ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. kovo 17 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K., jo atstovo advokato V. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-38-1004/2020 pagal ieškovo S. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. L. (V. A. L. teisių perėmėjui), tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. K., G. V., valstybės įmonei Registrų centrui, išvadą teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2018 m. liepos 2 d. „Deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. K. patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovą A. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis visiškai pašalinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), pusrūsio patalpų savavališkų statybų padarinius – sutvarkyti patalpas: koridorių – P-l, katilinę – P-2, pirtį – P-3, priešpirtį – P-6, sandėlį – P-6a, baseiną – P-7, koridorių – P-9, sandėlį – P-12, gražinant į pirminę padėtį pagal 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis; 2) atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius 1 punkte nurodyto įpareigojimo, ieškovą S. K. įpareigoti įvykdyti teismo sprendimą užsakyti ir gauti licencijuotos organizacijos sudarytą atliekamų statybos ir remonto darbų sąmatą ir pasamdant statybinę organizaciją pusrūsio neteisėtos statybos padariniams pašalinti ir atstatyti į pirminę padėtį pagal 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis atsakovo lėšomis, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; 3) pripažinti negaliojančia 2018 m. liepos 2 d. „Deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija Nr. 1), pasirašytą V. A. L., kaip neteisėtą dėl joje pateiktų klaidinančių duomenų; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas pagal faktą (žyminis mokestis ir kitas pagal pateiktus dokumentus).

2.       Nurodė, kad ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Ieškovas pagal 1994 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartį nuosavybės teise įgijo 0,39 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui R. K. nuosavybės teise priklauso 0,37 dalys minėto gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei 1/3 dalis ūkinio pastato. Atsakovas A. L. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 0,24 dalis šio gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei ūkinius pastatus, kurių vieną – 2/3 dalimi. Kaip nurodo ieškovas, jam tenka 39/100 dalys pusrūsio, R. K. – 37/100, o A. L. – 24/100.

3.       V. A. L. apie 2006 – 2008 m. savavališkai ir savo iniciatyva atliko statinio kapitalinio remonto darbų rūšiai priskirtinus darbus bei kitus statybos darbus taip pažeisdama kitų bendrasavininkų interesus. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovai, vykdydami teismo nutartį atliko Gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų, esančių gyvenamojo namo pusrūsyje, apžiūrą pagal 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Buvo nustatyta, kad dalis pusrūsio patalpų pertvarų bei durų yra išardyta ir tokiu būdu pakeista patalpų buitinė paskirtis. Šiaulių rajono savivaldybės administracijai atlikus patikrinimą nustatyta, kad išardžius dalį pusrūsio patalpų, pertvarų ir durų, panaikinta katilinės – P-2 (buvęs patalpos plotas 4,06 m2) bei sandėlio – P-12 (buvęs patalpos plotas 3,09 m2) patalpų pertvaros. Koridorius – P-l (buvęs patalpos plotas 12,46 m2) sujungtas su panaikintos katilinės bei sandėlio patalpomis. Panaikinta baseino – P-7 (buvęs patalpos plotas 14,40 m2) patalpa. Užpylus baseino dugną įrengtos betoninės pusrūsio grindys ir sujungtos su priešpirčio – P-6 (buvęs patalpos plotas 8,57 m2) patalpa. Išardžius pertvaras bei duris panaikinta sandėlio – P-6a (buvęs patalpos plotas 1,53 m2) patalpa. V. A. L. neteisėtai ir savavališkai išardė pusrūsio patalpų pertvaras, išardė nešančią koloną ant kurios buvo paremtos tos vietos trijų aukštų vidaus pertvaros ir stogo konstrukcija, laikančioje sienoje buvo iškirsta anga ir sumontuota durų varčia. Išardžius pertvaras buvo pakeista gyvenamojo namo pusrūsio bendro naudojimo patalpų paskirtis bei pažeistos nešančios namo konstrukcijos, iš esmės pabloginta gyvenamojo namo, kaip komplekso, vertė. Pusrūsio patalpų pertvarka buvo atlikta be bendrasavininkų sutikimo, taip pat be projektinės dokumentacijos ir reikalingų suderinimų. Nurodė, kad dėl garbaus amžiaus A. K. ir S. K. negalėjo atlikti pusrūsio remonto darbų.

4.       Ginčijamų pusrūsio patalpų pirminis stovis ir patalpų paskirtis teisingai fiksuoti dar 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys nebuvo keičiami, yra teisingi ir buvo priimtini visiems bendrasavininkams iki V. A. L. neteisėtų veiksmų atlikimo. Atsakovas privalo pusrūsyje atstatyti statinio nešančią konstrukciją – koloną, pusrūsio bendro naudojimo patalpas pertvarkyti taip, kad patalpų buitinė paskirtis atitiktų 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, tuo pašalinant savavališkus pertvarkymus, kurie nustatyti 2015 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių rajono savivaldybės komisijos apžiūros metu.

5.       Matininkas G. V. ruošė kadastro duomenis ir turėjo galimybę palyginti gyvenamojo namo kadastro duomenis, užfiksuotus 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir naujai fiksuojamus duomenis bei pastebėti, kad atlikti statybos darbai nėra paprastasis remontas, o yra priskirtini kapitalinės statybos rūšiai. Dėl matininko netinkamai atliktų pareigų, 2018 m. liepos 10 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo užfiksuoti neteisėti ir neteisingi kadastro duomenys.

6.       2018 m. liepos 2 d. „Deklaracijoje apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1, turėjo būti pažymėta, jog atliktas statinio kapitalinis remontas. Pažymėjo, kad dėl matininko G. V. kaltės valstybės įmonės pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenys sukėlė šalims neigiamas pasekmes.

7.       Bendraturčiai S. K. ir R. K. nėra davę sutikimų V. A. L. dėl atlikto smulkiojo remonto nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog rašysenos ekspertai nustatė, kad 2017 m. liepos 5 d. ieškovo ir 2017 m. liepos 7 d. R. K. sutikimai yra suklastoti.

8.       Nesutiko su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį. Ieškovo manymu ieškinio senaties pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d., t. y. kai ieškovas sužinojo apie pusrūsio patalpų pertvarkymus.

9.       Atsakovas A. L. prašė taikyti ieškinio senatį ir patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra priėmęs mirusios mamos V. A. L. palikimą. Ieškinyje ieškovas neteisingai nurodė faktines aplinkybes. Patalpas Gyvenamojo namo pusrūsyje pertvarkė ne V. A. L., o buvusi savininkė A. K. ir jos sutuoktinis. A. K. 1994 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartimi S. K. padovanojo 0,39 dalis gyvenamojo namo. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad S. K. pereina visas namo antras aukštas 134,65 kv. m ir garažas (pažymėtas 1-11). Dovanojimo sutartyje buvo aiškiai įvardinta, kuriomis patalpomis apdovanotasis naudosis. Dovanojimo sutartimi ieškovui pusrūsio patalpos nebuvo padovanotos (išskyrus padovanotą garažą). Iki ir po to dovanojimo sutarties sudarymo visomis pusrūsio patalpomis naudojosi ankstesnė gyvenamojo namo savininkė – A. K.. Laikydama save visų pusrūsio patalpų savininke ir naudotoja, ji 2004 metais su sutuoktiniu atliko pusrūsio patalpų paprastąjį remontą: išgriovė kai kurias vidines pertvaras ir perplanavo kai kurias patalpas, tačiau jokių laikančiųjų konstrukcijų negriovė. Seneliai norėjo persikelti pastoviam gyvenimui į pusrūsį, kuriame jiems būtų žymiai lengviau vykdyti namų ūkio veiklą (gyvuliai, žemės ūkis ir pan.). S. K. jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje negyveno, pusrūsio patalpų pertvarkymu nesidomėjo, nes jomis niekada nesinaudojo.

10.       2015 m. A. K. kreipėsi į teismą ir prašė perskaičiuoti nuosavybės teisės dalis bei atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-18-907/2018). V. A. L. gyvenamojo namo dalies bendraturte tapo po A. K. mirties, 2018 m. kovo 2 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, pagal kurį ji paveldėjo A. K. turtą. Iki V. A. L. paveldint A. K. turtą, pusrūsio patalpų pertvarkymai jau buvo padaryti. V. A. L. naudojosi tik tomis patalpomis, kurios priklausė ir kuriomis naudojosi A. K. A. K. esant gyvai, ieškovas ir R. K. nereiškė ieškininių reikalavimų dėl Gyvenamojo namo patalpų pusrūsio remonto. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių rajono savivaldybės komisijos apžiūros metu nebuvo konstatuotas savavališkos statybos ar rekonstrukcijos faktas.

11.       2018 m. liepos 2 d. V. A. L. kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių skyrių, prašydama pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Kartu su prašymu pateikė 2018 m. liepos 2 d. deklaraciją apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą, 2018 m. kovo 23 d. kadastrinių matavimų bylą, bendraturčių S. K. 2017 m. liepos 5 d. ir R. K. 2017 m. liepos 9 d. sutikimus dėl atlikto smulkiojo remonto darbų. 2018 m. liepos 10 d. patikslinti kadastro duomenys buvo įrašyti registre Nr. (duomenys neskelbtini). S. K. 2018 m. gruodžio 18 d. rašytiniu prašymu VĮ Registrų centro prašė ištaisyti klaidingus gyvenamojo namo kadastro duomenis ir panaikinti 2018 m. liepos 10 d. teritorinio registratoriaus sprendimą. Teritoriniam registratoriui atsisakius tenkinti prašymą, S. K. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus (administracinės bylos Nr. I-3976-362/2019). Šis teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu S. K. skundą atmetė. Atsakovas mano, jog šis įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas įgijo prejudicinę galią.

