Civilinė byla Nr. e2-902-819/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12340-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6; 2.1.2.7; 2.6.7; 3.2.6.1; 3.5.26
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,
sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei, Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ atstovui advokatui Sigitui Barakauskui, Renatai Leveckienei,
atsakovui antstoliui Rimantui Vižainiškiui,
atsakovo J. B. atstovams advokato padėjėjui Mindaugui Tamuliui, advokatui Valdemarui Stančikui,
atsakovui R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovams antstoliui Rimantui Vižainiškiui, J. B. ir R. D. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais. Byloje dalyvauja tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“ ir žemės ūkio bendrovė „Mongolija“.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“ (toliau – UAB „Scandagra“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967/3 sudarytą 2019 m. balandžio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui R. D. aktą (toliau – Aktas Nr. 1), kuriuo buvo perleista traktoriaus priekaba Umega SPC20, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Traktoriaus priekaba), negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją pinigais – įpareigojant R. D. sumokėti J. B. skirtumą tarp turto rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos kainos, t. y. 4 400 Eur, pripažinti vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967/4 sudarytą 2019 m. balandžio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui R. D. aktą (toliau – Aktas Nr. 2), kuriuo buvo perleista traktoriaus puspriekabė Fliegl (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Traktoriaus puspriekabė), negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją pinigais – įpareigojant R. D. sumokėti J. B. skirtumą tarp turto rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos kainos, t. y. 3 900 Eur, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 9 d. su atsakovu J. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. kovo 23 d. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovas J. B. nupirko iš UAB „Scandagra“ prekių už 168 911,16 Eur sumą (toliau – Skola). Atsakovui J. B. laiku neapmokėjus Skolos, UAB „Scandagra“ 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl Skolos priteisimo iš atsakovo J. B. ir Vilniaus miesto apylinkės teismas šio pareiškimo pagrindu priėmė teismo įsakymą (civilinė byla Nr. L2-45172-294/2017). Dėl priimto teismo įsakymo atsakovas J. B., siekdamas laimėti papildomo laiko nesąžiningiems savo ketinimams įgyvendinti (nesąžiningi J. B. veiksmai buvo konstatuoti ne vienoje išnagrinėtoje civilinėje byloje), pateikė prieštaravimus. 2018 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismas Skolos priteisimo byloje (civilinė byla Nr. 2-2912-603/2018) priėmė nutartį, kuria tenkindamas UAB „Scandagra“ prašymą J. B. atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo jo turtą ne mažesnei kaip 175 600,04 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 priėmė 2018 m. sausio 15 d. preliminarų sprendimą, kuriuo UAB „Scandagra“ pareikštą ieškinį tenkino ir priteisė iš J. B. 168 911,16 Eur Skolą, 6 688,88 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei 1 578 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo priimtu 2018 m. balandžio 19 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 preliminarus sprendimas paliktas nepakeistu, Galutinis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus J. B. skundą ir priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-185-790/2018. Nepaisant to, įsiteisėjus sprendimui dėl Skolos priteisimo UAB „Scandagra“ vis dar negalėjo pradėti priverstinio skolos išieškojimo, nes atsakovas J. B. toliau vilkino priverstinio vykdymo veiksmus – jis pateikė teismui prašymą atidėti priimto teismo sprendimo vykdymą iki 2019 m. birželio 30 d. Šis prašymas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo atmestas. Tik įsiteisėjus šiai nutarčiai, t. y. 2019 m. gegužės 24 d., vykdomasis raštas UAB „Scandagra“ civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 dėl Skolos ir kitų priteistų sumų išieškojimo iš atsakovo J. B. buvo išduotas, tačiau iki šio momento, t. y. 2019 m. gegužės 24 d., iš esmės visas atsakovo J. B. turtas (įskaitant ir turtą, kuris buvo areštuotas UAB „Scandagra“ prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018) buvo realizuotas paties skolininko J. B. pasiūlytiems pirkėjams be varžytinių procedūros ir už nepagrįstai mažą kainą, vykdant priverstinį išieškojimą su skolininku J. B. susijusių asmenų inicijuotose vykdomosiose bylose: atsakovas J. B. 2019 m. balandžio 3 d. pateikė pareiškimą antstoliui Rimantui Vižainiškiui, siūlydamas parduoti jam priklausančią Traktoriaus priekabą už 3 500 Eur sumą ir Traktoriaus puspriekabę už 6 500 Eur sumą. Antstolis 2019 m. balandžio 24 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. S-19-128-8529 ir 2019 d. balandžio 30 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967/3 ir Nr. 0128/18/01967/4 buvo parengti ir atsakovo R. D. pasirašyti ginčijami du turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai.
Ieškovė pažymėjo, kad jai ilgą laiką nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su antstolio Rimanto Vižainiškio prieš skolininką J. B. pradėtų vykdomųjų bylų medžiaga. Paaiškino, kad UAB „Scandagra“ inicijuotoje vykdomojoje byloje 2019 m. liepos 9 d. buvo priimtas antstolio Donato Kisieliaus patvarkymas Nr. S-19-174-9839 dėl prisijungimo prie antstolio Rimanto Vižainiškio iš J. B. vykdomo išieškojimo, po kurio priėmimo UAB „Scandagra“ ne kartą kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį su prašymu leisti UAB „Scandagra“ susipažinti su prieš skolininką J. B. pradėtų vykdomųjų bylų medžiaga, o vėliau pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau galimybė susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga UAB „Scandagra“ vis tiek nebuvo sudaryta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-39451-1089/2019, antstolis Rimantas Vižainiškis galiausiai buvo įpareigotas leisti UAB „Scandagra“ susipažinti su visa vykdomųjų bylų medžiaga. Tačiau tiek antstolis Rimantas Vižainiškis, tiek skolininkas J. B. šią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apskundė. Minėti skundai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi buvo atmesti kaip nepagrįsti civilinėje byloje Nr. 2S-270-275/2020 ir antstolis buvo įpareigotas leisti UAB „Scandagra“ susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga. Tokiu būdu UAB „Scandagra“ galimybė susipažinti su medžiaga vykdomųjų bylų, kuriose buvo realizuotas skolininko J. B. turtas, buvo sudaryta tik 2020 m. vasario 17 d., kai teismas įpareigojo antstolį tai padaryti. Pabrėžė, kad antstolis net ir įpareigotas teismo leisti UAB „Scandagra“ susipažinti su apskritai visa vykdomųjų bylų Nr. 0128/18/019/01966, Nr. 0128/18/01967 ir Nr. 0128/18/00436 medžiaga (įskaitant, daryti dokumentų kopijas), dalies vykdomosios bylos Nr. 0128/18/00436 medžiagos UAB „Scandagra“ atstovui nepateikė susipažinti, nors tokia informacija turėjo esminės reikšmės vertinant tiek vykdomosiose bylose antstolio atliktų veiksmų teisėtumą, tiek ir sudarytų turto pardavimo skolininko J. B. pasiūlytiems pirkėjams aktų teisėtumą bei pagrįstumą. Susipažinimo metu UAB „Scandagra“ atstovas pastebėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/00436 buvo priimtas antstolio 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas Nr. S-18-128-14229 dėl tam tikro kilnojamojo turto ekspertizės skyrimo. Atsižvelgus į tai, susipažinimo su vykdomąja byla metu žodžiu buvo pasiteirauta, ar buvo atliktas turto vertinimas, nes pačių vertinimo ataskaitų vykdomojoje byloje nebuvo pateikta. Ieškovės atstovui žodžiu buvo paaiškinta, kad turto vertinimas nebuvo atliktas. Ieškovė, siekdama patikrinti šios informacijos teisingumą (t. y. ar tikrai vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/00436 nebuvo atlikta kilnojamojo turto vertės ekspertizė), kreipėsi į turto ekspertizę turėjusią atlikti bendrovę uždarąją akcinę bendrovę „Capital vertinimas“ (toliau – UAB „Capital vertinimas“). Minėtos bendrovės buvo paprašyta pateikti vertinimo ataskaitas, kurios buvo parengtos antstolio 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo Nr. S-18-128-14229 pagrindu. UAB „Capital vertinimas“ 2020 m. balandžio 20 d. persiuntė UAB „Scandagra“ atstovui toliau nurodytus ekspertizės aktus ir apžiūros aktus, iš kurių tapo aišku, kad skolininko J. B. pasiūlytiems pirkėjams turtas buvo perleistas už neprotingai mažą kainą, kurią nurodė pats skolininkas J. B., antstoliui de facto ignoruojant ekspertizės atlikimo metu nustatytas tam tikro turto pardavimo kainas: nors 2018 m. rugpjūčio 24 d. atlikus apžiūrą ir ekspertizę Nr. 18-R08-24 buvo nustatyta, kad Traktoriaus puspriekabės Fliegl (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 24 d. yra 10 400 Eur, po kelių mėnesių ji buvo perleista skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui atsakovui R. D. be varžytinių procedūros ir už ženkliai mažesnę skolininko J. B. pasiūlytą kainą, t. y. už 6 500 Eur sumą; nors 2018 m. rugpjūčio 24 d. atlikus apžiūrą ir ekspertizę Nr. 18-R08-28 buvo nustatyta traktoriaus puspriekabės Umega SPC20, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 24 d. yra 7 900 Eur, po kelių mėnesių ši puspriekabė buvo perleista skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui R. D. be varžytinių procedūros ir už ženkliai mažesnę skolininko J. B. pasiūlytą kainą, t. y. už 3 500 Eur sumą. Kitas atsakovo J. B. turtas (galvijai, ratinis traktoriaus Massey Ferguson 5475, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius Fendt Favorit 818, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabė Pronar T 663/1) taip pat antstolio buvo parduotas atsakovo J. B. pasiūlytiems pirkėjams už neprotingai mažas kainas (šio turto pardavimas šioje byloje nėra ginčijamas siekiant neapsunkinti bylos nagrinėjimo). Antstolis žinodamas, kad areštuoto turto įkainojimo vertė neatitinka rinkos kainų, nesiėmė jokių priemonių turtui perkainoti, bet leido areštuotą turtą parduoti skolininko J. B. pasiūlytiems pirkėjams už skolininko pasiūlytą kainą, kuri buvo ženkliai mažesnė už rinkos kainą nustatytą atlikus ekspertizes. Ieškovės įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad areštuoto ir Akte Nr. 1 bei Akte Nr. 2 nurodyto turto įkainojimo procedūra buvo atlikta su esminiais trūkumais ir Akte Nr. 1 bei Akte Nr. 2 nurodytas turtas buvo perleistas de facto neįkainojus turto rinkos kaina, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnyje, ir šie atlikti pažeidimai dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto kainos nustatymo nėra formalūs, bet yra esminiai – antstolis akivaizdžiai pažeidė pareigą įkainoti J. B. areštuotą turtą objektyviai, nustatydamas kainą, kuri būtų kuo artimesnė esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai, ir dėl to turtas galiausiai buvo parduotas be varžytinių procedūros už ženkliai mažesnę kainą, negu rinkos kaina, ir tokiu būdu buvo padaryta didelė žala J. B. kreditoriams. Bendras atsakovo R. D. už areštuotą turtą sumokėtos kainos – 10 000 Eur (3 500 Eur + 6 500 Eur), ir tokio turto rinkos kainos – 18 300 Eur (7 900 Eur + 10 400 Eur) skirtumas sudaro net 8 300 Eur sumą (18 300 Eur – 10 000 Eur). Visa tai, ieškovės vertinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad turto pardavimo kaina (t. y. 10 000 Eur) buvo esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą (t. y. 18 300 Eur), be to, gauta už turtą suma buvo neproporcinga to turto rinkos vertei (sudarė tik 54,64 proc. rinkos kainos), o tai, ieškovės įsitikinimu, patvirtina CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir poreikį pripažinti ginčijamus turto pardavimo skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui R. D. aktus negaliojančiais. Pripažinus ginčijamus turto pardavimo skolininko J. B. pasiūlytam pirkėjui R. D. aktus negaliojančiais, restitucija turėtų būti taikoma sumokant atitinkamą ekvivalentą pinigais, nes kilnojamojo turto grąžinimas šiuo atveju (įvertinus tokio turto savybes, nusidėvėjimą ir pan.) neleistų atkurti buvusios status quo padėties iki turto perleidimo Akto Nr. 1 ir Akto Nr. 2 sudarymo.
