. 153-157). Tačiau kartu vertinant byloje pateiktus ir kitus įrodymus, o būtent VSDFV Kauno skyriaus pateiktus duomenis apie apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d., matyti, kad tam tikrais mėnesiais darbuotojų draudžiamosios pajamos buvo lygios nuliui. Darbuotojo D. O. (kuris tikėtina yra užsienietis) draudžiamosios pajamos nuo 2020 m. birželio iki 2021 m. gegužės lygios nuliui. Darbuotojo A. O. draudžiamosios pajamos 2021 m. kovo mėnesį lygios nuliui. Darbuotojo N. M. draudžiamosios pajamos 2021 m. kovo mėnesį lygios nuliui. Darbuotojo O. T. draudžiamosios pajamos 2021 m. kovo mėnesį lygios nuliui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad atsakovas ieškovės pinigus panaudojo darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimui.

22.       Dokumentų ar kitų įrodymų, kad atsakovo paimtos lėšos buvo panaudotos ieškovei atsiskaitant už tam tikrus darbus ar medžiagas atsakovas nepateikė. Atsakovo paaiškinimai, kad statybų versle tais atvejais, kai reikalingas smėlis ar žvyras už jį yra atsiskaitoma grynaisiais pinigais, negali patvirtinti, kad atsakovas pinigus panaudojo būtent tokiems atsiskaitymas atlikti. Pažymėtina, kad įmonės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, tačiau atsakovas negalėjo įvardinti nei konkrečių darbų apmokėjimo, ar medžiagų įsigijimo, nenurodė kokiam statybų objektui jie buvo reikalingi. Atsakovas taip pat nenurodė ir negalėjo pasakyti kokia pinigų dalis jo teigimu buvo panaudota darbuotojų atlyginimams, o kokia dalis įmonės veiklai užtikrinti.

23.       Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu išsakė poziciją, kad nuo 2020 m. gegužės 16 d. BUAB (duomenys neskelbtini) turėjo mokestinę nepriemoką VMI prie FM, kuri nuosekliai didėjo, ko pasėkoje susidarė 80 107,21 Eur dydžio BUAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas VMI prie FM, kuris nebuvo padengtas. Atsakovas nesutikdamas su šia ieškove nurodė, kad nurodomi įsiskolinimai buvo atidėti, todėl jų mokėjimo terminai nebuvo suėję. Atsakovas kartu su ieškiniu pateikė VMI elektroninį laišką (e. b. l. 52-54), kuriuo ieškovė buvo informuota, kad nurodoma, jog mokestinę nepriemoką, susidariusią iki 2020 m. gruodžio 31 d., į biudžetą ieškovė turi sumokėti iki 2021 m. vasario 28 d. Todėl, įvertinus šią aplinkybę, teismas laiko, kad ieškovas neįrodė savo teiginio, kad atsakovas kaip įmonės direktorius pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, nes ieškovės nurodomo įsiskolinimo valstybei mokėjimo terminas buvo atidėtas.

24.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 23 punktas).

25.       Bylos nagrinėjimo teismas atsakovui bei jo atstovui siūlė pagrįsti pinigų išleidimo aplinkybes, t. y. tiksliai nurodyti kaip išgryninti pinigai buvo panaudoti, tačiau atsakovas apie pinigų panaudojimą kalbėjo abstrakčiomis frazėmis ir konkrečių pinigų panaudojimo aplinkybių neįrodė. Civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018).

26.       Teismas konstatuoja, kad įvertinus ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ir atlikus ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimą, nagrinėjamu atveju atsakovas R. V., kaip buvęs įmonės vadovas, atliko vadovui būdingas funkcijas (išgrynino iš sąskaitos pinigines lėšas ir jomis disponavo), t. y. turėjo fiduciarines pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamojoje byloje buvusiam vadovui taikomas civilinės atsakomybės institutas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-467-798/2018).

27.       Nors ieškovas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau ieškinio faktinis pagrindas yra pagrįstas. Atsakovas teigdamas, kad pinigines lėšas panaudojo darbuotojų darbo užmokesčiui bei apmokėdamas prekes ir paslaugas, negalėjo konkretizuoti savo teiginių. Atsakovas negalėjo nurodyti nei kokia pinigų dalis buvo skirta darbuotojams, už kokį laikotarpį buvo mokami pinigai, kokios paslaugos ar prekės buvo apmokėtos, kokiam projektui jos buvo skirtos. Atsakovas kaip įmonės vadovas turėjo veikti įmonės interesais, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės pinigines lėšas panaudojo būtent įmonės interesams. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog atsakovas būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) vadovu, išėmė iš BUAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių AS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, 18 634,00 Eur, pinigai ieškovei nebuvo grąžinti ir šių pinigų panaudojimas nėra pagrįstas įmonės buhalteriniais dokumentais, o atsakovas bylos nagrinėjimo metu kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad šie pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, ieškovė ieškinys tenkintinas. Ieškovei iš atsakovo priteistina 18 634,00 Eur.

28.       Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

29.       Ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų pritesimo iš atsakovo tenkintinas, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, ieškovei galėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau ieškovė nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

31.       Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas, todėl 419 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo į valstybės pajamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

32.       Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje yra 6,64 Eur, todėl tenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 634,00 Eur (aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt keturis eurus) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 18 634,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas  (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas – 5662). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 419 Eur (keturis šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Vaida Motiejūnienė