12.       Nesutinka su ieškovu, kad pertvarkymai pusrūsyje yra savavališka statyba. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinio priežiūros departamento pareigūnas 2018 m. gruodžio 27 d. dalyvaujant S. K. ir 2019 m. sausio 4 d. dalyvaujant V. A. L. nustatė, kad statinio rekonstravimo darbai nebuvo atlikti. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo atlikti statinio kapitalinio remonto rūšiai priskirtini darbai, t. y. laikančioje sienoje, tarp patalpos – P-1 ir P-2 buvo iškirsta anga ir sumontuota durų varčia, bet nurodė, kad šie pakeitimai įteisinti 2018 m. liepos 2 d. Deklaracijos Nr. 1 pagrindu. 2018 m. liepos 2 d. „Deklaraciją apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1 ieškovas ginčijo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose (administracinės bylos Nr. I-3976-362/2019), tačiau šis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi neatnaujino praleisto termino deklaracijai Nr. 1 ginčyti.

13.       Ieškovas nepagrįstai teigia nesutikęs su paprastuoju statinio remontu ir nei žodžiu, nei raštu tokio sutikimo nėra davęs. 2019 m. kovo 26 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 7 d. sutikimus pasirašė S. K. ir R. K..

14.       Ieškovas nepagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovą pusrūsio patalpas grąžinti į pirminę padėtį pagal 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kadangi jau 2018 m. balandžio 3 d. Gyvenamojo namo nekilnojamojo turto registro duomenys buvo atnaujinti. Šie duomenys 2018 m. balandžio 23 d. įregistruoti viešajame registre ir laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atlikus gyvenamojo namo inventorizaciją V. A. L. atnaujintus kadastro duomenis pateikė teismui ir ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką pagal jos pateiktą projektą. Civilinėje byloje Nr. e2-18-907/2018 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu visiškai tenkino ieškovės ieškinį ir nustatė Gyvenamojo namo, patalpų, įskaitant ir pusrūsio patalpų, naudojimosi tvarką tarp bendrasavininkų.

15.       Ieškovo reikalavimas dėl Deklaracijos Nr. 1 pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas. Viena pati deklaracija apie statybos užbaigimą nesukuria jokių teisinių pasekmių. Ji yra vienas iš būtinųjų dokumentų – sprendimui dėl kadastro duomenų atnaujinimui priimti. Ginčas dėl teritorinio administratoriaus sprendimo yra išspręstas 2019 m. spalio 15 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3976-362/2019, todėl negali būti iš naujo nagrinėtinas.

16.       Ieškovas nuo 2004 m. nereikšdamas pretenzijų dėl gyvenamojo namo pusrūsio patalpų remonto A. K. (ir jos sutuoktiniui) praleido bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. 

17.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. K. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovo poziciją. Nurodė, kad 2017 m. liepos 9 d. sutikimo nesirašė, o dėl vandentiekio ir nuotekų bendrasavininkai susitarė.

18.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. V. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ruošiant registruoti kadastro duomenų bylą yra padaryta techninė klaida ir neteisingai nurodyta statybos rūšis. Dėl durų (laikančioje sienoje) vietoje paprastojo remonto turi būti įrašytas kapitalinis remontas. Pripažino savo klaidą, nurodė, kad šiuo metu nežino, kaip šią techninę klaidą ištaisyti.

19.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d. V. A. L. Registro tvarkytojui pateikė prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Kartu su prašymu buvo pateikta 2018 m. kovo 23 d. Nekilnojamojo daikto kadastro byla, 2018 m. liepos 2 d. deklaracija apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą, S. K. 2017 m. liepos 5 d. ir R. K. 2017 m. liepos 9 d. sutikimai dėl jiems bendra nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atlikto smulkiojo remonto darbų. Šių dokumentų pagrindu Gyvenamojo namo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti. VĮ Registrų centras neturi galimybės ištaisyti klaidos, nes ją gali ištaisyti tik pats matininkas, surašydamas klaidos taisymo aktą.

20.       Išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracija išvadoje nurodė, kad  gyvenamojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pusrūsio patalpų išdėstymas ir naudojimo paskirtis atitinka duomenis, nurodytus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje. Ši išvadą teikiama darant prielaidą, kad 2018 m. balandžio 23 d. pastato Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys yra tikslūs (I t., b. l. 171). Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo.

21.       Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) išvadoje nurodė, kad Gyvenamojo namo rekonstravimo darbų nebuvo atlikta, tačiau atlikti statinio kapitalinio remonto rūšiai priskirtini darbai, t. y. laikančioje sienoje, tarp patalpos – P-1 ir P-2 (patalpų žymėjimas pagal 2018 m. balandžio 23 d. kadastro duomenis) buvo iškirsta anga ir sumontuota durų varčia. V. A. L. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad statinio pusrūsyje buvo atlikti paprastojo remonto darbai, kurie statytojos teisiškai buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre Deklaracijos Nr. 1 pagrindu. Taip pat buvo nurodyta, kad apie 2004 metus paprastojo remonto darbus vykdė V. A. L. tėvai – A. ir S. K. V. A. L. statinio pusrūsyje esančių patalpų paskirties nekeitė. Atsižvelgiant į tai, jog statybos darbai, kurių metu galimai buvo pakeista statinio pusrūsyje esančių patalpų paskirtis, buvo vykdomi apie 2004 metus (anksčiau kaip prieš 10 metų), todėl dėl statinyje vykdytų statybų teisėtumo tolesnis nagrinėjimas buvo nutrauktas. (I t., b. l. 199 – 200). Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas patvirtino duotą išvadą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimu patikslintas ieškinys atmestas ir taikyta ieškinio senatis ieškovo reikalavimui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Iš ieškovo S. K. priteista atsakovui A. L. 1 805,67 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendimui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti VĮ Registrų centre nuo 2019 m. gegužės 14 d. registruotą juridinį faktą, kad Šiaulių apylinkės teisme iškelta civilinė byla (ankstesnis šios bylos Nr. 2-1849-1004/2019), susijusi su nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir registruoti žymą apie priimtą teismo sprendimą.

23.       Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas nuo 2004 m. nereikšdamas pretenzijų dėl gyvenamojo namo pusrūsio patalpų remonto A. K. (ir jos sutuoktiniui) praleido bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalis) ir atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį dalyje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, teismas nusprendė taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad ieškinio senaties termino pradžią teismas skaičiuoja nuo 2004 m., nes tais metais buvo atlikti gyvenamojo namo pusrūsio dalies patalpų remonto darbai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, kaip dalies patalpų savininkas turėjo pareigą domėtis savo turtu, jo būkle, bendrasavininkų atliekamais remonto darbais. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių, pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, galėtų pripažinti, kad galimai pažeistoji ieškovo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo nurodytą ieškinio senaties pradžios datą – 2015 rugpjūčio 25 d. Sprendė, kad yra suėjusi ieškinio senatis dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovas senaties termino kreiptis į teismą nepraleido likusioje patikslinto ieškinio reikalavimo dalyje dėl 2018 m. liepos 2 d. Deklaracijos Nr. 1 pripažinimo negaliojančia.

24.       Teismas nustatė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija klaidingai supratusi civilinėje byloje Nr. e2-18-907/2018 2015 m. liepos 9 d. nutartimi teismo įpareigojimą atlikti Gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų, esančių pusrūsyje, patikrą pagal 1985 m. kovo 5 d. suformuotą pastatų techninės apskaitos byloje esančio pastato vidaus eksplikaciją, atliko bendro naudojimo patalpų, esančių Gyvenamojo namo pusrūsyje apžiūrą, pagal 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Todėl buvo suklaidintas ieškovas, kuris remiasi 2015 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos išvada, teikdamas patikslintą ieškinį atsakovui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog 2015 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių rajono savivaldybės komisijos apžiūros metu nebuvo konstatuotas savavališkos statybos ar rekonstrukcijos faktas. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė nesivadovauti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros aktu, nes Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo duomenys buvo atnaujinti jau 2018 m. balandžio 3 d. ir patikslinto ieškinio tenkinimas nesukels ieškovui teisinių pasekmių.

25.       Teismas sutiko ir su atsakovo argumentais, kad ieškinyje ieškovas neteisingai nurodė faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, patalpas gyvenamojo namo pusrūsyje pertvarkė ne V. A. L., o 2004 m. buvusi savininkė A. K. ir jos sutuoktinis S. K. A. K. 1994 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartimi S. K. padovanojo 0,39 dalis gyvenamojo namo. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad S. K. pereina visas namo antras aukštas 134,65 kv. m ir garažas. Dovanojimo sutartyje aiškiai įvardinta, kuriomis patalpomis apdovanotasis naudosis. S. K. pusrūsio patalpos nebuvo padovanotos (išskyrus padovanotą garažą). Iki, ir po to dovanojimo sutarties sudarymo visomis pusrūsio patalpomis naudojosi ankstesnė gyvenamojo namo savininkė – A. K. 2004 metais A. K. su sutuoktiniu išgriovė kai kurias vidines pertvaras ir perplanavo kai kurias patalpas, kadangi norėjo persikelti pastoviam gyvenimui į pusrūsį, kuriame jiems būtų žymiai lengviau vykdyti namų ūkio veiklą. Kad pusrūsio pertvarkymai buvo atlikti dar 2004 m., patvirtina tai, jog 2015 m. A. K. kreipėsi į teismą ir prašė perskaičiuoti nuosavybės teisės dalis bei jas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-18-907/2018). Ieškovas pripažino, kad jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje iki 2018 m. rudens negyveno.