Atsakovas J. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas J. B. paaiškino, kad jis yra ūkininkas ir Sutarties pagrindu iš ieškovės įsigijo prekių ūkio reikmėms. 2017 m. rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje daugelyje Lietuvos rajonų daugiametė kritulių norma buvo viršyta 4 ir daugiau kartų, dėl ko buvo apsemta daugiau kaip 140 tūkst. ha įvairių pasėlių. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 781 nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Ekstremalios situacijos metu žuvo 100 % jo derliaus, iš kurio gautomis pajamomis jis planavo atsiskaityti tiek su ieškove UAB „Scandagra“, tiek ir su kitais asmenimis. Visi jo kontrahentai (tame tarpe ir UAB „Scandagra“), su kuriais jis sutartinius santykius turėjo ne vienerius metus ir iki šiol sėkmingai savo įsipareigojimus vykdė, sužinoję apie tai, kad žuvo 100 % jo derliaus, nedelsdami, nesudarinėdami jokių grafikų kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Todėl, nesutikdamas su tokiais nesąžiningais kontrahentų (tame tarpe ir UAB „Scandagra“) veiksmais, jis gynė savo teises, taip pat ėmėsi ieškoti būdų kaip išlaikyti savo ūkį, tęsti ūkininkavimą. Nurodė, kad kreipėsi dėl gautos paskolos refinansavimo ir kredito suteikimo į AB „Swedbank“ ir Medicinos banką, tačiau abi kredito įstaigos, patikrinusios informaciją apie jam taikomus apribojimus ir jo kreditorius, kreditą suteikti atsisakė, jo kreditą refinansuoti sutiko žemės ūkio bendrovė „Mongolija“ (toliau – ŽŪB „Mongolija“), tačiau už didesnes nei įprasta netesybas (sudariusias 0,5%), kadangi jis negalėjo duoti jokių garantijų dėl kredito grąžinimo. Atsakovo teigimu, būtent UAB „Scandagra“ nėra sąžininga, kadangi kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti refinansavimo sutarties dalį dėl netesybų negaliojančia, teigdama, kad tik delspinigių dydis, kuris neviršija 0,022% nuo uždelstos sumos per dieną, gali būti laikomas protingu ir sąžiningu, nors jo su UAB „Scandagra“ sudarytos Sutarties 5.2. punkte yra įtvirtintas 0,06 % už kiekvieną dieną delspinigių dydis. Pabrėžė, kad nei vienoje iš UAB „Scandagra“ ieškinyje nurodytų bylų nėra nustatyta, kad jis elgėsi nesąžiningai siekdamas išvengti prievolių kreditoriams, dėl ko minėti teismų sprendimai neturi prejudicinės galios šioje byloje. Atsakovo vertinimu, ieškovė savo teiginių, kad turtas buvo realizuotas su juo susijusiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, neįrodė. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Scandagra“ ieškinyje nurodomas 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas Nr. S-18-128-14229 dėl tam tikro kilnojamojo turto ekspertizės skyrimo buvo priimtas dėl to, kad jis norėjo dalyvauti vykdymo procese, ieškoti galimų turto pirkėjų tam, kad turtas nebūtų parduotas varžytynėse jo likvidacine verte. Kadangi tokios technikos vertinimas yra reikalaujantis specialių žinių, kurių jis neturėjo, ypač siekiant įvertinti technikos stovį ir nusidėvėjimą, kuris turi esminės reikšmės žemės ūkio technikos kainai, o antstoliu, kuris buvo pasirinktas jo kreditorių, jis nepasitikėti neturėjo jokio pagrindo, jis pageidavo gauti dokumentą, kuriame būtų nurodyta jo turimos technikos galima vertė. 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo atlikta kilnojamojo turto (Traktoriaus puspriekabės Fliegl (duomenys neskelbtini) ratinio traktoriaus Massey Ferguson 5475, ratinio traktoriaus Fendt Favorit 818, traktoriaus puspriekabės Pronar T 663/1, Traktoriaus puspriekabės Umega SPC20) apžiūra ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. surašytos ekspertizės Nr. 18-R08-24, Nr. 18-R08-25, Nr. 18-R08-26, Nr. 18-R08-27, Nr. 18-R08-28, kurios jam buvo perduotos, tačiau jos niekada nebuvo perduotos antstoliui Rimantui Vižainiškiui, kuris dėl šios objektyvios priežasties jomis vadovautis ir negalėjo. Antstoliui apie ekspertizes nebuvo žinoma, kadangi jomis disponavo ir vis dar disponuoja tik jis, ekspertizių jis niekam nėra perdavęs. Įrodymų, kad ekspertizes surašiusi UAB „Capital vertinimas“ būtų šias ekspertizes perdavusi antstoliui Rimantui Vižainiškiui, UAB „Scandagra“ nepateikia. Atsakovas pabrėžė, kad priešingai nei ieškinyje teigia UAB „Scandagra“, minėtas ginčijamas turtas buvo parduotas ne po kelių mėnesių, o po daugiau nei 8 mėnesių. Nurodė, kad jam už ekspertizės metu nustatytą kainą nepavyko surasti potencialų turto pirkėjų, nei vienas nesutiko mokėti ekspertizėje nurodytos kainos už žemės ūkio techniką. Negana to, kadangi naudojimasis minėtu turtu nebuvo apribotas, jis buvo nuolat ir intensyviai naudojamas jo ūkinėje veikloje, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis neturėjo piniginių lėšų technikos remontui, dėl ko visa jo naudota technika patyrė didesnį nei įprasta nusidėvėjimą, dėl ko 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje, pabaigus ūkininkavimo sezoną, minėtų traktoriaus puspriekabių būklė iš esmės skyrėsi nuo jų būklės, buvusios 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliktos apžiūros metu. Patirdamas spaudimą iš savo kreditorių bei antstolio Rimanto Vižainiškio, jis nurodė, kad pirkėjų nerado ir neturėdamas lėšų pakartotinei ekspertizei nei asmenų, iš kurių galėtų jų pasiskolinti, pasiūlė įkainoti jo turtą CPK nustatyta tvarka, kas atsakovo vertinimu, antstolio ir buvo padaryta 2018 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 nustatant areštuoto turto kainą. Atsakovo nuomone, nustatyta turto vertė atitiko tuometinę jo būklę, priešingų įrodymų UAB „Scandagra“ nėra pateikusi, turto ekspertizės jo vertės nustatymo 2018 m. gruodžio 7 d. ar jo realizavimo dienai ieškovė skirti byloje taip pat neprašo. Tačiau net ir už tokią 2018 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 nustatytą kainą jam ilgą laiką nepavyko rasti nei vieno potencialaus turto pirkėjo ir tik prieš naujo ūkininkavimo sezono pradžią 2019 m. balandžio mėn. jam pavyko rasti pirkėją R. D., kuriam ginčo turtas ir buvo parduotas. Atsakovo teigimu, jis su atsakovu R. D. nėra susijęs jokiais giminystės ryšiais, jį jis žinojo, kadangi R. D. turi ūkį greta jo ūkio, būtent dėl šios priežasties jis pasiūlė šį turtą įsigyti R. D. Pažymėjo, kad nors jis yra suinteresuotas padengti savo kreditorių skolas kuo didesne apimtimi ir kuo daugiau sumažinti įsiskolinimą jiems, jo nuomone, nebūtų sąžininga reikalauti asmenį primokėti už turtą, kurios tas asmuo net nesiūlė. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jam nėra aišku, kokį ieškinį ir kokiu pagrindu UAB „Scandagra“ teikia. UAB „Scandagra“ nėra ginčijamo sandorio šalis, t. y. tiesiogiai ginti savo teisių negali. Tačiau netiesioginio ieškinio neteikia, jo sąlygų egzistavimo neįrodinėja. UAB „Scandagra“ nesiremia ir actio Pauliana institutu. Ieškovė bando apginti savo tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus tuo pagrindu, kad vykdymo procese turtas buvo realizuotas už jo rinkos kainos neatitinkančią kainą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad turto įkainojimas 2018 m. gruodžio 7 d. ar jo realizavimas 2019 m. balandžio 30 d. nustatytomis kainomis neatitiko būtent tokio turto, kuris buvo realizuotas, rinkos kainos atsižvelgiant į tuometinį jo nusidėvėjimą, būklę ir galimybę tokį turtą naudoti pagal paskirtą neatliekant esminių jo pagerinimų. Dėl šių priežasčių atsakovas J. B. mano, kad UAB „Scandagra“ ieškinys yra neteisėtas, nepagrįstas ir neįrodytas ir dėl to tenkinamas būti negali.
Atsakovas R. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį jo atžvilgiu atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jam nėra žinomos aplinkybės, kurias nurodo UAB „Scandagra“ pareikštame ieškinyje dėl J. B. nesąžiningumo, taip pat nėra žinomos aplinkybės dėl UAB „Scandagra“ nurodytų turto apžiūrų ir ekspertizių atlikimo. Nurodė, kad J. B. jis pažįsta kaip ūkininką, anksčiau greta dirbusį žemes. Teigė, kad J. B. keletą kartų siūlė jam įsigyti Traktoriaus priekabą Umega SPC20 ir puspriekabę Fliegl (duomenys neskelbtini), jis priekabą ir puspriekabę apžiūrėjo, pasiūlė savo kainą, ji J. B. nepasirodė priimtina. Po kurio laiko J. B. sutiko sumažinti kainą, buvo susitarta, jog už Umega SPC20 jis sumokės 3 500 Eur, o už Fliegl (duomenys neskelbtini) – 6 500 Eur, kuriuos jis sumokėjo antstoliui Rimantui Vižainiškiui. Priežasties nepasitikėti J. B. ar antstoliu Rimantu Vižainiškiu jis neturėjo. Todėl atsakovas R. D. su ieškovės reikalavimu primokėti 4 400 Eur už Umega SPC20 ir 3 900 Eur už Fliegl (duomenys neskelbtini) nesutinka, mano, kad tai visiškas absurdas – už tokią kainą jų pirkti jis nebūtų sutikęs, nesutiktų ir dabar.