26.       Teismas pažymėjo, kad V. A. L. gyvenamojo namo dalies bendraturte tapo po A. K. mirties, 2018 m. kovo 2 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, paveldėjusi A. K. turtą. V. A. L. naudojosi tik tomis patalpomis, kurios priklausė ir kuriomis naudojosi A. K.. Atsakovas A. L. paveldėjo turtą po V. A. L. mirties ir perėmė mamos, o ne senelės A. K. turtines pareigas. Teismas atkreipė dėmesį, kad kol buvo gyva A. K., ieškovas ir R. K., A. K. ir jos sutuoktiniui nereiškė ieškininių reikalavimų dėl gyvenamojo namo patalpų pusrūsio remonto. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog V. A. L. išardžiusi dalį pusrūsio patalpų, pertvarų ir durų, panaikino katilinės – P-2 (buvęs patalpos plotas 4,06 m2) bei sandėlio – P-12 (buvęs patalpos plotas 3,09 m2) patalpų pertvaras, koridorių – P-l (buvęs patalpos plotas 12,46 m2) sujungė su panaikintos katilinės bei sandėlio patalpomis bei panaikino baseino – P-7 (buvęs patalpos plotas 14,40 m2) patalpą. Ieškovas neįrodė, kad V. A. L. užpylus baseino dugną, įrengtos betoninės pusrūsio grindys ir sujungtos su priešpirčio – P-6 (buvęs patalpos plotas 8,57 m2) patalpa, o išardžius pertvaras bei duris panaikinta sandėlio – P-6a (buvęs patalpos plotas 1,53 m2) patalpa. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįstus atmetė ieškovo argumentus, jog V. A. L. apie 2006 – 2008 m. savavališkai ir savo iniciatyva atliko statinio kapitalinio remonto darbus, tuo pažeisdama kitų bendrasavininkų interesus. Teismo vertinimu ieškovas neįrodė, jog atsakovas privalo pusrūsyje atstatyti statinio nešančią konstrukciją.

27.       Teismas atmetė kaip nesukelsiantį teisinių pasekmių ir neįrodytą ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis visiškai pašalinti Gyvenamojo namo pusrūsio patalpų savavališkų statybų padarinius – sutvarkyti patalpas: koridorių – P-l, katilinę – P-2, pirtį – P-3, priešpirtį – P-6, sandėlį – P-6a, baseiną – P-7, koridorių – P-9, sandėlį – P-12, gražinant į pirminę padėtį pagal 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr.(duomenys neskelbtini), duomenis.

28.       Teismo vertinimu ieškovas galėjo reikšti reikalavimą teismui dėl Deklaracijos Nr. 1 panaikinimo. Pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų kolegijos 2019 m. spalio 15 d. sprendimu S. K. skundas dėl VĮ Registrų centro Turto tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti klaidingus kadastro duomenis, buvo atmestas kaip nepagrįstas (administracinės bylos Nr. I-3976-362/2019).

29.       Pažymėjo, kad 2018 m. liepos 2 d. „Deklaracijoje apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1. nurodyta, jog atliktas statinio, jo dalies paprastasis remontas. Pagal Deklaracijos Nr. 1 pateikimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies redakciją bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 3 ir 4 punktus, statinio bendro naudojimo patalpose atliktiems kapitalinio paprastojo remonto darbams, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau privalomi statinio bendrasavininkų sutikimai. Iš esmės analogiški Statybos įstatymo reikalavimai buvo ir 2004 m.

30.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas ir trečiasis asmuo R. K. nesutiko, jog 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 9 d. davė sutikimus dėl atlikto smulkiojo remonto darbų nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas spręsdamas, ar šį dokumentą pasirašė ieškovas ir trečiasis asmuo R. K., rėmėsi 2019 m. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-1720(19), 11-2116 (19), kuriuo ikiteisminio tyrimo byloje pateikta išvada, kad nustatyti, ar 2017 m. liepos 9 d. sutikime dėl atlikto smulkiojo remonto nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), R. K. vardu pasirašė pati R. K. ar kitas asmuo, negalima, taip pat negalima nustatyti, ar 2017 m. liepos 5 d. sutikime dėl atlikto smulkiojo remonto nekilnojamojo turto minėtame objekte, S. K. vardu pasirašė ne pats S. K. ar kitas asmuo, negalima.

31.       Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad 2018 m. atliktuose kadastriniuose matavimuose ir Deklaracijoje Nr. 1 nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tačiau teismas sutiko, jog padaryta matininko techninė klaida dėl statybų rūšies. Pažymėjo, jog būtent matininkas, o ne atsakovas ar jo motina V. A. L. atsakingi už perduotų registruoti kadastro bylos duomenų teisingumą. Teismas vertindamas, ar konkrečiu atveju nebus nepagrįstai paneigtos privataus asmens įgytos teisės, jeigu matininkas tinkamai nevykdė pareigų statybos kadastro duomenų pateikimui registro tvarkytojui, padarė išvadą, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimas teisme po statinio remonto užbaigimo, praėjus 16 metų nuo vykdytų statybos remonto darbų užbaigimo, nekilnojamąjį turtą paveldėjusiam asmeniui sukeltų neigiamas teisines pasekmes ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą (naudotis paveldėtu turtu, tokios pat būklės, kokia buvo paveldėjimo momentu). Teismo vertinimu, dėl formalių priežasčių (techninės klaidos) tenkinus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dalyje dėl Deklaracijos N. 1 panaikinimo, būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo, paveldėtojo teisėtų lūkesčių principai, todėl sprendė, kad 2018 m. liepos 7 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 negali būti panaikinta ir atmetė ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia Deklaraciją Nr. 1.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

32.       Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

32.1.                      Ieškovas ir trečiasis asmuo R. K. tiek rašytiniuose doku­mentuose esančiuose byloje, tiek teismo posėdžio metu kategoriškai neigė parašų sutikimuose autentiškumą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019 m. birželio 3 d. išvadoje Nr. 11Š-51(19) pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, padaryta kategoriška išvada, kad 2017 m. liepos 9 d. ir 2017 m. liepos 5 d. sutikimuose parašai yra ne autentiški, o klastotės. 2019 m. kovo 26 d. privataus specialisto A. B. ekspertizės akto Nr. 20190326/01 išvadoje nurodyta, kad 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 9 d. sutikimuose yra autentiški S. K. ir R. K. parašai. Teismo posėdžio metu privatus ekspertas A. B. atsakė ne į visus klausimus, pripažino, kad atlikdamas ekspertizę ne­sinaudojo ekspertizės akte nurodomu moduliniu stereo mikroskopu SMZ 140, todėl apelianto manymu A. B. ekspertizės aktas vertintinas kaip abejotinas ir nepatikimas įrodymų šaltinis.

32.2.                      Nesutinka su teismo vertinimu, kad 2017 m. spalio 27 d. pasiektas bendrasavininkų V. A. L., S. K. ir R. K. sutikimas dėl Gyvenamojo namo įvadinio vandens apskaitos mazgo, yra prielaida, kad bendrasavininkai galėjo susitarti ir dėl, kaip nurodoma sutikimuose, atlikto smulkiojo remonto. Būtent bendrasavininkų siekis, jog būtų sumontuotas vandentiekio įvadas, lėmė susitarimo atsiradimą, todėl susitarimas nereiškia 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 9 d. sutikimų įteisinimo ar galimybių jiems vėliau atsirasti. Byloje nustatyta, kad buvo atliktas kapitalinis remontas, todėl logiška manyti, kad bendrasavininkai sutikimų atlikti kapitalinį remontą nėra davę.

32.3.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Deklaracijoje 1, esantis teiginys, jog „Atliktas paprastasis remontas“ yra klaidinantis. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinio priežiūros departamento pareigūnas pagal 2018 m. lapkričio 15 d. S. K. pranešimą 2018 m. gruodžio 27 d. nustatė, kad buvo atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto rūšiai priskirtini darbai.

32.4.                      Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo 14 d. pranešime nurodė, kad nustatyta, jog matininkas G. V., 2018 m. balandžio 23 d. atlikdamas Gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių1 98.7.6 papunkčio ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punkto nuostatas, jam paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas ir jis įpareigotas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalinti nurodytą pažeidimą. Apeliantas, įvertinęs šio rašto turinį, nesutinka su teismo pozicija, kad matininko G. V. pažeidimas yra techninė klaida, kadangi minėtuose teisės aktuose nėra numatyta atsakomybė už rašybos klaidas. Teismo posėdžio metu G. V. pripažino pažeidęs paminėtų teisės aktų reikalavimus.

32.5.                      Naujoje 2018 m. balandžio 23 d. sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastro byloje taip pat klaidingai nurodyta, kad atliktas Gyvenamojo namo paprastas remontas, kai turėjo būti nurodyta kad atliktas kapitalinis remontas. Nesutinka su teismo pozicija, kad 2018 m. liepos 2 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, pasirašyta V. A. L., dėl joje pateiktų klaidinančių duomenų negali būti panaikinta.

32.6.                      A. K. 1994 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartimi, kurios pirmame punkte nurodomas dovanojimo objektas – S. K. padovanojamos 0,39 dalys Gyvenamojo namo – tai yra S. K. tapo 39/100 dalių minimo namo savininku. Dovanojimo sutarties septintame punkte nurodyta, kad S. K. nuolatiniam naudojimui pereina šios patalpos: visas namo antras aukštas 134,65 m2 ir garažas (pažymėtas 1-11) 27,81 m2. Dovanojimo sutarties objektas buvo namo dalis, o ne konkrečios patalpos Gyvenamajame name. 

32.7.                      Sprendimo 54 punkte teismas pripažįsta, kad atsakovas turtą paveldėjo su įvardintais trūkumais. Atsakovo teisėti lūkesčiai teismo vertinti kaip prioritetiniai prieš ieškovo ir trečiojo asmens teisėtus lūkesčius, kurių nepaisoma 14 metų. Tokia teismo pozicija šioje byloje gali būti vertinama kaip teismo šališkumas ir šalių interesų pusiausvyros nepaisymas.

32.8.                      Kokiai kategorijai atlikti darbai pusrūsyje buvo priskirti, tapo aišku tik susipažinus su 2018 m. pateiktais dokumentais ir identifikavus pažeistų nuosavybės teisių mąstą buvo pradėtas jų teisminis gynimas. Apeliantas ir trečiasis asmuo R. K. informacijos apie atliktus statybos darbus iki jos išviešinimo neturėjo, nes ji buvo slepiama. Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas paaiškino, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 punktas turi būti suprastas kaip parašyta tekste ir nėra normos suteikiančios teisę statytojui sustabdyti statybos darbus bet kokiam laikotarpiui, o šiuo atveju 10 metų, ir tik tada užpildyti deklaraciją apie statybos darbų pabaigą ir juos įregistruoti viešuose registruose. Atsižvelgiant į tai, apelianto vertinimu neteisėtų statybos darbų pabaiga, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra 2018 m. liepos 2 d., t. y. Deklaracijos Nr. 1 užpildymo diena, kuri sutampa su jos pateikimo diena.

32.9.                      Sprendime yra nurodytos kelios V. A. L. naudingos neteisėtą darbų pradžią patvirtinančios aplinkybės, tačiau teismas nevertino arba atmetė kitas aplinkybes, įrodančias apelianto įrodinėjamą statybos darbų pradžią. Tokią situaciją apeliantas vertina kaip šalių procesinių teisių lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimą. 

2.                      Ieškovo S. K. atstovas advokatas V. G. patikslindamas apeliacinį skundą nurodė:

33.1.                      Ieškovas nesutinka su teismo išvada dėl senaties taikymo dalyje dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Teismas padarė išvadą, kad Gyvenamojo namo remonto darbai atlikti 2004 m., remdamasis tik atsakovo liudytojų J. L., kuri yra atsakovo sutuoktinė, ir A. K., buvusios apelianto sutuoktinės ir J. L. artima draugės, duotais paaiškinimais ir V. A. L. rašytiniu paaiškinimu. Tačiau, kad Gyvenamojo namo pusrūsio remonto darbai nebuvo atlikti 2004 m., patvirtino liudytojas I. S., kuriam gerai žinomas pusrūsio patalpų išplanavimas. Liudytojas paaiškino, kad 2006 m. matė pusrūsio patalpas, kuriose nebuvo jokių pakeitimų ir šios patalpos atitiko 1987 – 1988 m. stovį. Tačiau teismas liudytojo I. S. paaiškinimais, kad remonto darbai 2006 m. nevyko, nesirėmė ir padarė klaidingą išvadą, kad jie vyko 2004 m. Apelianto tėvai 2004 m. jau buvo garbingo amžiaus ir jie gyveno namo pirmame aukšte, todėl jiems nebuvo jokios būtinybės vykdyti kapitalinius pertvarkos darbus, keisti patalpų paskirtį, kad apsigyventi pusrūsyje. Patalpų pertvarkymu buvo suinteresuota pati V. A. L. ir ji Deklaracijoje Nr. 1 įvardinta kaip statytoja. Teismas nevertino, kad  V. A. L. slėpė nuo ieškovo ir trečiojo asmens R. K. pusrūsio patalpų pertvarką, be to tarp jų buvo prasti santykiai, todėl apeliantas net neturėjo pagrindo domėtis pusrūsio pertvarkymu. Apeliantas tik dalyvaudamas Šiaulių rajono savivaldybės atstovų, vykdant teismo nutartį, atliekamoje patalpų apžiūroje, pamatė pusrūsio patalpoje atliktus pakeitimus. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, apeliantas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

33.2.                      Ginčija, kad 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 9 d. buvo duoti sutikimai dėl atlikto smulkiojo remonto darbų (duomenys neskelbtini)., kurių pagrindu 2018 m. liepos 10 d. buvo patikslinti kadastro duomenys registre Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai rėmėsi 2019 m. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11- 1720(19), 11-2116 (19), kuriame pateikta išvada, kad negalima nustatyti kas pasirašė 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 9 d. sutikimuose, ir padarė klaidingą išvadą, kad labiau tikėtina, jog 2017 m. liepos mėnesio pradžioje S. K. ir R. K. laisva valia galėjo duoti rašytinius sutikimus V. A. L., kuri tėvų vardu, kaip paveldėtoja, tvarkė statybos įteisinimo dokumentus. 2019 m. birželio 3 d. Specialisto išvada (ikiteisminio tyrimo medžiagoje), kurioje dvi vyriausios ekspertės atliko ekspertinį tyrimą, davė išvadą – skirtumai esminiai, pastovūs, sudaro požymių visumą, pakankamą išvadai, kad 2017 m. liepos 5 d. sutikime pasirašė ne S. K. ir 2017 m. liepos 9 d. sutikime pasirašė ne R. K. Pirmosios instancijos teismas nevertino paties ieškovo elgesio ir veiksmų, kai jam tapo žinoma apie suklastotus dokumentus. Ieškovas veikė aktyviai kaip apdairus asmuo, iš karto kreipėsi į prokuratūrą dėl dokumento suklastojimo.

33.3. Nesutinka su teismo išvada, kad Deklaracijoje Nr. 1 ir kadastriniuose matavimuose yra padaryta techninė klaida ir ji gali būti ištaisyta, kadangi techninės klaidos ištaisymas pakeičiant statybos rūšį iš paprastojo remonto į kapitalinį iš esmės skiriasi dėl skirtingų procedūrų. Matininko iniciatyva techninė klaida negali būti ištaisyta atlikus tik patikslinančius įrašus (duomenis) Nekilnojamojo turto registre. Toks ištaisymas ginčo klausimo neišspręs, o pažeistų ieškovo ir trečiojo asmens R. K. teises ir teisėtus interesus į turimą nekilnojamąjį daiktą ir sudarytų prielaidas kilti konfliktams. Nesutinka su teismo išvada, kad praėjo 16 metų nuo vykdytų statybos remonto darbų užbaigimo, todėl tai pažeistų teisėtų lūkesčių principą (naudotis paveldėtu turtu, tokios pat būklės, kokia buvo paveldėjimo momentu).

33.4.                      Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo dėl 2018 m. liepos 2 d. Deklaracijos Nr. l pripažinimo negaliojančia, todėl laikytina, kad dėl šio ieškovo reikalavimo sprendimo nepriėmė, todėl sprendimas turi absoliučiai negaliojančio teismo sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 7 punkte, t. y. teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, ir pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pažeidė CPK 5 straipsnio 2 dalies ir 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvų reikalavimą.

3.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovui iš apelianto 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

34.1.                      Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismą įpareigoti atsakovą pertvarkyti patalpas pagal negaliojančius 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis: 1) ieškovo tėvai A. K. ir S. K. (atsakovo seneliai) ne kartą pusrūsio patalpose darė remontą, pertvarkė patalpas, todėl kadastro duomenys po 1985 m. buvo atnaujinti kelis kartus; 2) ieškovas pateikė teismui 2014 m. Nekilnojamojo turto išrašą, kuriame nurodyta galiojančių kadastrinių matavimų data – 2001 m. kovo 1 d. Palyginus 2001 m. kovo 5 d. pusrūsio patalpų planą, įregistruotą kadastrinių duomenų registre 2001 m. kovo 5 d., matyti, kad kai kurie pertvarkymai pusrūsio patalpose jau padaryti, nes planas skiriasi nuo 1985 ir 1986 metų planų; 3) A. K. ir S. K. 2004 m. dar kartą atliko pusrūsio patalpų remontą ir šiuo metu galioja kadastro duomenys, pakeisti 2018 metais, kurių teisėtumo ieškovas nenuginčijo administraciniame teisme.

34.2.                      Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dalyje dėl ieškinio senaties termino taikymo yra neteisingos. Ieškovas nereiškė prašymo atnaujinti senaties terminą, nors tai padaryti turėjo pakankamai laiko. Teismas pagrįstai nustatė, kad tuometiniai gyvenamojo namo bendraturčiai A. K. ir S. K. (ieškovo tėvai) gyvenamojo namo pusrūsio remontą atliko 2004 metais ir nuo šio termino skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią. Teismas spręsdamas dėl senaties termino pradžios rėmėsi A. K. teisių perėmėjos V. A. L. 2019 m. sausio 4 d. paaiškinimu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentui, kuriame nurodė, kad remonto darbus pusrūsio patalpoje atliko jos tėvai 2004 m., taip pat liudytojų J. L. ir A. K. teisme duotais paaiškinimais. Apeliantas teigdamas, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, nenurodė, kuo yra neteisingi paminėti surinkti įrodymai. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad remontas buvo vykdomas ne 2004 m.

34.3.                      Ieškovas apie pusrūsio patalpų remonto pradžią aiškino skirtingai. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis reiškė pretenzijas dėl atliekamų darbų jų atlikimo metu, o V. A. L. „savavališkai organizavo ir vykdė pusrūsio patalpose statybos darbus <...>, nereaguodama į bendrasavininkų pastabas nevykdyti pusrūsio patalpų buitinės paskirties keitimo darbų“, t. y. ieškovas pripažino, kad jam buvo žinoma darbų atlikimo data. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad darbai atlikti 2006–2008 metais. Bet kokiu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, praleidęs 10 metų ieškinio senaties terminą. Gyvenamojo namo bendraturtė A. K., mirusi 2015 m. rugpjūčio 9 d., buvo ieškovo motina, todėl ieškovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą ją lankyti, domėtis jos sveikata. Ieškovas jai dėl gyvenamojo namo patalpų pusrūsio remonto ieškinio nereiškė ir neprašė teismo ją įpareigoti „pašalinti gyvenamojo namo rekonstrukcijos padarinius“. 2015 m. A. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama perskaičiuoti gyvenamojo namo nuosavybės teisės dalis bei atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, S. K. sumažinant nuosavybės teisės idealiąją dalį pagal jam padovanotą patalpų plotą (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-18-907/2018), tuomet ieškovas pradėjo rašyti įvairius skundus į įvairias institucijas, tačiau nereiškė priešieškinio ir nesiekė apginti savo tariamai pažeistų teisių.