Atsakovas antstolis Rimantas Vižainiškis pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime pažymėjo, kad jo atžvilgiu ieškovė jokių savarankiškų materialiųjų reikalavimų nereiškia, reiškiamas tik išvestinis procesinis reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kartu su kitais atsakovais. Antstolio nuomone, vien tik pats faktas, kad yra kvestionuojamas kainos, už kurią buvo realizuotas turtas, nustatymo teisėtumas, neprašant panaikinti paties turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, savaime nesuponuoja situacijos, kai antstolis byloje turi dalyvauti atsakovo procesine padėtimi. Antstolio vertinimu, iš paties ieškinio turinio neaišku, kokių konkrečiai neteisėtų veiksmų atlikimu jis yra kaltinamas. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/00436 buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymas Nr. S-18-128-14229 dėl tam tikro kilnojamojo turto ekspertizės skyrimo, tačiau šis patvarkymas buvo priimtas ne dėl to, kad antstoliui kilo abejonių dėl turto vertės ar kad kilo ginčas tarp skolininkas ar išieškotojo, o dėl to, kad to prašė skolininkas – atsakovas J. B., būtent todėl šiame patvarkyme ir buvo numatyta, kad už ekspertizę apmokės skolininkas. Pabrėžė, kad jam iki ieškinio gavimo nebuvo žinoma apie UAB „Capital vertinimas“ atliktus ekspertizės aktus ir apžiūros aktus, nebuvo žinomas ir jų turinys, kodėl ekspertizės aktuose jis nurodomas kaip ekspertizės užsakovas jam nėra žinoma, sutarčių dėl ekspertizės atlikimo jis nesudarinėjo. Kadangi ekspertizė nebuvo gauta (o iki pat ieškovės ieškinio gavimo – antstolio manymu, net nebuvo atlikta), skolininko areštuotas turtas buvo realizuotas 2019 m. balandžio 30 d. CPK nustatyta tvarka turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais, kurių UAB „Scandagra“ šioje byloje neginčija, vietoje to formuluojant prašymą teismui įpareigoti atsakovą R. D. primokėti tam tikrą sumą pinigų. Antstolio vertinimu, jo veiksmai atliekant areštuoto turto vertės nustatymą ir įkainojimą atitiko CPK nuostatas, o UAB „Scandagra“, 2020 m. vasario 16 d. susipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga (tame tarpe ir su areštuoto turto 2018 m. gruodžio 7 d. įkainojimu), teisės aktų nustatyta tvarka jo neskundė, skundų dėl to nepateikė nei išieškotojas, nei skolininkas. Pažymėjo, jog nors UAB „Scandagra“ pripažįsta, kad rinkos vertė dinamiškas reiškinys, ji visgi laiko, jog realizuoto turto kaina geriausiai atitinka 2018 m. rugpjūčio mėn. ekspertizėje (kuri antstoliui perduota nebuvo) nurodyta kaina, o ne 2018 m. gruodžio mėn. antstolio nustatyta kaina, o dėl analogiško kilnojamojo turto vertės jo realizavimo (2019 m. balandžio 30 d.) jokių įrodymų ar net samprotavimų UAB „Scandagra“ nepateikia. Net ir vadovaujantis UAB „Scandagra“ pateiktos ekspertizės duomenimis, Traktoriaus puspriekabė Fliegl (duomenys neskelbtini) buvo parduota už 62,0 proc. rinkos kainos nustatytos ekspertizės metu, kas viršija likvidacinę turto pardavimo kainą. Antstolio vertinimu, UAB „Scandagra“ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų argumentus, jog turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos, be to, neįrodyta aplinkybė, jog turto pardavimas pažeidė esmines UAB „Scandagra“ teises. Pažymėjo, kad vykdymo proceso metu realizuotas atsakovo J. B. nekilnojamasis turtas buvo įkeistas ŽŪB „Mongolija“, jos kaip hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (išieškojimas ŽŪB „Mongolija“ naudai yra vykdomas ir toliau, vykdomoji byla nėra užbaigta), tačiau UAB „Scandagra“ nepasirinko įtraukti į bylą ir hipotekos kreditoriaus ŽŪB „Mongolija“. Antstolio įsitikinimu, pats reikalavimas kaip toks – taikyti restituciją pinigais įpareigojant R. D. sumokėti J. B. skirtumą tarp turto rinkos kainos ir faktiškai sumokėtos kainos yra mažų mažiausia keistas. Antstolis pažymėjo, kad UAB „Scandagra“ savo teiginiams apie tai, kad turtas buvo parduotas su skolininku J. B. susijusiam asmeniui, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, taip pat nepateikė jokių R. D. nesąžiningumo įrodymų. Antstolio įsitikinimu, net jei ir hipotetiškai pritarti ieškovės neįrodytiems teiginiams, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, tokio turto įsigijimas nėra nusikalstama veika ar civilinis deliktas. Antstolio nuomone, reikalavimas primokėti pačios UAB „Scandagra“ norimą sumą kaip toks yra neteisėtas ir antikonstitucinis.
Dublike ieškovė pabrėžė, kad ieškinys yra grindžiamas CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose numatytais pagrindais. Ieškovės įsitikinimu, ji pasirinko tinkamą savo teisių gynybos procesinę formą ir tinkamai įgyvendino savo teises, nes antstolio priimtų patvarkymų skundimas nėra būtina sąlyga tam, kad būtų galima pasinaudoti CPK 602 straipsnyje įtvirtintu institutu, be to, minėtu pagrindu reiškiant ieškinį taip pat nėra būtina pasinaudoti CK 6.68 straipsnyje įtvirtintu institutu, nes UAB „Scandagra“ gina savo pažeistas teises dėl skolininko nesąžiningų veiksmų. Mano, kad pareikštas ieškinys gali būti tenkinamas ir restitucija gali būti taikoma net ir tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu nebūtų nustatytas atsakovo R. D. nesąžiningumas. Nepaisant to, ieškovė papildomai pažymi, kad jos įsitikinimu, pareikštame ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės pagrindžia atsakovo R. D. nesąžiningumą, kadangi ginčo objektu esantis turtas buvo įsigytas už neprotingai mažą kainą (esmingai mažesnę nei rinkos kaina) ir iš susijusio asmens (asmens ryšiai nebūtinai turi būti giminystės), kitos aplinkybės, susijusios su R. D. nesąžiningumu turėtų paaiškėti bylos nagrinėjimo metu apklausus atsakovą R. D. ir atsakovą J. B. bei išsiaiškinus visas aplinkybes, susijusias su ginčo objektu esančio turto įsigijimu. Pabrėžė, kad tiek atsakovo J. B., tiek antstolio pateiktuose atsiliepimuose dėstomos faktinės aplinkybės ir argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovės įsitikinimu,
antstoliui buvo (ar bent jau turėjo būti žinoma) apie vykdomojoje byloje atliktas ekspertizes – antstolis savo patvarkymu paskyręs vykdomojoje byloje atlikti ekspertizę privalėjo domėtis ekspertizės atlikimo proceso eiga, o to nedaręs ir realizavęs turtą už paties skolininko pasiūlytą kainą be varžytinių procedūros iš esmės pažeidė CPK 681 straipsnyje įtvirtintą areštuoto turto įkainojimo procedūrą, kas laikytina savarankišku ginčijamų aktų pripažinimo negaliojančiais teisiniu pagrindu. Mano, kad iš minėto patvarkymo turinio matyti, jog abejonių dėl areštuoto turto vertės kilo ne skolininkui, o pačiam antstoliui, be to, vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/00436 nėra nė vieno dokumento, kuris patvirtintų, jog skolininkas J. B. būtų kada nors prašęs antstolio paskirti ekspertizę dėl turto vertės nustatymo. Ieškovės įsitikinimu, antstolis negali sudaryti sąlygų vykdymo proceso metu parduoti turtą už nepagrįstai mažą kainą (net ir tuo atveju, kai nėra ginčo tarp skolininko ir kreditoriaus), juolab, kai yra kitų skolininko kreditorių, kurių teisės ir teisėti interesai bus pažeisti, jeigu turtas bus parduotas už nepagrįstai mažą kainą. Pažymėjo, kad atsakovo J. B. atsiliepime dėstomi teiginiai prieštaringi, nes jeigu jis tikrai būtų siekęs parduoti turtą kiek galima didesne kaina, tai neabejotinai ekspertizės ataskaitas būtų perdavęs antstoliui, kad areštuotas turtas būtų įkainotas kiek galima didesne verte ir paskelbtose varžytinėse būtų parduodamas taip pat didesne kaina. Kadangi ginčo objektu esantis turtas buvo parduotas už kainą, kuri buvo esmingai mažesnė nei kaina, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, taip pat vykdymo procese antstolis neveikė teisėtai ir dėl to nebuvo užtikrinta vykdymo proceso dalyvių bei kitų suinteresuotų asmenų (kreditorių) teisių bei teisėtų interesų apsauga, ginčijami turto pardavimo aktai taip pat turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Pripažinus ginčijamus aktus negaliojančiais restitucija turėtų būti taikoma sumokant ekvivalentą pinigais, nes kilnojamojo turto grąžinimas šiuo konkrečiu atveju (įvertinus tokio turto savybes, nusidėvėjimą, galimas investicijas ir pan.) neleistų atkurti buvusios status quo padėties iki turto perleidimo Akto Nr. 1 ir Akto Nr. 2 sudarymo. Triplike atsakovas J. B. pabrėžė, kad ieškovė nenurodė absoliučių sutarties negaliojimo pagrindų, ji nėra ginčijamo sandorio šalis, taip pat nėra vykdymo proceso dalyviu vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 – vykdymo proceso dalyviai yra skolininkas, išieškotojas ir antstolis, o tai, kad ieškovė yra prisijungusi prie vykdomosios bylos jos dar nepadaro vykdymo proceso dalyviu. Dėl šių priežasčių atsakovas mano, kad ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę šioje byloje. Pažymėjo, kad ieškinyje nėra nei vieno argumento dėl R. D. nesąžiningumo, išskyrus ieškovės nieko nepagrįstas prielaidas, nors atsakovo įsitikinimu, asmens sąžiningumas nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę. Atsakovo J. B. nuomone, antstolio nustatyta ginčijamo turto vertė atitiko tuometine jo būklę – ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, kad 2018 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 atliktas turto įkainojimas nebūtų atliktas objektyviai ir kad tokios būklės turto kaina nebūtų artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, turto ekspertizės jo vertės nustatymo 2018 m. gruodžio 7 dienai ar jo realizavimo dienai skirti byloje neprašo. Pažymi, kad net ir sutikus su ieškovės samprotavimais apie turto įkainojimą, ieškovė vis tiek nėra įrodžiusi, kad ginčo objektu esantis turtas, jo realizavimo 2019 m. balandžio 30 d. metu buvo parduotas už kainą, kuri buvo esmingai mažesnė nei kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą – Traktoriaus puspriekabė parduota už kainą, sudariusią 62,0 proc. rinkos kainos nustatytos ekspertizės metu, kas yra daugiau nei likvidacinė turtė pardavimo kaina, o Traktoriaus priekabos perleidimas už neva tai kainą, sudariusią 44,30 proc. rinkos kainos nustatytos ekspertizės metu neįrodytas kaip esmingai mažesnis už analogiško turto rinkos kainą jo realizavimo metu. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės prašomas taikyti restitucijos būdas nėra galimas, nenumatytas įstatyme, paneigiantis pačios restitucijos prigimtį bei prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, dėl ko ir nagrinėjamoje byloje pritaikytas būti negali.