34.4.                      Remonto darbai buvo atlikti 2004 metais, todėl 2006 metais, jeigu liudytojas I. S. ir buvo užėjęs į pusrūsio patalpas, remonto požymių nebesimatė, be to, neįtikėtina, kad po 14 metų liudytojas gali detaliai atsimintų patalpų „stovį“ todėl, atsakovo manymu, teismas pagrįstai šio liudytojo parodymus vertino kaip epizodinio pobūdžio.

34.5.                      Nesutinka su apelianto teiginiu, kad pusrūsio patalpas pagal savo poreikius tvarkė V. A. L.. Apelianto tėvai, nors būdami garbaus amžiaus, buvo labai darbštūs, gyveno ūkiškai. Jie norėjo pastoviam gyvenimui persikelti į namo pusrūsį, todėl ir atliko pusrūsio patalpų remontą, kurį padarė samdyti meistrai, padėjo ir V. A. L., bet remontas buvo daromas ieškovo tėvų noru, valia ir organizavimu. Ieškovo tėvai kadastro duomenų nepakeitė, todėl ir atsirado būtinybė tikslinti kadastro duomenis po jų mirties. V. A. L. gyvenamojo namo dalies bendraturte tapo po A. K. mirties, pagal 2018 m. kovo 2 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kada visi pusrūsio patalpų remonto darbai buvo seniai baigti. V. A. L. naudojosi tik tomis patalpomis, kurios priklausė ir kuriomis naudojosi A. K., po kurios mirties paveldėjo turtą.

34.6.                      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklių 48.7 punktu, atsisakė toliau tirti S. K. pareiškimą ir dėl to, kad statybos remonto darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, t. y. taip pat taikė įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą. Apeliantas turi aukštąjį juridinį išsilavinimą, gerai galėjo įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, todėl apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

34.7.                      Savavališkos statybos faktų teismas nenustato, tai yra valstybės įgaliotų institucijų prerogatyva. Savavališkos statybos faktas jokiu aktu nėra konstatuotas, nėra jokio privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Visi gyvenamojo namo pakeitimai yra įteisinti ir įregistruoti VĮ Registrų centro kadastro duomenų registre Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2018 m. liepos 10 d. sprendimo pagrindu (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie pakeisti pagal V. A. L. 2018 m. liepos 2 d. prašymą. Kadastro duomenų pakeitimą S. K. ginčijo, pateikdamas skundą Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. spalio 15 d. sprendimu skundą atmetė (Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinė byla Nr. 1-3976-362/2019). Atsakovo vertinimu, teismo sprendimui įsiteisėjus, jis įgijo prejudicinę galią, todėl ieškovas neturi teisės ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

34.8.                      Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas neteisingai vertino rašytinį įrodymą – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. raštą „Dėl teismo įpareigojimo vykdymo“. Teismas įvertinęs, kad išvada pateikta darant prielaidą, jog 1985 m. kovo 5 d. pastato apskaitos bylos duomenys yra tikslūs, tačiau pastato apskaitos kadastro duomenys buvo pakeisti ir įregistruoti 2001 m. kovo 5 d., teisingai įvertino šio rašto įrodomąją reikšmę.

34.9.                      Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnas 2018 m. gruodžio 27 d., dalyvaujant S. K., bei 2019 m. sausio 4 d. dalyvaujant V. A. L., nustatė, kad statinio rekonstravimo darbų nebuvo atlikta. Patikrinimo metu nustatytas tik vienas statinio kapitalinio remonto rūšiai priskirtinas pakeitimas, t. y. laikančioje sienoje, tarp patalpos Nr. P-l ir Nr. P-2 buvo iškirsta anga ir sumontuota durų varčia, tačiau šiuos darbus atliko A. K. su savo vyru iki 2004 metų, šie pakitimai įteisinti, vadovaujantis 2018 m. liepos 2 d. Deklaraciją Nr. 1.

34.10.                      Byloje esant trims rašysenos ekspertizėms, kurių išvados skiriasi, ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad sutikimą pasirašė ne jis. Byloje yra V. A. L., ieškovo ir R. L. bendrai pasirašytas 2017 m. spalio mėnesio sutikimas dėl įvadinio vandens apskaitos mazgo įsirengimo. Apeliantas pripažįsta, kad 2017 m. spalio 27 d. sutikimą dėl įvadinio vandentiekio mazgo pasirašė jis pats. Atsakovo vertinimu, teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, vertino visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad ne jis pasirašė 2017 m. liepos 5 d. sutikimą.

34.11.                      Nesutiko su apelianto teiginiu, kad V. A. L. atliko pusrūsio patalpų kapitalinio remonto darbus ir pasirašė Deklaraciją Nr. 1 apie statinio užbaigimą kaip statytoja. Deklaraciją Nr. 1 V. A. L. pasirašė ne kaip darbus atlikusi statytoja, o kaip statytojos A. K. teisių perėmėja. Viena pati deklaracija apie statybos užbaigimą nesukuria jokių teisinių pasekmių. Tai yra vienas iš būtinųjų dokumentų – sprendimui dėl kadastro duomenų atnaujinimui priimti. Teisines pasekmes sukuria administracinis aktas – 2018 m. liepos 10 d. Teritorinio registratoriaus sprendimas dėl kadastro duomenų atnaujinimo. Ginčas dėl 2018 m. liepos 10 d. Teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumo yra išspręstas įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimu (byla Nr. 1-3976-362/2019), todėl iš naujo nenagrinėtinas. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra administracinis aktas, kuriam ginčyti numatytas sutrumpintas vieno mėnesio terminas. Šį faktą S. K. pripažino, kai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus administracinėje byloje Nr. 1-3976-362/2019, ginčydamas 2018 m. liepos 2 d. „Deklaraciją apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio, jo dalies patalpos paskirties pakeitimą Nr. l. 2019 m. kovo 28 d. teismas nutartimi termino neatnaujino, S. K. patikslintą skundą dalyje dėl Deklaracijos Nr. 1 panaikinimo atsisakė priimti.

34.12.                      Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad kapitalinio ir paprastojo remonto įteisinimui nustatytos skirtingos procedūros. Nei paprastajam, nei kapitaliniam remontui įteisinti projektavimo darbai nėra privalomi.

34.13.                      Nesutiko su apelianto argumentais, kad „matininko iniciatyva techninė klaida negali būti ištaisyta, <...>, nes tai <...> pažeistų ieškovo ir trečiojo asmens R. K. teises ir teisėtus interesus į turimą nekilnojamąjį daiktą“. Pusrūsio patalpos, kuriose atlikti remonto darbai, niekada nepriklausė ieškovui ar trečiajam asmeniui R. K. todėl jų pertvarkymu ieškovo teisės nėra pažeistos ir jokių neigiamų pasekmių ieškovui nesukelia. Pusrūsio patalpos niekada nebuvo bendro naudojimosi patalpos, jomis tiek juridiškai, tiek faktiškai naudojosi tik A. K. ir jos vyras, o jiems mirus – V. A. L. Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18-907/2018, pusrūsio patalpos, kurių pertvarkymą ieškovas ginčija, paskirtos naudotis V.i A. L., o jai mirus – tenka naudotis atsakovui, o ne ieškovui.

34.14.                      Apeliantas, nesutikdamas su teismo atliktu atsakovo pateiktų įrodymų vertinimu, nenurodė teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl pačių įrodymų turinio, jų vertinimo ir šiuo pagrindu darytinų išvadų. Apeliantas iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei nustatė pirmos instancijos teismas. Teismas sprendimo motyvuose pakankamai detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat nurodė įrodymus ir argumentus, kurių pagrindu teismas padarė atitinkamas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo ir toks sprendimo pagrindimas yra pakankamas ir tinkamas. Teismas išsprendė visus ieškinio reikalavimus ir dėl visų pasisakė, juos motyvavo. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

4.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5.                      Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

6.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. yra palikėjos V. A. L., mirusios 2019 m. sausio 20 d., teisių perėmėjas (t. 1, b. l. 54, 68). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. rugsėjo 16 d. išrašas patvirtina, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis priklausė A. K., 39/100 dalimis priklauso – S. K. ir 37/100 – R. K. (t. 1, b. l. 7–10). Pagal S. K. 2015 m. birželio 16 d. prašymą (t. 3, b. l. 29–30), Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-4104-901/2015, nutarta įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų, esančių pusrūsyje patikrą pagal 1985 m. kovo 5 d. suformuotą pastatų techninės apskaitos byloje esančią ir pridedamą pastato vidaus plotų eksplikaciją (t. 1, b. l. 28–29). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovai, vykdydami minėtą teismo įpareigojimą, 2015 m. rugpjūčio 25 d., atliko Gyvenamojo namo, pusrūsio patalpų apžiūrą (t. 1, b. l. 11). S. K. 2018 m. rugpjūčio 25 d. rašytiniu reikalavimu pareikalavo, kad V. A. L. per protingą laiką atstatytų savavališkai pakeistą pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų, esančių pusrūsyje pirminę paskirtį, nurodytą 1985 m. kovo 5 d. suformuotoje pastatų techninės apskaitos byloje (t. 1, b. l. 12–13, 14). Byloje esančioje Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtos 1985 m. kovo 5 d., kopijoje yra 1985 m. kovo 5 d. ir 2001 m. kovo 5 d. pusrūsio planai (t. 1, b. l. 15–20, t. 3, 41–42). S. K. 2018 m. gruodžio 14 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu imtis reikalingų veiksmų savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimui ir kaltųjų asmenų nubaudimui, dėl to, kad V. A. L. neteisėtai, savavališkai išardė gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusrūsio patalpų pertvaras, tame tarpe ir kapitalinę, nešančią konstrukciją, pakeitė pusrūsio bendro naudojimo patalpų paskirtį (t. 1, b. l. 37).

7.                      2020 m. rugsėjo 22 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis, kuri priklausė V. A. L., pagal 2020 m. kovo 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1311/2020, priklauso A. L., 39/100 dalimis priklauso – S. K. pagal 1994 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartį Nr. 939 ir 37/100 – R. K., pagal 1988 m. gruodžio 29 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 43–46). Gyvenamojo namo kadastro duomenų tikslinimas įregistruotas 2018 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2018 m. liepos 2 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, pagal G. V. atliktus kadastrinius matavimus (t. 3, b. l. 45).  Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotos 2018 m. balandžio 23 d., kopijoje matyti 2018 m. balandžio 23 d. Gyvenamojo namo pusrūsio planas, fiksuota pusrūsio pradžios remonto metai – 2004 m., nurodyta pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija ir kiti duomenys (t. 1, b. l. 114–134).

8.                      2018 m. liepos 2 d. V. A. L. prašymu Nr. 18089298 pateikė VĮ Registrų centrui 2018 m. liepos 2 d. „Deklaraciją apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1, kurioje pasirašė kaip statytoja V. A. L. (t. 1, b. l. 64–65). Taip pat kartu su minėtu prašymu pateikė 2017 m. liepos 9 d. R. K. ir 2017 m. liepos 5 d. S. K. sutikimus , kuriuose nurodyta, kad jie neprieštarauja dėl jiems nuosavybės teise priklausančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), atlikto smulkiojo remonto (t. 1, b. l. 66, 65).  2017 m. spalio mėn. bendrasavininkai V. A. L., S. K. ir R. K. sutikimu išreiškė sutikimą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvadinio vandens apskaitos mazgo lygiagrečiai esamam vandens mazgui įsirengimo kiekvienam bendrasavininkui priklausančiose patalpose (t. 1, b. l. 97).

9.                      2019 m. sausio mėn. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento skyriaus pareigūno atsakyme į S. K. prašymą užfiksuota, jog 2018 m. gruodžio 27 d. dalyvaujant S. K. bei 2019 m. sausio 4 d. dalyvaujant V.A. L. buvo nustatyta, kad statinio rekonstravimo darbai nebuvo atlikti. Tačiau atlikti statinio kapitalinio remonto rūšiai priskirtini darbai, t. y. laikančioje sienoje, tarp patalpos – P-1 ir P-2 (patalpų žymėjimas pagal 2018 m. balandžio 23 d. kadastro duomenis) buvo iškirsta anga ir sumontuota durų varčia (t. 1, b. l. 135– 137). 2019 m. vasario 12 d. VĮ Registrų centro sprendimu dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo nuspręsta palikti galioti teritorinio registratoriaus 2018 m. liepos 10 d. sprendimą, kuriuo teritorinis registratorius patenkino V. A. L. 2018 m. liepos 2 d. prašymą ir pakeitė nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (t. 1, b. l. 138–139). 2019 m. sausio 4 d. užpildytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas), kuriame nurodyta, kad pusrūsyje statybos darbai vyko ir buvo užbaigti 2004 m. (t. 1, b. l. 201– 203, 204 – 206). V. A. L. pateikė paaiškinimą raštu, kuriame taip pat užfiksuota, jog remontas jos tėvų (A. K. ir S. K.) buvo vykdomas 2004 m. (t. 1, b. l. 207). Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų kolegija 2019 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3976-362/2019 nusprendė pareiškėjo S. K. skundą dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti klaidingus kadastro duomenis, atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 24–34).

10.                      Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18-907/2018, paliktu nepakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (t. 2, b. l. 35–50), nustatyta, kad V.i A. L., S. K. ir R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpų naudojimosi tvarka pagal VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2018 m. lapkričio 20 d. Pastato dalių paskaičiavimo projektą: ieškovei V. A. L., be kita ko, paskirta naudotis patalpas pusrūsyje: P-2 (7,03 kv. m.), P-3 (3,86 kv. m.), P-4 (25,20 kv. m.), P-5 (9,20 kv. m.), P-6 (2,62 kv. m.), P-7 (30,88 kv. m.); S. K. paskirta naudoti, be kita ko, patalpas pusrūsyje P-8 (34,96 kv. m.); R. K., be kita ko, paskirta naudoti patalpas, pusrūsyje: P-9 (26,75 kv. m.); bendrai visiems bendraturčiams – V. A. L., S. K. ir R. K. paskirta naudotis patalpomis P-l (23,04 kv. m.) ir P-10 (9,70 kv. m.) (t. 2, b. l. 35–50).

11.                      2019 m. kovo 26 d. Ekspertizės aktu Nr. 20190326/01 pateikta išvada, kad 2017 m. liepos 5 d. S. K. sutikime atlikti smulkųjį remontą pastate, adresu (duomenys neskelbtini), greta spausdinto įrašo „S. K.“, pasirašė S. K.. 2017 m. liepos 9 d. R. K. sutikime atlikti smulkųjį remontą pastate, adresu (duomenys neskelbtini), greta spausdinto įrašo „R. K.“, pasirašė R. K. (t. 1, b. l. 89–94). 2019 m. birželio 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11Š-51(19) pateikta ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktame 2017 m. liepos 9 d. sutikime eilutėje „R. K.“ pasirašė ne R. K., o kitas asmuo bei tirti pateiktame 2017 m. liepos 5 d. sutikime eilutėje „S. K.“ pasirašė ne S. K. (t. 2, b. l. 85–87). 2019 m. gruodžio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-1720(19), 11-2116 (19), ikiteisminio tyrimo byloje, pateikta išvada, kad nustatyti, ar 2017 m. liepos 9 d. sutikime dėl atlikto smulkiojo remonto nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), R. K. vardu pasirašė pati R. K. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Nustatyti, ar 2017 m. liepos 5 d. sutikime dėl atlikto smulkiojo remonto nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), S. K. vardu pasirašė ne pats S. K. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (nesant parašų požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai (t. 2, b. l. 88–91).

Dėl senaties termino taikymo

12.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl savavališkų statybos padarinių šalinimo.

13.                      Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. CK 1.134 straipsnyje reglamentuojami reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma.

14.                      Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019).

15.                      Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senatis yra materialinio teisinio santykio, dėl kurio kilęs ginčas, sudėtinis teisinis (įstatymu nustatytas) elementas (CK 1.124, 1.126 straipsniai, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.132 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-415/2016, 31 punktas).

16.                      Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai; išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ).

17.                      Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

18.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2004 m. buvo vykdomi Gyvenamojo namo pusrūsio dalies patalpų remonto darbai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. K., kaip dalies patalpų savininkas, būdamas rūpestingas, turėjo pareigą domėtis savo turtu, bendrasavininkų atliekamais darbais pusrūsyje. Kad Gyvenamojo namo pusrūsio dalyje buvo atliekami remonto darbai 2004 m. patvirtina buvusios bendrasavininkės V. A. L. 2019 m. sausio 4 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad paprastuosius remonto darbus pusrūsio patalpose vykdė jos tėvai A. K. ir S. K., ji pati jokių statybos darbus nevykdė, o Deklaraciją Nr. 1 teikė kaip turto paveldėtoja. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl senaties termino taikymo reikalavimui dėl savavališkų statybos padarinių šalinimo pagrįstai nesivadovavo liudytojo I. S. paaiškinimais, kadangi šio liudytojo paaiškinimas, kad jis lankydamasis pusrūsio patalpose 2006 m. nematė jokių pakitimų ir patalpos buvo tokios kaip 1987–1988 m. (buvo priešpirtis, baseinas, pirtis) prieštarauja rašytiniai bylos medžiagai, iš kurios matyti, kad nuo 1988 m. pusrūsio patalpose buvo atlikti remonto darbai ir 2001 m. kovo 5 d. fiksuotas kadastro duomenų pakeitimas (t. 1, b. l. 124). Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad liudytojas I. S. 2006 m. nematė pusrūsyje vykdomų remonto darbų, nes tuo metu šiose patalpose remontas nevyko. Nors apelianto atstovas skunde teigia, kad teismas spręsdamas dėl senaties taikymo nepagrįstai vadovavosi liudytojų J. L., kuri yra atsakovo sutuoktinė, ir A. K., kuri yra buvusi apelianto sutuoktinė ir apelianto sutuoktinės draugė, paaiškinimais, kad pusrūsyje remonto darbai buvo atliekami 2004 m., tačiau apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad šios liudytojos teisme prisiekusios sakyti tiesą, būtų melavusios, nurodžiusios neteisingus paaiškinimus. T. y. nepateikė duomenų paneigiančių jų paaiškinimus. Vien tai, kad J. L. yra atsakovo sutuoktinė, o liudytoja A. K. yra buvusi apelianto sutuoktinė, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jų paaiškinimai yra neteisingi, kad jos duodamos paaiškinimus teisme būtų siekusios pakenkti apeliantui ir kt., nes kaip minėta apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų padaryti priešingas išvadas. Iš esmės apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas įrodinėdamas aplinkybes, kad remonto darbai buvo atlikti ne 2004 m., turėjo pareigą įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