Triplike atsakovas R. D. iš esmės palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepatikslino aplinkybių dėl J. B. nesąžiningumo, UAB „Mongolija“, N. D. ir kitų asmenų – visų paminėtų asmenų (išskyrus J. B.) jis nepažįsta. Pabrėžė, kad ieškovė dublike daug ir išsamiai rašo apie tai, kad parduodamo turto kaina turėjo būti žinoma atsakovui Rimantui Vižainiškiui, tačiau nenurodo, iš kur ir kokiu pagrindu ieškovės nurodomi dokumentai – vykdomojoje byloje atliktos ekspertizės, kurių metu buvo nustatyta jam parduoto ginčo turto vertė, turėjo būti žinomi jam. Pažymėjo, kad ieškovė pripažįsta, kad jo įsigytą techniką reikėjo remontuoti, kas, atsakovo vertinimu, reikštų, kad technika jos įsigijimo momentu nebūtinai atitiko technikos būklę, buvusią anksčiau atliktų vertinimų metu, kas reiškia, kad technikos įsigijimo kaina galėjo atitikti antstolio 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto akte Nr. 0128/18/01967/1 nurodytą technikos kainą, dėl ko su restitucijos bet kokiu būdu (ar tai būtų technikos grąžinimas, ar įpareigojimas primokėti už techniką) taikymu jis nesutinka.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytą ieškovės poziciją. Papildomai pabrėžė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris paneigtų ekspertizės metu nustatytą ginčo turto vertę, paneigti ekspertizės deklaratyviais teiginiais negalima; ekspertizės metu buvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, kitus defektus, turto rinkos vertė buvo nustatyta objektyviai, J. B. sutiko su nustatyta verte, pakartotinės ekspertizės neprašė; turtas buvo parduotas už 55 % rinkos vertės, tuo tarpu net antrosiose varžytinėse turtas būtų parduotas už 60 %; atsakovas J. B. eksploatavo techniką, kurios negalima buvo eksploatuoti; turtas įsigytas už neprotingai mažą kainą, todėl pažeisti kitų kreditorių interesai; išieškojimas nevykdomas, skolos suma nesumažėjusi, nors skola susidariusi 2016 m.; Vilniaus apygardos teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui areštas buvo pritaikytas, kai buvo pritaikytas areštas turto vertė buvo nustatyta preliminari; sąžiningiausia būtų, jei būtų sumokėta rinkos vertė; visos vykdomosios bylos yra pas antstolį Rimantą Vižainiškį; ŽŪB „Mongolija“ yra hipotekinis kreditorius, ji sutiko, kad būtų išmokėta kitam asmeniui, jos skola yra padengta; bylos pagal atsakovus išdalintos dėl operatyvumo, dėl skirtingų dalyvaujančių asmenų, įrodinėjamų aplinkybių; transporto priemonės baigtos eksploatuoti lapkričio mėn., jų vertė tiek 2018 m. rugpjūčio mėn. (sutartinė hipoteka), tiek gruodžio mėn. (antstolio turto arešto aktas) nepasikeitė, pardavimo metu vertės pasikeitimo nebuvo, tokių įrodymų byloje nėra; J. B., ŽUB „Mongolija“ ir D. ryšiai nustatyti civilinėje byloje dėl refinansavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu – įsteigta ŽUB „Mongolija“, kuri nevykdė veiklos, steigėjas D., pažįstamas daug metų su B., refinansuoja tariamai sandorį nusimatę itin dideles netesybas, siekta užauginti skolą ir kitus kreditorius palikti be nieko, reikalavimas nuginčytas; antstoliui savarankiški reikalavimai nekeliami, kad nekomplikuotų nagrinėjamo ginčo; rinkos kainos sumokėjimas nesąžiningam asmeniui yra pagrįstas, R. D. verčiasi ūkininkavimu, todėl turėjo žinoti kitokią ginčo turto kainą, jo teiginiai deklaratyvūs, įrodymų, kad jis žinojo apie atliktas ekspertizes nėra; dabartinė ginčo turto būklė neatitiks tos būklės, kuri buvo ekspertizės metu ar turto pardavimo metu; patvarkymų neginčijo, nes buvo suėję naikinamieji terminai.
Teismo posėdžio metu atsakovo J. B. atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Tamulis palaikė atsakovo J. B. atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad J. B. norėjo žinoti bent jau orientacinę ginčo transporto priemonių kainą, dėl to teikė prašymą antstoliui, ekspertizės metu transporto priemonės vertintos tik išoriškai, neatsižvelgta į vidinius defektus; kaip ekspertizes J. B. atsiėmė ir kodėl ne antstolis jas atsiėmė negali atsakyti; hipotekos sandoryje vertė buvo nustatyta pagal B. pateiktus paaiškinimus ir su tuo sutinkant išieškotojui, abi šalys taip turtą vertino, ekspertizės nebuvo daromos; ekspertizė buvo naudojama išimtinai atsakovo J. B. suvokimui apie turto vertę, antstolis ekspertizių neturėjo; J. B. po ekspertizių bandė surasti pirkėjus, susisiekė su jam pažįstamais ūkininkais, kuriems galėtų būti aktualus ginčo turtas, tačiau pirkėjų nesurado; J. B. ūkininkauja, kol techninis pasas galiojo, tol technika buvo naudojama, po to priekabos buvo naudojamos atliekoms sudėti, kaip sandėliavimo vieta, jos nebuvo judinamos; kada baigėsi technikinė, negali atsakyti; vertė sumažėjo ne vien dėl eksploatavimo, priekabos turėjo esminių defektų, atsiradusių po ekspertizės atlikimo, rašytinių įrodymų nėra; ar dalyvavo atliekant ekspertizei, negali atsakyti; pasirinkimo aplinkybių, kodėl nesikreipta į turto vertintoją, o į antstolį, negali atsakyti; ar prašymas antstoliui dėl turto vertės nustatymo buvo rašytinis, ar žodinis, negali atsakyti; kaina artima, kuri būtų varžytinėse, parduota dėl operatyvumo, ekonomiškumo, buvo laikomasi pozicijos, kad varžytinėse už tą kainą nebus parduota, tiek antstolis, tiek išieškotojas tam pritarė; kokia likvidacinė vertė negali pakomentuoti plačiau; ar šiuo metu J. B. ūkininkauja, dirba, negali atsakyti.
Teismo posėdžio metu atsakovo J. B. atstovas advokatas Valdemaras Stančikas papildomai paaiškino, kad ekspertizė atlikta siekiant turėti informaciją apie galimą kainą, ekspertizė buvo riboto naudingumo, nes vidiniai dalykai nebuvo vertinti; antstoliui neperdavė, nes nežinojo, kad reikia, B. ekspertizę vertino kaip riboto naudingumo ekspertizę dėl vidinių agregatų nevertinimo, vertinimas subjektyvus; ekspertizės išlaidas apmokėjo; dėl ginčo turto rinkos ribotumo, specifikos varžytinėse jo nebandyta parduoti, jose turtas galėjo būti parduotas už mažesnę kainą; J. B. buvo aktyvus, ieškojo pirkėjo, siekė parduoti kuo brangiau; nuo ekspertizės iki turto pardavimo akto surašymo praėjo laikas, turto būklė laikui bėgant negerėjo, lėšų priežiūros darbams neturėjo, todėl suvokė, kad kuo ilgiau neparduos turto, tuo vertė tik mažės, dėl to kreipėsi į pažįstamus asmenis, kuriuos galėtų sudominti parduodamas turtas, pardavė tam, kas pasiūlė daugiau; J. B. defektus nurodė ekspertams, dalį jie įvertino, dalį ne, nebuvo tikrintas transportų priemonių mechanizmo veikimas jam judant; antstoliui ekspertizė nebuvo pateikta, buvo pasiektas susitarimas dėl turto įkainojimo turto arešto aprašu; ieškojo pirkėjų paprastai ūkiškai, važinėjo ir siūlė ūkininkams regione, siūlė ne vienam ir ne dviem ūkininkui, siūlymų duomenų nefiksavo; ginčo turtą siūlė ir kitiems ūkininkams, kuriems konkrečiai nurodyti negali, tokių duomenų nevedė; viešų skelbimų nedėjo, turtas specifinis, domėjosi kainomis antrinėje rinkoje, suvokė, kad pats turi siūlyti aktyviai ginčo turtą, skelbimų įdėjimas nebūtų veiksmingas; prašymas antstoliui dėl turto vertės nustatymo buvo žodinis; po arešto liepos mėn. iki gruodžio mėn. ginčo turtas pasibaigus technikinei buvo naudojamas sandėliavimui, pervežimui laukuose, nenaudojant keliuose; technikai nebuvo atliekami periodinio aptarnavimo darbų tam nesant lėšų, vienos iš priekabų papildomi defektai buvo tento plyšimas, kitos – hidraulikos gedimai, dėl ko neatsidarinėjo bortai ir negalėjo būti faktiškai naudojama; ginčo technika įsigyta seniai, kada tiksliai negali atsakyti.