19.                      Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas,  teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad apeliantas apie pusrūsyje patalpų dalyje atliktus remonto darbus sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio 25 d., kai dalyvavo kartu su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovais kaip Gyvenamojo namo bendrasavininkas pusrūsio patalpų apžiūroje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas, būdamas Gyvenamojo namo bendrasavininku, nurodydamas, kad atliktas remontas pažeidė jo teises, turėjo pareigą domėtis savo turtu, juo labiau, kad byloje nėra įrodymų, kad jis neturėjo galimybės lankytis Gyvenamajame name, jame esančiame pusrūsyje, bei juo labiau, kad ginčijamos pusrūsio patalpos iki 2018 m. kovo 9 d. buvo apelianto mamos A. K. nuosavybe (t. 1, b. l. 80–86). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad V. A. L. atliko konkrečius apelianto nurodytus remonto darbus ir juos įteisino. Vien tai, kad Deklaracijoje Nr. 1, V. A. L. pasirašė kaip statytoja, neįrodo, kad ji pusrūsio patalpose vykdė statybos (remonto) darbus. V. A. L. buvo teisių perėmėja. Nėra pagrindo vertinti, kad apelianto tėvai būdami ginčijamų pusrūsio patalpų savininkais patys negalėjo ar neturėjo galimybių spręsti dėl savo poreikių, nuspręsti ką daryti su jiems priklausančiomis patalpomis, todėl jei apelianto sesuo V. A. L. ir galėjo padėti tėvams vykdant pusrūsio remonto darbus, tai savaime neįrodo, jog V. A. L. šiuos remonto darbus atliko kaip šių patalpų bendrasavininkė. Pažymėtina, kad ieškovas jokių įrodymų apie konkrečius remonto darbus, kas juos faktiškai atliko, kokia apimtimi ir kada, įrodymų nepateikė, iš esmės nurodydamas tik patį faktą apie atliktus remonto darbus, kaip kad nurodė, kad sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio 25 d. dalyvaudamas su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovais pusrūsio patalpų apžiūroje.

20.                      Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo pusrūsio patalpose vykdytų statybos darbų pabaigos išviešinimo, t. y. Deklaracijos Nr. 1 pateikimo, kadangi jam anksčiau nebuvo žinoma, kokiai statybos kategorijai yra priskiriami atlikti darbai. Pažymėtina, kad pats apeliantas ieškinyje teigdamas, kad jam apie pusrūsio dalyje atliktus remonto darbus yra žinoma nuo 2006 m., kitu atveju, nurodydamas, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d., tai yra teigdamas prieštaringus paaiškinimus, yra pagrindo išvadai, patvirtino, jog jam daug anksčiau, nei V. A. L. pateikė VĮ Registrų centrui Deklaraciją Nr. 1, buvo žinoma apie pusrūsio dalyje patalpų atliktą remontą, kokie pakeitimai buvo padaryti šiose patalpose, todėl vien sužinojimas, kokios rūšies remonto darbams yra priskirti anksčiau vykdyti remonto darbai, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento, t. y. nuo kada apeliantas turėjo ir galėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

21.                      Atsižvelgiant į tai, 10 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pasibaigė iki ieškinio pareiškimo, t. y. 2014 –2016 m., (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.128 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti Gyvenamojo namo, pusrūsio patalpų savavališkų statybų padarinius, be to pažymėtina, kad ieškovas nė neprašė šio termino atnaujinti nes iš esmės laikėsi pozicijos, kad terminas nėra praleistas.

Dėl sutikimų atlikti smulkiojo remonto darbus

22.                      Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 2017 m. spalio 27 d. pasirašytas bendrasavininkų V. A. L., S. K. ir R. K. sutikimas dėl Gyvenamojo namo įvadinio vandens apskaitos mazgo lygiagrečiai esamam vandens mazgui įrengimo kiekvienam bendrasavininkui priklausančiose patalpose, gali būti vertinamas kaip prielaida, kad bendrasavininkai galėjo susitarti ir dėl smulkiojo remonto. Pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar 2017 m. liepos 5 d. sutikimą pasirašė apeliantas S. K., o 2017 m. liepos 9 d. sutikimą – trečiasis asmuo R. K., tyrė byloje esančias rašysenos ekspertizes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas teismo posėdžių metu iš esmės laikėsi tokios pozicijos, kad šalys tarpusavyje konfliktavo, todėl iš esmės jokių tarpusavio susitarimų negalėjo būti.  Tačiau tai paneigia į bylą pateiktas minėta sutikimas dėl gyvenamojo namo įvadinio vandens apskaitos mazgo įrengimo. 

23.                      Byloje yra pateikti trys rašysenos tyrimai, kuriuose yra pateiktos skirtingos išvados. Atsakovo A. L. prašymu, rašysenos ekspertas atlikęs ekspertizę, 2019 m. kovo 26 d. Ekspertizės akte Nr. 20190326/01 pateikė išvadą, kad 2017 m. liepos 5 d. S. K. sutikime atlikti smulkųjį remontą pastate, adresu (duomenys neskelbtini),  pasirašė S. K., 2017 m. liepos 9 d. R. K. sutikime atlikti smulkųjį remontą pastate, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė R. K. (t. 1, b. l. 89–94). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-10258-19 pagal tyrėjo užduotį atlikus tyrimą, 2019 m. birželio 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai pateikė išvada Nr. 11Š-51(19), kurioje nurodė, kad tirti pateiktame 2017 m. liepos 9 d. sutikime eilutėje „R. K.“ pasirašė ne R. K., o kitas asmuo bei tirti pateiktame 2017 m. liepos 5 d. sutikime eilutėje „S. K.“ pasirašė ne S. K., o kitas asmuo (t. 2, b. l. 85–87). Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-10258-19 pagal Šiaulių apylinkės teismo teisėjo nutartis atlikus paskirtą rašysenos ekspertizę, 2019 m. gruodžio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-1720(19), 11-2116 (19) pateikta išvada, kad nustatyti, ar 2017 m. liepos 9 d. sutikime dėl atlikto smulkiojo remonto nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), R. K. vardu pasirašė pati R. K. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje; nustatyti, ar 2017 m. liepos 5 d. sutikime dėl atlikto smulkiojo remonto nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), S. K. vardu pasirašė ne pats S. K. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (nesant parašų požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai (t. 2, b. l. 88–91). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas atliktų rašysenos tyrimų reikšmę, pagrįstai įvertino tai, kad 2019 m. gruodžio 4 d. ekspertizės akte išvadas pateikė rašysenos ekspertizę atlikę trys ekspertai, ir šis tyrimas buvo didelės apimties, kai 2019 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje, atliko tyrimą ir išvadas teikė du specialistai, o 2019 m. kovo 26 d. ekspertizės akte išvadas pateikė, tyrimą atlikęs vienas rašysenos ekspertas. Taigi, nors teisme apklausti ekspertai A. B. ir A. J. patvirtino pateiktas rašysenos ekspertizių išvadas, teismas rėmėsi 2019 m. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. 11-1720(19), 11-2116 (19), kuriuo ikiteisminio tyrimo byloje pateikta išvada, kad nustatyti, ar 2017-07-09 sutikime dėl atlikto smulkiojo remonto nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), R. K. vardu pasirašė pati R. K. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Nustatyti, ar 2017-07-05 sutikime dėl atlikto smulkiojo remonto nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), S. K. vardu pasirašė ne pats S. K. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (nesant parašų požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai (II t., b. l. 88 – 91). Teismas nurodė, kad ši išvada padaryta siekiant pašalinti anksčiau atliktų rašysenos tyrimų kategoriškas išvadas. Teismas įvertinęs šalių ginčo įrodymų visumą sprendė, jog labiau tikėtina, jog rašytinius sutikimus S. K. ir R. K. davė V. A. L., kuri tėvų vardu kaip paveldėtoja tvarkė statybos įteisinimo dokumentus. Todėl padarė išvadą, kad išvadą, jog pusrūsio kapitalinio remonto darbai buvo atlikti turint bendrasavininkų sutikimus ir teisėtai.

24.                      Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui įvertinus minėtuose specialistų aktuose nurodytas aplinkybes, pateiktas išvadas, jų atlikimui pateiktus duomenis dėl rašysenos pavyzdžių, lyginamųjų ir eksperimentinių rašysenos ir parašų pavyzdžius, įvertinus iš šalių argumentus dėl išvadų pagrįstumo nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip minėta, byloje nekilo ginčas dėl to, kad 2017 m. spalio mėnesio sutikimą pasirašė visi trys bendrasavininkai (t. 1, b. l. 97). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad 2017 m. spalio mėnesį sutikimą dėl vandens apskaitos mazgo pasirašė visi bendrasavininkai, be to atsižvelgęs į aplinkybę, kad V. A. L. kaip tėvų turto paveldėtoja tvarkė statybos įteisinimo dokumentus, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindo tikėti, kad 2017 m. liepos mėnesio pradžioje ieškovas S. K. ir trečiasis asmuo R. K. galėjo pasirašyti sutikimus V. A. L. dėl atlikto smulkiojo remonto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo nurodyti argumentai, kad parašai yra suklastoti, neįrodyti, t. y. šioms išvadoms padaryti ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami. ( CPK 178 straipsnis).

Dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia

25.                      Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra administracinis aktas, kuriam numatytas sutrumpintas vieno mėnesio terminas, be to viena pati deklaracija apie statybos užbaigimą nesukuria teisinių pasekmių, teisines pasekmes sukuria administracinis aktas – Teritorinio registratoriaus 2018 m. liepos 10 d. sprendimas dėl kadastro duomenų atnaujinimo.