Teismo posėdžio metu atsakovas antstolis Rimantas Vižainiškis palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. Papildomai pabrėžė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra kur kas didesnės nei reikalavimo suma. Paaiškino, kad kitoje vykdomojoje byloje dėl 300 000 Eur išieškojimo buvo areštuotas visas J. B. turtas, taip pat ir hipotekinis turtas, turtas nebuvo apžiūrėtas ar vertintas, jam pateikus prašymą dėl turto vertės nustatymo jo prašymas buvo tenkintas siekiant nepažeisti skolininko teisių; vertinimo tikslingumo nematė, kadangi šis turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui; drausmės byla nebuvo iškelta, nes apie ekspertizę jis neturėjo jokių duomenų; turtas buvo įkainotas ir parduotas hipotekinėje byloje, veiksmai vertinant nebuvo skundžiami ar pripažinti neteisėtais; hipotekinis kreditorius yra ŽŪB „Mongolija“; turto arešto akte ginčo turtas buvo įvertintas atsižvelgus į hipotekos lakštą, į rinkos situaciją, skelbimus, vertė buvo šalių įvertinta, informacijos, kad turtas išnykęs ar sugadintas, neturėjo; ginčo turtą galima naudoti tik kartu su traktoriumi, juos naudoja ūkininkai pavasarį ir rudenį; tai ribotas, specifinis turtas, rugpjūtį jų poreikis yra ženkliai didesnis, dėl to ir kaina jų didesnė; nuo gruodžio mėn. iki sezono pradžios ginčo objektai praktiškai nenaudojami, realizacijos rinka maža; turtas, realizuotas už nesumažintą nusidėvėjimo verte kaina labiausiai atitinka kreditoriaus reikalavimus; B. buvo aktyvus vykdomojoje byloje, su juo buvo bendraujama, jis buvo atvykęs į kontorą, rašytinio prašymo nebuvo reikalauta; areštuoto turto pats nebuvo apžiūrėjęs; neturėjo duomenų, ar B. parodė ekspertams vertinamą turtą, ar jis bendravo su vertintojas, ekspertizė nebuvo jam žinoma; ŽŪB „Mongolija“ sutikimas dėl pinigų išmokėjimo kitam kreditoriui gautas po veiksmų atlikimo; ekspertizės poreikis pradingo, kuomet turtą įsivertino patys; turima patirtis vykdant antstolio veiką yra 25 metai; priekabos nėra savarankiška transporto priemonės, nustatant kainą buvo vadovautasi ir skolininko pateikta informacija, kad turtas funkcionalus, veikiantis; kainos skirtumas nuo tos, kuri būtų parduodama antrose varžytinėse, nėra esminis; turtas buvo įkainotas tinkamai, kaina per pora mėnesių nepasikeitė.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. D. palaikė savo atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad J. B. prieš tris-keturias dienas iki pirkimo siūlė jam priekabas už berods už 13 000-14 000 Eur, jis atsakęs, kad tiek neverti, verti apie 10 000 Eur, bet ne daugiau, kitų objektų J. B. jam pirkti nesiūlė; po kelių dienų J. B. su jo pasiūlyta kaina sutiko; būklė buvo labai prasta, dar krūva pinigų įdėta į juos buvo; paėmė tik todėl kad pasiūlė; rinkos kainomis nesidomėjo, po to tik pradėjo domėtis; yra ūkininkas, J. B. pažinojo kaip ūkininką, giminystės ryšių nėra, ginčų, įsipareigojimų jam neturi; kad J. B. turi įsiskolinimų, kurie išieškomi vykdymo procesuose, buvo girdėjęs iš kitų ūkininkų; transporto priemonės yra, jos naudojamos, į jas abi tikrai investuota 4 500 Eur; apžiūrėjo kelias dienas iki pirkimo kai gavo pasiūlymą, trūkumai buvo kardanas, ratai, cilindrai, dangtis, lempos, dabar trūkumai pašalinti, sutaisyti už maždaug 3 500 Eur, remontavo pats; 10 000 Eur kaina yra didelė, jis mažas ūkininkas, pirkti neplanavo, bet pasiūlius įsigijo, kitų priekabų rinkoje neieškojo; už ieškovės nurodytas kainas ginčo turto pirkęs nebūtų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi sprendė, jog priimtas sprendimas gali turėti įtakos ŽŪB „Mongolija“ teisėms ar pareigoms, kuri nebuvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, dėl ko atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ŽŪB „Mongolija“ bei nustatė jai terminą atsiliepimui byloje pateikti, taip pat nustatė terminą šalims papildomą terminą papildomiems įrodymams pateikti.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės per nustatytą terminą trečiasis asmuo ŽŪB „Mongolija“ atsiliepimo byloje nepateikė. Prieš paskirtą teismo posėdį buvo gautas prašymas nagrinėti bylą ŽŪB „Mongolija“ nedalyvaujant. Prašyme ŽŪB „Mongolija“ taip pat pažymėjo, jog jos vertinimu, ji neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau nurodė, kad ji kategoriškai nesutinka su UAB „Scandagra“ teiginiais apie ŽŪB „Mongolija“ nesąžiningumą ar sąsajas su J. B. ar jo atstovu (pastarasis teiginys apskritai net nėra etiškas, nes advokatui turėtų būti suprantama, kad jei advokatai negali būti tapatinami su jų klientais, tai juo labiau advokatas neturėtų būti tapatinamas net ne su jo klientu, tačiau su juridinio asmens vadovu, prieš 10 metų buvusiu bendrame nepartinių koalicijos sąraše su minimu advokatu). Kartu pažymi, jog vien tik teismo sprendimu netesybų sumažinimas negali būti vienintele nesąžiningumą įrodinėjančia aplinkybe, nes nagrinėjamos bylos dalykas konkretaus turto pardavimo teisėtumo patikrinimas nėra niekaip susijęs su išnagrinėtos UAB „Scandagra“ minimos bylos Nr. e2-4105-1080/2019 dalyku. ŽŪB „Mongolija“, įvertindama sunkią J. B. finansinę padėtį ir jam taikomus turto apribojimus, siekdama savo interesų apsaugos, nustatė didesnes (tačiau rinkoje įprastas) netesybas, nei buvo pradinėje kredito sutartyje, kadangi jokie kiti asmenys dėl jau paminėtų priežasčių J. B. įsiskolinimo refinansuoti apskritai nesutiko nepaisant to, kad jo įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas.
Po bylos atnaujinimo, ieškovė ir atsakovas J. B., atsižvelgdami į teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi jiems pateiktus siūlymus, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Teismo posėdžio metu po bylos atnaujinimo ieškovės atstovas advokatas Sigitas Barakauskas ir atsakovo J. B. atstovas advokatas Valdemaras Stančikas iš esmės palaikė pozicijas, išdėstytas šalių procesiniuose dokumentuose.
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė turi piniginę reikalavimo teisę į atsakovą J. B., kuri yra patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 21 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Juo iš atsakovo J. B. ieškovės naudai yra priteista 168 911,16 Eur skola, 6 688,88 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 578 Eur bylinėjimosi išlaidų. Civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 priteista suma kildinama iš ieškovę ir atsakovą J. B. saisčiusios 2016 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IM16/072 vykdymo.
Iš byloje surinktų įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovas J. B. turi ne tik šį kreditorių. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis 2018 m. gruodžio 4 d. antstolis Rimantas Vižainiškis pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0128/18/01967 pagal jam pateiktą vykdyti 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės Jurgos Šamšonienės išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. 5798, kuriuo nutarta išieškoti iš atsakovo J. B. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ŽŪB „Mongolija“ naudai 30 571,98 Eur skolą, 4 184,73 Eur palūkanų, 123,09 Eur notaro išlaidų ir 0,5 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 10 d., iš ŽŪB „Mongolija“ naudai įkeisto atsakovo J. B. turto, tame tarpe traktoriaus priekabos Umega SPC20, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir traktoriaus puspriekabės Fliegl (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Traktoriaus priekaba ir Traktoriaus puspriekabė buvo areštuota antstolio Rimanto Vižainiškio vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto aktu. Jame Traktoriaus priekaba antstolio buvo įvertinta 1 500 Eur suma, o Traktoriaus puspriekabė – 2 900 Eur suma. Iš antstolio Rimanto Vižainiškio paaiškinimų nustatyta, kad tokia Traktoriaus priekabos, Traktoriaus puspriekabės rinkos vertė 2018 m. gruodžio 7 d. buvo nustatyta pačio antstolio, įvertinus skolininko atsakovo J. B. ir trečiojo asmens hipotekos kreditoriaus ŽŪB „Mongolija“ nuomonę (tokia šių objektų vertė buvo sulygta 2018 m. rugpjūčio 2 d. hipotekos sandoryje), jų pobūdį, pasiūlos/paklausos stygių, įkainojimo laiką.
Iš byloje surinktų įrodymų taip pat nustatyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. atsakovas J. B. pateikė antstoliui Rimantui Vižainiškiui prašymus, kuriais pasiūlė Traktoriaus priekabą parduoti R. D. už 3 500 Eur, o Traktoriaus puspriekabę T. D. – už 6 500 Eur sumą. 2019 m. balandžio 24 d. patvarkymu dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. S1-19-128-8529 antstolis Rimantas Vižainiškis šį atsakovo prašymą tenkino. 2019 m. balandžio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 antstolis Rimantas Vižainiškis perleido R. D. Traktoriaus priekabą už 3 500 Eur, o kitu 2019 m. balandžio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967/4 antstolis Rimantas Vižainiškis perleido R. D. Traktoriaus puspriekabę už 6 500 Eur.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. liepos 9 d. antstolis Donatas Kisielius, kuriam buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį, nurodydamas, kad jis prisijungia prie antstolio Rimanto Vižainiškio vykdomų išieškojimų iš skolininko J. B. Ieškovės į bylą pateikti raštai dėl susipažinimo su vykdomųjų bylų medžiaga liudija, kad tuo metu antstolis Rimantas Vižainiškis vykdė ne tik vykdomąją bylą Nr. 0128/18/01967, bet ir kitas vykdomąsias bylas, kuriose skolininkas buvo atsakovas J. B. – vykdomąją bylą Nr. 0128/18/01966, išieškotojas ŽŪB „Mongolija“ (joje buvo išieškoma skola tos pačios paskolos sutarties pagrindu, kaip ir vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, tačiau kitos hipotekos sutarties pagrindu), vykdomąją bylą Nr. 0128/18/00436, išieškotojas UAB Prekybos namai „V.V.V.“. Susipažindama su pastarųjų vykdomųjų bylų medžiaga ieškovė sužinojo, kad antstolis Rimantas Vižainiškis 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu dėl turto ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/00436, taip pat dar vienoje nepaminėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0128/17/01907, išieškotojas N. D., buvo priėmęs patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo, kuriuo turto vertinimo ekspertizė buvo paskirta taip pat Traktoriaus priekabai bei Traktoriaus puspriekabei, pavedant ją atlikti ekspertinei įstaigai UAB „Capital vertinimas“, įpareigojant skolininką J. B. sudaryti sąlygas ekspertinės įstaigos atstovams apžiūrėti turtą ir suteikti reikiamą informaciją ar dokumentus, taip pat apmokėti turto vertinimo ekspertizės išlaidas, sumokant ekspertų nurodytą kainą pagal pateiktą sąskaitą. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad areštuoto turto verte bus laikoma eksperto nustatyta vertė. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pagal minėtą antstolio Rimanto Vižainiškio patvarkymą UAB „Capital vertinimas“ atliko ekspertizes, ką liudija ir rašytiniai įrodymai – UAB „Capital vertinimas“ surašyti transporto priemonės ekspertizės aktai Nr. 18-R08-24 ir 18-R08-28 (toliau – Ekspertizės aktas Nr. 1 ir 2). Tačiau byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, liudijančių, kad šie Ekspertizės aktai Nr. 1, 2 buvo pateikti antstoliui Rimantui Vižainiškiui UAB „Capital vertinimas“ ar atsakovo J. B.
Iš Ekspertizės aktų Nr. 1, 2 medžiagos nustatyta, kad Traktoriaus puspriekabės rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo nustatyta 10 400 Eur, o Traktoriaus priekabos rinkos vertė tai pačiai dienai – 7 900 Eur. Ekspertizės aktuose Nr. 1, 2 turto vertintoja K. V. nurodė, kad išvadą apie turto vertę atitinka vidutines rinkos sąlygas Lietuvos Respublikoje vertės nustatymo dieną, tačiau konkreti sandorio suma gali priklausyti nuo daugelio specifinių vertintojo nenagrinėtų sandorio sąlygų ir aplinkybių, kurias išanalizuoti nėra juridinių ir techninių galimybių; turto būklė nustatyta apžiūrint turtą išoriškai, darant prielaidą, kad vidinių agregatų būklė atitinka normalų nusidėvėjimą pagal turto amžių, ridą ar kitus požymius, jeigu ekspertui nebuvo pateikta papildoma informacija apie vidinių agregatų defektus ar trūkumus. Ekspertizės aktuose Nr. 1, 2 turto vertintoja K. V. taip pat nurodė, kad vertinamų transporto priemonių vidutinę rinkos vertę skaičiuoja lyginamuoju metodu; kadangi nėra informacijos apie panašių transporto priemonių sandorių kainas, ji remiasi panašių transporto priemonių pasiūlymų kainomis, nuo pasiūlymo kainos atimdama 5 procentus; palyginamuosius objektus atrenka remdamasi pasiūlymų analize, pasirenkant panašiausius į vertinamą objektą palyginamuosius objektus (pagal paskirtį, gamintoją, modelį, komplektaciją ir t.t.) vidutinėmis kainomis; skaičiuodama vertinamo turto vertę palyginamųjų objektų kainos koreguojamos koeficientais, kurie turi daugiausia įtakos vertinamo turto kainoms; koeficientai dėl pagaminamų metų, variklio, kuro ir modelio skirtumo suskaičiuoti remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis; korekcijos koeficientas dėl ridos nustatomas remiantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija; patikslinta vertė suskaičiuota atitinkamo palyginamojo objekto kainos ir įtakojančių koeficientų sandauga, o vidutinė vertė skaičiuojama išvedant patikslintų verčių aritmetinį vidurkį. Iš Ekspertizės aktų Nr. 1, 2 turinio nustatyta, kad palyginamuosius objektus turto vertintoja K. V.rado internete, tačiau didžioji dalis palyginamųjų objektų buvo rasti ne Lietuvos Respublikos svetainėse. Palyginamųjų objektų skelbimai nėra pridėti prie Ekspertizės aktų, jie nepateikti į bylą ir vėliau. Iš Ekspertizės aktų Nr. 1, 2 nustatyta tik tai, kad turto vertintoja K. V. apžiūrėjo Traktoriaus priekabą, Traktoriaus puspriekabę, nurodė, kad šių transporto priemonių fizinė būklė apžiūros metu yra tvarkinga, nors yra nepataisyti tam tikri defektai pagal pateiktus dokumentus, pridėtus prie jų. Traktoriaus priekabai reikalingos lėšos remontui yra 5 123,33 Eur pagal UAB „Ivabaltė“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. remonto pasiūlymą Nr. 20180823/2, o Traktoriaus puspriekabei – 9 038,89 Eur pagal UAB „Ivabaltė“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. remonto pasiūlymą Nr. 20180823/3. Atkreiptinas dėmesys, kad šią remonto lėšoms reikalingą sumą abiejuose Ekspertizės aktuose turto vertintoja koregavo – Traktoriaus priekabos vertę mažino 3 387 Eur, ne 5 123,33 Eur suma, o Traktoriaus puspriekabės vertę – ne 9 038,89 Eur, bet 5 976 Eur verte.
Ieškovė pateiktu ieškiniu ginčija du 2019 m. balandžio 30 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, sudarytus vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, kuriais Traktoriaus priekaba ir Traktoriaus puspriekabė buvo perleista atsakovui R. D. Ieškovė, ieškinyje pagrįsdama jos pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, akcentuoja tai, kad tokį reikalavimą ji grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje įtvirtinta suinteresuoto asmens teise ginčyti turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, jeigu turtas perleistas už kainą, kuri neatitinka jo rinkos vertės, nustatytas pagal CPK įtvirtintas taisykles, ir jeigu turto perleidimas pažeidžia suinteresuoto asmens teises.
CPK 602 straipsnis numato, kad turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718, 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (1 dalies 6 punktas), taip pat jeigu turto pardavimas iš varžytinių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (1 dalies 7 punktas). Turto pardavimas iš varžytinių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytinių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie neturėjo įtakos šių veiksmų teisėtumui (CK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotais CPK 602 straipsnio 1 dalies išaiškinimais dėl kitų asmenų galimybių skųsti minėtus antstolio aktus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais), pažymima, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytinių aktą tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyvių CPK, CK ir kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015, 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1693-1075/2019).
Byloje nustatyta, kad ginčijamų aktų surašymo metu ieškovė nebuvo vykdymo proceso dalyvis vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967. Ieškovė prie išieškojimo iš atsakovo J. B. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 prisijungė tik 2019 m. liepos 9 d. Kaip nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-39451-1089/2019, CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Ši proceso norma suteikia antstoliui teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo kito antstolio iš to paties skolininko. Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas). Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad prisijungimas neturi retroaktyviosios galios ir reiškia teisę dalyvauti anksčiau pradėtoje vykdomojoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2013). Taigi, prisijungę prie konkrečios vykdomosios bylos (ar kelių vykdomųjų bylų), išieškotojai tokioje byloje įgyja teises ir pareigas, numatytas CPK 639-640 straipsniuose.
Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės, neturėjusios galimybės ginčyti antstolio veiksmus iki 2019 m. liepos 9 d., teisę ginčyti 2019 m. balandžio 30 d. surašytus turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, tačiau to nepakanka reikalavimo patenkinimui. Ieškovei tenka pareiga pagrįsti savo suinteresuotumą – jos teismine tvarka ginamos kaip pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso egzistavimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tokia teise ir jos pažeidimu ieškovė apibrėžia teisės gauti jos turimo piniginio reikalavimo (jo dalies) į atsakovą J. B. patenkinimą iš lėšų, gautų realizavus Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 CPK nustatyta tvarka. Teismas, vertindamas surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka tokiam ieškovės suinteresuotumui pagrįsti.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra trečios eilės atsakovo J. B. kreditorius. Vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 atsakovo J. B. kreditorius ŽŪB „Mongolija“ yra ne trečios eilės, o hipotekinis kreditorius, kuris turi teisę jo turimus reikalavimus iš įkeisto turto patenkinti be eilės (CPK 574 straipsnio 1 dalis). Dėl to ginčo tarp šalių nekilo. Byloje kilo ginčas dėl to, kad, ieškovės teigimu, tai nėra svarbi aplinkybė, nes ŽŪB „Mongolija“ reikalavimai vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 jau yra patenkinti. Tokią aplinkybę ieškovė grindė į bylą pateiktais 2020 m. spalio 21 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais, prie jų pridėtais antstolio Rimanto Vižainiškio surašytais 2018 m. gruodžio 17 d., 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 14 d. išieškotų lėšų patvarkymais vykdomosiose bylose Nr. 0128/18/01967, 0128/18/01966, taip pat 2019 m. gegužės 15 d. iš pasiūlyto pirkėjo gautų lėšų paskirstymo patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, teigdamas, kad jų visuma liudija, kad šiai dienai ŽŪB „Mongolija“ naudai yra išieškota net didesnė skola nei jai priklauso, be to, antstolio depozitinėje sąskaitoje yra saugoma papildoma 9 953,30 Eur suma.
Teismas, pasisakydamas dėl šios ieškovės nurodomos aplinkybės, pirmiausia pažymi, kad šiai bylai teisingai išnagrinėti reikšminga aplinkybė yra ne tai, ar ŽŪB „Mongolija“ reikalavimai vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 yra patenkinti šiai dienai, o tai, ar ieškovės ginčijamų 2019 m. balandžio 30 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų sudarymo metu atsakovo J. B. skola ŽŪB „Mongolija“ vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, įskaitant vykdymo išlaidas antstoliui, buvo mažesnė nei ieškovės nurodoma Transporto priekabos ir Transporto puspriekabės rinkos vertė – 18 300 Eur (10 400 Eur + 7 900 Eur). Tik tokiu atveju ieškovė, įvertinus jos buvimą trečios eilės kreditore, galėtų būti įrodžiusi jos įrodinėjamą suinteresuotumą šioje byloje. Ieškovės gi į bylą pateikti įrodymai liudija, kad iki 2019 m. balandžio 30 d. ŽŪB „Mongolija“ naudai vykdomosiose bylose Nr. 0128/18/01967, 0128/18/01966 buvo išieškota 20 462,31 Eur (9 211,18 Eur + 11 251,13 Eur) dydžio skola, 4 433,57 Eur (799,94 Eur + 73,94 Eur + 51,10 Eur + 1 737,72 Eur + 33,15 Eur + 1 737,2 Eur) vykdymo išlaidų, o likusi skola, įskaitant vykdymo išlaidas, tačiau apskritai neskaičiuojant delspinigių, sudarė net 18 092,13 Eur (14 532,72 Eur skola (34 995,03 Eur – 20 462,31 Eur) + 2 370,18 Eur delspinigių).
Kita vertus, teismas negali neatkreipti dėmesio į teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis civilinėje byloje Nr. e2-4105-1080/2019, kurioje priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 19 d., ieškovė grindžia ieškinį šioje byloje. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį pripažinti J. B. ir ŽŪB „Mongolija“ 2018 m. liepos 13 d. sudarytos paskolos sutarties 6 punktą, įskaitant visus vėlesnius šios sutarties pakeitimus, susijusius su netesybomis, negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) toje dalyje, kiek ji viršija 0,022 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną, kitoje dalyje sutartį paliekant galioti, kartu teikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas šį ieškovės prašymą tenkino, o ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal 2018 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą, patvirtintą Vilniaus miesto 20 notaro biuro notarės Jurgos Šamšonienės, kurio notarinio registro Nr. 5802, ir vykdomąjį įrašą, patvirtintą Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarės Jurgos Šamšonienės, kurio notarinio registro Nr. 5798, kiek tai susiję su netesybų išieškojimu, t. y. uždraudžiant imtis bet kokių priverstinio vykdymo priemonių siekiant išieškoti netesybas pagal minėtus vykdomuosius įrašus bei uždraudžiant išieškotas netesybų sumas, jeigu tokios jau būtų išieškotos, paskirstyti ir išmokėti išieškotojui. Pastarosios laikinosios apsaugos priemonės buvo paliktos galioti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi. Byloje nesant jokių duomenų apie tai, šios laikinosios apsaugos priemonės 2019 m. balandžio 30 d. surašant turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus buvo pažeistos, įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimas, kuriam įvykdyti buvo taikytos šios priemonės, įsiteisėjo tik 2020 m. kovo 19 d., teismas neturi pagrindo suabejoti jau padaryta išvada, kad ginčijamų aktų surašymo metu apskritai galėjo būti pažeista ieškovės teisė į ieškovės piniginio reikalavimo (jo dalies) iš atsakovo J. B. patenkinimą. Pagal ieškovės nurodomus skaičiavimus 2019 m. balandžio 30 d. atsakovo J. B. delspinigiai ŽŪB „Mongolija“ kaip hipotekos kreditoriui tikrai viršijo 300 Eur sumą.
Ieškovė, ginčydama 2019 m. balandžio 30 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus, akcentavo tai, kad Traktoriaus priekaba ir Traktoriaus puspriekabė buvo perleistos už per mažą kainą. Tokį argumentą ieškovė grindė Ekspertizės aktais Nr. 1, 2, kuriuose buvo nustatyta didesnė Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės rinkos vertė nei kaina, už kurią jos buvo perleistos atsakovui R. D., teigdama, jog esant vykdomojoje byloje areštuoto turto vertei nustatytai ekspertizės aktu būtent ji ir turi būti laikoma Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės rinkos verte.
Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Antstolio taikomų priverstinio vykdymo priemonių sąrašas pateiktas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, tarp jų išieškojimas iš skolininko turto. CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia jo tikroji vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Jeigu apribojimai nesudaro kliūties ar pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, antstolis, nustatęs turto priklausymo skolininkui faktą ir turto vertę, atlieka tolimesnius vykdymo veiksmus pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir tesėtų interesų.
Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra viena iš įstatymo leistinų priverstinio turto realizavimo formų. CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją, šią teisę jis gali įgyvendinti, jeigu iki varžytinių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytinių nevykdomas, areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
Byloje nustatyta, kad ieškovės ginčijamais Aktais Nr. 1, 2 Traktoriaus priekaba ir Traktoriaus puspriekabė buvo parduoti už didesnę kainą nei Traktoriaus priekaba ir Traktoriaus puspriekabė buvo įvertinti antstolio turto arešto akte. Nepaisant to, ieškovė teigė, kad Aktai Nr. 1, 2 pripažintini negaliojančiais, nes dar surašydamas turto arešto aktą 2018 m. gruodžio 7 d. antstolis Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę įvertino pažeisdamas CPK nustatytą tvarką: jų rinkos vertę nustatė ne pagal Ekspertizės aktus Nr. 1, 2, kurios buvo atliktos antstolio patvarkymo pagrindu, o savo iniciatyva, išklausęs skolininko ir išieškotojo nuomonę.
Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje: areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (4 dalis). Ieškovė teigia, kad esant Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės vertei nustatytai eksperto pagal antstolio patvarkymą iki 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto akto surašymo dienos, antstolis negalėjo ja nesiremti areštuodamas Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę.
Teismas sutinka su ieškove, kad pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį tuo atveju, jei antstolio areštuoto turto vertei nustatyti pats antstolis pasitelkia ekspertą, jis pastarojo turto verte turi laikyti eksperto nustatytą vertę, ar jam kilus abejonių dėl šios eksperto nustatytos vertės inicijuoti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Tačiau nagrinėjamu atveju šios nuostatos, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes negali būti taikomos.
Byloje nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0128/18/01967, kurioje buvo surašyti ieškovės ginčijami Aktai Nr. 1, 2, buvo pradėta 2018 m. gruodžio 4 d. Šioje vykdomojoje byloje antstoliui buvo pateiktas vykdyti notaro vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš J. B., išieškojimą nukreipiant į hipotekos kreditoriaus ŽŪB „Mongolija“ naudai įkeistą turtą, tame tarpe Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę. Ieškovės ieškinyje akcentuojamos Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės rinkos vertės nustatymo ekspertizės UAB „Capital vertinimas“ buvo paskirtos atlikti ne vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, o žymiai anksčiau pradėtose vykdomosiose bylose Nr. 0128/17/01907, 0128/18/00436, kuriose išieškotojas buvo ne hipotekos kreditorius ŽŪB „Mongolija“. Duomenų, kokiu pagrindu pastarosiose bylose antstolis areštavo Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę ieškovė į bylą neteikė, kaip ir neteikė įrodymų kokios eilės kreditoriaus buvo N. D., UAB Prekybos namai „V.V.V“, iki kada areštas pastarosiose bylose minėtam turtui buvo taikytas, kokia šio turto vertė antstolio buvo nustatyta pastarosiose vykdomosiose bylose Nr. 0128/17/01907, 0128/18/00436.
CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, be kitų atvejų, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus (2 punktas). Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje sistemiškai aiškinant CPK 626 straipsnio nuostatas, tarp jų šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį, nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-678/2013, 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-232-219/2017).
Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 išieškojimas iš Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės buvo pradėtas pagal hipotekos kreditoriaus ŽŪB „Mongolija“ reikalavimą. Jo reikalavimai tenkinami be eilės. Todėl visi išieškojimai iš šio turto nuo 2018 m. gruodžio 4 d. negalėjo būti vykdomi, turėjo būti stabdomi. Įvertinus tai, kad priverstinis išieškojimas iš skolininko turto yra vieningas procesas, apimantis antstolio veiksmus nuo turto arešto, jo įkainojimo, realizavimo iki gautų lėšų paskirstymo, o prieš atlikdamas bet kokius išieškojimo veiksmus trečiojo asmens naudai iš įkeisto turto antstolis privalo prieš tai gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą (CPK 747 straipsnis), teigti, kad nustatydamas areštuojamos Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės vertę vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, antstolis privalėjo vertinti savo paties priimtą patvarkymą skirti šio turto vertės nustatymo ekspertizę kitose vykdomosiose bylose Nr. 0128/17/01907, 0128/18/00436, kuriose hipotekos kreditoriaus ŽŪB „Mongolija“ nedalyvavo, sutikimo nukreipti išieškojimą į jo naudai areštuotą turtą neteikė (tokių įrodymų byloje apskritai nėra), pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį teismas apskritai neturi pagrindo.
Tuo labiau, kad byloje apskritai ieškovė neįrodė, kad Ekspertizės aktai Nr. 1, 2 antstoliui pastarosios vykdomosiose bylose buvo pateikti. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad jų vykdomųjų bylų Nr. 0128/17/01907, 0128/18/00436 medžiagoje nebuvo, jie buvo įteikti ne antstoliui, o skolininkui J. B., kuris jų antstoliui neperdavė, už ekspertizę UAB „Capital vertinimas“ mokėjo taip pat ne antstolis.
Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią įvykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Įstatymas nustato antstoliui pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Ieškovė teigia, kad vykdomosiose bylose Nr. 0128/17/01907, 0128/18/00436 priimto antstolio 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo pagrindu atliktos Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės rinkos vertės nustatymo ekspertizės savaime liudija, kad areštuodamas šį turtą 2018 m. gruodžio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, antstolis jį įkainojo nepagrįstai maža kaina.
Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų, o antrosiose varžytinėse – 60 proc. CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu dėl per mažos pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.
Pasisakydamas dėl ieškovės į bylą pateiktų Ekspertizės aktų Nr. 1, 2 kaip pagrindo teigti, kad juose esantys duomenys vienareikšmiškai liudija, kad antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto aktu nepagrįstai Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę įvertino atitinkamai 1 500 Eur ir 2 900 Eur suma, teismas pirmiausia pažymi tai, kad CPK 681 straipsnio nuostatos leidžia antstoliui areštuojamą turtą įkainoti rinkos kainomis pačiam, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tik tada, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, įstatymas numato jam pareigą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl areštuojamo turto vertės, įstatymas nedetalizuoja. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų bei siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, kad turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo bei išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti, ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Byloje nustatyta, kad antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto akte Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės rinkos vertę nustatė įvertinęs skolininko atsakovo J. B. ir išieškotojo trečiojo asmens ŽŪB „Mongolija“ nuomonę. Tokia jų rinkos vertė šių asmenų buvo apibrėžta hipotekos sandoryje, sudarytame 2018 m. rugpjūčio 2 d. Byloje nėra įrodymų, kad antstolis 2018 m. gruodžio 7 d. būtų turėjęs duomenų apie kitokią šių objektų rinkos vertę. Iš antstolio paaiškinimų nustatyta, kad pats areštuojamo turto pobūdis – naudota žemės ūkio technika, jų arešto laikas – žiemos laikotarpis, pasiūlos stygius, nesudarė pagrindo suabejoti vykdymo proceso dalyvių nurodyta jų rinkos verte. Tai, kad antstolis įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog jis rinkos vertę tikrino pagal viešais skelbiamus tokios žemės ūkio technikos pardavimo duomenis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad antstolis veikė neteisėtai. Iš ieškovės pateiktų Ekspertizės aktų Nr. 1, 2, juose nurodomų lyginamųjų objektų parinkimo aplinkybių, tikėtina, kad Lietuvos Respublikoje tokių objektų pasiūlos nebuvo ar ji buvo itin maža.
Vien aplinkybė, kad atsakovas J. B. 2019 m. balandžio 3 d. pranešė antstoliui apie atsiradusį pirkėją R. D., sutinkantį Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę nupirkti net už didesnę kainą nei ji nurodyta 2018 m. gruodžio 7 d. turto arešto akte, atitinkamai už 3 500 Eur ir 6 500 Eur, taip pat nepakankama teigti buvus antstolio pareigą vykdomosios bylos Nr. 0128/18/01967 eigoje suabejoti šio turto rinkos verte. Rinka nėra pastovi, ji priklausoma nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa ir kainos rinkoje kinta nuolat. Todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, taip pat teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, jog turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, bet ir varžytynių dalyviams varžantis dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytinėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-942-855/2021).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog turto pardavimo iš varžytinių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, bet turi turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui. Spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo buvimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautą už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumas laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad yra pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytinių aktą negaliojančiu tada, kai turto pardavimo iš varžytinių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu neproporcingai apriboja skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2009, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Byloje nustatyta, kad Traktoriaus priekaba ir Traktoriaus puspriekabė buvo parduota atitinkamai už 3 500 Eur ir 6 500 Eur. Ieškovės į bylą pateiktuose Ekspertizės aktuose Traktoriaus priekaba ir Traktoriaus puspriekabė įvertinta atitinkamai 7 900 Eur ir 10 400 Eur suma. Tai reiškia, kad lyginant su Ekspertizės aktuose nurodyta minėtų objektų verte Traktoriaus priekaba buvo parduota už 44,30 procentų jos rinkos vertės, nurodytos Ekspertizės akte, o Traktoriaus puspriekabė – už 62,50 procentų vertės, nurodytos Ekspertizės akte. Taigi, pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis Transporto puspriekabė buvo parduota už kainą, didesnę nei ji nurodyta CPK 722 straipsnio 1 dalyje, kas kertasi su ieškovės įrodinėjama kaip pažeista jos teise pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Kita gi vertus, teismas nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovu J. B., kad ieškovės į bylą pateikti Ekspertizės aktai Nr. 1, 2 negali būti pagrindu patikimai suabejoti 2019 m. balandžio 30 d. turto perleidimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktuose nurodyta Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės rinkos verte, jos tikrumu, pagrįstumu. Įvertinti šių Ekspertizės aktų patikimumo neleidžia tai, kad į bylą nėra pateikti konkretūs lyginamuosius objektus apibūdinantys duomenys – skelbimai, kuriais remdamasi turto vertintoja K. V. darė išvadas. Iš Ekspertizės aktuose nurodomų duomenų apie palyginamuosius objektus matyti, kad objektai nėra tapatūs: vertindama Traktoriaus puspriekabę Fliegl ASW 140 lyginamaisiais objektais vertintoja pasirenka traktoriaus puspriekabę Fliegl Fender Fox ASW 160, taip pat traktoriaus puspriekabę Fliegl 16 t ASW 160A, vertindama Traktoriaus priekabę Umega SPC20, turto vertintoja lyginamuoju objektu pasirenka traktoriaus puspriekabę Staines 20T. Kodėl juos pasirinka turto vertintoja, kaip grindžia jų panašumą, o tuo pačiu galimumą lyginti tarpusavyje, iš Ekspertizės aktų nematyti. Nustatydama koeficientus dėl pagaminimo metų, turto vertintoja remiasi VšĮ Emprekis duomenis, tačiau jų Ekspertizės aktuose taip pat nėra, dėl ko, sutiktina su atsakovu, nėra galimybės įvertinti jos taikytų koeficientų pagrįstumą. Dideles abejones kelia ir tai, kad lyginamuosius objektus turto vertintoja parenka pagal skelbimus užsienio portaluose, kas leidžia teigti, kad vertinamos kaip lyginamieji objektai transporto priemonės yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ekspertizės aktuose nėra nurodomos rinkos sąlygos pastarosiose užsienio valstybėse, nėra paaiškinama ar į jas yra atsižvelgiama nustatant Traktoriaus priekabos, Traktoriaus puspriekabės rinkos kainą, jokie vertės pataisymai, koeficientai, susiję su šia aplinkybe, nėra taikomi. Priešingai, Ekspertizės aktuose pabrėžiama, kad nepaisant lyginamųjų objektų buvimo užsienio valstybėse, išvada apie turto vertę atitinka vidutines rinkos sąlygas Lietuvos Respublikoje vertės nustatymo dieną. Į šią aplinkybę teismas atkreipė ieškovės dėmesį ir atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau konkrečių įrodymų, leidžiančių vertinti šią aplinkybę, ieškovė nepateikė. Ieškovės atstovo samprotavimai, jog ši aplinkybė liudija, kad Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės vertė gali būti dar didesnė dėl išlaidų, susijusių su jų pargabenimu į Lietuvos Respubliką, teismo vertinimu, yra subjektyvūs, nepagrįsti specialiomis žiniomis. Aplinkybė, kad tokios prekės į Lietuvos Respubliką dėl jų paklausos vietoje stygiaus gali būti perkamos iš esmės tik užsienio, pati savaime neliudija, kad tokių prekių, esančių Lietuvos Respublikoje, kaina gali būti net didesnė nei užsienyje. Abejonių Ekspertizės aktuose padarytomis išvadomis kelia ir tai, kodėl Traktoriaus priekabą, Traktoriaus puspriekabę turto vertintoja vertino kaip tvarkingas, nors jai buvo pateikti duomenys apie jų defektus, šių defektų šalinimo išlaidos pagal UAB „Ivabaltė“ pateiktus duomenis yra aiškiai didesnės, nei jomis Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės vertę mažino turto vertintoja. Konkrečios tokią išvadą lemiančios priežastys ekspertizės aktuose neatskleistos.