26.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija 2018 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. T-75/2018, remdamasi jos formuojama praktika, nurodė, jog deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl yra pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartis Nr. T-31/2017; 2015 m. sausio 30 d. nutartis Nr. T-8/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. T-101/2014). Tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis Nr. T-29/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. T-80/2017; 2017 m. vasario 13 d. nutartis Nr. T-12/2017; 2015 m. vasario 19 d. nutartis Nr. T-37/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. T-101/2014). Įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijama deklaracija būtų buvusi patvirtinta ar registruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartis Nr. T-31/2017). 

27.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas jau nurodyta šioje nutartyje ir įvertinusi, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Deklaracija Nr. 1 neturėjo būti ir (statytojo nuožiūra) nebuvo tvirtinama ar registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, daro išvadą, kad, priešingai nei nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, ginčas dėl Deklaracijos Nr. 1 panaikinimo nagrinėjamoje byloje pagrįstai buvo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

28.                      Apeliantas ginčija Deklaraciją Nr. 1, teigdamas, kad joje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys dėl statybų rūšies, jog pusrūsio patalpose buvo atlikti paprastojo remonto darbai, kai realiai buvo atlikti statinio kapitalinio remonto rūšiai priskirtini darbai.

29.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.253 straipsnyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo) 1 straipsnyje, 2 straipsnio 8 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, nekilnojamieji daiktai, kaip daiktinių teisių objektai, yra išviešinami suformuojant juos ir įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534 nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2, 841.2.2, 841.2.2.3 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienas iš dokumentų, kurie turi būti pateikiami kadastro tvarkytojui siekiant įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-403/2020). Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą įforminimas ir, jos pateikimas kartu su kitais dokumentais Nekilnojamojo turto registre atliekamas siekiant išviešinti statinį ir statytojo nuosavybės teisę į jį, įgytą statybos (daikto pagaminimo) pagrindu.

30.                      Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti statytojas, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta, arba teismas. Taip pat Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu.

31.                      Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti šio statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 3 ir 4 punkto nuostatomis, statinio bendrojo naudojimo patalpose atliktiems kapitalinio/paprastojo remonto darbams, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau privalomi statinio bendrasavininkų rašytiniai sutikimai.

32.                      Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad tikėtina Gyvenamojo namo bendrasavininkai S. K. ir R. K. davė V. A. L. rašytinius sutikimus, kuriuos V. A. L. 2018 m. liepos 2 d. pateikė VĮ Registrų centrui kartu su Deklaracija Nr. 1, kurioje V. A. L. nurodė, kad yra atliktas statinio paprastasis remontas. Taip pat kartu su Deklaracija Nr. 1 V. A. L. pateikė 2018 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, parengtą matininko G. V. (t. 1, b. l. 64–67, 114–134). Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio mėnesio rašto nustatyta, kad matininko G. V. 2018 m. balandžio 23 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, esančio parengto pusrūsio plano kopijoje be kitų duomenų nurodyta, kad tarp patalpų, pažymėtų P-1 ir P-2, yra įrengtos durys, kurios nebuvo nurodytos VĮ Registrų centro pateiktoje 2001 m. kovo 5 d. parengtos Namo kadastro duomenų bylos kopijoje. Taip pat remiantis matininko G. V. parengto Namo pusrūsio plano kopijoje nurodyta informacija, pusrūsyje buvo išgriaustos sienos tarp patalpų, 2001 m. kovo 5 d. Namo kadastro duomenų byloje pažymėtų P-1 ir P-12, P-6 ir P-7, P-7 ir P-15, P-8 ir P-9. Namo pusrūsyje buvo atlikti statinio kapitalinio remonto darbų rūšiai priskirtini statybos darbai laikančioje sienoje tarp patalpų P-1 ir P-2 iškirtus angą ir sumontavus durų varčią. Nustatyta, kad matininkas G. V., 2018 m. balandžio 23 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodydamas, kad Gyvenamajame name buvo atlikti ne kapitalinio remonto, o paprastojo remonto darbai, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 98.7.6. papunkčio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punkto nuostatas (t. 3, b. l. 35–39). 

33.                      Pažymėtina, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalimis, matininkas parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Taigi, matininkas atsako už kadastro duomenų byloje nustatytų duomenų teisingumą, o už deklaracijoje įrašytų duomenų teisingumą atsako ją užpildęs ir pateikęs asmuo.

34.                      Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugsėjo mėnesio rašto nustatyta, kad matininkas G. V. padarė nešiurkštų pažeidimą, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį gali pašalinti pats matininkas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalis) (t. 3, b. l. 31–33). Nagrinėjamu atveju, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog matininkas nekilnojamojo turto kadastro dokumentuose padarė techninę klaidą, nurodydamas neteisingą statybos rūšį, o ne nešiurkštų pažeidimą, nėra reikšminga. Kaip jau minėta, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo11 straipsnio 10 dalį nešiurkštus pažeidimas nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir šį pažeidimą gali pašalinti pats matininkas, todėl teismui nustačius, kad V. A. L. kartu su Deklaracija Nr. 1 pateikė Gyvenamojo namo bendrasavininkų sutikimus, spręstina, kad nustatytą pažeidimą pašalinti galėjo pats matininkas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad matininko iniciatyva negalėjo būti ištaisyta minėta klaida.

35.                      Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad  suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

36.                      Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreipimasis į teismą nėra savitikslis, todėl pagal CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ieškinys negali būti tenkinamas, jeigu ieškovas neįrodo teisių ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo. Priešingu atveju, t. y. kai įgyvendinus teisę į teisminę gynybą nepasiekiamas materialusis teisinis efektas – t. y. nėra modifikuojamos (sukurtos, pakeistos, panaikintos) ieškovo teisės ar pareigos, kreipimasis į teismą būtų savitikslis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-403/2020) .

37.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su klaidingu pusrūsio dalies patalpų statybos rūšies nurodymu Deklaracijoje Nr. 1, neįrodo, kad ginčijama deklaracija apie pastato užbaigimą / paskirties keitimą ir pagal šią deklaraciją atlikta jo registracija Nekilnojamojo turto registre buvo pažeistos ieškovo teisės ar įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nors ir nurodė, kad atliktu remontu, konkrečiais pertvarkymais pažeistos jo teisės, tačiau iš esmės nenurodė konkrečių pažeidimų, kaip minėti pertvarkymai pažeidė ieškovo teises bei nepateikė argumentus patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nurodydamas aplinkybes dėl nešančios konstrukcijos nepagrįsto pašalinimo ar kitas aplinkybes, nurodydamas, kad tai kenkia bendrai pastato būklei, turėjo pareigą konkrečias aplinkybes ir įrodyti, pasitelkti specialistus konkrečioms išvadoms pateikti ir pan. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl spręstina, kad ieškovo reikalavimas panaikinti Deklaraciją Nr. 1 apie pastato užbaigimą / paskirties keitimą pagrįstai netenkintas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Deklaracijos Nr. 1 panaikinimas, kai po statinio remonto užbaigimo praėjo 16 metų, nekilnojamąjį turtą paveldėjusiam asmeniui sukeltų neigiamas pasekmes, yra neproporcingas, pažeistų teisėtų lūkesčių principą naudotis paveldėtu turtu, koks jis buvo paveldėjimo momentu.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo

38.                      Apelianto atstovas nurodė, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų.

39.                      CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti.

40.                      Ieškovas prašė: 1. Įpareigoti atsakovą A. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis visiškai pašalinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pusrūsio patalpų savavališkų statybų padarinius - sutvarkyti patalpas: koridorių – P-l, katilinę – P-2, pirtį – P-3, priešpirtį – P-6, sandėlį – P-6a, baseiną – P-7, koridorių – P-9, sandėlį – P-12, gražinant į pirminę padėtį pagal 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr.(duomenys neskelbtini), duomenis. 2. Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius 1 punkte nurodyto įpareigojimo, ieškovą S. K. įpareigoti įvykdyti teismo sprendimą užsakyti ir gauti licencijuotos organizacijos sudarytą atliekamų statybos ir remonto darbų sąmatą ir pasamdant statybinę organizaciją pusrūsio neteisėtos statybos padariniams pašalinti ir atstatyti į pirminę padėtį pagal 1985 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis atsakovo lėšomis, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. 3. Pripažinti negaliojančią 2018 m. liepos 2 d. „Deklaracijos apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1, pasirašytą V. A. L. kaip neteisėtą dėl joje pateiktų klaidinančių duomenų. 

41.                      Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai neišnagrinėti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad patikslintą ieškinį atmeta ir taiko ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus, teisėjų kolegija atmeta apelianto atstovo argumentus, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

42.                      Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis mano, kad pirmosios instancijos teismo motyvų nėra tikslinga kartoti. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos byloje nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymu įvertinimu, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo, patikslinto skundo argumentais. Pažymėtina, kad iš esmės teisėjų kolegija pritaria ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams.  

Dėl prašymo pirmosios instancijos teismui pakomentuoti sprendimą 

43.                      Apeliantas skunde nurodė, kad dėl sprendimo paskelbimo datos keitimo negalėjo sprendimo paskelbimo metu sužinoti sprendimo motyvų, todėl 2020 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu pakomentuoti sprendimą pagrindžiančius motyvus, tačiau į šį prašymą teismas neatsakė.

44.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nesprendžia pirmosios instancijos teismo darbo organizavimo klausimų. Be to iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi netenkino ieškovo S. K. prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

45.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

47.                      Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas patyrė 300 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, taip pat teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgiant į procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas laiko sąnaudas šios išlaidos pagrįstos, priteistinos atsakovui iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apelianto S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai         Egidijus Mockevičius

Birutė Simonaitienė

          Vilija Valantienė