Taigi, vertindamas šias nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 punkte nurodytus pagrindus Aktus Nr. 1, 2 pripažinti negaliojančiais, todėl ieškovės ieškinys pripažįstamas nepagrįstu.
Siekdamas visapusiškai išnagrinėti šią civilinę bylą, teismas trumpai pasisako ir dėl kitų bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuotų aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju jau esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi.
Ieškovė procesiniuose dokumentuose itin akcentavo atsakovų J. B. ir R. D. nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, jų siekį užkirsti galimybę ieškovei gauti bent dalį jo turimo reikalavimo į atsakovo J. B. patenkinimo iš Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės pardavimo vykdomosios bylos Nr. 0128/18/01967 metu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sprendžiant Aktų Nr. 1, 2 pripažinimo negaliojančiais klausimą CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktų pagrindu esminės reikšmės neturi. Tokios aplinkybės galėtų būti svarbios ieškovei pasirinkus jos teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto pagrindu, tačiau šioje teisės normoje nustatytais pagrindais ieškovė ieškinio nereiškia, ką ji itin akcentavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi teisės normas pagal ieškovės nurodytą ieškinio pagrindą taiko teismas, teismas konstatuoja, kad tenkinti ieškovės ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu bet kuriuo atveju nėra pagrindo. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Minėta, kad skolininko turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra viena iš specialių priverstinių išieškojimo iš skolininko turto priemonių. Nagrinėjamu atveju ji buvo taikyta vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 antstolio, todėl pagrindo spręsti dėl Aktų Nr. 1, 2 negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu nėra – jie neatitinka sąlygos, jog jų atsakovas J. B. sudaryti neprivalėjo.
Trumpai pasisakydamas dėl ieškovės įrodinėto J. B. nesąžiningumo, teismas pažymi, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl naudojimosi teise teikti prieštaravimus į teismo įsakymą pagal ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. L2-45172-294/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2912-603/2018 skundimas apeliacine tvarka, teikimas prašymo Vilniaus apygardos teismui dėl įsiteisėjusio minėto teismo sprendimo vykdymo išdėstymo be pagrindo ieškovės yra vertinamas kaip nesąžiningas elgesys ieškovės atžvilgiu, kiek tai susiję su ieškovės galimybe nukreipti išieškojimą į Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4105-1080/2019 turinio, kuriame kalbama apie Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2A-950-790/2018, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad Traktoriaus priekaba ir Traktoriaus puspriekabė tiek iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. hipotekos sandorio sudarymo, tiek po to buvo įkeisti tretiesiems asmenims (iš pradžių BKU „Vilniaus kreditas“, vėliau ŽŪB „Mongolija“), dėl ko ieškovė apskritai negalėjo pretenduoti nukreipti išieškojimą į pastarąjį atsakovo J. B. turtą, nesant tam hipotekos kreditoriaus sutikimo. Tokio J. B. nesąžiningumo, surašant šioje byloje ieškovės ginčijamus Aktus Nr. 1, 2, neliudija ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4105-1080/2019 konstatuotos aplinkybės apie J. B. glaudžius santykius su ŽŪB „Mongolija“, jų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu 2018 m. liepos 13 d. paskolos sutartyje įtvirtinant delspinigių normą. Minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendime nėra konstatuotų jokių aplinkybių, susijusių su Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės įkainojimu, atsakovo J. B. nesąžiningumu būtent šiuo aspektu, kas yra pastarosios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokio nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu savaime nepatvirtina ir ieškovės akcentuota, taip pat byloje nustatyta aplinkybė, kad Ekspertizės aktus Nr. 1, 2 iš UAB „Capital vertinimas“ gavo J. B., kuris jų antstoliui neperdavė. Viena vertus, byloje neįrodyta tokio atsakovo J. B. elgesio sąsaja su ieškove, siekiu suklaidinti antstolį, užkirsti kelią ieškovei galimybę gauti reikalavimo patenkinimą iš atsakovui J. B. priklausančios Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės pardavimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967. Kita vertus, byloje nustatyta, kad Traktoriaus priekaba ir Traktoriaus puspriekabė buvo perleista atsakovui R. D. ne už antstolio nustatytą jų rinkos vertę Turto arešto akte, o už žymiai didesnę vertę, kurią jam pasiūlė Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę sutikęs pirkti atsakovas R. D.
Pasisakydamas dėl R. D. (ne)sąžiningumo, teismas pažymi, kad ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurie liudytų jo nesąžiningumą įsigyjant Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę ieškovės ginčijamais Aktais Nr. 1, 2. Vien tai, kad R. D. yra ūkinininkas, pažįsta atsakovą J. B., neleidžia jį vertinti kaip nesąžiningą pirkėją. Ieškovė ne tik nepateikė įrodymų pagrįsti jos nurodomai aplinkybei, kad Aktais Nr. 1, 2 perleidžiant Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę R. D. J. B. siekė pakenkti ieškovei, bet ir nepateikė įrodymų, kad R. D. apie ieškovės reikalavimus į J. B. žinojo ar turėjo žinoti. Pati ieškovė prie išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 prisijungė tik po Aktų Nr. 1, 2 surašymo, Aktai Nr. 1, 2 buvo surašyti vykdymo procese antstolio, kuriam tenka užtikrinti atliekamų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Įrodymų, kad antstolio atliekamais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967 R. D. turėjo abejoti, ieškovė į bylą nepateikė.
Šioje byloje ginčas tarp šalių kilo taip pat dėl ieškovės prašyto taikyti restitucijos būdo. Nors teismui ieškovės pareikštus reikalavimus dėl Aktų Nr. 1, 2 pripažinimo negaliojančiais pripažinus nepagrįstais, restitucijos taikymo klausimas nesvarstytinas, teismas mano esant pagrindą trumpai pasisakyti ir šiuo klausimu.
CPK 602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktus pripažinus negaliojančiais gali būti taikoma restitucija CK nustatyta tvarka. Pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskirtai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagėrėtų (nurodyto straipsnio 2 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečias bylos aplinkybes. Teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams. Kai pirkėjas yra nesąžiningas, o restitucijos taikymas natūra yra galimas, tai restitucijos taikymas tokiu būdu yra teisiškai pagrįstas. Pripažinus turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu ir restituciją taikant natūra skolininkui (buvusiam iš varžytinių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes pripažinus turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytinių parduoto turto savininko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, teigdama, kad Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės pirkėjas R. D. yra nesąžiningas, neneigdama tiek Traktoriaus priekabos, tiek Traktoriaus puspriekabės buvimo iki šiol pas atsakovą R. D. fakto, be jokio pagrindo prašo taikyti ne restituciją natūra, Aktus pripažinus negaliojančiais, o restituciją kitu būdu išimties tvarka, priteisiant atsakovo J. B. naudai pinigų sumą, trūkstamą iki Ekspertizės aktuose nurodomos Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus priekabos rinkos vertės, iš atsakovo R. D. Teismo vertinimu, ką pagrįstai nurodė visi atsakovai byloje, toks ieškovės nurodomas restitucijos taikymo būdas, vien jau vertinant ieškinio pagrindą, yra teisiškai nepagrįstas. Ieškovė prašo priteisti papildomas sumas iš Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės pirkėjo, nors Aktų negaliojimą sieja su antstolio neteisėtais veiksmais nustatant Traktoriaus priekabos ir Traktoriaus puspriekabės rinkos vertę vykdymo procese ir skolininko atsakovo J. B. nesąžiningumu ieškovės atžvilgiu. Dėl tokios restitucijos taikymo bet kuriuo atveju, net ir esant įrodytoms ieškovės ieškinio pagrindą sudarančioms aplinkybės, be jokio pagrindo pablogėtų tik Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę pirkusio atsakovo R. D. turtinė padėtis. Byloje nustačius, kad ieškovė neįrodė R. D. nesąžiningumo, toks ieškovės reikalavimas tuo labiau vertintinas kaip prieštaraujantis konstitucinės nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms, nes bylos nagrinėjimo teisme metu R. D. aiškiai išsakė savo poziciją, kad pirkti Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę už didesnę kainą nei jis pats pasiūlė, jis niekuomet nebūtų sutikęs.
Pasisakydamas dėl ieškovės prašytos taikyti restitucijos šioje civilinėje byloje, o kartu atsakovo antstolio Rimanto Vižainiškio argumentų dėl jo patraukimo atsakovu šioje civilinėje byloje, teismas pažymi ir tai, kad ieškovės prašymas taikyti restituciją šioje byloje, įvertinus ieškinio pagrindą, siejamą iš esmės tik su pačio antstolio neteisėtais veiksmais įkainojant Traktoriaus priekabą ir Traktoriaus puspriekabę vykdomojoje byloje Nr. 0128/18/01967, kelia abejones dėl jos pasirinktų teisių gynybos būdo tinkamumo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esant tam tikroms aplinkybėms, kai negalimas restitucijos taikymas, kai priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai, tai pažeistas asmenų teises teismas gina taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai. Esant teisės aktuose įtvirtintam dvigubam varžytinių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytinių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtiną teisinį reglamentavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, orientuotas į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą; asmeniui, prašant apginti jo civilines teises keliais gynimo būdais, teismas turi įvertinti, kuriam būdui ieškovas teikia prioritetą ir kuris yra tinkamiausiais bei efektyviausiais, ar turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises ar pažeistos teisės gali būti ginamos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimo taikyti atsakovui antstoliui Rimantui Vižainiškiui civilinę atsakomybę, nepaisant formuluojamo ieškinio faktinio pagrindo, net neprašė, tokio jos teisių gynybos būdo nesirinko.
Ieškovė už ieškinį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 188 Eur žyminio mokesčio, turėjo 8 439,75 Eur advokato pagalbos išlaidų rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teisme, 4,01 Eur kitų išlaidų. Atsakovas J. B. nurodo turėjęs 1 736 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys netenkintas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovo J. B. patirtos 1 736 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidos priteisiamos iš ieškovės, nes jos ieškinys netenkintas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-329-585/2019). Valstybė šioje byloje patyrė 29,79 Eur pašto išlaidų, kurios priteisiamos valstybės naudai iš ieškovės, nes jos ieškinys netenkintas (CPK 96 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 736 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, valstybės naudai 29,79 Eur (dvidešimt devynis Eur 79 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir