(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“, atsakovės akcinės bendrovės Kopparbergs Bryggeri ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-772-896/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Kopparbergs Bryggeri dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės akcinės bendrovės Kopparbergs Bryggeri priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Italiana LT“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Panevėžio stiklas“ ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Italiana LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri, AB 128 715,06 Eur skolą, 21 568,22 Eur žalos atlyginimą (18 973,50 Eur sudaro suma už pagamintą ir neatsiimtą produkciją, 2 594,72 Eur – už medžiagas, kurios buvo įsigytos jau pateiktiems Kopparbergs Bryggeri, AB užsakymams vykdyti), 23 426,14 Eur dydžio delspinigius, 10,19 proc. procesines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Italiana LT“ ir Kopparbergs Bryggeri, AB sudarė sutartį Nr. 25.08.2016, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti šias paslaugas ir už jas apmokėti (Sutarties 1 punktas). Sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, kad atsakovė apmokės ieškovei sąskaitas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sąskaitos pateikimo, kuri išrašoma per 15 dienų nuo momento, kai ieškovė patvirtina atsakovės užsakymą. Sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad atsakovė turi atsiimti parengtas prekes ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dienos, kurią ieškovė nurodo kaip siuntimo datą. Sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei bus vėluojama ieškovei apmokėti už suteiktas paslaugas, ieškovė turi teisę reikalauti baudos (delspinigių), kurios dydis yra 0,1 proc. neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pateikus rašytinį pranešimą kartu su baudos apmokėjimo terminu. Atsakovė pagal sutartį pateikdavo ieškovei užsakymus, kuriuos ieškovė patvirtindavo ir vykdydavo. Iš ieškovės pusės paslaugos buvo teikiamos tinkamai. 2016 metų pabaigoje atsakovė vienašališkai sustabdė ir galiausiai nutraukė užsakymų, pateiktų ieškovei pagal sutartį, vykdymą, nepagrįstai apkaltindama ieškovę tariamai netinkamų paslaugų teikimu, neapmokėjo už dalį jau perduotų atsakovei prekių ir neatsiėmė dalies ieškovės jau pagamintų anksčiau užsakytų prekių. Be to, ieškovė jau buvo įsigijusi reikiamas medžiagas kitų, atsakovės jau pateiktų užsakymų pagal sutartį vykdymui. Tokiu būdu ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro skola pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas, delspinigiai, išlaidos už CHEP palečių nuomą bei žala už pagamintą ir neatsiimtą produkciją. Nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos, prašydama apmokėti pateiktas sąskaitas, delspinigius, geranoriškai kompensuoti aukščiau nurodytus nuostolius, o taip pat ištaisyti sutarties vykdymo kitą pažeidimą – atsiimti jau pagamintą atsakovės produkciją ir tinkamai užbaigti vykdyti sutartį per 30 dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos. Tuo atveju, jei per nurodytą terminą ši pretenzija nebus patenkinta, ieškovė prašė laikyti, kad ieškovė nutraukia sutartį dėl atsakovės įvykdytų esminių sutarties pažeidimų suėjus pretenzijoje nurodytam 30 dienų terminui. Ieškovė 2018 m. balandžio 4 d. gavo atsakovės atsakymą į pretenziją, kurioje nurodyta, kad atsakovė atsisako vykdyti ieškovės prašymus. Pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovės skola ieškovei sudaro 128 779,05 Eur. Taip pat ieškovė buvo parengusi atsakovės užsakymo dalį, kurią atsakovė atsisakė atsiimti, kurios vertė 18 973,50 Eur, įskaitant ir šių prekių sandėliavimą. Be to, ieškovė jau buvo įsigijusi medžiagas, būtinas kitiems atsakovės užsakymams vykdyti (butelius, etiketes), kurių ieškovė negali panaudoti kitų užsakymų vykdymui. Jų vertė 2 594,72 Eur.

2.       Atsakovė Kopparbergs Bryggeri, AB pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė šiurkščiai pažeidė ir neįvykdė savo prievolės pagal Sutartį. Sutarties 1.2. punkte šalys numatė, kad butelius ir pakavimo medžiagas patieks ieškovė ir tai įeina į paslaugos kainą. Ieškovė, vykdydama sutartį, 2016 m. rugpjūčio 29 d. išpilstė pirmąją atsakovės patiekto aviečių skonio sidro „Kopparberg Sparkling Rosé Raspberry“ partiją, o 2016 m. rugpjūčio 30 d. – pirmąją atsakovės patiekto braškių skonio sidro „Kopparberg Sparkling Rosé Strawberry“ partiją. Išpilstymas į butelius vyko 2016 m. rugpjūčio 29-31 d., rugsėjo 12-14 d., rugsėjo 26-27 d., spalio 3-8 d. ir spalio 10-12 d. Iš viso vykdydama atsakovės užsakymą ieškovė turėjo išpilstyti 389 625 butelius, iš kurių 356 298 buvo perduoti vežėjams, pakrauti į vilkikus ir išgabenti į Jungtinę Karalystę. Viso pakrauta ir iš UAB „Italiana LT“ išvažiavo 22 vilkikai su išpilstyta Kopparbergs produkcija. Vilkikai buvo kraunami 2016 m. rugsėjo 2, 5, 16, 20, 22, 28, 29 dienomis ir spalio 5, 6, 7, 10, 11, 13 dienomis. Pagal sutarties 1.1. ir 5.2. punktus ieškovės pareiga buvo ne tik išpilstyti gėrimus, bet ir užtikrinti tinkamą ir patikimą jų supakavimą, kad būtų užtikrintas prekių apsaugojimas transportavimo ir sandėliavimo metu (naudojant kranus ir kitą įrangą). Tai buvo daroma supakuojant po 6 butelius į 1 kartoninę dėžę, kartotines dėžes sukraunant ant medinių padėklų ir visą padėklą apvyniojant apsaugine plėvele. Taip supakuoti padėklai buvo kraunami į vilkikus. Atsakovė visą ieškovės išpilstytą produkciją pardavė distributoriui Jungtinėje Karalystėje „Cider of Sweden Ltd“. „Cider of Sweden Ltd“ atvykusią produkciją pardavė „ASDA“ mažmeninės prekybos tinklui, kuris išvežiojo šią produkciją po savo parduotuves Jungtinėje Karalystėje. Iš viso „Kopparberg Sparkling Rosé Raspberry“ ir „Kopparberg Sparkling Rosé Strawberry“ buteliai buvo išvežioti ir pardavinėjami apie 300 „ASDA“ parduotuvių visoje Jungtinėje Karalystėje. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakovė pradėjo gauti vartotojų pranešimus (viso 44) apie sprogusius butelius. Buvo sudaryta krizės valdymo komanda, informuota ieškovė, kuri 2016 m. spalio 13 d. laiške paaiškino, kad butelių gamintojui tai buvo naujas produktas (naujos formos butelis), jis dar nesuderino visų technologinių procesų, todėl sproginėjančių butelių gali padaugėti. Ieškovė taip pat išreiškė nuomonę, kad visoje pirmojoje butelių partijoje bus nevienodo stiklo storio buteliai ir kad gamintojas įsigijo naują butelių kokybės kontrolės mašiną, kuri pradės veikti tą mėnesį ir problema bus išspręsta. 2016 m. spalio 17 d. vyko atsakovės ir „ASDA“ prekybos tinklo atstovų susitikimas, kurio metu „ASDA“ išreiškė labai didelį susirūpinimą produkto saugumu ir išreiškė poziciją, kad produktas turi būti išimtas iš prekybos. Tokia apžiūra įvyko 2016 m. spalio 18 d. Joje dalyvavo ieškovės, atsakovės, AB „Panevėžio stiklas“ sandėlio atstovai bei nepriklausomos stiklo ekspertizių laboratorijos „Glass Technology Services Ltd“ (toliau – GTS) atstovai. Jos metu pastebėta nemažai išoriškai nepažeistų, bet šlapių kartoninių dėžių, taip pat dėžių, kurios buvo deformuotos dėl drėgmės, bet jau išdžiūvusios. Jas atidarius rastos butelių šukės. Tai liudijo, kad buvo nemažai butelių, kurie sutrūko būdami dėžėse, išsipylęs skystis suliejo kitas dėžės. Apžiūros Birmingemo sandėlyje metu GTS ekspertai paėmė uždarytose dėžėse rastų trūkusių butelių duženas skubiai ekspertizei. Kitos dienos ryte jie informavo, kad butelių trūkimo priežastis buvo ta, kad jie neatlaikė vidinio slėgio dėl stiklą silpninančio faktoriaus – silicio inkliuzų stikle, kurie pateko į stiklą jo gamybos metu. Ekspertų aiškinimu, tokie trūkumai paprastai atsiranda blogai išrūšiuotas perdirbimui skirtas stiklo atliekas dedant į išlydytą stiklo masę. Atsižvelgdama į incidentų mastą ir pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai, taip pat į Jungtinės Karalystės įstatymų reikalavimus, atsakovė 2016 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą atšaukti ir išimti iš mažmeninės prekybos visą ieškovės išpilstytą produkciją. Jos tinkamumo vartoti data buvo iki 2018 m. balandžio 6 d. Apie produkcijos atšaukimą 2016 m. spalio 18 d. buvo pranešta Jungtinės Karalystės atsakingoms institucijoms bei paskelbta viešai vartotojams. Informacija apie incidentą buvo plačiai komentuojama Jungtinės Karalystės masinės informacijos priemonėse. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. nepriklausoma stiklo tyrimų laboratorija GTS ištyrė vartotojų grąžintų butelių trūkimo priežastis. Be to, GTS atliko slėgio bandymus su UAB „Italiana LT“ buteliais. Tyrimo rezultatai parodė, kad didelis butelių kiekis neatlaikė minimalaus reikalaujamo 14 bar slėgio dėl gamybos broko. Atsakovė 2016 m. spalio 19 d. pareiškė pretenziją ieškovei dėl visos produkcijos.

3.       Atsakovė Kopparbergs Bryggeri, AB pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Italiana LT“ 447 194,50 Eur nuostolių atlyginimą, 10,41 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškinį. Paaiškino, kad produkciją, ieškovės išpilstytą į butelius, atsakovė pardavė Jungtinėje Karalystėje veikiančiam distributoriui „Cider of Sweden Ltd“, kuris ją toliau pardavė mažmeninės prekybos tinklui „ASDA“. Buteliams ėmus sproginėti, atsižvelgiant į realią grėsmę vartotojų sveikatai ir gyvybei bei vadovaujantis Jungtinės Karalystės teisės aktų reikalavimais, visa atsakovės produkcija buvo atšaukta ir išimta iš prekybos ir sunaikinta. Pagrindinė žala (nuostoliai) pasireiškė Jungtinėje Karalystėje, o dėl ieškovės kaltės atsiradusias papildomas išlaidas apmokėjo distributorius „Cider of Sweden Ltd“, kuris vėliau pareiškė atitinkamas pretenzijas atsakovei, kaip prieš save atsakingam asmeniui. Pradėjus sproginėti buteliams, distributorius „Cider of Sweden Ltd“ ėmėsi veiksmų nustatyti sproginėjimo priežastis. Tuo tikslu jis buvo priverstas kreiptis į ekspertines laboratorijas („Glass Technology Services Ltd“) ir apmokėti jų paslaugas. „Cider of Sweden Ltd“ taip pat kreipėsi teisinių konsultacijų į advokatus „Charles Russel Speechlys“. Šių išlaidų „Cider of Sweden Ltd“ nebūtų patyręs, jei buteliai nebūtų buvę brokuoti ir nebūtų pradėję sproginėti. Dėl ieškovės kaltės atšaukus iš prekybos visą atsakovės produkciją, „Cider of Sweden Ltd“ turėjo papildomai apmokėti atšauktos produkcijos surinkimo iš „ASDA“ parduotuvių paslaugas, papildomo sandėliavimo paslaugas, atšauktos produkcijos naikinimo paslaugas. Šių išlaidų „Cider of Sweden Ltd“ taip pat nebūtų patyręs, jei nebūtų buvę būtinybės atšaukti iš prekybos į nekokybišką tarą išpilstytą produkciją. Galiausiai, dėl ieškovės kaltės sunaikinus produkciją, „Cider of Sweden Ltd“ neteko prekių. Šis produkcijos sunaikinimas laikytinas „Cider of Sweden Ltd“ turto netekimu. Be to, produkcijos atvežimo į Jungtinę Karalystę kaštai tapo beprasmiai, kadangi atvežtų prekių nebebuvo galima realizuoti. Produkcijos atvežimo į Jungtinę Karalystę kaštai taip pat laikytini „Cider of Sweden Ltd“ nuostoliu. Be pareigos atlyginti „Cider of Sweden Ltd“ nuostolius, atsakovė patyrė ir kitų nuostolių. Atsakovė pagamino ir pristatė ieškovei į Kauną išpilstymui produkcijos daugiau, nei atsiėmė ir pardavė distributoriui. Iš viso pagaminta ir pristatyta ieškovei produkcijos, kuri turėjo būti išpilstyta į 389 625 butelius, o atsiimti tik 356 298 buteliai. Atsakovė neturi tikslių žinių, koks yra šio skirtumo (33 327 butelių) likimas. Iš ieškovės ieškinio atsakovė daro išvadą, kad didžioji dalis (ar visa) šios produkcijos buvo supilstyta į butelius ir sandėliuojama ieškovės sandėlyje. Ši atsakovės produkcijos dalis taip pat yra sugadinta, todėl jos gamybos ir pristatymo į Kauną kaštai yra atsakovės nuostolis. Atsakovė iš naujo turėjo pagaminti tokią pačią produkciją ir užsakyti išpilstymo paslaugą iš kito išpilstytojo. Produkcijos išpilstymui atsakovė sudarė sutartį su Belgijos įmone „Konings NV“, tačiau išpilstymo paslauga šioje įmonėje buvo brangesnė, nei buvo sutarta su ieškove. Jei ieškovė nebūtų padariusi pažeidimų, atsakovė nebūtų turėjusi šių papildomų išlaidų. Taigi atsakovė patyrė papildomų nuostolių dėl to, kad dėl ieškovės kaltės buvo priversta pirkti produkcijos išpilstymo paslaugą brangiau. Šis nuostolis yra „Konings NV“ mokamos kainos ir su ieškove sutartyje sutartos paslaugos kainos skirtumas tam pačiam butelių kiekiui. Bendra atsakovės patirtų nuostolių suma yra 447 194,50 Eur.

4.       Ieškovė UAB „Italiana LT“ pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad su priešieškiniu nesutinka. Atsakovė 2017 m. sausio 9 d. kreipėsi į ieškovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, kuri buvo grindžiama tuo, kad atsakovė išėmė iš rinkos produkciją dėl jos sudužimo ir (ar) susprogimo. Ieškovė 2017 m. vasario 9 d. atsakė į atsakovės pretenziją, nurodydama aplinkybes, dėl kurių atsakovės pretenzija yra nepagrįsta ir prašydama sąžiningai tęsti sutarties vykdymą. Gavusi šį atsakymą, atsakovė ieškovei daugiau nereiškė jokių pretenzijų nei dėl produkcijos kokybės, nei dėl žalos atlyginimo. Ieškovė 2018 m. kovo 16 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo, prašydama apmokėti sąskaitas, delspinigius, geranoriškai kompensuoti nuostolius, taip pat ištaisyti sutarties vykdymo kitą pažeidimą – atsiimti jau pagamintą atsakovės produkciją ir tinkamai užbaigti vykdyti sutartį per 30 dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos. Tuo atveju, jei per nurodytą terminą ši pretenzija nebus patenkinta, ieškovė prašė laikyti, kad ieškovė nutraukia sutartį dėl atsakovės įvykdytų esminių sutarties pažeidimų suėjus pretenzijoje nurodytam 30 dienų terminui. Ieškovė 2018 m. balandžio 6 d. gavo atsakovės atsakymą į pretenziją, kad atsisako vykdyti ieškovės prašymus. Nurodė, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą (6 mėnesių terminą reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti arba 1 metų terminą, jei teismas šalių santykius vertintų kaip rangos teisinius santykius) ir pretenzinės senaties terminą (sutarties 6 punkte numatytą vieno mėnesio terminą). Be to, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai santykiai, o atsakovė reiškia reikalavimą dėl sutarties vykdymo trūkumų. Atsakovė galėtų kelti tik sutartinės, o ne deliktinės atsakomybės klausimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovės neteisėtus veiksmus (netinkamą sutarties vykdymą), o pateikti duomenys neįrodo atsakovės teiginių. Sutarties 3.4 punktu šalys susitarė, kad ieškovė turi paruošti prekes paėmimui ieškovės verslo vykdymo adresu (Skuodo g. 2A, Kaunas), o visi transportavimo kaštai ir rizika tenka atsakovei, ieškovė gali padėti pakrauti prekes į atsakovės transportą. Tai reiškia, kad šalys susitarė, jog ieškovės atsakomybė už prekių sugadinimą ar sunaikinimą pasibaigia ir pereina atsakovei paruošus prekes atsiėmimui ir pakrovimui ieškovės gamybinėse patalpose į atsakovės pasamdytą transportą. Nuo šio momento visa atsakomybė už prekes, įskaitant jų sudužimą ar sugedimą, pereina atsakovei. Tol, kol prekės buvo ieškovės dispozicijoje, prekėms nebuvo nustatyta jokių kokybės trūkumų, prekės buvo paruoštos ir laikomos tinkamai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų priešingai. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė pažeidė atsakovės kokybės reikalavimus ar gerąją gamybos praktiką. Ieškovės naudoti stikliniai buteliai, į kuriuos pagal sutartį buvo pilstoma atsakovės produkcija, buvo tinkamos kokybės, o butelių dužimai ir/ar susprogimai įvyko dėl netinkamo elgesio su produkcija ją sandėliuojant bei transportuojant pačiai atsakovei. Butelių, į kuriuos buvo išpilstyti atsakovės gėrimai, įtrūkimai atsirado dėl jau pagaminto butelio pažeidimo. Grubus butelių kontaktas daugiausiai iš geležies pagamintu daiktu galėjo įvykti tik butelius transportuojant į atsakovės sandėlius Jungtinėje Karalystėje ar vėlesniu metu. Ieškovė tinkamai vykdė ir vykdo žaliavų, pakuočių (įskaitant butelius) priėmimo, panaudojimo ir sandėliavimo procesus. Vykdant šiuos procesus buvo laikomasi įmonėje įdiegtos maisto saugos ir kokybės vadybos sistemos RVASVT(HACCP) ir technologinių instrukcijų reikalavimų. Tą tikrino ir oficialiais aktais bei raštais patvirtino Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri atlikinėjo tiek planinius periodinius ieškovės gamybos procesų tikrinimus, tiek neplaninį atsakovės skundo apie galimai nesaugius ieškovės gaminius tyrimą. Atsakovės transportuotos prekės buvo suvirtusios ir patyrė neleistiną tokio pobūdžio prekėms mechaninį ir/arba smūginį poveikį eismo įvykio metu arba dėl netinkamo, neatsargaus vairavimo. Prekės suvirto, patyrė smūgius, braižėsi, dužo. Tačiau šioje siuntoje buvusias prekes atsakovė vis tiek patiekė į tolesnę apyvartą. Ieškovės ir AB „Panevėžio stiklas“ atstovai nedelsiant po pranešimo apie galimai nesaugią produkciją nuvykę į atsakovės sandėlius Jungtinėje Karalystėje ten aptiko prekes, kurios buvo subraižytos taip, kad net buvo nusitrynusios jų etiketės, butelių stiklo paviršiuose atsirado išilginių įbrėžimų. Tokių prekių defektų nebuvo tuo metu, kai ieškovė perdavė šias prekes atsakovei. Šios aplinkybės ir įrodymai pagrindžia, kad prekės buvo sugadintos po to, kai rizika dėl jų perėjo atsakovei. Be to, atsakovė netinkamai sandėliavo prekes. Atsakovė 422 763,58 Eur sumą grindžia „Cider of Sweden Ltd“ pateikta pretenzija atsakovei, tačiau nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad šią pretenzijoje nurodytą sumą apmokėjo. Taip pat nepaaiškina ir neįrodo, ar gynėsi nuo jai pareikštos distributoriaus „Cider of Sweden Ltd“ pretenzijos, ar apskritai darė ir ketina daryti kokius nors mokėjimus pagal pateiktą pretenziją. Nėra jokių įrodymų ir paaiškinimų, ar atsakovė ir „Cider of Sweden Ltd“ ėmėsi protingų veiksmų žalai sumažinti. Nėra įrodymų, kad visa produkcija, kurią turėjo atsakovė, buvo nesaugi.

5.       Trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu. Ieškovės užsakymu trečiasis asmuo pagamino ir patiekė 472 680 vnt. 750 ml talpos butelių „Prestige“, dėl kurių kokybės nei ieškovė, nei kiti pirkėjai pretenzijų neturėjo. Ieškovė išpilstė atsakovės produkciją į 389 625 butelius, iš kurių 356 298 buteliai buvo perduoti vežėjams, pakrauti į vilkikus ir išgabenti į Jungtinę Karalystę. Atsakovė gavo vartotojų skundus dėl sudužusių butelių. Reaguodami į susidariusią padėtį 2016 m. spalio 18 d. trečiojo asmens atstovai kartu su ieškovės ir atsakovės bei nepriklausomos stiklo ekspertizių laboratorijos GTS atstovais vyko apžiūrėti likusių butelių sandėlyje Birmingeme, Jungtinėje Karalystėje. Apžiūros metu paaiškėjo, kad nebuvo laikomasi prekių sandėliavimo nurodymų, dalis prekių buvo stipriai apibraižytos. Taip pat išaiškėjo aplinkybė, ką pripažino ir pati atsakovė, kad transportuojant produkciją į Jungtinę Karalystę buvo įvykęs eismo įvykis, kurio metu buteliai patyrė neleistiną mechaninį ir (ar) smūginį poveikį. Tai sudaro pagrindą manyti, kad pati atsakovė nesilaikė saugumo reikalavimų, nepašalino iš apyvartos neleistiną smūginį poveikį patyrusių butelių, toliau juos bandė realizuoti ir tie buteliai sudužo. Nėra žinoma ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kitos butelių partijos nepatyrė neleistino smūginio ir (ar) mechaninio poveikio po to, kai buvo perduotos atsakovės žinion. Trečiasis asmuo turi ilgalaikę patirtį stiklo produktų gamyboje, bendrovė yra ISO standartus atitinkanti įmonė, kurioje kokybės kontrolė yra užtikrinta. Trečiojo asmens pagaminti „Prestige“ tipo buteliai buvo ir yra kokybiški, atitiko techninius standartinius, bendrovė dėl šių butelių kokybės nėra niekada gavusi jokių pretenzijų. Be kita ko, trečiojo asmens įmonėje yra įrengta kokybės užtikrinimo sistema, o naudojama įranga užtikrina, kad nekokybiška produkcija būtų pašalinta dar gamybos procese. Trečiojo asmens žiniomis, analogiška veiksminga kokybės vadybos ir produkcijos saugos sistema įdiegta ir taikoma ieškovės įmonėje. Atsakovė neįrodė, kad buteliai buvo nekokybiški. 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. spalio 26 d., 2017 m. vasario 6 d. GTS atlikti butelių minimalaus vidinio slėgio atsparumo bandymai neatitinka jiems keliamų metodų reikalavimų. Bandymai buvo atlikti su panaudotais buteliais, kurie niekada neatitiks naujiems buteliams keliamų parametrų. Svarbu įvertinti tai, kad standartas reikalavimus nustato naujiems buteliams, bet ne panaudotiems, kurių savybės po panaudojimo keičiasi. 2016 m. lapkričio 3 d., 2016 m. lapkričio 9 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 15 d., 2016 m. lapkričio 17 d. GTS ataskaitos dėl sutrūkusių butelių šukių nepatvirtina, kad butelių pažeidimai buvo padaryti būtent gamybos metu ir/ar buteliai neatitiko kokybės standartų. Šios ataskaitos yra grįstos prielaidomis, išvados padarytos abstrakčiai ir rodo, kad buteliai buvo pažeisti atsakovės transportavimo, sandėliavimo ar pardavimo metu juos kraunant. GTS ataskaitose (2016 m. lapkričio 9 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d.) nurodoma, kad labiausiai tikėtina butelių dužimo priežastis – grubus smūgis/kontaktas į butelio dugno ties ranteliais vietą. Visais atvejais įskilų atsiradimo priežastis yra ta pati ir labiausiai tikėtina butelių skilimo/dužimo priežastis yra ne gamybinio pobūdžio, bet atsiradusi vėliau. Vertindami butelių dužimo priežastis, GTS ekspertai neįvertino visų svarbių aplinkybių (kaip buteliai buvo transportuojami, kraunami, saugomi, parduodami), kurios galėjo turėti įtakos butelių dužimui, todėl ataskaitomis vadovautis objektyviai neįmanoma. Ataskaitose (2016 m. lapkričio 3 d., 2016 m. lapkričio 9 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 15 d., 2016 m. lapkričio 17 d.) ekspertai patvirtina, kad jiems nebuvo žinomos visos reikšmingos aplinkybės, be to, nėra įvertinta, kad transportuojant butelius buvo patirtas autoįvykis, dėl ko vežta prekių partija suvirto ir patyrė neleistiną smūginį ir kitą mechaninį poveikį. Trečiojo asmens žiniomis, viena iš butelių partijų transportavimo metu pateko į autoįvykį, tačiau atsakovė šią aplinkybę nuslėpė nuo teismo. Toks atsakovės procesinis elgesys kelia rimtų abejonių dėl sąžiningumo. Mano, kad tikroji butelių dužimo priežastis ir yra eismo įvykis bei padarytas fizinis poveikis buteliams įvykio metu. Šią aplinkybę sustiprina ir tai, kad po transportavimo ir sandėliavimo Birmingeme buvo aptikta butelių su akivaizdžiais išoriniais pažeidimais – įbrėžimais, apsilupusiomis etiketėmis ir kt. GTS atliko bandymus su itin maža butelių dalimi (GTS ekspertams buvo pateikti tik 9 sudužę buteliai arba jų fragmentai), šių butelių neturėjo galimybės atsirinkti nei patys GTS ekspertai, nei ieškovės ar trečiojo asmens atstovai, kuriems nebuvo leista dalyvauti GTS atliktuose bandymuose. Trečiojo asmens savarankiškai atlikto nepanaudoto butelio „Prestige“ kokybės tyrimas patvirtinto, kad butelis „Prestige“ atitinka jam keliamus vidinio slėgio atsparumo reikalavimus.

6.       Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kaip atsakovė nurodo savo priešieškinio pagrindą (teigia, kad reikalauja žalos atlyginimo), tačiau akivaizdu, kad Kopparbergs Bryggeri, AB ir UAB „Italiana LT“ santykiai buvo plėtojami 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudarytos sutarties Nr. 25.08.2016 pagrindu. Ši sutartis savo esme turi pirkimo-pardavimo ir/ar rangos sutarties požymių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas nustato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. CK 6.667 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis. UAB „Italiana LT“ 2017 m. vasario 9 d. motyvuotai ir galutinai atsisakė tenkinti Kopparbergs Bryggeri, AB pretenzijoje reiškiamus reikalavimus, todėl nuo šios datos laikytina, kad atsakovė turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises ir nuo jos skaičiuotinas senaties terminas. Priešieškinys yra pateiktas ne anksčiau kaip 2018 m. liepos 20 d. (tokia data yra nurodyta ant paties priešieškinio), todėl atsakovė Kopparbergs Bryggeri, AB praleido ieškinio senatį. Atsakovė neįrodė, kad žala atsirado dėl ieškovės kaltės. Butelių defektai atsirado dėl atsakovės pasamdyto vežėjo kaltės ir dėl netinkamo sandėliavimo. Nuostolių dydis įrodinėjamas kitų įmonių sąskaitomis faktūromis, o ne atsakovės faktiškai patirtomis išlaidomis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovės UAB „Italiana LT“ ieškinį atmetė, atsakovės Kopparbergs Bryggeri, AB priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš UAB „Italiana LT“ 223 597,25 Eur nuostolių, 10,41 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (223 597,25 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 881,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Kopparbergs Bryggeri, AB. Priteisė iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri, AB 12 425,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Italiana LT“. Priteisė iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri, AB 4 483,06 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ naudai. Priteisė iš ieškovės UAB „Italiana LT“ 14,50 Eur ir iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri, AB 4,83 Eur pašto išlaidų valstybei.

Dėl šalis siejusių sutartinių santykių

8.       Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl išpilstymo paslaugos teikimo, kartu susitardamos, kad pilstymo į butelius ir pakavimo medžiagas tieks ieškovė. Remdamasis CK 6.156 straipsniu ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006) išaiškinimais, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis ir pačios susitarti, kokios normos bus taikomos jų sudaromai sutarčiai, o jei šio klausimo neaptaria – kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje, taip pat nustatęs, kad darbų kaina sudaro beveik 3/4 visos sandorio kainos, o medžiagų kaina 1/4 visos sandorio kainos, sprendė, kad tokios proporcijos, rangos darbų vertei esant didesnei nei medžiagų vertei, leidžia teigti, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

Dėl sutarties aiškinimo

9.       Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. sutarties Nr. 25.08.2016 aiškinimo.

10.       Nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad „Prestige“ dizaino buteliai, į kuriuos buvo išpilstytas atsakovės pristatytas gėrimas, ieškovės buvo įsigyti iš AB „Panevėžio stiklas“ ir išpilstymo bei perdavimo atsakovei metu buvo ieškovės nuosavybė. Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad pagal sutartį vykdytojas yra atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius. Taip pat susitarė, kad jeigu vykdytojas laikosi kliento kokybės reikalavimų ir gerosios gamybos praktikos ir tiesiogiai nesukelia kokių nors prekių kokybės nukrypimų, vykdytojas jokiais atvejais negali būti laikomas atsakingu už, įskaitant, bet neapsiribojant, prekių kokybę, sudėtį, skonio savybes ir t. t.

11.       Nustatė, kad prekė yra į butelius išpilstytas gėrimas. Taigi prekės dalis yra butelis. Teismas sprendė, kad sutarties formuluotė „pilstymo į butelius ir pakavimo medžiagas“ (originalus sutarties tekstas anglų kalba „bottling and packaging materials“) reiškia ir butelį (pirminę pakuotę). Taigi ieškovė įsipareigojo tiekti butelius. Teismas konstatavo, jog tai, kad medžiagų dizainas turi būti aptariamas su vykdytoju, atsižvelgiant į tinkamumą vykdytojui ir jo tiekėjų galimybes, nešalina ieškovės atsakomybės už butelio kokybę, nes, kaip teigė atsakovė, ir kaip matyti iš sutarties, šalys susitarė, kad atsakovė pasirenka butelio dizainą, atsižvelgdama į tinkamumą vykdytojui ir jo tiekėjų galimybes. Kadangi prekė yra ne tik sidras, bet ir butelis, teismas sprendė, kad ieškovė įsipareigojo pateikti ne tik kokybišką išpilstymo paslaugą, bet ir butelį, ir pakavimo medžiagas.

12.       Teismas, įvertinęs teisės normas, sutarties formuluotę, šalių paaiškinimus, šalių elgesį sutarties vykdymo metu, sprendė, kad atsakomybė už butelio kokybę teko ieškovei.

Dėl ieškinio senaties

13.       Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas, kuri ieškinio senatį reglamentuojanti teisės norma turi būti taikoma: CK 1.125 straipsnio 5alies 2 punkte sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, 6.667 straipsnio 1 dalyje vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų ar CK 1.125 straipsnio 8 dalyje sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

14.       Teismas nustatė, kad prekės jų trūkumų paaiškėjimo metu jau buvo parduotos atsakovės distributoriui „Cider of Sweden Ltd“. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovė, pardavusi prekes, negali savo teisių, nukreipdama reikalavimą į rangovą, ginti CK 6.334 straipsnyje ar CK 6.665 straipsnyje numatytais būdais, kuriuose numatyti baigtiniai galimų alternatyvių pirkėjo ar užsakovo reikalavimų sąrašai. Todėl netaikytini ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte ar CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyti ieškinio senaties terminai. Nustatė, kad atsakovė, reaguodama į „Cider of Sweden Ltd“ pretenziją, atlygino šiai bendrovei padarytą žalą, taip patirdama nuostolius, kuriuos ir prašo priteisti iš ieškovės. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai pasirinko savo teisų gynimo būdą – nuostolių atlyginimą, todėl sprendė, kad šiuo atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). 

15.       Teismas nustatė, kad atsakovė priešieškinį pateikė 2018 m. liepos 20 d. Atsakovės atstovas Rickhard Voight 2016 m. spalio 19 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovės atstovui pretenziją, nurodydamas, kad pristatyti produktai neatitinka lūkesčių ir negali būti parduodami, o 2017 m. sausio 9 d. ieškovei pateikta pretenzija su patirtų nuostolių paskaičiavimu. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2016 m. spalio 19 d., nes jau tuo metu atsakovė žinojo apie savo teisių pažeidimą, ir tai išreiškė elektroniniu laišku, pateikdama pretenziją ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2018 m. liepos 20 d. nėra praėję treji metai, todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl pretenzinio termino

16.       Teismas, nustatęs, kad pretenziją atsakovės atstovas ieškovės atstovui pateikė 2016 m. spalio 19 d., konstatavo, kad atsakovė nepraleido sutarties 6.1 punkte nustatyto pretenzinio termino, t. y. kad klientas apie paslėptus paslaugų trūkumus turi pranešti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo to momento, kai paslėpti trūkumai buvo pastebėti, tačiau ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo tos dienos, kai atitinkamos prekės buvo perduotos klientui. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovei reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o ne dėl netinkamos kokybės paslaugų, sutartyje nustatytas pretenzinis terminas netaikytinas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

17.       Teismas konstatavo, kad tiek GTS, pateikęs ekspertinę analizę, tiek doc. dr. G. V., pateikęs ekspertinę išvadą, turi specialiųjų žinių, susijusių su stiklo gaminimo technologijomis, todėl jų pateikti įrodymai vertintini kitų įrodymų kontekste. Kartu teismas įvertino tai, kad šalių pateiktų ekspertinių išvadų rezultatai kardinaliai priešingi, o jas atlikę asmenys daro skirtingas išvadas.

18.       Spręsdamas dėl GTS atliktų minimalių vidinio slėgio atsparumo bandymų teismas pažymėjo, kad GTS ekspertai atliko hidrostatinio slėgio bandymus su 1 005 panaudotais buteliais ir nustatė, kad 10 iš 501 testuoto pavyzdžio neatlaikė 14 bar slėgio, 28 iš 504 pavyzdžių neatlaikė 14 bar slėgio. Vadovaujantis Europos standartu LST EN ISO 7458 (ISO 7458:2004 Stiklinės talpos – Atsparumas vidiniam slėgiui – Bandymų metodai) 2 puntu „Pavydžių atrinkimas“ bandymas turi būti atliekamas su iš anksto nustatytu talpų skaičiumi. Su bandymui naudojamomis talpomis negali būti buvę atlikti bet kokie kiti mechaniniai ar terminiai bandymai, kurie galėtų paveikti jų atsparumą vidiniam slėgiui. Remdamasis AB „Panevėžio stiklas“ butelio „Prestige“ techniniu aprašymu teismas nustatė, kad butelis turi atlaikyti 14 bar vidinį slėgį. Taip pat nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl termino „bandymai“ turinio.

19.       Bylos nagrinėjimo metu aiškindamasis butelių dužimo priežastis, teismas nustatė, kad „šampaninio“ tipo buteliai niekada nėra naudojami antrą kartą. Šie buteliai po panaudojimo gali būti panaudoti tik stiklo laužui ir perdirbimui. Priešingai nei kiti buteliai, kurie užpildomi be slėgio ar su mažu slėgiu (pvz., alaus), „šampaninio“ tipo buteliai užpildomi didesniu slėgiu (nuo 3,5 bar iki 4 bar). Užpildymo metu buteliai patiria įvairius mechaninius, terminius, slėginius poveikius. Iš trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ atstovės technologė Violetos Romeikienės, liudytojo doc. dr. G. V. parodymų nustatė, kad po butelių užpildymo, esant vidiniam slėgiui, stiklas patiria „stiklo nuovargį“, kuris lemia butelio susilpnėjimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad toks reiškinys, kaip butelio „statinis nuovargis“, aprašytas ir GTS ataskaitoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2016 m. spalio 26 d. bandymo neatlaikė 10 butelių, o 2017 m. vasario 6 d. bandymo neatlaikė 28 buteliai. Tai, kad po pirmo bandymo praėjus 3,5 mėn. didesnė dalis butelių neatlaikė 14 bar slėgio galėjo lemti ir vadinamasis „stiklo nuovargio“ faktorius. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, Europos standarto LST EN ISO 7458 visos normos formuluotę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendė, kad standarte vartojamas žodis „bandymas“ reiškia, jog butelis jau buvo naudotas, o naudotas butelis laikytinas netinkamu tai paskirčiai, kuriai jis yra sukurtas. Todėl su juo atliktas slėgio bandymo tyrimas prieštarauja standarte nustatytoms normoms ir negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad AB „Panevėžio stiklas“ buteliai „Prestige“ neatitiko kokybės reikalavimų.

20.        Nors doc. dr. G. V. ekspertinėje išvadoje paneigiami GTS ekspertinės išvados rezultatai, tačiau, teismas pažymėjo, kad GTS duomenys pateikti atlikus realų stiklo duženų tyrimą laboratorijoje, naudojant tam skirtą įrangą, taip pat tyrimai paremti fraktologijos metodu, kurio, kaip teismo posėdžio metu paaiškino doc. dr. G. V., jis nežino. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad doc. dr. G. V. ekspertinė išvada, dalyje dėl dužusių stiklo butelių dužimo priežasčių, kuri atlikta tik pagal GTS pateiktas fotonuotraukas, nėra pakankamai patikima, vertinant butelių dužimo priežasčių analizę. Teismas sprendė, kad ieškovės ir trečiojo asmens argumentai, jog GTS nežinojo visų stiklo dužimo priežasčių, kad tyrė dužusius butelius neturėdami visų stiklo šukių, nepaneigė GTS padarytų išvadų, kad 5 iš tirtų butelių silpninančios savybės buvo defektai, atsiradę gamybos metu.

21.       Tai, kad dalis prekių vis dar yra ieškovės sandėlyje, buteliai nesudužę, teismo vertinimu, nėra pagrindas spręsti, kad visos ieškovės pateiktos prekės buvo kokybiškos. Iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad buteliai buvo gaminami atskiromis partijomis. Tai, kad partijų kokybė galėjo skirtis patvirtino ieškovės darbuotojos A. K. 2016 m. spalio 13 d. elektroninis laiškas atsakovės kokybės kontrolės skyriui. Teismas konstatavo, kad pirmosios stiklo butelių gamybos partijos galėjo būti nekokybiškos, o vėlesnės, jau sureguliavus gamybos procesą, nusipirkus butelių kontrolės mašiną, kokybiškesnės. Pas ieškovę sandėlyje laikomi paskutinių partijų buteliai, todėl, teismo vertinimu, tikėtina, kad, ištaisius gamybos trūkumus, jie yra kokybiški.

22.       Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog palečių suvirtimą ar dėžių išsiklaipymą lėmė per silpnos dėžės (antrinė pakuotė) ir pernelyg mažas palečių apvyniojimas plėvele.

23.       Byloje esantys įrodymai (el. laiškai, fotonuotraukos, liudytojų E. P. ir A. K. paaiškinimai) leido teismui spręsti, kad prekių palečių suvirtimo ir išsiklaipymo metu buteliai patyrė neleistiną mechaninį poveikį ir toks kontaktas galėjo sąlygoti stiklo įskilas buteliuose, kurios lėmė GTS ataskaitose nustatytą butelių dužimą dėl grubaus kontakto. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad grubų kontaktą buteliai galėjo patirti po jų pagaminimo AB „Panevėžio stiklas“ ar pas ieškovę, pažymėjęs, kad tiek stiklo gamybos linija, tiek ieškovės gamybos linija yra standartizuotos, sertifikuotos, turinčios kokybės kontrolės sistemas. Nurodė, kad atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kurioje gamybos proceso ar sidro išpilstymo į butelius grandinėje buteliai patyrė neleistiną kontaktą, nepateikė. Nors ant dugno briaunos rantelių pastebėta metalo medžiagų liekanų, tačiau trūkimo pradžios vietoje jokių medžiagų liekanų nebuvo rasta, nenurodomas ir priežastinis ryšys tarp grubaus kontakto, kaip butelio dužimo priežasties, ir metalinio paviršiaus, todėl daryti išvadą, kad butelio dužimo priežastis buvo grubus kontaktas su metaliniu paviršiumi, teismui nebuvo pagrindo. Teismas nurodė, kad iš GTS ataskaitų nėra galimybės atsekti, kuris tirtas butelis kokiu vilkiku buvo transportuojamas. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, jog labiau tikėtina išvada, kad grubų kontaktą, lėmusį vėlesnį dužimą, buteliai patyrė transportavimo metu.

24.       Teismas, nustatęs, kad dalis butelių pas vartotojus sudužo dėl jų broko gamybos metu, nustatęs, kad už butelių kokybę pagal sutartį buvo atsakinga ieškovė, sprendė, kad ieškovė nesilaikė gerosios gamybos praktikos, nustatytos sutarties 5.2 punkte, todėl pažeidė sutartį ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra civilinės atsakomybės pagrindas.

25.       Teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovė ėmėsi naujo projekto, ieškovei iš gamintojo nupirkus tokio tipo butelius, kurių gamintojas iki tol nebuvo gaminęs, ir daliai šių butelių esant nekokybiškiems, atsakovei neįvertinus tokio tipo prekių transportavimo ypatumų ir transportavimo metu dalį jų pažeidus, dėl abiejų šalių veiksmų prekės tapo nekokybiškos. Įvertinęs butelių dužimo priežastis, teismas darė išvadą, kad buteliai pas vartotojus dužo ir dėl jų broko, atsiradusio gamybos metu, ir dėl jų pažeidimų, atsiradusių transportavimo metu. Kadangi, lyginant su pagamintu kiekiu, buvo ištirta tik labai nedidelė dalis butelių, teismo vertinimu, tyrimo imtis neleidžia spręsti dėl tikslių proporcijų, tenkančių gamybos procesui ir transportavimui, todėl sprendė, kad civilinė atsakomybė paskirstytina lygiomis dalimis.

26.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės ir ieškovės argumentus, sprendė, kad pateiktų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, jog atsakovė patyrė 447 194,50 Eur nuostolių. Nustatė, kad atsakovė pateikė mokėjimo dokumentus, t. y. mokėjimo pavedimus, iš kurių matyti, kad 2017 m. sumokėjo pagal „Cider Of Sweden Ltd“ pateiktas sąskaitas už produktų atšaukimą, su produkto bandymais ir atšaukimu susijusias išlaidas.

27.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leido teismui spręsti, kad atsakovės nuostoliai atsirado ir dėl ieškovės, ir dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavęs, kad žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, sprendė, kad ieškovės civilinė atsakomybė mažintina 50 proc. ir iš ieškovės atsakovei priteistina 223 597,25 Eur nuostolių.

Dėl ieškinio reikalavimų

28.       Teismas nustatė, kad UAB „Audito gairės“ ekspertinio tyrimo akte Nr. 2018/10 nurodyta, jog atsakovė Kopparbergs Bryggeri, AB yra skolinga UAB „Italiana LT“ už užsakovo Kopparbergs Bryggeri, AB užsakytas ir jam pateiktas prekes, kurių suma – 128 715,06 Eur. Teismas nustatė, kad pagamintos produkcijos likučių kiekiai, kurie sandėliuojami UAB „Italiana LT“ sandėlyje ir kurių atsakovė nenori pasiimti – 29 190 vnt. Šį kiekį sudaro 1) sidras „Kopparberg raspberry“ ŠVE6532, likutis – 630 vnt., suma – 409,50 Eur; 2) sidras „Kopparberg raspberry“ ŠVE6541 likutis – 16 512 vnt., suma – 10 732,80 Eur; 3) sidras „Kopparberg strawberry“ ŠV6542, likutis – 12 048 vnt., suma – 7 831,20 EUR. Viso – 18 973,50 Eur. Šiai sumai UAB „Italiana LT“ patyrė nuostolius dėl Kopparbergs Bryggeri, AB užsakytų produkcijos kiekių, kuriuos užsakovas atsisakė atsiimti. Nustatė, kad UAB „Italiana LT“ taip pat patyrė 2 594,72 Eur nuostolius dėl įsigytų medžiagų, būtinų kitiems atsakovės užsakymams vykdyti, kurių negalima panaudoti kitų užsakymų ar produktų vykdymui (gamybai). Byloje esantys įrodymai taip pat leido spręsti teismui, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 128 715,06 Eur, nes neatsiskaitė už pateiktas prekes.

29.       Teismas, remdamasis CK 6.38 straipsnio 4 dalimi, konstatavo, kad nors pačius stiklinius butelius gamino trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“, tačiau ieškovė, teikdama paslaugą atsakovei, turėjo užtikrinti, kad paslauga būtų suteikta tinkamai ir kad jos panaudoti buteliai būtų saugūs, tinkami naudoti pagal paskirtį ir atitiktų techninius reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovė neįvykdė savo prievolės išpilstyti atsakovės pateiktus gėrimus į tinkamos kokybės ir saugius butelius. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės suteiktos gėrimų išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugos turėjo esminių ir neištaisomų trūkumų, todėl ieškovės paslaugos laikytinos nesuteiktomis tinkamai, o prievolė neįvykdyta.

30.       Teismas, konstatavęs, kad ieškovė pažeidė sutartį, nes atsakovei suteikė nekokybiškas paslaugas, t. y. pateikė nekokybiškas prekes, sprendė, kad nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį atmetė.

I.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Italiana LT“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovės ieškinys ir iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: priteisti ieškovei iš atsakovės 128 715,06 Eur skolą, 21 568,22 Eur žalos atlyginimo, 23 426,14 Eur delspinigius, 10,19 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, o senaties netaikius – priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

31.1.                      Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad būtent UAB „Italiana LT“ yra atsakinga už butelių, į kuriuos buvo pilstomas gėrimas, kokybę. Šalys sutartyje numatė, kad butelius parinks atsakovė, todėl atsakomybė už butelių kokybę tenka pačiai Kopparbergs. Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad nors pilstymo į butelius ir pakavimo medžiagas tieks UAB „Italiana LT“ ir tai įeina į paslaugos kainą, tačiau medžiagų dizainas turi būti aptariamas su ieškove, atsižvelgiant į UAB „Italiana LT“ ir jos tiekėjų galimybes. Tai reiškia, kad UAB „Italiana LT“ ir Kopparbergs sutartyje susitarė, kad ne UAB „Italiana LT“ parinks butelius, todėl ieškovė negali būti laikoma atsakinga už butelių kokybę.

31.2.                      Kopparbergs pasirinko konkrečius butelius ir butelių gamintoją. Kopparbergs į UAB „Italiana LT“ dėl paslaugų teikimo kreipėsi todėl, kad buvo išsirinkusi savo naują produktą (sidrą) pilstyti į šampano butelius „Prestige“, kuriuos jiems pasiūlė AB „Panevėžio stiklas“. UAB „Italiana LT“ negali būti laikoma atsakinga už butelių kokybę, nes ir pati Kopparbergs pripažino savo rašytiniuose paaiškinimuose, kad visų pirma Kopparbergs pasirinko butelius ir tik po to kreipėsi į UAB „Italiana LT“ dėl paslaugos teikimo, kuriai priklauso teisės į butelio „Prestige“ dizainą. Ieškovė negali būti laikoma atsakinga už tai, ką pasirinko ne ji.

31.3.                      Byloje esantys įrodymai (liudytojų A. K., E. P. parodymai) pagrindžia, kad Kopparbergs teikė UAB „Italiana LT“ nurodymus dėl visų aplinkybių, susijusių su paslaugų teikimu: žaliavų (inter alia butelių), etikečių dizaino, dėžių specifikacijos ir dizaino, butelių. Pagal sutartį būtent Kopparbergs tenka rizika dėl galimai nekokybiškų žaliavų, medžiagų, ženklinimo ir kitų Kopparbergs nurodymų vykdymo, šalys aiškiai atribojo kiekvienos atsakomybės ribas (Sutarties 3.2 punktas).

31.4.                      Sutarties 4.1 punkte UAB „Italiana LT“ ir Kopparbergs apsibrėžė, kad tam, kad ieškovė būtų laikoma atsakinga už prekių kokybę, turi būti tokios sąlygos: 1) UAB „Italiana LT“ turėtų nesilaikyti Kopparbergs kokybės reikalavimų; 2) UAB „Italiana LT“ turėtų nesilaikyti gerosios gamybos praktikos; 3) UAB „Italiana LT“ turėtų tiesiogiai sukelti kokius nors prekių kokybės nukrypimus. Nebuvo nei vienos iš sutarties 4.1 punkte nurodytų sąlygų. Pirmųjų pilstymų metu UAB „Italiana LT“ patalpose faktiškai lankėsi Kopparbergs atstovai, kurie stebėjo pilstymo procesą. Kopparbergs buvo teikiama visa informacija, įskaitant ir apie butelių, sprogusių gamybos linijoje, skaičių. Kopparbergs visi duomenys buvo tinkami.

31.5.                      Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė pažeidė sutartį ir neužtikrino butelių kokybės. Kopparbergs neįrodė, kad būtent UAB „Italiana LT“ veiksmai sukėlė kokius nors prekių kokybės nukrypimus. Kopparbergs pateiktą sidrą UAB „Italiana LT“ išpilstė į kokybiškus, saugius ir techninius reikalavimus atitinkančius ir pačios Kopparbergs nurodytus butelius. Į bylą buvo pateikti sertifikatai, patvirtinantys, kad AB „Panevėžio stiklas“ įdiegtos gamybos technologijos atitinka ISO standartus, o taip pat butelio „Prestige“ techninės specifikacijos. Ekspertas G. V. taip pat konstatavo, kad AB „Panevėžio stiklas“ yra sumontuota butelių gamybos kokybės įranga, o kokybės vadyba atitinka ISO standartus 9001:2008, 9001:2015 ir 140001:2005. Ši kokybės vadybos sistema užtikrina tinkamą procesų valdymą. Be to, ieškovė yra įsidiegusi kokybės vadybos sistemą RVAST (HACCP), kuri veikia ir tinkamai užtikrina, kad nekokybiškos produkcijos atvejai būtų pašalinami dar gamyboje ir nepatektų pas vartotoją. Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusios UAB „Italiana LT“ pagal sutartį pagamintos produkcijos kokybės ir saugumo tyrimą, pateikė išvadą ir patvirtino, kad UAB „Italiana LT“ produkcija yra saugi ir tinkama pardavimui vartotojams. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. vasario 9 d. raštu patvirtino, kad atlikusi tyrimą Kopparbergs pranešimo apie tariamai nesaugias prekes ir jų atšaukimą iš apyvartos pagrindu nenustatė, kad Kopparbergs produktai būtų nesaugūs ar neatitiktų kokybės reikalavimų, todėl neprieštarauja produktų, kurie vis dar yra Kopparbergs neatsiimti iš UAB „Italiana LT“ realizacijai. Paminėtos Tarnybos 2018 m. gruodžio 4 d. rašte nurodoma, kad institucija nenustatė, jog stiklo dūžiai būtų galėję kilti dėl netinkamai AB „Panevėžio stiklas“ pagaminto butelio ar UAB „Italiana LT“ gamybos metu netinkamai atliktų maisto tvarkymo veiksmų. Tarnyba taip pat nurodė, kad RASFF pranešimas dėl sidro Kopparberg buvo informacinio pobūdžio, siunčiamas tokiais atvejais, kai pavojus nėra rimtas.

31.6.                      Ieškovės prašymu buvo atlikta privati nepriklausoma ekspertizė, kurią atliko KTU Cheminės technologijos fakulteto Silikatų katedros docentas dr. G. V.. Išvada patvirtina UAB „Italiana LT“ argumentus, kad butelių pažeidimai (defektai), kurie lėmė butelių trūkimą (sprogimą) negalėjo atsirasti UAB „Italiana LT“ vykdyto butelių išpilstymo proceso (išpilstymo į butelius, pakavimo ir pakrovimo procese, bei kituose su šiais procesais susijusiuose procesuose) metu. Remiantis ekspertine išvada, manytina, kad Kopparbergs formuluojami teiginiai, kurie daromi netinkamai interpretuojant GTS ataskaitas, neva butelių įtrūkimo momentas buvo ieškovės vykdyto išpilstymo metu, negali būti laikomi pagrįstais, nes tokie buteliai, kurie aptariamų procesų metu tampa defektiniais, yra pašalinami iki patekimo pas vartotojus. Ekspertinėje išvadoje konstatuota, kad aptariami įtrūkiai (defektai), lėmę butelių sprogimus, negalėjo atsirasti butelių gamybos ar išpilstymo procese, tačiau greičiausiai atsirado transportavimo ar sandėliavimo metu. Be to, kaip ekspertinėje išvadoje konstatavo KTU docentas G. V., GTS ekspertams buvo pristatyti tik 9 sudužę buteliai ar jų fragmentai. GTS ekspertai patys butelių neatsirinko. Iš tokio kiekio ir taip atrinktų sudužusių butelių bandinių neįmanoma tiksliai nustatyti butelių dužimo priežasčių, nes iš viso vykdant sutartį buvo pagaminti 389 625 buteliai. Tikėtina, kad buteliai galėjo būti atrinkti selektyviai.

31.7.                      Pirmos instancijos teismas kaip pagrįstas vertino į bylą pateiktas GTS išvadas, tačiau ignoravo, kad GTS nėra ir negali būti laikomas nepriklausomu specialistu, nes, kaip buvo nustatyta teismo posėdžių metu, GTS yra nuolatinis Kopparbergs konsultantas ir teikia Kopparbergs netgi teisines paslaugas.

31.8.                      Pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi GTS ekspertize dėl dūžių tyrimo. Kartu su ieškovės tripliku pateiktose GTS akreditacijose yra nurodyti tyrimai, kuriuos atlikti akredituota GTS, tačiau šios akreditacijos neapima butelių dužimo priežasčių ir/ar aplinkybių nustatymo. GTS atstovas N. K. negalėjo atsakyti į su byla susijusius esminius klausimus. Paklaustas, ar butelių atsparumo tyrimo metu naudojant jau vieną kartą naudotas šampano butelis ir ar butelių užpildymas produktu su slėgiu gali veikti taip pat kaip bandymai, nurodė, kad šis klausimas neįeina į jo kvalifikaciją. GTS išvadose atlikti bandymai turėtų būti vertinami kritiškai ir dėl to, jog buvo tiriami netinkami tyrimams buteliai, bandymai buvo atlikti su naudotais buteliais, t. y. buteliais, kuriuose jau buvo išpilstytas sidras. Tokia butelių patikra neatitinka ISO standarto, taikytino butelių slėginiam atsparumui, kuriame aiškiai parašyta, kad testuojami buteliai negali būti paveikti jokių mechaninių ar terminių bandymų, kurie gali paveikti butelių atsparumą vidiniam slėgiui. Buteliai, kurie buvo užpildyti putojančiu gėrimu, jau buvo paveikti tiek slėgio pildymo metu, tiek terminių pokyčių. Tada tokie buteliai buvo užkimšti, gabenami ir plukdomi iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, dalis butelių galimai buvo suvirtę. Taigi šie buteliai jau buvo paveikti mechaniniu ir/arba terminiu būdu. G. V., atlikęs nenaudotų butelių tyrimus nustatė, kad nei vienas iš butelių neskilo esant mažesniam nei nustatytas slėgis, kas nurodyta 2016 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akte. Buteliai, kurie prieš tai nebuvo naudoti ir niekaip paveikti, visiškai atitiko keliamus kokybės reikalavimus. Svarbu, kad šie buteliai buvo iš tos pačios gamybos partijos kaip ir Kopparbergs tirti buteliai. Juose nebuvo tokių defektų, kurie būtų lėmę butelių neatsparumą reikalaujam vidiniam slėgiui. Iš ekspertinės išvados matyti, kad net ir tuo atveju, jeigu bandymai būtų laikytini tinkamais, visi buteliai atlaikė 6,5 bar slėgį, tuo tarpu, užpildžius butelius Kopparbergs pagamintais gėrimais susidaro tik apie 3,5 bar slėgis, todėl butelių kokybė negali būti laikoma netinkama.

31.9.                      GTS neįvardija, kad 4 iš 9 butelių duženų (gautų iš vartotojų) yra iš partijos L 6501. Šis partijos ženklinimas tiksliai nurodytas GTS ataskaitose. Paminėta butelių partija buvo transportuota vilkiku, kurio paletės transportavimo metu suvirto ir buteliai patyrė neleistiną mechaninį poveikį (daužėsi, trynėsi vienas į kitą), t. y. šis poveikis galimai darė įtaką butelių atsparumui. Aplinkybes dėl pakuočių bei butelių mechaninio apgadinimo transportavimo metu nustatė ir pirmos instancijos teismas, tačiau netinkamai jas vertino, nustatydamas, neva tai turėjo tik 50 proc. įtaką butelių skilimui pas vartotojus. Taip pat nežinoma, koks mechaninis poveikis galėjo būti padarytas likusiems buteliams, nes byloje nustatyta, kad Kopparbergs pagaminta produkcija buvo apgadinta, o buteliai buvo akivaizdžiai mechaniškai paveikti, nors visi išsiųsti buteliai buvo sveiki ir tvarkingi.

31.10.                      Pirmos instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių nesivadovavo ir netgi ignoravo G. V. išvadas, nors pats teismas pripažino jį kaip asmenį, turintį specialių žinių. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Butelių sutrūkimą pas vartotojus nulėmė ne butelio gamybiniai defektai ar kokie nors UAB „Italiana LT“ veiksmai, o būtent Kopparbergs veiksmai, t. y. netinkamas prekių transportavimas ir sandėliavimas ir neleistinas transportavimo ir sandėliavimo metu apdaužytų, apibraižytų bei per daug slėgtų butelių paskesnis pateikimas realizavimui vartotojams.

31.11.                      Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Kopparbergs priešieškiniui taikytinas 3 metų senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kuris yra nustatytas CK 6.665 straipsnyje, jam yra taikytinas ne sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, bet sutrumpintas 1 metų senaties terminas, nustatytas CK 6.667 straipsnyje. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas byloje, kurioje buvo reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo dėl nekokybiškai atlikto darbo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-164/2013). Nors Kopparbergs priešieškinyje dėstomus reikalavimus grindžia CK normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą (civilinės atsakomybės taikymą), tačiau pagal savo prigimtį Kopparbergs priešieškiniu reiškiami reikalavimai yra reikalavimai dėl parduoto daikto trūkumų/darbų kokybės. Atsakovė vieną iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus – grindžia būtent netinkama pagal sutartį perduotų daiktų kokybe bei atliktų darbų, kurie pagal savo pobūdį yra rangos darbai, trūkumu.

31.12.                      Nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas buvo praleistas, todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino.

31.13.                      Kopparbergs praleido ir susitartą pretenzinį terminą, tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, neva pretenzija buvo pateikta 2016 m. spalio 19 d.

31.14.                      Pirmos instancijos teismas nevertino, kad Kopparbergs nesiėmė veiksmų žalai sumažinti ir pati sukėlė sau nuostolius, kuriuos prašo atlyginti. Kopparbergs produkciją atšaukė pernelyg skubotai. UAB „Italiana LT“ ir AB „Panevėžio stiklas“ ne kartą siūlė Kopparbergs susitikimų metu padėti sveikus ir nepažeistus produkcijos butelius realizuoti kitose rinkose, tačiau Kopparbergs atsisakė. Kopparbergs vienašališkai nusprendė susigrąžinti visą produkciją iš jos platinimo vietų ir visą ją sunaikinti. Kopparbergs turėjo įrodyti, kad visa atšaukta ir sunaikinta produkcija buvo nesaugi, tačiau tokių įrodymų pateikta nebuvo. Maža to, Kopparbergs netgi sukūrė situaciją, kai šioje byloje net neįmanoma patikrinti, ar išties ir jei taip, tai kokia atšauktos produkcijos dalis buvo nesaugi. Iš pagamintų beveik keturių šimtų tūkstančių butelių, Kopparbergs teigiant apie pas vartotojus susprogusius apytiksliai 40 butelių ir iš jų GTS ištyrus apytiksliai 10, pagal šiuos duomenis buvo nuspręsta dėl visos produkcijos kokybės ir saugumo. Tai, kad buvo ištirta mažas skaičius butelių ir dėl to nėra galimybės daryti išvadų dėl tikslių proporcijų, kiek butelių buvo pažeista transportavimo metu, o kiek buvo galimai nekokybiški, pripažino ir pirmos instancijos teismas, tačiau nepagrįstai nustatė, neva dėl aptariamos priežasties atsakomybė paskirstytina po lygiai.

31.15.                      Keli vilkikai, gabenę prekes, pristatė paletes suvirtusias arba išsiklaipiusias, o tai reiškia, kad šių įvykių metu buteliai galėjo būti pažeisti mechaniškai. Nepaisant to, „Cider of Sweden Ltd“ sąmoningai patiekė mechaniškai pažeistus šampano butelius vartotojams ir taip jiems sukėlė grėsmę. Vėliau, sužinojus, kad produkcija pas vartotojus dūžta, „Cider of Sweden Ltd“ atšaukė produkciją iš rinkos, tokiu būdu sukeldama žalą, kurią dabar prašo atlyginti ieškovės. UAB „Italiana LT“ patalpose saugota neatsiimta produkcija yra saugi ir tokia išbuvo visą tinkamumo vartoti terminą, ką patvirtino ir antstolis M. P. pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

31.16.                      Nėra įrodymų, kad Kopparbergs patyrė nuostolius. „Cider of Sweden Ltd“ pretenzija Kopparbergs buvo pateikta 2018 m. kovo 22 d. Paklausus, ar ši pretenzija buvo apmokėta, Kopparbergs nurodė, kad apmokėjimo dokumentai pateikti į bylą kaip priedas Nr. A-60. Šie dokumentai, į kuriuos nukreipė Kopparbergs, yra 2016-2017 m. sąskaitos ir mokėjimo pavedimai. Jei šie dokumentai iš tiesų būtų susiję su tariama žala nagrinėjamoje byloje, tai išeitų, kad Kopparbergs pirmiau apmokėjo pateiktas sąskaitas, nors dar nebuvo sulaukusi pretenzijos, kurios pagrindu teikiamos sąskaitos.

32.       Apeliaciniame skunde atsakovė Kopparbergs Bryggeri, AB prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesta dalis atsakovės priešieškinio reikalavimų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.                      Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teigia, kad krovinio slankiojimas galėjo lemti palečių suvirtimą ir išsiklaipymą, o kartu ir butelių pažeidimą. Tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai yra tik spėjimai, neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais. Buteliai sprogo dėl silpninančios savybės, kuri atsirado anksčiau pažeidus butelį dėl gamybos broko ar grubaus kontakto su kietu daiktu. Byloje nustatyta, kad pas vartotojus buteliai sproginėjo (pranešta apie 44 atvejus, bet nežinoma, kiek atvejų nepranešta, taip pat rasta sprogusių butelių sandėlyje) dėl visuose juose buvusios silpninančios savybės. Vien jau šios aplinkybės pakanka, kad būtų konstatuota, jog buteliai buvo nesaugūs, kad juos visus reikėjo išimti iš prekybos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iš visų gautų ir tirtų 12 butelių duženų, 8 atvejais silpninanti savybė buvo butelių gamybos metu (t. y. stiklui esant lydymosi temperatūros) padaryti butelių defektai.

32.2.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino nustatytos aplinkybės, kad tokio butelio modelio („Prestige“) trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ nebuvo gaminęs. Vien tik atsakovės užsakymo vykdymo tikslu butelio liejinių formos buvo nuimtos, atgabentos ir sumontuotos iš kitos gamyklos, priklausančios UAB „Kauno stiklas“. Kadangi pažeidėjo kaltė preziumuojama, tai buvo trečiojo asmens (AB „Panevėžio stiklas“) ir ieškovės pareiga įrodyti, kad trečiasis asmuo atliko technologinės linijos derinimo ir testavimo procedūras. AB „Panevėžio stiklas“ iki ginčo butelių gamybos pradžios nebuvo atlikęs technologinio proceso derinimo, jį atliko gamybos metu arba net po ginčo butelių pagaminimo.

32.3.                      Nėra priežastinio ryšio tarp nustatytų krovinio slankiojimo atvejų ir butelių sproginėjimo, nulėmusio visos produkcijos atšaukimą. Yra nustatytas tik vienas atvejis, kai vilkikas atvyko su pasvirusiu kroviniu (2016-09-26), ir vienas atvejis, kai vilkikas atvyko su išsiklaipiusiomis dėžėmis (2016-10-12). Tuo tarpu produkcija iš viso buvo gabenama 22 vilkikais. Atsakovė ne kartą aiškino, kad nebuvo fiksuota jokių autoįvykių ar dėl jų įvykusių butelių dužimų, pažeidimų ir pan. bei kad judesio modelis negali paaiškinti atsiradusių pažeidimų (įskilos butelio dugne, padarytos kietu metaliniu daiktu), tapusių butelių silpninančia savybe, sąlygojusia paskesnį jų sprogimą. Du atsitiktiniai atvejai dirbtinai sureikšminami, neva tai buvo eismo įvykiai, kurių metų krovinys suvirto, buteliai dužo, braižėsi ir pan.

32.4.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš GTS ataskaitų nėra galimybės atsekti, kuris tirtas butelis kuriuo vilkiku buvo transportuotas. Ant kiekvieno butelio kaklelio folijos be kitos informacijos yra įspaudžiamas išpilstymo partijos numeris ir gėrimo galiojimo data. Visi šie požymiai (partijos numeris, galiojimo data, sidro skonis) ir kiti identifikaciniai duomenys (užsakymo numeris, vilkiko ir priekabos valstybinis Nr., pakrovimo data, laikas ir kt.) įrašomi į kiekvieno vilkiko krovinį lydinčius dokumentus: važtaraštį, pakavimo lapą, perdavimo aktą, sąskaitą faktūrą ir kt. Iš jų tiksliai galima nustatyti, kurios galiojimo datos, kurios partijos ir kokio skonio sidras buvo transportuojamas konkrečiu vilkiku. Bylos duomenys pagrindžia, kuris tirtas butelis kuriuo vilkiku buvo transportuotas: 1) vilkikas, atvažiavęs su pasvirusiu kroviniu, vežė tik išpilstymo partijos L6501 aviečių skonio sidrą, kurių galiojimo data buvo 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m. kovo 13 d., butelius, 2) vilkikas, atvažiavęs su išsiklaipiusiomis dėžėmis, vežė 93 dėžes aviečių skonio sidro su galiojimo data iki 2018 m. kovo 13 d., taip pat 2 636 dėžes aviečių skonio sidro su galiojimo datomis iki 2018 balandžio 2 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. Be to, GTS bandymų ataskaitose nurodoma, kad 1) 2016 m. spalio 20 d. gauti ir tirti 504 buteliai buvo su braškių skonio sidru, todėl negalėjo būti nurodytuose dvejuose vilkikuose; 2) 2016 m. gruodžio 15 d. gautų ir tirtų kitų 504 butelių galiojimo datos buvo 2018 vasario 26, 27, 28 dienos, todėl jų taip pat negalėjo būti nurodytuose dvejuose vilkikuose.

32.5.                      Vilkikas, pristatęs produkciją su išsiklaipiusiomis dėžėmis, į sandėlį Birmingame atvyko 2016 m. spalio 12 d. vakare, o 2016 m. spalio 13 d. ryte atsakovas susivokė apie sproginėjančių butelių mastą. Iki 2016 m. spalio 13 d. jau buvo gauti 7 vartotojų pranešimai apie sproginėjančius butelius, o per artimiausias kelias dienas – dar virš poros dešimčių. 2016 m. spalio 17 d. priimtas sprendimas atšaukti visą produkciją iš prekybos. Įvertinant laiką, kurio reikia iškrauti vilkiką sandėlyje, prekėms perskirstyti, išvežioti po parduotuves, vartotojams jas įsigyti ir pranešt apie butelių sprogimus, aišku, kad prekės iš šio vilkiko taip ir nepateko į prekybą ir negali būti siejamos su pas vartotojus sprogusiais buteliais. Taigi jokio ryšio tarp vilkiko, kuris atvyko su pasvirusiu kroviniu, tai pat vilkiko, kuris atvyko su išsiklaipiusiomis dėžėmis ir butelių sproginėjimo pas vartotojus, nėra.

32.6.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog grubus kontaktas, nulėmęs silpninančios savybės atsiradimą, buvo kontaktas su metaliniu daiktu. Grubus kontaktas su metaliniu daiktu (plieno lydinio liekanos) nustatytas šiais įrodymais: GTS duženų tyrimo ataskaita TAP32202, GTS slėgio bandymų ataskaita TAP32156, GTS slėgio bandymų ataskaita TAP32492, GTS TEC7 bandymų ataskaita TAP32139. Išoriniai pažeidimai, nulėmę butelio silpnumą, buvo padaryti plieniniu daiktu. Be to, pasikartojanti pažeidimo vieta leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas padarytas monotonišku judesiu (būdinga mechanizmams). Sunku įsivaizduoti, kaip nuotraukose pavaizduotas krovinio pasvirimas ar dėžių išsiklaipymas galėjo sukelti nurodytus butelių pažeidimus (nuskėlimus dugne rantelių zonoje grubaus kontakto su plieniniu daiktu).

32.7.                      Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad savo išvadas grindžia pateiktais įrodymais: elektroniniais laiškai, fotonuotraukos, liudytojų E. P. ir A. K. paaiškinimais. Nė viename elektroniniame laiške neaptariama, ir nė vienas laiškas neįrodo, kad krovinio slankiojimas buvo priežastis (grubus kontaktas su kietu ar metaliniu daiktu), kuri padarė buteliuose įskilas, tapusias silpninančia savybe, dėl ko buteliai vėliau sproginėjo pas vartotojus. To neįrodo ir byloje esančios nuotraukos, taip pat ir liudytojų parodymai, nes nė viena iš šių liudytojų nematė, nestebėjo ir negali paliudyti įrodinėjamos aplinkybės. Vienintelė galimybė, kada buteliai galėjo patirti grubų kontaktą su kietu metaliniu daiktu (kaip buvo nurodyta ir GTS ataskaitose), buvo tik iki produkcijos supakavimo į kartonines dėžes, t. y. UAB „Italiana LT“ arba AB „Panevėžio stiklas“ procesų metu.

32.8.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad GTS atliktos slėgio bandymų ataskaitos negali būti vertinamos kaip įrodymai, patvirtinantys, kad AB „Panevėžio stiklas“ buteliai „Prestige“ neatitiko kokybės reikalavimų. Bandymus atliko sertifikuota ir tarptautinį pripažinimą turintį ekspertinė laboratorija.

32.9.                      Atsakovo patirtos žalos pagrindinė priežastis buvo ta, kad buteliai dėl esminių stiklo gamybos defektų buvo nesaugūs – kėlė grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei, turtui. Ši aplinkybė – butelių nesaugumas dėl stiklo gamybos broko – ir lėmė, kad visa produkcija turėjo būti išimta iš prekybos, t. y. žalos atsiradimą atsakovei ir kitiems asmenims. Visa produkcija nebūtų buvusi atšaukta dėl tos priežasties, jog maža dalis produkcijos buvo apgadinta kokio nors vieno iš 22 vilkikų autoįvykio metu. Tokiu atveju nebūtų buvę ir masinių, pasikartojančių vartotojų skundų, kas buvo nutikę ginčo atveju, kai apie sproginėjančius butelius informacija pradėjo sklisti ne tik laiškais, socialiniuose tinkluose, bet ir žiniasklaidoje. Atsakovei operatyviai atlikus tyrimą ir nustačius, kad vartotojų skunduose nurodyti buteliai sprogo būtent dėl butelių gamybos broko, taip pat kad sproginėjantys buteliai nesietini su konkrečiais transportavimą atlikusiais vilkikais, šios aplinkybės nebeleido Kopparbergs rizikuoti dėl likusių, rinkoje tebebuvusių butelių saugumo, todėl buvo priimtas vienintelis tokioje situacijoje galimas sprendimas atšaukti visą produkciją, kuris ir lėmė Kopparbergs reikalaujamą kompensuoti žalą. Šį sprendimą, kaip teisingai pastebėjo ir Pirmosios instancijos teismas, iš dalies lėmė ir 2016 m. spalio 13 d. UAB „Italiana LT“ darbuotojos A. K. el. laiškas, kuriame nurodyta, kad pirma butelių partija iš tiesų buvo nekokybiška, pagaminta nesuderinus technologinių procesų, nenaudojant tinkamos kokybės kontrolės įrangos.

32.10.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir Kopparbergs veiksmų (tariamai viename vilkike vežimo metu sugadintų butelių) nustatinėjimo taisykles ir taip nepagrįstai konstatavo dalinę Kopparbergs atsakomybę už jai pačiai sukeltą žalą. Ši žala bet kokiu atveju būtų atsiradusi (ir atsirado) ir be UAB „Italiana LT“ nurodytų aplinkybių, susijusių su dviem vilkikais.

33.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą, ieškovės AB „Italiana LT“ ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                      Pagamintų butelių patikrinimas atliekamas vos tik pagaminus butelius ir atitiktis patvirtinama konkrečių butelių „Prestige“ partijų atitikties deklaracijose, kurios buvo pateiktos ieškovei kartu su kiekviena patiekta butelių partija. Patikros sistema yra nuolat tikrinama, kalibruojama, modernizuojama, atitinkanti ISO kokybės vadybos sistemos reikalavimus. Bendrovėje esami butelių gamybos kontrolės prietaisai yra efektyvūs, kurie užtikrina, kad nekokybiška produkcija būtų pašalinta dar gamybos proceso metu.

33.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniu įrodymu – GTS butelių duženų ataskaitomis, nepašalinant šio įrodymo prieštaravimo kitiems įrodymams, nepaaiškinant, kodėl šiam įrodymui suteikiamas pirmumas prieš kitus. Teismas neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą – doc. dr. G. V. ekspertinę išvadą, liudytojų parodymus, duomenis apie trečiojo asmens atliktą produkcijos kokybės analizę, vertikalaus gniuždymo bandymus, kokybės tyrimą.

33.3.                      GTS ataskaitos dėl stiklo dužimo priežasčių yra grįstos prielaidomis. Patys ekspertai savo išvadose teigia, kad stiklo dužimo priežastis yra spėjama, kadangi ekspertams nebuvo pateiktos visos stiklo šukės, nebuvo žinomos visos sutrūkimo aplinkybės. GTS ekspertai nustatė 3 rūšių savybes – inkliuzai, „V“ formos siūlė ir įtrūkis, tačiau ataskaitose nėra įvertintos stiklo dužimo priežastys ir nėra konstatuota, kad kažkuri iš nustatytų savybių lėmė, jog butelis savaime sprogo ir neatlaikė slėgio. Kitaip tariant, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nustatytos savybės būtent ir lėmė stiklo sutrūkimą. Stiklo dužimo priežasčių GTS ekspertai ir negalėjo pateikti, kadangi GTS nėra akredituota atlikti tokio pobūdžio vertinimo. Bylos medžiagoje yra GTS akreditacijos dokumentai, kuriuose matyti, kad akreditacija neapima butelių dužimo priežasčių nustatymo.

33.4.                      2016 m. spalio 19 d. elektroniniame laiške bei 2016 m. spalio 26 d. ataskaitoje GTS ekspertai identifikavo stiklo defektą – inkliuzą. Tačiau GTS netyrė ir nepaaiškino ar tokie inkliuzai yra neleidžiami, o apsiribojo konstatavimu, kad inkliuzo vietoje stiklas skilo. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad stiklas skilo per visą butelį ir per tą vietą, kurioje buvo inkliuzas. Tačiau stiklas skilti galėjo ir dėl išorinio smūgio ir (ar) neleistino mechaninio kontakto, tačiau ne dėl inkliuzo. Kodėl skilo butelis ir kas lėmė sudužimą ataskaitoje nepaaiškinta. GTS ataskaitose nurodomi inkliuzai nėra butelių gamybos defektas, o yra įprastinis reiškinys stiklo gamyboje. Pirmosios instancijos teismas nevertino ne tik trečiojo asmens teiktų paaiškinimų, bet ir eksperto pozicijos, jog vien silicio inkliuzo buvimo faktas negali lemti stiklo dužimo ir nėra kažkoks neįprastas, nebūdingas reiškinys. Stiklo pramonėje, gaminant butelius ir kitus gaminius, stikle esantys inkliuzai yra įprastas reiškinys, kuris priskiriamas mažos rizikos grupei – vizualiniams defektams.

33.5.                      Be to, GTS ataskaitose (2016 m. spalio 17 d., 2016 m. spalio 26 d., 2017 m. vasario 6 d. slėgio, atsparumo ir kiti bandymai) nurodoma, kad buteliai galėjo atlaikyti minimalų 9 bar ir didesnį slėgį. Butelyje su pripiltu putojančiu gėrimu maksimaliai gali susidaryti apie 3,5 bar slėgis (G.V. išvada), todėl butelių savybės buvo pakankamos, kad išlaikytų slėgį ir buteliai savaime nedužtų, net jeigu stikle ir buvo pasitaikiusių inkliuzų. Vadinasi inkliuzai nebuvo ta savybė, kuri lėmė butelio savaiminį dužimą. Kaip teisingai pažymėjo teismas, GTS slėgio atsparumo ataskaitos negali būti vertinamos kaip butelio defekto įrodymas, nes neatitinka metodikos – 14 bar slėgio atsparumo reikalavimas yra taikomas naujam buteliui, o panaudotam buteliui standarto ir/ar reikalavimų nėra. Svarbu ir tai, kad „Prestige“ tipo butelis negali būti naudojamas pakartotinai, kadangi panaudojus butelį jo savybės keičiasi, skirtingai nei kitų tipo stiklo taros – vandens, alaus ir pan.

33.6.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad GTS ekspertai ištyrė vos 9 butelių dužius, iš kurių tik 5 buteliams buvo nustatytos savybės, atsiradusios neva gamybos metu (inkliuzai ir V formos siūlė butelio dugne) ir neva lėmusios butelio sudužimą. Iš viso buvo pagaminta 472 680 vnt. butelių, produkcija išpilstyta į 389 625 vnt., atsakovui perduota 356 298 vnt. GTS ekspertams nustačius 5 butelių savybes, neva galėjusias lemti savaiminį dužimą, tačiau nenustačius stiklo dužimo priežasties, ištirtas kiekis nepatvirtina bei neatspindi ne tik šių kokybės, bet ir visos trečiojo asmens pagamintos produkcijos kokybės. Atsižvelgiant į sprendime padarytą išvadą, kad dalis produkcijos buvo kokybiška (kadangi buteliai buvo gaminami partijomis ir skirtingu metu), trečiojo asmens vertinimu, atsakovė turėjo identifikuoti, kurios partijos buvo nekokybiškos ir iš prekybos atšaukti tik šias.

33.7.                      Nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad dalis produkcijos galėjo būti pažeista dėl patirto mechaninio poveikio juos transportuojant, tačiau netinkamai įvertino šių aplinkybių mastą. Sprendime konstatuota, kad viename vilkike prekės suvirto „domino“ principu, kitame prekių paletės išsiklaipė, dalis produkcijos į sandėlį buvo pristatyta praradusi prekinę išvaizdą, vilkikai buvo nestabilūs. GTS neįvertino labai svarbių veiksnių (kaip buteliai buvo transportuojami, kraunami, saugomi, parduodami bei kt.), kurie galėjo turėti įtakos butelio kokybei ir stoviui, o teismo posėdyje patvirtino, kad bet kokia tiekimo metu padaryta žala buteliams turi neigiamą įtaką atsparumui bei vidiniam slėgiui. Nepaisant to, teismas vadovavosi GTS ekspertų išvadomis. Atsižvelgiant į trečiojo asmens įdiegtą kokybės sistemą, aplinkybę, kad visas gaminimo procesas yra automatizuotas, įranga nuolat modernizuojama ir tobulinama, objektyviai nėra įmanoma, jog butelis su gaminimo metu patirtu defektu, praeitų visą grandinę ekstremalių išbandymų – gaminimą, tikrinimą, išpilstymą, kamščiavimą, etiketavimą, slėgio ir temperatūros šokus, smūgius, trintį, netinkamą transportavimą, suvirtimą vilkikuose, iškrovimą, pakrovimą, netinkamą sandėliavimą, perpakavimą, pakratymą ir nesudužtų, bet pradėtų netikėtai dužti pas galutinį vartotoją.

33.8.                      Ieškovė pateikė doc. dr. G. V. ekspertinę išvadą, kuria buvo siekiama paneigti GTS ataskaitose pateiktas išvadas. Teismas sprendime konstatavo, kad išvada nepatikima, nes doc. dr. G. V. neatliko realaus stiklo duženų tyrimo laboratorijoje, o vadovavosi GTS ekspertų ataskaitomis. GTS ataskaitos nėra eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, todėl pirmosios instancijos teismas šias ataskaitas turėjo vertinti kartu su kitais įrodymais ir vadovautis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

33.9.                      Doc. dr. G. V. dėl 2016 m. lapkričio 3 d. GTS ataskaitos išvados teigė, kad V formos siūlė butelio dugne yra gana dažnai matoma, tačiau ji netampa įskilos priežastimi. Pagal visuotinai pripažįstamus ir taikomus standartus – leistinus kokybės limitus (AQL) V formos siūlė yra nepavojingas / nereikšmingas defektas. Ekspertas pažymėjo, kad pagal nuotrauką akivaizdžiai matyti, kad dužimo vieta yra ne per užvertuvo siūlę, o nuskilo visas butelio dugnas ir tik to pasekoje po to stiklas dužo iki užvertuvo siūlės, todėl GTS ataskaitos nepatvirtina jų dėstomų teiginių. Ekspertas padarė išvadą, kad dūžis atsirado nuo smūgio, bet ne gamybos metu.

33.10.                      AB „Panevėžio stiklas“ standarto ĮST 147038795-01:2009 „Stikliniai buteliai. Techninės sąlygos“ 7.2 punkte numatyta, kad butelių kokybei nustatyti yra tikrinamas atsparumas vidiniam hidrostatiniam slėgiui. Šiuo tikslu atsitiktine tvarka yra imami buteliai iš kiekvienos partijos ir atliekamas tyrimas (standarto 8.1 punktas). Atsparumas vidiniam hidrostatiniam slėgiui yra priskirtas V grupei defektų, o nustačius, kad partijos defektyvumas (AQL) yra daugiau nei 1 proc., partija pripažįstama neatitinkančia standarto reikalavimų (standarto 8.5.1 punktas). Trečiasis asmuo, vadovaudamasis standarto nuostatomis, pagaminęs ginčo partijas nenustatė jos neatitikties standartui, priešingai – išdavė ir perdavė visas produkcijos kokybės analizės ataskaitas. Butelių kokybę patvirtina ir byloje esantys „Prestige“ vertikalaus gniuždymo bandymo rezultatai, kurie rodo, kad po pagaminimo nenaudoti buteliai šį bandymą atlaikė. Pirmosios instancijos teismas šių rašytinių įrodymų nevertino. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo pateikė nepanaudoto butelio „Prestige“ kokybės tyrimo rezultatus, kurie patvirtino, kad butelis „Prestige“ atitinka jam keliamus vidinio slėgio atsparumo reikalavimus ir yra kokybiškas.

33.11.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas ir dviprasmiškas. Teismas sprendime konstatavo, kad trečiojo asmens ir ieškovės gamybos linijos veikė įprastu režimu ir šiuose prekių gamybos etapuose nebuvo jokių naujovių, nesuderintų mechanizmų, kokybės sistemos trūkumų ar pan. Taip pat pažymėjo, jog tiek stiklo gamybos linija, tiek ieškovės gamybos linija yra standartizuotos, sertifikuotos, turinčios kokybės kontrolės sistemas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovės darbuotojos elektroniniu laišku, sprendė, kad trečiajam asmeniui tai buvo neva naujas produktas, reikėjo pritaikyti technologinį procesą naujų butelių gamybai. Teismo vertinimu, tai lėmė, kad pirmosios stiklo butelių gamybos partijos galėjo būti nekokybiškos, o vėlesnės, jau sureguliavus gamybos procesą ir nusipirkus butelių kontrolės mašiną, stiklo buteliai buvo gaminami kokybiškai. Su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Trečiasis asmuo 2017 m. sausio 30 d. pateikė atsakymą į atsakovo pretenziją, kurioje pabrėžė, kad butelių kokybės užtikrinimo sistema bendrovėje veikia nuo pat jos veiklos pradžios, o 2007 m. sertifikuota pagal tarptautinės ISO kokybės vadybos sistemos reikalavimus. Trečiojo asmens vertinimu, teismas netinkamai įvertino elektroninį laišką, kuriame buvo nurodoma, kad trečiasis asmuo nusipirko naują butelių kontrolės mašiną. Šis laiškas parodo, kad buvo siekiama aiškintis galimas butelių dužimo priežastis, bendradarbiauti su atsakovu ir niekaip neįrodo, kad buvo pripažinti įrangos trūkumai.

33.12.                      GTS ekspertai buvo šališki, neobjektyvūs, kadangi juos ir atsakovę sieja nuolatiniai sutartiniai santykiai.

33.13.                      Teismas apskritai neturėjo priteisti nuostolių atlyginimo, kadangi nustatė, jog nuostolius lėmė pačios atsakovės veiksmai. Tačiau net jei ir būtų paliktos galioti teismo išvados, yra pagrindas nuostolių dydį reikšmingai mažinti, nes juos lėmė išimtinai atsakovės rizikos prisiėmimas bei nuostolių nepagrindimas. Atsakovė sunaikino sveiką produkciją, vietoje to, kad ją grąžintų ieškovei ir patirtų tik papildomus logistikos kaštus. Apie produkcijos naikinimo, sandėliavimo kaštus atsakovė nepranešė nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui, todėl pastarieji negalėjo numatyti ir/ar prognozuoti nuostolių dydžio, imtis priemonių juos sumažinti ar kitaip pašalinti. Atsakovė, vienašališkai nusprendusi sunaikinti produkciją, ją nepagrįstai ilgai sandėliuoti, savo veiksmais ir rizika lėmė 311 948,47 Eur nuostolių atsiradimą (258 408,17 Eur + 9 851,39 Eur + 30 917,92 Eur + 12 770,99 Eur), kurie negali būti priteisti iš ieškovės. Atsakovė nepateikė jokių pirminių dokumentų, kurie patvirtintų butelių ir gėrimo sunaikinimo faktą. Nėra jokių priežiūros institucijų pažymų, kurios patvirtintų, kad faktiškai buvo utilizuotas alkoholis ir stiklo tara; nėra sutarčių su bendrovėmis, kurios tokį utilizavimą faktiškai atliko. Byloje yra pateikti tik dukterinės bendrovės dokumentai, tačiau nėra duomenų, kad ši bendrovė turi reikiamus leidimus (licencijas) atlikti alkoholio ir stiklo taros utilizavimą. Mano, kad 61 229,36 Eur ekspertizės kaštai apskritai neturėtų būti priteisiami, nes slėgio bandymo ataskaitas teismas pripažino nepagrįstomis. Tarp teismo nurodytų dokumentų yra sąskaitų, kurios nėra susijusios su ieškovo produkcija ir jos naikinimu. Atsakovė procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad sunaikino 244 926 butelius. Atsakovei perduota 356 298 vnt., todėl kyla klausimas, kur atsakovė padėjo apie 110 000 – 112 000 vnt. butelių.

34.       Atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ apeliacinius skundus ieškovė UAB „Italiana LT“ prašo atsakovės skundą atmesti, o trečiojo asmens skundą tenkinti. Atsiliepimą į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

34.1.                      Pirmos instancijos teismas savo išvadas grindė fotonuotraukomis, aiškiai parodančiomis, kad transportuojamas krovinys buvo suvirtęs arba slankiojo, t. y. transportuojant buteliai patyrė neleistiną mechaninį poveikį. Be to, į bylą pateiktos ir fotonuotraukos, patvirtinančios, kad sandėlyje Birmingame buvo rasti buteliai, kurie buvo neleistinai mechaniškai pažeisti, t. y. buvo apsitrynusios jų etiketės, dalis dėžių buvo suplyšusios. Kopparbergs akcentuoja, neva tai buvo tik du sunkvežimiai, tačiau nėra aišku, ar nebuvo daugiau sunkvežimių, kurie patyrė panašų neleistiną mechaninį poveikį, apie kurį Kopparbergs nepranešė.

34.2.                      Tai, kad transportavimas galėjo lemti prekių pažeidimus, nurodo ir G. V. savo išvadoje. KTU doc. dr. G. V. nustatė, kad labiausiai tikėtina konkrečių butelių skilimo priežastis yra ne gamybinio pobūdžio, tačiau dėl vėlesnio netinkamo elgesio su buteliais, juos transportuojant ar sandėliuojant.

34.3.                      Kopparbergs nurodo, neva pas vartotojus sprogo 44 buteliai, tačiau ne visi šie buteliai buvo pristatyti ir ištirti. Neaišku, ar likę 35 buteliai išties sprogo pas vartotojus savaime. Neaišku ir kaip vartotojai elgėsi su šiais 44 buteliais: nebuvo surinkta informacija, kaip jie buvo transportuojami, laikomi, nebuvo tirta, galbūt buvo per aukšta jų laikymo temperatūra (pvz. tiesioginės saulės įtakoje) ir ar šie buteliai nebuvo mechaniškai paveikti jau pas vartotoją. Atsakovė nurodo, kad pas vartotojus buteliai dažniausiai dužo dėl juose buvusios silpninančios savybės. Šią išvadą atsakovė daro įvertinusi ir butelius, kurie dužo slėginių bandymų metu, t. y. kurie pas vartotojus niekuomet nedužo ir tikriausiai niekuomet nebūtų sudužę, o buvo sudaužyti priverstinai atliekant bandymus. Natūralu, kad slėginio bandymo metu butelis dūžta – toks yra slėginio bandymo tikslas: kelti slėgį tol, kol butelis sudūžta. Kopparbergs priverstinai sudaužė dalį butelių ir teigia, neva jie turėjo silpninančią savybę (inkliuzus, siūles), todėl sprogo. Tačiau Kopparbergs ignoruoja, kad šie buteliai galimai būtų niekuomet nesprogę savaime jei ne Kopparbergs tyrimas: natūralu, kad priverstinai keliant slėgį, kažkuriuo metu butelis sutruks ir tokio trūkio vieta gali būti nedideli inkliuzai ar siūlės. Tačiau tai nereiškia, kad normaliai naudojant butelius pas vartotoją buteliai irgi būtų sudužę savaime per tą pačią vietą.

34.4.                      Kopparbergs nurodo, neva byloje nustatyti transportavimo trūkumai buvo susiję su partijomis, gabenusiomis aviečių (raspberry) skonio sidrą. Tačiau Kopparbergs ignoruoja į bylą pateiktus įrodymus, kad braškių (strawberry) skonio sidras taip pat patyrė neleistiną poveikį. Nuotraukos įrodo, kad šios dėžės, o tai reiškia kad ir buteliai jose, patyrė akivaizdų neleistiną mechaninį poveikį. 2016 m. rugsėjo 20 d. vienas iš vilkikų vežė braškių skonio sidrą L6473 ir L6502. Atsižvelgiant į pas vartotojus dužusių butelių partijų numerius, kuriuos pateikė Kopparbergs, būtent šiuo vilkiku gabenta partija, kurios prekės dužo pas vartotojus.

34.5.                      Kopparbergs komentuodamas, kaip atsiranda įskilos, vėliau sukeliančius butelio dužimą, ignoruoja tai, kad įskilos gali atsirasti ir buteliui atsitrenkus į butelį. Įskilos ant butelių galėjo būti padarytos ir netinkamai juos transportuojant. Kopparbergs nepagrįstai teigia, kad rasti butelių pažeidimai buvo padaryti monotonišku veiksmu, būdingu mechanizmų judesiams. Taip pat nepagrįstai nurodo, neva įrodymai pagrindžia grubų kontaktą su metaliniu daiktu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buteliai dužo ne dėl to, kad gamybos metu būtų pažeisti metaliniu daiktu.

34.6.                      Jei trūkumai būtų dėl technologinio proceso, tai dužusių butelių kiekis būtų ženkliai didesnis ieškovės gamybos linijoje, o taip pat ir pas vartotojus būtų sudužę ne 44 buteliai. Šiuo atveju UAB „Italiana LT“ gamybos linijoje dūžio procentas buvo įprastas, neviršijo 0,01 proc. Įvertinus tai, kad butelių dūžio procentas išauga pas vartotojus, akivaizdu, kad to priežastis atsirado po to, kai produkcija buvo pagaminta.

34.7.                      GTS, kurių išvadomis remiasi Kopparbergs, yra jų atstovai: GTS yra nuolatinis Kopparbergs konsultantas, todėl GTS nėra nepriklausomi nuo Kopparbergs. Be to, GTS šioje byloje atsakovei teikė ir teisines paslaugas. Šios aplinkybės įrodo, kad GTS veikė kaip Kopparbergs atstovas, o ne kaip objektyvus ir nepriklausomas specialių žinių turintis subjektas.

34.8.                      Kopparbergs teigimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai įrodymais nelaikė GTS atliktų slėginių tyrimų ataskaitų. Į bylą pateikti įrodymai pagrindžia, kad slėginiai bandymai negalėjo būti atliekami su jau naudotais buteliais, tuo tarpu GTS tyrimai buvo atlikti atrinkus butelius iš sandėlio, juos atkimšus ir išpylus gėrimą. Tokia butelių patikra neatitinka ISO standarto taikytino butelių slėginiam atsparumui, kuriame aiškiai parašyta, kad testuojami buteliai negali būti paveikti jokių mechaninių ar terminių bandymų, kurie gali paveikti butelių atsparumą vidiniam slėgiui. Tuo tarpu G. V., atlikęs nenaudotų butelių tyrimus, nustatė, kad nei vienas iš butelių neskilo esant mažesniam nei nustatytas slėgis, kas nurodyta 2016 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akte. Taigi buteliai, kurie prieš tai nebuvo naudoti ir niekaip paveikti, visiškai atitiko keliamus kokybės reikalavimus. Kaip matyti iš ekspertinės išvados, net ir tuo atveju, jeigu bandymai būtų laikytini tinkamais, visi buteliai atlaikė 6,5 bar slėgį, tuo tarpu užpildžius butelius Kopparbergs pagamintais gėrimais susidaro tik apie 3,5 bar slėgis, todėl butelių kokybė negali būti laikoma netinkama.

34.9.                      Tai, kad GTS nustatė inkliuzų ar siūlių buvimą, savaime nereiškia, kad butelis buvo nekokybiškas. Tai, kad butelyje yra intarpas, nereiškia, kad butelis yra su defektu.

35.       Atsiliepime į ieškovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ apeliacinius skundus atsakovė Kopparbergs Bryggeri, AB prašo ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniu skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

35.1.                      Nesuprantama, kodėl nustačius, kad Kopparbergs pasirinko konkretų butelio modelį, UAB „Italiana LT“ turėtų būti atleidžiama nuo atsakomybės už žalą, kurią sukėlė brokuoti buteliai. Nei įstatymuose, nei sutartyje nėra numatyta, jog tai, kad užsakovas pasirinko tam tikrą rangovo naudojamą gaminio modelį, šalina rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės produkcijos padarytą žalą. Atsakomybės požiūriu svarbu ne tai, kas pasirinko gaminio modelį, o tai, kas buvo žalą sukėlusio gaminio pardavėjas. Byloje nekyla ginčo ir yra nustatyta, kad butelius, į kuriuos buvo supilstytas sidras, iš AB „Panevėžio stiklas“ pirko ir pilstymui tiekė ieškovė. Atitinkamai nuosavybės teisė į tuščius ir užpildytus butelius, iki jų perdavimo vežėjui, priklausė ieškovei. Kadangi ieškovė šiai paslaugos daliai – pasirūpinti išpilstymo medžiagomis – pasitelkė trečiąjį asmenį AB „Panevėžio stiklas“, ieškovė už trečiojo asmens padarytus defektus ir jų sukeltą žalą kitiems asmenims atsako kaip už savo.

35.2.                      Nesutinka su ieškovės pozicija, kad ji negali būti laikoma atsakinga už butelių kokybę. Pagrindinė galutinio produkto (į butelius išpilstyto sidro) dalis yra pats gėrimas. UAB „Italiana LT“ atlieka tik vieną funkciją produkto gaminimo grandinėje – gėrimo išpilstymą į butelius ir supakavimą. Ji pati sidro negamina ir neparduoda ir ji nėra atsakinga už paties gėrimo kokybę, jo skonį ir pan. Tačiau, kiek tai susiję su UAB „Italiana LT“ pareiga atsakovei pagal sutartį (išpilstymo į butelius paslauga), reikia taikyti visas šiai jos pareigai skirtas sutarties ir įstatymų nuostatas, kaip, pavyzdžiui, tai, kad UAB „Italiana LT“ turi patiekti išpilstymo į butelius medžiagas. Tai reiškia, kad sutarties 4.1 nuostatos sakinys „vykdytojas atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius“ apima ir vykdytojo pareigą tinkamai ir kokybiškai atlikti prievolę – „išpilstymą į butelius“, atsakyti už šios „išpilstymo į butelius“ prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, taip pat atsakyti už vykdant šią prievolę naudojamų medžiagų (butelių) kokybę, bei žalą, kurią kitiems asmenims sukėlė netinkamas „išpilstymas į butelius“ ar jo metu panaudotos medžiagos. Ar ieškovė laikėsi gerosios gamybos praktikos ir užsakovo kokybės reikalavimų nėra reikšminga, nes ši nuostata nėra skirta apriboti ieškovės atsakomybės už brokuotais buteliais padarytą žalą.

35.3.                      Ieškovė kartoja savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ne kartą kartotus teiginius apie tai, kad UAB „Italiana LT“ yra įdiegusi kokybės valdymo sistemas, valstybės institucijos patikrinimo metu nėra nustačiusios pažeidimų ir pan. Kopparbergs į šiuos teiginius yra išsamiai atsikirtusi savo procesiniuose dokumentuose, juos toliau palaiko ir atsiliepime nekartoja. Be to, visus šiuos UAB „Italiana LT“ argumentus pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir motyvuotai atmetė.

35.4.                      UAB „Italiana LT“ teigia, kad neva ji sidrą išpilsčiusi į kokybiškus, saugius ir techninius reikalavimus atitinkančius butelius, tačiau byloje yra pakankamai įrodymų, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad buteliai buvo su gamybiniu broku, lėmusiu savaiminį butelių sproginėjimą, dėl ko visa produkcija tapo nesaugi. Nėra svarbu, kiek ir kokių gamybos ir kitokių standartų laikosi gamintojas, jeigu ginčo situacijoje jau yra konstatuotas žalos ir jos atsiradimo priežasčių faktas.

35.5.                      Ieškovės argumentai, kad Kopparbergs atstovai turėjo galimybę dalyvauti butelių išpilstymo procese ir jokių pastabų dėl šio proceso nepateikė, neįrodo ir negali įrodyti, kad buteliai buvo saugūs. Kaip matyti iš GTS ataskaitų, stiklą silpninančios savybės nustatytos optiniu stereo mikroskopu. Dauguma defektų padaryta ne išpilstymo, o butelių gamybos metu, t. y. AB „Panevėžio stiklas“, o ne UAB „Italiana LT“ procesuose. Net jeigu Kopparbergs atstovai ir būtų įdėmiai stebėję visą išpilstymo procesą, neįmanoma plika akimi pamatyti pakankamai greitai ant konvejerio judančių butelių dugne esančių mikroskopinių defektinių stiklo siūlių, inkliuzų stikle ir kitų defektų. Defektai, kurie padaryti dėl kontakto su kietu daiktu, taip pat atsirado nebūtinai išpilstymo procese, tačiau taip pat galėjo atsirasti ir AB „Panevėžio stiklas“ procesuose. Gamybos ir išpilstymo procesuose buteliai nuolat patiria kontaktą su metaliniais ar kitais kietais daiktais (nors tą neigia G. V. ir ieškovė), kuris yra toleruotinas ir įprastas, jei laikomasi technologinio proceso. Atsakovė nežino ir negali žinoti, kas konkrečiai atsitiko, dėl kokių priežasčių vykdant būtent atsakovės užsakymus buvo padaryti mikroskopiniai butelių pažeidimai, susilpninę butelius, dėl ko šie vėliau neatlaikė vidinio slėgio ir sprogo.

35.6.                      Ieškovė skunde aiškina, kad jos veiklą tikrino ir šios veiklos atitikimą nustatytiems reikalavimams oficialiais aktais bei raštais patvirtino Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tokie tikrinimai yra skirti įvertinti tik tai, ar įmonė turi reikiamas procedūras, tačiau jie nepasako ir negali pasakyti, ar įmonė nepanaudojo nesaugių butelių. Tarnyba netyrė gaminių saugumo, o tik analizavo, ar patikrinimo metu taikyti gamybos procesai atitiko teisės aktų reikalavimus.

35.7.                      UAB „Italiana LT“ nurodo, kad GTS ekspertams buvo pristatyti tik 9 sudužę buteliai ar jų fragmentai, kurie nebuvo atrinkti GTS ekspertų ir kad iš tokio kiekio bandinių neva neįmanoma tiksliai nustatyti butelių dužimo priežasčių, taip pat nurodo, kad buteliai GTS bandymams galėjo būti atrinkti selektyviai. Šių duženų niekas neatrinko. Buvo ištirtos: (a) visos duženos, kurias grąžino vartotojai (8 vnt.), (b) vizito Birmingamo sandėlyje metu, dalyvaujant ieškovės atstovams, paimtos duženos (3 vnt.) bei c) GTS rastos duženos atidarius vieną bandymams gautos partijos dėžę – iš viso 12 butelių dužimo priežastis galima buvo nustatyti. Duženų, kurių nepakako dužimo priežasčiai nustatyti (pvz., trūko reikšmingų butelio dalių) ataskaitos neparengtos, į šią statistiką neįtrauktos ir apskritai nevertinamos.

35.8.                      Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu G. V. išvadų vertinimu, t. y. kad teismas šio eksperto išvadomis iš esmės nesivadovavo. Teismas ne ignoravo šio eksperto išvadas, o jas įvertino ir motyvuotai nesivadovavo, tad procesinių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

35.9.                      G. V. kompetencija yra nepakankama nagrinėti stiklo butelių skilimo priežastis, o jo išvados prieštaravo GTS atstovų, kurių kompetencija yra daug aukštesnė, ekspertiniams teiginiams. GTS atliktuose bandymuose naudota profesionali įranga, pavyzdžiui, slėgio srauto tikrinimo aparatas, AGR smūginio bandymo švytuokle aparatas, skaitmeninis aukščio matavimo prietaisas, Hallo efektu paremtas storio matavimo prietaisas, AGR „karšto“ padengimo matuoklis, skenuojantis elektroninis mikroskopas (SEM) ir kiti. Taip pat GTS naudojo modernius ir profesionalius tyrimo metodus, pavyzdžiui, standartinį stiklo taros temperatūrinio šoko bandymo metodą (ASTM C149-86). 

35.10.                      Ieškovė, teigdama, kad GTS neva yra nuolatinis Kopparbergs konsultantas, nutyli, kad GTS yra tarptautiniu mastu pripažinta ekspertinė stiklo tyrimų laboratorija, kurių yra tik keletas Europoje ir tik viena visoje Jungtinėje Karalystėje, todėl natūralu, kad Jungtinėje Karalystėje įvykus byloje nagrinėjamam incidentui, butelių dužimo priežastims nustatyti buvo kreiptasi į vienintelį ir geriausią šioje srityje veikiantį subjektą. Kiekvieno butelio duženų tyrimas buvo traktuojamas kaip naujas užsakymas pagal naują sutartį, todėl vien šiai bylai GTS įvykdė virš 15 Kopparbergs užsakymų (butelių duženų tyrimai, butelių slėgio bandymai, TEC7 tyrimas, dalyvavimas teismo posėdyje, G. V. išvadų komentavimas, išvados dėl butelių padėklų sandėliavimo aukštais ir vertikalaus slėgio atsparumo skaičiavimas ir pan.). Tačiau šios aplinkybės niekaip nereiškia, kad GTS yra nuo Kopparbergs priklausantis ekspertas ar kad GTS padarytos išvados būtų šališkos ar neteisingos. Ieškovės ir trečiojo asmens teiginiai apie ilgalaikius atsakovės ir GTS verslo ar sutartinius santykius yra visiškai nepagrįsti. Byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

35.11.                      Ieškovė, teigdama, kad GTS yra Kopparbergs teisinis konsultantas, remiasi tik vienoje GTS sąskaitoje pateiktu įrašu už atliktus darbus pasitaikiusiu netiksliu vertimu į lietuvių kalbą. Tai, kad GTS neteikė teisinių konsultacijų, posėdžio metu paliudijo GTS atstovas N. K..

35.12.                      Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad GTS nėra akredituota atlikti tyrimus, kurių išvados pateiktos byloje. GTS yra akredituota laboratorija pagal ISO/IEC 17025:2005 standartą „Bendrieji testavimo ir kalibravimo laboratorijų kompetencijos reikalavimai“. Šis standartas suteikia GTS teisę atlikti stiklo dužimo analizę vadovaujantis QP18 procedūra, kurioje nurodoma analizės atlikimo metodika. GTS laboratorija yra akredituota atlikti stiklo skilimo analizę, stiklo fragmentų analizę, taip pat stiklo slėgio bandymus ir visus kitus bandymus, kurie buvo atlikti su Kopparbergs buteliais.

35.13.                      Nesutinka su ieškovės skundo argumentais, kad GTS bandymai negalėjo būti atliekami su jau naudotais buteliais. Kadangi savo nesutikimo motyvus atsakovė detaliai išdėstė apeliaciniame skunde, todėl dar kartą šių motyvų nekartoja ir prašo vadovautis skunde nurodyta pozicija šiuo klausimu.

35.14.                      Pagal AB „Panevėžio stiklas“ standarto ĮST 147039795-01:2009 „Stikliniai buteliai. Techninės sąlygos“ 4.5.10. punktą atsparumas vidiniam hidrostatiniam slėgiui, buteliai putojantiems vynams turi atlaikyti 1,7 MPa (17 kc/cm2), arba 17 bar slėgį – tai yra netgi 3 bar aukštesnį, nei taikė GTS savo slėgio bandymuose. Pagal to paties įmonės standarto (techninių sąlygų) 10 punktą gamintojas garantuoja, kad butelio kokybė atitiks šio standarto reikalavimus 1 metus, jeigu nebus pažeista pakuotė bei laikymo ir gabenimo tvarka. Šiame įmonės standarte (techninėse sąlygose) niekur nėra pasakyta, kad 17 bar slėgį turi atlaikyti tik nauji, nenaudoti, buteliai. Garantija galioja nepriklausomai nuo butelio naujumo 1 metus, tik su sąlyga, kad nebūtų pažeista pakuotė, laikymo ir gabenimo tvarka. Pagal 2016 m. spalio 26 d. GTS slėgio bandymų ataskaitą TAP32156 iš 501 vnt. pavyzdžių viso 17 bar slėgio bandymo neatlaikė 31 butelis, o pagal 2017 m. vasario 6 d. GTS slėgio bandymų ataskaitą TAP32492 iš 504 pavyzdžių viso 17 bar slėgio bandymo neatlaikė 79 buteliai.

35.15.                      Nesutinka su ieškovo argumentu, kad buteliai slėgio tyrimams buvo atrinkti ydingai, nesilaikant jokios tokiems tyrimams naudojamos metodikos. Tyrimams buvo imamos dėžės su buteliais, pasirinktos atsitiktine tvarka.

35.16.                      Ieškovo teigimu, GTS nevertino aplinkybės, kad vien tas faktas, jog yra stiklo intarpas, nereiškia, kad yra defektų, dėl ko GTS ataskaitose padarytos išvados neva yra nepagrįstos. GTS uždavinys nebuvo ieškoti butelių intarpų, defektų ar juos interpretuoti, vertinti ar defektas yra leistinas pagal trečiojo asmens nustatytas technines sąlygas. GTS uždavinys buvo nustatyti butelių dužimo priežastis. Visais dužusių butelių tyrimo atvejais nustatyta, kad buteliai neatlaikė gazuoto gėrimo vidinio slėgio stikle, esant silpninančiam faktoriui. Dauguma atveju nustatyta, kad silpninantis faktorius stikle atsirado stiklui esant lydymosi temperatūros. Šie faktoriai buvo įvairūs: metalinio silicio intarpai, taip pat „V“ formos aštrios siūlės, išankstiniai mikro įtrūkiai ir pan.

35.17.                      Ieškovė klaidina teismą teigdama, jog gamybos proceso metu pažeidimai buteliams negalėjo būti padaryti kietu metaliniu daiktu. Atsakovė į bylą pateikė video medžiagą iš analogiškų gamybos įmonių, kurioje aiškiai matyti, kad tiek butelių gamybos proceso metu, tiek ir išpilstymo proceso metu, buteliai visą laiką kontaktuoja su metaliniais objektais – griebiami griebtais, stumdomi, braukomi, juda transporteriu, kurio diržas, atitvarai, jungimai yra iš metalinių dalių. Gamybos įrengimams esant netinkamos temperatūros, stiklo masei per anksti atauštant, taip pat gamybos ar išpilstymo linijoje atsiradus kalibravimo ar kitokioms klaidoms, kitokiems technologinio proceso pažeidimams, yra didelė tikimybė, kad buteliai gali būti pažeisti būtent „grubaus kontakto“ su kietu metaliniu daiktu metu.

35.18.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo ieškovės argumentais dėl ieškinio senaties taikymo šioje byloje. Atsakovė priešieškiniu reikalauja priteisti žalą dėl brokuotų gaminių sukeltų neigiamų padarinių (žalos), kurių išraiška buvo produkcijos atšaukimas iš prekybos ir su tuo susiję vėlesni finansiniai atsakovės nuostoliai. Atsakovė nereiškia reikalavimų dėl netinkamos kokybės daiktų ar darbų. Žala atsakovei šioje byloje pasireiškė visų pirma trečiųjų asmenų pretenzijomis dėl jų patirtos žalos. Trečiųjų asmenų patirta žala pasireiškė tuo, kad visa produkcija (įskaitant ir kokybiškus butelius, ir patį butelių turinį – sidrą) buvo sunaikinta, taip pat patirtos su tuo susijusios išlaidos (laboratorijų ekspertizės, transportavimo, naikinimo išlaidos ir kt.). Atsakovės reikalavimo dalykas nėra tiesiogiai nukreiptas į pačius nekokybiškus butelius, kaip parduotas prekes ar kaip rangos darbų rezultatą, o į tai, kad šie buteliai, kaip produktas, sukėlė atsakovei žalą – atsakovė turėjo išimti iš prekybos ir sunaikinti visą produkciją. Trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas ne tik deliktinės atsakomybės, bet ir sutartinės atsakomybės atvejais.

35.19.                      Nors UAB „Italiana LT“ nurodo, kad atsakovė praleido sutartinį pretenzijos pareiškimo terminą, tačiau reikalavimui dėl žalos atlyginimo nei sutartyje, nei teisės aktuose nėra nustatytas joks privalomas pretenzijos pateikimo etapas, nei tokios pretenzijos pateikimo terminai, todėl atsakovė priešieškiniu pareikštą reikalavimą galėjo pareikšti bet kokiu atveju, net ir nepateikusi jokios išankstinės pretenzijos ieškovei.

35.20.                      Dėl ieškovės argumentų, susijusių su butelių netinkamu transportavimu ir sandėliavimu, atsakovė pasisakė apeliaciniame skunde ir baigiamojoje kalboje, todėl šių argumentų atsiliepime dar kartą nepateikia ir prašo vadovautis byloje jau esančia atsakovės pozicija.

35.21.                      Nesutinka su ieškovės argumentais, kad Kopparbergs neva nesiėmė jokių veiksmų patiriamai žalai sumažinti. Atsakovė kaip tik ėmėsi itin skubių veiksmų žalai sumažinti – paaiškėjus, kad į rinką yra pateikta nesaugi žmonių sveikatai produkcija, nedelsiant buvo priimtas sprendimas visą šią produkciją pašalinti iš rinkos. Be to, mažinant žalą, per ateinančius metus nuo nuostolių atsiradimo dienos nesaugi produkcija buvo po truputį naikinama. Maisto produktų gamybos ir platinimo pramonėje yra visiškai nesvarbu, ar nesaugi yra visa produkcija, ar tik nežinoma jos dalis – produktus vartotojams tiekiantys gamintojai, distributoriai neturi teisės spekuliuoti žmonių sveikata ir rizikuoti tikintis, kad galbūt dalis prekyboje esančių gaminių nėra pavojingi. Atsakovei yra visiškai nesvarbu, kad dalis UAB „Italiana LT“ pagamintos produkcijos galėjo būti saugi, kadangi produkcijos atšaukimui užteko įrodyti aplinkybę, kad tik dalis butelių, jau patekusių į rinką ar esančių pardavime, buvo nesaugūs.

35.22.                      Nesutiktina su trečiojo asmens skundo teiginiu, kad visi buteliai su stiklo gamybos metu susiformavusiais defektais gali būti eliminuojami dar gamybos ar išpilstymo procese. Slėgio veikiama stiklinė talpa dėl įbrėžimo ar paviršiaus defekto gali sutrūkti ne iš karto. Tai gali atsitikti vėliau, dėl papildomos jėgos poveikio perkrovimo metu, padidėjusio gazuoto gėrimo slėgio, pakilus temperatūrai, arba dėl reiškinio, vadinamo statiniu nuovargiu. Trečiojo asmens patirtis ir jo veikloje taikomi kokybės standartai niekaip neįrodo, kad ginčo buteliai buvo kokybiški. Trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde nutyli, kad ginčo butelių –skaidraus stiklo „Prestige“ tipo butelių – iki tol nebuvo gaminęs ir tai galėjo turėti įtakos naujai gamintų butelių kokybei.

35.23.                      Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, kad byloje esanti G. V. ataskaita yra nepatikima. Šio eksperto dalyvavimas byloje ir galimybė remtis jo teiginiais išsamiai aptarta šiame ir kituose atsakovės procesiniuose dokumentuose (taip pat ir apeliaciniame skunde), todėl atsakovė šių atsikirtimų nebekartoja ir palaiko išsakytą poziciją.

35.24.                      Nepagrįstas trečiojo asmens skundo teiginys, kad butelių gamybos defektai buvo nustatyti ištyrus tik 9 butelius. Buvo ištirta 12 butelių duženų, be to, GTS, nustatinėdami defektų priežastis, atliko 2 rūšių bandymus. Nustatytos dužimo priežastys nebuvo susijusios su slėgio bandymais, technologinių procesų, standartų, RVASVT (HACCP) valdymo sistemų ar kokybės reikalavimų laikymųsi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimais ar išvadomis, transportavimu, krovinio tvirtinimu, vilkiko rūšimi, avarijomis, krovinio pasvirimu, perpakavimu, sandėliavimu, dėžių kratymu, dėžių kietumu ir pan., taip pat kontaktu su kietais metaliniais ar kitais daiktais. GTS tyrimų metu rasti stiklo inkliuzai buvo neleistini ir negalimi, nes jie didžiąja dalimi ir buvo esminis butelių kokybės trūkumų faktorius, dėl ko buteliai dužo. 

35.25.                      Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde kelia abejones dėl apie 110 000 vnt. butelių, kurie nebuvo atšaukti iš rinkos ir sunaikinti, likimo, teigdamas, kad atsakovui buvo perduota 356 tūkts. butelių, o atsakovas patvirtino, kad jis sunaikino 245 tūkst. Žalos dydį atsakovė grindė ne 356 tūkst. butelių, o tik 244 926 buteliais. Iš rinkos buteliai buvo atšaukti jau pradėjus jų prekybą. Dalis išpilstytų ir atvežtų į Jungtinę Karalystę butelių tuo metu jau buvo paskirstyti po „ASDA“ parduotuves visoje šalyje. Dalis parduoti vartotojams. Dalį neparduotų butelių sunaikino (perdavė sunaikinti) pati „ASDA“. Dalis produkcijos (ypač išoriškai sugadintos) utilizuotos sandėlyje. Dalis butelių perduota bandymams GTS. Dalis butelių dužę. Dėl visų šių aplinkybių esant sunkumams surinkti neabejotinus įrodymus žalai pagrįsti, nuspręsta reikšti mažesnį reikalavimą. Bet kokiu atveju, yra visiškai suprantama, kad dalis butelių buvo parduota dar iki visos Kopparbergs sidro produkcijos atšaukimo dienos.

36.       Atsiliepime į ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniu skundus tenkinti, atsakovės skundą atmesti. Nurodė, kad visi proceso dalyviai (taip pat ir atsakovė) pripažįsta faktą, kad krovinio (sidro) transportavimo iš Kauno į Birmingemą metu įvyko keli incidentai, kai sukrito vežami kroviniai ir sidro buteliai kartoninėse dėžėse vienas į kitą trynėsi, nes, vengiant papildomų kaštų, pagal atsakovės nurodymą tarp butelių nebuvo įdėtos apsauginės gardelės.

37.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą, atsakovės skundą ir priešieškinį atmesti, ieškovės UAB „Italiana LT“ ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

37.1.                      Trečiojo asmens pagamintų butelių techninės savybės atitiko nustatytus parametrus. Inkliuzas, V formos siūlė nėra savaiminiai defektai, o yra leistinos butelio stiklo savybės, vertinant pagal defektyvumo ribų standartą.

37.2.                      GTS ataskaitomis dėl stiklo dužimo priežasčių vadovautis negalima, nes tai nėra nei eksperto, nei specialisto išvada. Tai dokumentas, parengtas subjekto, neturinčio reikiamos kvalifikacijos ir akreditacijos. GTS turima kvalifikacija ir akreditacija jiems leidžia atlikti stiklo dūžio ir panašius tyrimus, tačiau neleidžia pateikti išvadų dėl stiklo dužimo priežasčių ir aplinkybių.

37.3.                      GTS nei vienoje ataskaitoje nenurodė, pavyzdžiui, kad butelis dužo dėl jame buvusio inkliuzo, „V“ formos siūlės ar įtrūkio. GTS ataskaitose nėra įvertintos stiklo dužimo priežastys ir nėra konstatuota, kad kažkuri iš nustatytų savybių lėmė, jog butelis savaime sprogo ir neatlaikė slėgio reikalavimų, kurie keliami tokiam buteliui. GTS apskritai nutylėjo ir ignoravo faktą, kad pagal tarptautinį standartą ISO 2859-1:1999 (E) bet kokių gaminių partijose tam tikri defektuotų gaminių skaičiai yra leistini, kurie ir apibrėžiami AQL dydžiu.

37.4.                      Butelių dužimą lėmė transportavimo metu padaryta žala. 2016 m. lapkričio 3 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 17 d. GTS ataskaitose identifikavo neva buvusį stiklo gamybos broką, tačiau šie buteliai buvo iš partijos L6501. Būtent ši partija patyrė neleistiną mechaninį poveikį transportavimo metu.

37.5.                      GTS ataskaitų, kuriose tirtos butelių šukės, išvadas paneigia eksperto doc. dr. G. V. išvada, kurioje nurodyta, kad buteliai buvo kokybiški, savaime nesproginėjo, o pavienius dužimus lėmė netinkamas jų naudojimas.

37.6.                      GTS butelių vidinio slėgio bandymai buvo atlikti su jau panaudotais ir mechaniškai, termiškai paveiktais buteliais, kurių dalis buvo pažeista transportavimo metu. GTS išvadomis, tvirtinančiomis, kad butelių slėginis atsparumas neatitiko standarto, vadovautis negalima, nes bandymai neatitinka Europos standarto EN ISO 7458 2 punkto nuostatų. Ta aplinkybė, kad nežymi dalis panaudotų butelių neatlaikė 14 bar slėgio savaime nerodo defektų. Net jeigu ir būtų nuspręsta vadovautis GTS slėgio ataskaitomis, jos tik patvirtina, kad trečiojo asmens produkcija buvo kokybiška. Pagal „Prestige“ butelio techninį aprašymą naujam buteliui yra keliamas reikalavimas atlaikyti 14 bar vidinį slėgį. Butelyje su pripiltu putojančiu gėrimu maksimaliai gali susidaryti apie 3,5 bar slėgis, todėl GTS slėgio ataskaitų išvados patvirtina, kad butelių savybės buvo pakankamos, kad išlaikytų slėgį ir buteliai savaime nedužtų.

37.7.                      Trečiasis asmuo savarankiškai atliko nepanaudoto butelio „Prestige“ kokybės tyrimą, kuris rodo, kad butelis „Prestige“ atitinka jam keliamus vidinio slėgio atsparumo reikalavimus. Tyrimo objektas buvo trečiojo asmens sandėlyje likusios „Prestige“ butelių partijos, pagamintos 2016 m. rugsėjo 19-22 d., 100 vienetų butelių. Bandymo rezultatai rodė, kad 14 bar ar didesnį slėgį išlaikė visi 100 tirtų butelių, iš kurių 53 buteliai išlaikė net 27 bar slėgį.

37.8.                      Teismas, įvertinęs bylos medžiaga, padarė objektyvią ir logišką išvadą, kad transportavimo metu buteliai patyrė neleistiną mechaninį poveikį. Akivaizdu, kad stiklas yra itin trapi medžiaga, todėl Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei logikos dėsniais konstatavo, kad toks neleistinas kontaktas galėjo sąlygoti stiklo įskilas buteliuose.

37.9.                      Atsakovės į bylą pateikta video medžiaga neatspindi trečiojo asmens butelių technologinio proceso. Trečiojo asmens gamybos ar ieškovės išpilstymo linijoje yra naudojama nauja bei modernizuota įranga, kuri nėra nei kiek panaši į esamą atsakovės pateiktoje video medžiagoje.

37.10.                      Atsakovė ignoravo tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens poziciją ir savarankiškai, vienašaliai nusprendė atšaukti produkciją, nors net neturėjo jokių tyrimų rezultatų. Atsakovė, vienašališkai nusprendusi sunaikinti produkciją, ją nepagrįstai ilgai sandėliuoti (beveik vienerius metus), savo veiksmais ir rizika lėmė 311 948,47 Eur nuostolių atsiradimą. Atsakovė, vienašališkai priėmusi sprendimą, privalo prisiimti riziką dėl kilusios žalos, nes didžiąją prašomų nuostolių dalį sudaro būtent produkcijos utilizavimo ir sandėliavimo išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

39.       Ieškovė UAB „Italiana LT“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą grindžia tuo, kad byloje apklausta daug liudytojų, paaiškinimus teikė ekspertai, nagrinėtas itin didelis kiekis faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas irgi turėtų galimybę pats išgirsti šalių teikiamus paaiškinimus ir, esant poreikiui, apklausti byloje dalyvaujančius asmenis, ekspertus arba liudytojus.

40.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo. Ieškovė išsakė tik deklaratyvius teiginius dėl pakartotinio asmenų apklausimo šioje byloje, nenurodė, kokias aplinkybes siektų pagrįsti ar paneigti apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išklausius bylos procese jau kalbėjusius asmenis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo patenkinti ieškovės prašymo dėl bylos žodinio nagrinėjimo.

Dėl šalių papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimo

42.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. gegužės 22 d. gauti atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB papildomi rašytiniai paaiškinimai, o 2020 m. gegužės 28 d. – ieškovės UAB „Italiana LT“ ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ atsiliepimai į atsakovės rašytinius paaiškinimus.

43.       Pažymėtina, kad pagal CPK 307 straipsnio, 318 straipsnio nuostatas šalys turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį. Tokie procesiniai dokumentai, kaip atsiliepimas į kitos šalies pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą (nesvarbu, kad jis pavadintas rašytiniais paaiškinimais, tačiau savo turiniu šiuo procesiniu dokumentu iš esmės yra pasisakoma dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų ir prašymų) CPK nėra numatytas, kaip ir atsiliepimas į tokius rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų bei atsiliepimų į juos nepriima ir plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

44.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Italiana LT“ (vykdytojas) ir atsakovė Kopparbergs Bryggeri AB (klientas) 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudarė sutartį, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo teikti klientui išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugas, o klientas įsipareigojo šias paslaugas priimti ir už jas sumokėti. Į butelius išpilstytas alkoholinis gėrimas vadinamas prekėmis (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad pilstymo į butelius ir pakavimo medžiagas tieks vykdytojas ir tai įeina į paslaugos kainą. Medžiagų dizainas turi būti aptariamas su vykdytoju, atsižvelgiant į tinkamumą vykdytojui ir jo tiekėjų galimybes.

45.       Nustatyta, kad ieškovė iš trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ sutarties vykdymui nupirko „Prestige“ dizaino butelius. Tarp šalių nėra ginčo, kad vykdant sutartį sidro išpilstymas į butelius vyko 2016 m. rugpjūčio 29-31 d., rugsėjo 12-14 d., rugsėjo 26-27 d., spalio 3-8 d. ir spalio 10-12 d. Iš viso vykdydama atsakovės užsakymą ieškovė turėjo išpilstyti 389 625 butelius, iš kurių 356 298 buvo perduoti vežėjams, pakrauti į vilkikus ir išgabenti į Jungtinę Karalystę. Iš viso pakrauta ir iš UAB „Italiana LT“ išvažiavo 22 vilkikai su išpilstyta atsakovės produkcija. Vilkikai buvo kraunami 2016 m. rugsėjo 2, 5, 16, 20, 22, 28, 29 d. ir spalio 5, 6, 7, 10, 11, 13 d. Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. vilkikas, gabenęs atsakovės produkciją, atvyko su pasvirusiu kroviniu, o 2016 m. spalio 12 d. – su išsiklaipiusiomis dėžėmis.

46.       Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. spalio 21 d. atsakovė į elektroninį paštą gavo eilę vartotojų pranešimų apie pas juos sprogusius sidro butelius. Atsakovė visą produkciją, gautą pagal tarp šalių sudarytą sutartį, iš prekybos atšaukė 2016 m. spalio 17 d., o viešai apie atšaukimą paskelbė 2016 m. spalio 18 d. Atsakovė 2016 m. spalio 19 d. ieškovės atstovui pateikė pretenziją, nurodydama, kad pristatyti produktai neatitinka lūkesčių ir negali būti parduodami, taip pat kreipėsi į GTS, kurie 2016 m. spalio 19 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad jų specialistai apsilankė prekių sandėliavimo vietoje ir įvertino sandėliavimo sąlygas, be to, paėmė tris sudužusius butelius bandymams atlikti, visų trijų butelių nustatytas silpninantis požymis – inkliuzas, atsiradęs stikle gamybos etape. Be to, informavo, kad paėmė 1  000 butelių bandymams atlikti.

47.       Nustatyta, kad prekės buvo sunaikintos laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d.

Dėl priešieškiniui taikytino senaties termino

48.       Byloje kilo ginčas, kuri ieškinio senatį reglamentuojanti teisės norma turi būti taikoma atsakovės priešieškiniui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos ir konstatavo, kad terminas nėra praleistas.

49.       Apeliantė UAB „Italiana LT“, nesutikdama su tokiu sprendimu, teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Kopparbergs Bryggeri AB priešieškiniui taikytinas 3 metų senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kuris yra nustatytas CK 6.665 straipsnyje, taikytinas ne sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, bet sutrumpintas 1 metų senaties terminas, nustatytas CK 6.667 straipsnyje. Atsakovė vieną iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus – grindžia būtent netinkama pagal sutartį perduotų daiktų kokybe bei atliktų darbų, kurie pagal savo pobūdį yra rangos darbai, trūkumu.

50.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pažymėtina, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rūšių reikalavimas įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurią taikė pirmosios instancijos teismas, nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. CK 6.667 straipsnio 1 dalis, kurią taikyti prašo ieškovė, nustato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

51.       Nustatyta, kad atsakovė pareiškė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, žalos atsiradimą grįsdama tuo, kad atsakovės produkciją (sidrą) ieškovė išpilstė į nekokybiškus butelius, kurie pas vartotojus ėmė sproginėti. Dėl to visa atsakovės produkcija buvo atšaukta ir išimta iš prekybos bei sunaikinta. Papildomas išlaidas apmokėjo distributorius „Cider Of Sweden Ltd“, kuris vėliau pareiškė atitinkamas pretenzijas atsakovei. Taigi žalos atlyginimą atsakovė iš esmės grindė tuo, kad, atšaukus iš rinkos visą netinkamos kokybės produkciją ir ją sunaikinus, ji patyrė nuostolius, kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, naikinimo ir kt. išlaidos, kurias ji sumokėjo distributoriui.

52.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė UAB „Italiana LT“, atsakovės reikalavimas nebuvo nukreiptas į nekokybiškus butelius, kaip parduotas prekes ar kaip rangos darbų rezultatą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas – nuostolių atlyginimas, ir dėl to taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos.

Dėl pretenzinio termino

53.       Apeliantės UAB „Italiana LT“ teigimu, atsakovė praleido sutarties 6.1 punkte nustatytą pretenzinį terminą, nes pretenziją pateikė tik 2017 m. sausio 9 d., nors apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2016 m. spalio mėnesį, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tokio termino atsakovė nepraleido, nes pretenziją pateikė 2016 m. spalio 19 d.

54.       Sutarties 6.1 punktas nustatė, kad priimdamas paslaugas klientas ar jo įgaliotas atstovas privalo patikrinti paslaugų kiekį, kokybę, ženklinimą ir asortimentą tuo momentu, kai prekės yra paimamos vykdytojo verslo vietoje. Klientas turi pranešti vykdytojui apie paslėptus paslaugų trūkumus, kurie paslaugų priėmimo metu negalėjo būti pastebėti, ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo to momento, kai paslėpti trūkumai buvo pastebėti, tačiau ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo tos dienos, kai atitinkamos prekės buvo perduotos klientui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Kopparbergs Bryggeri AB 2016 m. spalio 19 d. kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu ir nurodė, kad UAB „Italiana LT“ produktai neatitinka lūkesčių ir negali būti parduodami, todėl pateikia pretenziją dėl visų prekių, pagamintų ir pristatytų į Kopparbergs Bryggeri AB. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantė, su pretenzija dėl prekių kokybės atsakovė pirmą kartą kreipėsi ne 2017 m. sausio 9 d., o, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. spalio 19 d., todėl sutarties 6.1 punkte nustatyto pretenzinio termino atsakovė nepraleido.

55.       Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje nustatytas terminas pretenzijai dėl paslėptų paslaugų trukumų pateikti neturi reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Pažymėtina, kad reikalavimui atlyginti žalą teisės aktai nenustato jokio privalomo pretenzijos pateikimo etapo, todėl teikti priešieškinį ir reikalauti žalos atlyginimo atsakovė turėjo teisę nepaisant to, praleido ar ne šalių sutartyje nustatytą pretenzinį terminą.

Dėl sutarties sąlygų, susijusių su prekės (butelio) kokybe, aiškinimo

56.       Ginčas nagrinėjamoje byloje, visų pirma, kilo dėl to, kuriai iš šalių – ieškovei UAB „Italiana LT“ ar atsakovei Kopparbergs Bryggeri AB – pagal sutartį tenka atsakomybė už butelių, į kuriuos buvo pilstomas atsakovės gėrimas (sidras), kokybę.

57.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties formuluotę, šalių paaiškinimus, elgesį sutarties vykdymo metu, konstatavo, kad už butelio kokybę yra atsakinga ieškovė. UAB „Italiana LT“, nesutikdama su tokiu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties turinį ir padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakomybė už butelių kokybę tenka ieškovei. Šalys sutartyje nustatė, kad butelius parinks pati atsakovė, todėl atsakomybė už jų kokybę tenka pačiai Kopparbergs Bryggeri AB, o ieškovė negali būti atsakinga už tai, ką pasirinko ne ji.

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020).

59.       Minėta, kad sutarties 1.1 punkte šalys sutarė, kad vykdytojas (ieškovė) įsipareigoja teikti klientui (atsakovei) išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugas, o klientas įsipareigoja šias paslaugas priimti ir už jas sumokėti. Į butelius išpilstytas alkoholinis gėrimas vadinamas prekėmis. Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad pilstymo į butelius ir pakavimo medžiagas tieks vykdytojas (ieškovė) ir tai įeina į paslaugos kainą. Medžiagų dizainas turi būti aptariamas su vykdytoju, atsižvelgiant į tinkamumą vykdytojui (ieškovei) ir jo tiekėjų galimybes. Sutarties 4.1 punktas nustatė, kad pagal sutartį vykdytojas yra atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius.

60.       Taigi, remiantis paminėtomis sutarties nuostatomis, prekė yra į butelius išpilstytas gėrimas, todėl prekės dalis yra ir pats butelis. Nustatyta, kad „Prestige“ dizaino butelius, į kuriuos buvo pilstomas atsakovės gėrimas, ieškovė įsigydavo iš trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“. Šie buteliai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, išpilstymo ir iki perdavimo atsakovei buvo ieškovės nuosavybė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis aptartomis sutarties sąlygomis, ieškovė įsipareigojo teikti ne tik išpilstymo paslaugas, bet ir tiekti atsakovei butelius, todėl ieškovė yra atsakinga ne tik už kokybišką paslaugų suteikimą, t. y. alkoholinio gėrimo išpilstymą, bet ir už paties butelio kokybę. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai, kad „Prestige“ dizaino butelius pasirinko atsakovė, nešalina ieškovės atsakomybės už butelio kokybę. CK 6.38 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo.

61.       Remiantis aptartomis sutarties sąlygomis bei paminėta CK nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, teikusi išpilstymo paslaugas, teikė ir savo medžiagas – butelius, kuriuos įsigijo iš trečiojo asmens, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ji yra atsakinga ir už paties butelio kokybę.

62.       Nors sutarties 4.1 punkte šalys nustatė, kad pagal sutartį vykdytojas yra atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius, tačiau, sistemiškai aiškinant sutarties sąlygas, darytina išvada, kad ieškovė, teikdama išpilstymo paslaugas atsakovei, turėjo užtikrinti, kad paslauga būtų suteikta tinkamai ir kad paslaugos suteikimui naudojami buteliai būtų saugūs, tinkami naudoti pagal paskirtį ir atitiktų techninius reikalavimus.

Dėl šalių atsakomybės

63.       Byloje kilo ginčas dėl butelių, į kuriuos ieškovė išpilstė atsakovės produkciją, kokybės.

64.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir ekspertų paaiškinimus, konstatavo, kad prekės (buteliai) tapo nekokybiškos dėl abiejų šalių netinkamų veiksmų. Įvertinęs butelių dužimo priežastis, teismas priėjo išvados, kad buteliai pas vartotojus dužo ir dėl jų broko, atsiradusio gamybos metu, ir dėl jų pažeidimų, atsiradusių transportavimo metu, todėl civilinę atsakomybę šalims paskirstė lygiomis dalimis: ieškovės UAB „Italiana LT“ ieškinį dėl skolos už perduotas ir neapmokėtas prekes priteisimo bei žalos už pagamintą ir neatsiimtą produkciją bei įsigytas medžiagas (butelius, etiketes) atlyginimo atmetė, o atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pusę reikalautos nuostolių sumos.

65.       Apeliantai ieškovė UAB „Italiana LT“ ir trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“, nesutikdami su tokiu sprendimu, teigia, kad atsakovės produkciją (sidrą) ieškovė išpilstė į kokybiškus, saugius ir techninius reikalavimus atitinkančius butelius ir kad buteliai dužo dėl pačios atsakovės kaltės, t. y. dėl jų pažeidimo transportavimo metu. Tą, ieškovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ teigimu, patvirtino sertifikatai, jog AB „Panevėžio stiklas“ įdiegtos gamybos technologijos atitinka ISO standartus, Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. vasario 9 d., 2018 m. gruodžio 4 d. raštai, kad nenustatyta, jog stiklo dūžiai kilo dėl AB „Panevėžio stiklas“ pagaminto butelio ar UAB „Italiana LT“ gamybos metu netinkamai atliktų maisto tvarkymo veiksmų, taip pat Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Silikatų katedros docento dr. G. V. ekspertinė išvada. Tuo tarpu apeliantė atsakovė Kopparbergs Bryggeri AB, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodinėjo, kad jos produkcija – alkoholinis gėrimas – buvo išpilstytas į nekokybiškus butelius, kurie pradėjo sproginėti pas vartotojus, dėl ko visą produkciją teko išimti iš prekybos ir sunaikinti. Tai, kad buteliai buvo nesaugūs, atsakovė įrodinėjo į bylą pateiktomis GTS išvadomis.

66.       Taigi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar buteliai pradėjo sproginėti (dužo) dėl jų netinkamos kokybės, atsiradusios gamybos metu, išpilstymo metu ar netinkamo supakavimo (ieškovės atsakomybė) ar paminėtos pasekmės atsirado prekes (butelius su sidru) nesaugiai transportuojant (atsakovės atsakomybė), kadangi, kaip patvirtina bylos duomenys, 2016 m. rugsėjo 26 d. nustatytas atvejis, kai vilkikas atvyko su pasvirusiu kroviniu, o 2016 m. spalio 12 d. – su išsiklaipiusiomis dėžėmis.

67.       Minėta, kad alkoholinio gėrimo išpilstymas į butelius vyko 2016 m. rugpjūčio 29-31 d., rugsėjo 12-14 d., rusėjo 26-27 d., spalio 3-8 d. ir spalio 10-12 d. Ieškovė, vykdydama atsakovės užsakymą, turėjo išpilstyti 389 625 butelius, iš kurių 356 298 buvo perduoti vežėjams, pakrauti į vilkikus ir išgabenti į Jungtinę Karalystę. Iš viso buvo pakrauta ir iš UAB „Italiana LT“ išvažiavo 22 vilkikai su išpilstyta atsakovės produkcija. Minėta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. spalio 21 d. atsakovė elektroniniu paštu pradėjo gauti vartotojų pranešimus apie pas juos sprogusius sidro butelius, dėl ko buvo apgadintas ne tik sidrą įsigijusių pirkėjų turtas, bet užfiksuoti ir sužalojimai. Bylos duomenys patvirtina, kad, reaguodama į gautus pranešimus, atsakovė 2016 m. spalio 17 d. atšaukė visą produkciją iš prekybos, o 2016 m. spalio 19 d. pateikė ieškovei pretenziją, taip pat kreipėsi į GTS, kurie 2016 m. spalio 19 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad jų specialistai apsilankė prekių sandėliavimo vietoje ir įvertino sandėliavimo sąlygas, paėmė 3 sudužusius butelius bandymams atlikti ir visų trijų butelių nustatytas silpninantis požymis – inkliuzas, atsiradęs stikle gamybos etape. Ištyrus vieną inkliuzą, nustatyta, kad tai silicio inkliuzas, kuris būdingas tokiems atvejams, kai stiklo lydymosi procese į jį patenka aliuminis. Tai paprastai atsitinka, kai patenka stiklo duženos, kurių sudėtyje yra metalo, kuris nebuvo tinkamai atskirtas prieš dedant lydinį. Be to, informavo, kad paėmė 1 000 butelių bandymams atlikti.

68.       Nustatyta, kad GTS, atlikę sudužusių butelių analizę bei butelių vidinio slėgio atsparumo bandymus, pateikė savo išvadas.

69.       Iš byloje esančių GTS dužusių sidro butelių analizės išvadų matyti, kad buvo nustatytos tokios butelių dužimo priežastys: 1) 2016 m. lapkričio 3 d. analizės išvadose nustatyta butelio silpninanti savybė – gili „V“ formos siūlė butelio dugne, šis defektas atsirado butelio gamybos metu; 2) 2016 m. lapkričio 14 d. analizės išvadose nustatyta butelio silpninanti savybė – išankstinis į stiklą įsiskverbiantis įtrūkimas butelio dugno briaunos rantelių dalyje, tikėtina, kad šis trūkumas atsirado butelio gamybos metu; 3) 2016 m. lapkričio 17 d. analizės išvadose nustatyta butelio silpninanti savybė – išankstinis į stiklą įsiskverbiantis įtrūkimas paviršiaus išorėje, kuris, manoma, atsirado gamybos metu. Tikėtina, kad butelis sutrūko dėl statinio nuovargio. Statinis nuovargis pasireiškia, kai, esant nuolatiniam įtempiui įtrūkimas lėtai skverbiasi pro stiklą tol, kol įtempis – šiuo atveju slėgis iš vidaus, tampa stipresnis, nei stiklo tvirtumas, ir spontaniškai atsiranda stiklo pažeidimas; 4) 2016 m. lapkričio 9 d. analizės išvadose nustatyta butelio silpninanti savybė – butelio dugno briaunos rantelių pažeidimas, kuris, manoma, atsirado dėl grubaus kontakto/smūgio į pagrindą, dugno briaunos rantelių zonoje, kuris įvyko po stiklo gaminimo; 5) 2016 m. lapkričio 15 d. analizės išvadose nustatyta butelio silpninanti savybė – išankstinis į stiklą įsiskverbiantis įtrūkimas butelio dugno briaunos rantelių zonoje. Su trūkimo pradžios vieta sutampančios metalo liekanos leidžia manyti, kad įtrūkimas atsirado dėl grubaus kontakto su daugiausiai iš geležies pagamintu daiktu. Ant dugno briaunos rantelių, aplink trūkimo pradžios vietą buvo pastebėtas mechaninis pažeidimas, kuris turėjo atsirasti po butelio pagaminimo, tačiau pažymima, kad jis atitinka dugno briaunos rantelių funkciją ir šis pažeidimas negali būti siejamas su pažeidimu, dėl kurio sutrūko šis butelis.

70.       Iš byloje esančių GTS atliktų minimalių vidinio slėgio atsparumo bandymų nustatyta, kad ekspertai atliko hidrostatinio slėgio bandymus su 1 005 panaudotais buteliais ir nustatė, kad 10 iš 501 testuoto pavyzdžio neatlaikė butelio „Prestige“ techninėje specifikacijoje nurodyto 14 bar slėgio (2016 m. spalio 26 d. ataskaita), 28 iš 504 pavyzdžių neatlaikė 14 bar slėgio (2017 m. vasario 6 d. ataskaita).

71.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šiomis GTS bandymų ataskaitomis dalyje dėl butelių slėgio tyrimo nesivadovavo, konstatavęs, kad slėgio bandymo tyrimas prieštarauja Europos standarto LST EN ISO 7458 2 punktui, nustatančiam, kad bandymas turi būti atliekamas su iš anksto nustatytu talpų skaičiumi. Su bandymui naudojamomis talpomis negali būti buvę atlikti bet kokie kiti mechaniniai ar terminiai bandymai, kurie galėtų paveikti jų atsparumą vidiniam slėgiui. Apeliantės Kopparbergs Bryggeri AB teigimu, paminėtas standartas draudžia daryti bandymus su buteliais, su kuriais anksčiau jau buvo atlikti bet kokie mechaniniai ar terminiai bandymai, kurių metu buvo daroma įtaka butelių atsparumui vidiniam slėgiui, tačiau standarte nėra draudimo atlikti slėgio testus su normaliomis sąlygomis naudotais buteliais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu skundo argumentu ir pažymi, kad atsakovė neteisingai aiškina standarto 2 punkte vartojamą sąvoką „bandymai“, nepagrįstai interpretuodama, kad su buteliu negalėjo būti prieš tai atlikti būtent laboratoriniai bandymai. Iš byloje esančio trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ butelio „Prestige“ techninio aprašymo nustatyta, kad paminėtas butelis turi atlaikyti 14 bar vidinį slėgį. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis butelių dužimo priežastis, nustatė, kad „šampaninio“ tipo buteliai niekada nėra naudojami antrą kartą. Po panaudojimo jie gali būti naudojami tik stiklo laužui ir perdirbimui. Nei viena iš šalių šių teismo nustatytų aplinkybių neginčijo ir nepaneigė. Kaip pirmosios instancijos teismui patvirtino trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ atstovė technologė V. R. ir liudytojas doc. dr. G. V., po butelių užpildymo, esant vidiniam slėgiui, stiklas patiria „stiklo nuovargį“, kuris lemia butelio susilpnėjimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su naudotais buteliais, į kuriuos buvo išpilstytas atsakovės alkoholinis gėrimas (sidras) ir kurie, akivaizdu, patyrė terminį, slėginį poveikį, nebegali būti atliekami bandymai, siekiant nustatyti ar AB „Panevėžio stiklas“ pagaminti buteliai „Prestige“ atitiko kokybės (šiuo atveju – slėgio) reikalavimus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Europos standarto LST EN ISO 7458 2 punkte naudojamas žodis „bandymas“ reiškia ir tai, jog butelis jau buvo naudotas, o toks naudotas butelis nebelaikytinas tinkamu tai paskirčiai, kuriai jis buvo sukurtas. Minėta, kad iš GTS bandymų ataskaitų dalyje dėl butelių slėgio tyrimų, kuriomis nesivadovavo pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad 14 bar slėgio bandymo 2016 m. spalio 26 d. neatlaikė 10 iš 501 testuotų butelių, o 2017 m vasario 6 d. – 28 iš 504 testuotų butelių. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai galėjo lemti būtent „stiklo nuovargio“ faktorius. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie GTS atlikti slėgio bandymai prieštarauja Europos standarto LST EN ISO 7458 nuostatoms ir pagrįstai šiomis GTS slėgio bandymų ataskaitomis dalyje dėl butelių kokybės tinkamumo slėgio atlaikymo aspektu, nesivadovavo.

72.       Kita vertus, kaip matyti iš paminėtų slėgio bandymų ataskaitų, jose buvo teikiamos ne tik butelių slėgio tyrimų išvados, bet aiškinamasi ir butelių dužimo priežastys, t. y. atlikti tyrimai, nesusiję su slėgio bandymais. Bandymų ataskaitose nurodyta, kad pavyzdžiai, neatlaikę specifikacijoje nurodyto 14 bar slėgio buvo detaliau tyrinėjami, siekiant nustatyti bet kokius pažeidimus arba silpninančius defektus trūkimo pradžios vietose. GTS 2016 m. spalio 26 d. bandymų ataskaitoje nurodyta, kad 1) 4 pavyzdžių stiklo pažeidimai buvo nuskilimai ir nugremžimai, kurie turėjo atsirasti po gamybos, 2) 2 pavyzdžiuose stiklo gamybos defektai buvo į stiklą įsiskverbiančių įtrūkimų, įlinkimų, „v“ formos įrantų ir kontaktinio pažeidimo formos. Šie pažeidimai turėjo susidaryti stikle gamybos metu, 3) Gautas sudužęs pavyzdys sutrūko dėl to, kad vidinis slėgis, dėl silikoninio inkliuzo vidinėje įlinkio tarp sienelės ir dugno dalyje, tapo stipresnis nei stiklas. Šis inkliuzas turėjo atsirasti stiklo gamybos metu. GTS 2017 m. vasario 6 d. bandymų ataskaitoje nurodyta, kad 1) stiklo gamybos defektai buvo nustatyti 18 pavyzdžių. Šie defektai buvo į stiklą įsiskverbę išankstiniai įtrūkimai, o 2 atvejais – inkliuzai. Šie defektai atsirado stiklo gamybos metu, 2) 10 pavyzdžių stiklo pažeidimai buvo nugremžimai, įbrėžimai ir pažeidimai dėl grubaus kontakto. Visi jie turėjo atsirasti po gamybos, 3) Mažiausiai 2 pažeistuose pavyzdžiuose buvo rasta metalo medžiagų liekanų, kurių sudėtis labiausiai atitiko objektą iš plieno lydinio, su kuriuo galėjo sukontaktuoti stiklas, 4) 15 slėgio bandymo neatlaikiusių pavyzdžių stiklo storis buvo netolygus. Vienos sienelės stiklo storis buvo plonesnis nei kitos. GTS 2016 m. spalio 18-20 d. atliktoje sidro butelių TEC7 bandymų ataskaitoje nurodyta, kad 1) 3 iš 7 pavyzdžiuose trūkimo pradžios vietoje pastebėtas nugremžimas. 19 pavyzdžio trūkimo pradžios vietoje pastebėti metalu padaryti subraižymai. Tai laikoma stiklą silpninančiomis savybėmis, 2) 1 pavyzdys kulno smūginio bandymo metu neatlaikė žemesnio nei 100 cm/s smūgio stiprumo, šis pavyzdys buvo ištirtas mikroskopu ir dugno rantelių zonoje buvo pastebėtas įdužimas. Tai yra laikoma stiklą silpninančiu defektu, 3) 5 iš 10 pavyzdžių neatitiko specifikacijoje nurodyto svorio, 4) talpos ir tuštumos matavimai buvo mažesni, nei nurodytieji specifikacijoje.

73.       Taigi, remiantis aptartomis GTS dužusių butelių analizės ir bandymų ataskaitų išvadomis, nustatyta, kad dalies tirtų butelių silpninančios savybės buvo defektai, atsiradę gamybos metu (inkliuzai, gili „V“ formos siūlė butelio dugne ir kt.), kas patvirtina, kad atsakovės produkcija buvo išpilstyta į netinkamos kokybės butelius. Minėta, kad atsakomybė už tinkamą išpilstymo paslaugų suteikimą, įskaitant ir kokybiškų butelių pateikimą, tenka ieškovei UAB „Italiana LT“. Kita vertus, paminėtos ataskaitos įrodo ir tai, kad dalis butelių pažeidimų (dėl grubaus kontakto, stiklo nuskilimai ir nugremžimai ir pan.) atsirado po jų pagaminimo.

74.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas butelių silpninančių savybių atsiradimo priežastis po jų gamybos, nustatė, kad prekių transportavimo metu viename vilkike jos suvirto domino principu (2016 m. rugsėjo 26 d.), kitame – išsiklaipė prekių paletės (2016 m. spalio 12 d.) ir konstatavo, kad dėl to buteliai galėjo patirti neleistiną mechaninį poveikį, o tai galėjo sąlygoti stiklo įskilas buteliuose, kurios lėmė GTS ataskaitose nustatytą butelių dužimą dėl grubaus kontakto.

75.       Nors, apeliantės Kopparbergs Bryggeri AB teigimu, išvadą, kad buteliai buvo pažeisti dėl grubaus kontakto jų transportavimo metu pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis prielaidomis, kurių nepatvirtina byloje esantys dokumentai ar įrodymai, tačiau pažymėtina, kad priešingų įrodymų, išskyrus skunde nurodytus pasvarstymus, kad išoriniai pažeidimai buvo padaryti monotonišku judesiu, būdingu mechanizmams, nepateikė ir pati apeliantė. Apeliantė skunde nurodė, kad vienoje iš GTS duženų tyrimo ataskaitų, taip pat slėgio bandymų ataskaitose, be kitų butelio silpninančių savybių, buvo nustatyti išoriniai pažeidimai dėl grubaus kontakto iš plieno lydinio, tačiau paminėtose išvadose nenurodyta, kuriame gamybos procese ar sidro išpilstymo į butelius grandinėje buteliai galėjo patirti neleistiną kontaktą, todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kad butelių pažeidimai dėl grubaus kontakto su metaliniu daiktu buvo tik dėl ieškovės kaltės, o ne atsakovei juos transportuojant, negalima.

76.       Apeliantė Kopparbergs Bryggeri AB, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pažeidimai, nulėmę dalies butelių sproginėjimą, galėjo būti padaryti dėl krovinio slankiojimo transportavimo metu, palečių pasvirimo viename vilkike ir dėžių išsiklaipymo kitame, įrodinėjo, kad buteliai su atsakovės produkcija pas vartotojus iš šių dviejų vilkikų negalėjo patekti. Nurodė, kad vilkikas su pasvirusiu kroviniu (2016 m. rugsėjo 26 d.) gabeno aviečių skonio sidrą su galiojimo data iki 2018 m. kovo 12-13 d., o vilkikas su išsiklaipiusiomis dėžėmis (2016 m. spalio 12 d.) gabeno aviečių skonio sidrą su galiojimo data iki 2018 m. kovo 18 d. ir 2018 m. balandžio 2-3 d. Apeliaciniame skunde Kopparbergs Bryggeri AB pateikė suvestinę apie iš vartotojų gautus duomenis apie sprogusiame butelyje buvusio gėrimo skonį ir galiojimo datą (skundo 33 punktas) ir nurodė, kad ne mažiau kaip 10 iš 18 atvejų sprogę buteliai negalėjo būti iš paminėtų dviejų vilkikų, nes 9 buteliai buvo su braškių skonio sidru, o 1 butelis su aviečių skonio sidru, tačiau su galiojimo data iki 2018 m. balandžio 6 d. Be to, apeliantės teigimu, antras vilkikas su išsiklaipiusiomis dėžėmis atvyko 2016 m. spalio 12 d., kai jau buvo gauti vartotojų skundai apie sproginėjančius butelius, todėl ši sidro partija pas vartotojus nespėjo patekti.

77.       Įvertinus byloje esančius duomenis, kad skundai iš vartotojų apie pas juos sproginėjančius sidro butelius buvo gauti jau 2016 m. spalio 11 d., t. y. iki atvykstant vilkikui su išsiklaipiusiu kroviniu (2016 m. spalio 12 d.), ir kad ieškovė apie tai jau buvo informuota, ką patvirtina UAB „Italiana LT“ darbuotojos A. K. 2016 m. spalio 13 d. elektroninis laiškas atsakovei apie iš tiekėjo gautą informaciją dėl butelių kokybės, galima būtų sutikti su atsakove, kad sidro partija iš vilkiko su išsiklaipiusiomis dėžėmis pas vartotojus galėjo ir nepatekti. Kita vertus, apeliantė nepaneigė, kad buteliai su sidru iš vilkiko su pasvirusiu kroviniu (2016 m. rugsėjo 26 d.) pas vartotojus pateko.

78.       Pažymėtina, kad pati apeliantė Kopparbergs Bryggeri AB buvo nurodžiusi, kad gavo apie 44 vartotojų skundus, tačiau apeliaciniame skunde pateiktoje suvestinėje nurodė tik 18 vartotojų, be to, ne visi iš jų pateikė informaciją apie tai kokio skonio sidras buvo butelyje, kuris sprogo, ir kokia jo galiojimo data. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantės nurodomi 10 iš 18 atvejų sprogę buteliai galėjo būti ne iš vilkikų, kurie atvyko su pasvirusiu ir (ar) išsiklaipiusiu kroviniu, tačiau, kaip minėta, duomenys buvo gauti ne iš visų vartotojų, todėl daryti vienareikšmiškos ir neginčijamos išvados, kad pas vartotojus patekę buteliai su sidru sprogo ne dėl atsakovės kaltės prekių transportavimo metu negalima.

79.       Tai, kad buteliai patyrė grubų kontaktą, įrodo ir byloje esančios nuotraukos, darytos sandėlyje Jungtinėje Karalystėje, kuriose užfiksuota, kad dalis dėžių tiek su aviečių, tiek ir braškių skonio sidru buvo stipriai pažeistos: dėžės suplėšytos, etiketės nusitrynusios (elektroninės bylos t. 10, b. l. 177-182, t. 6, b. l.185-189). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio ieškovės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimo elektroniniu paštu, nustatyta, kad atsakovės produkciją gabenę vilkikai nebuvo stabilūs. Iš ieškovės UAB „Italiana LT“ darbuotojos 2016 m. spalio 13 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovei rekomenduojama užsakyti izoterminius sunkvežimius, nes sunkvežimiai su tentais nėra stabilūs, kai kurie iš jų turi tik po vieną tvirtinimo lentą iš kairės ir dešinės pusės, dėl ko padėklai negali būti gabenami stabiliai. Taip pat nurodoma, kad būtina visą sunkvežimį sutvirtinti diržais, tačiau jie buvo naudojami tik keliuose sunkvežimiuose, keletas sunkvežimių diržų neturėjo arba turėjo tik vieną (elektroninės bylos t. 10, b. l. 158).

80.       Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis, konstatuoja, kad dėl palečių suvirtimo ir išsiklaipymo jų transportavimo metu buteliai galėjo patirti neleistiną mechaninį poveikį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad toks kontaktas galėjo sąlygoti stiklo įskilas buteliuose, kurios lėmė GTS nustatytą ir ataskaitose nurodytą butelių dužimą dėl grubaus kontakto.

81.       Nustatyta, kad apeliantė ieškovė UAB „Italiana LT“ savo poziciją, jog atsakovės produkciją išpilstė į kokybiškus, saugius ir techninius reikalavimus atitinkančius butelius ir kad buteliai dužo dėl pačios atsakovės kaltės, jų transportavimo metu, grindė Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Silikatų katedros doc. dr. G. V. ekspertine išvada, kurioje pateiktos visiškai priešingos išvados, t. y. paneigiami GTS ekspertinių išvadų rezultatai.

82.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs doc. dr. G.  V. ekspertizės išvadą, konstatavo, kad ji dalyje dėl butelių dužimo priežasčių nėra pakankamai patikima, nes išvados dėl butelių dužimo priežasčių pateiktos tik pagal GTS padarytas fotonuotraukas. Apeliantai UAB „Italiana LT“ ir AB „Panevėžio stiklas“, nesutikdami su tokiu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nevertinęs doc. dr. G.  V. ekspertizės akto išvadų ir suabsoliutinęs GTS ataskaitas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

83.       Remiantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-289-248/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

84.       Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, ekspertų parodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė išvadas, ar tam tikros aplinkybės įrodytos. Priešingai nei teigia apeliantės UAB „Italiana LT“ ir AB „Panevėžio stiklas“, pirmosios instancijos teismas ne ignoravo, o vertino ir nurodė, kodėl remiasi vienu įrodymu (GTS išvadomis) ir atmeta kitą (doc. dr. G. V. išvadą), pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, pakankamumo, patikimumo. Nustatęs, kad ieškovės pateikta doc. dr. G. V. ekspertizės išvada dalyje dėl butelių dužimo priežasčių atlikta tik iš GTS pateiktų fotonuotraukų, sprendė, jog tokia išvada negali būti laikoma patikima, ypač atsižvelgiant į tai, kad GTS išvados pateiktos atlikus realų stiklo duženų tyrimą laboratorijoje, naudojant tam skirtą įrangą.

85.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovavęs ieškovės pateikta G. V. ekspertizės išvada dalyje dėl butelių dužimo priežasčių ir nurodęs argumentus, kodėl šią išvadą laiko nepatikima, priešingai nei teigia apeliantės, nepažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantės, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl paminėto ekspertizės akto (ne)patikimumo ir sutinka, kad šiuo atveju atsakovės pateiktos GTS išvados, atsižvelgiant, kad tyrimai buvo realiai atlikti laboratorijoje su tam skirta įranga, laikytinos patikimesnėmis, nustatant butelių dužimo priežastis. 

86.       Apeliančių UAB „Italiana LT“ ir AB „Panevėžio stiklas“ teigimu, prekių (butelių) kokybę patvirtino sertifikatai, jog AB „Panevėžio stiklas“ įdiegtos gamybos technologijos atitinka ISO standartus, taip pat Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. vasario 9 d., 2018 m. gruodžio 4 d. raštai, kad nenustatyta, jog stiklo dūžiai kilo dėl AB „Panevėžio stiklas“ pagaminto butelio ar UAB „Italiana LT“ gamybos metu netinkamai atliktų maisto tvarkymo veiksmų.

87.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nei sertifikatai, nei Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštai, priešingai nei tvirtina apeliantės, nepatvirtina, kad trečiojo asmens pagaminti „Prestige“ buteliai, į kuriuos buvo išpilstyta atsakovės produkcija, yra kokybiški. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neatliko laboratorinių tyrimų ir nenustatinėjo ar stikliniai buteliai yra kokybiški, nenustatinėjo jų dužimo priežasčių, o tik įvertino, ar stiklo butelių gamybos procesas atitinka standartus.

88.       Apeliantės UAB „Italiana LT“ skundo argumentai, kad dalis prekių (butelių su atsakovės alkoholiniu gėrimu) vis dar yra ieškovės sandėlyje ir buteliai nėra sudužę, taip pat neįrodo, kad ieškovės prekės (buteliai) buvo kokybiškos. Pažymėtina, kad šis apeliantės skundo argumentas buvo vertintas pirmosios instancijos teisme, išsamiai bei argumentuotai į jį atsakant, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Italiana LT“ iš trečiojo asmens nusipirko „Prestige“ tipo butelius, kurių gamintojas (trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“) iki tol nebuvo gaminęs. Nustatyta, kad butelius AB „Panevėžio stiklas“ gamino atskiromis partijomis, todėl sutiktina, kad atskirų partijų kokybė galėjo skirtis. Tą patvirtina ir byloje esantis ieškovės darbuotojos A. K. 2016 m. spalio 13 d. elektroninis laiškas atsakovei, kuriame nurodyta, kad „gavo informaciją apie butelių kokybę iš tiekėjo ir jis pažadėjo atsiųsti detalią informaciją apie 1-osios partijos butelių kokybę. Pasak jų, kadangi tai buvo naujas produktas (naujos formos butelis), jiems reikėjo pritaikyti technologinį procesą naujų butelių gamybai, todėl galėjo padidėti sprogusių butelių procentas. Tiekėjas nusipirko butelių kontrolės mašiną, ir ji pradės veikti šį mėnesį, taigi problema bus išspręsta“. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pirmosios butelių gamybos partijos galėjo būti nekokybiškos, tačiau vėliau, sureguliavus gamybos procesą ir nusipirkus butelių kontrolės mašiną, kitos butelių partijos jau galėjo būti gaminamos kokybiškos. Kadangi pas ieškovę sandėlyje saugomi paskutinių partijų atsakovės neatsiimti buteliai su sidru, visiškai tikėtina, kad, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, ištaisius gamybos trūkumus, jie yra kokybiškesni.

89.       Apeliantės AB „Panevėžio stiklas“ teigimu, GTS ekspertai identifikavo stiklo defektą – inkliuzą, tačiau inkliuzai nėra butelių gamybos defektas, o įprastas reiškinys stiklo gamyboje. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė neįrodė, kad GTS ekspertų nustatyti inkliuzai, taip pat ir kitos butelių silpninančios savybės (gili „V“ formos siūlė butelio dugne, išankstiniai įtrūkimai ir pan.) buvo leistinos, ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, būtent dėl šių defektų buteliai ėmė sproginėti.

90.       Apeliančių UAB „Italiana LT“ ir AB „Panevėžio stiklas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi GTS pateiktomis išvadomis, nes GTS akreditacija neapima butelių dužimo priežasčių ir (ar) aplinkybių nustatymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad GTS yra akredituota laboratorija pagal pripažintą tarptautinį standartą ISO/IEC 17025:2005 (e. b. t. 10, b. l. 63). Iš byloje esančio akreditavimo pažymėjimo, išduoto Jungtinės Karalystės akreditacijos tarnybos, nustatyta, kad GTS gali atlikti stiklo ir stiklo gaminių analizes, t. y. skilimo analizes, stiklo fragmentų analizes ir kt. (el. b. t. 10, b. l. 145-154). Atsižvelgdama į šiuos duomenis, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantėmis, kad GTS akreditacija nėra pakankama teikti stiklo butelių analizės išvadų.

91.       Nepagrįsti apeliančių UAB „Italiana LT“ ir AB „Panevėžio stiklas“ skundų argumentai, kad GTS negali būti laikomas nepriklausomu specialistu, nes yra nuolatinis Kopparbergs Bryggeri AB konsultantas. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė Kopparbergs Bryggeri AB, kurios veikla neatsiejama nuo stiklo butelių ir jų vertinimo, neneigia to, kad ji ne kartą yra kreipusis paslaugų į akredituotą laboratoriją GTS, kuri yra viena visoje Jungtinėje Karalystėje. Bylos duomenys patvirtina, kad vien šioje byloje GTS atliko ir pateikė ne vieną slėgio bandymų ataskaitą, butelių analizės išvadą, butelių TEC7 bandymų ataskaitą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien paminėtos aplinkybės, kad GTS teikia paslaugas atsakovei ir konsultuoja, nereiškia, jog GTS yra nuo Kopparbergs Bryggeri AB priklausantis ar šališkas ekspertas.

92.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir ekspertų paaiškinimus, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad dalis butelių pas vartotojus sudužo dėl jų broko gamybos metu, dalis – transportavimo metu, konstatuoja, kad prekės tapo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad, lyginant su pagamintu kiekiu, buvo ištirta tik labai nedidelė dalis butelių, todėl tyrimo imtis neleidžia spręsti dėl tikslių proporcijų, tenkančių gamybos procesui ir transportavimui. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti kokia atsakomybės dalis tenka ieškovei, o kokia atsakovei.

93.       Pažymėtina, kad pagal bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 5dalis). CK 6.259 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.

94.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad prekės nekokybiškos tapo dėl abiejų šalių kaltės, teisėjų kolegijos sprendimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę atsakomybę paskirstė lygiomis dalimis, t. y. ieškovės UAB „Italiana Lt“ ieškinį dėl 128 715,06 Eur skolos už neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, 21 538 Eur žalos atlyginimo (iš kurių 18 973,50 Eur sudaro suma už pagamintą ir neatsiimta produkciją, 2 594,72 Eur – už medžiagas, kurios įsigytos užsakymams vykdyti) ir 23 426,14 Eur delspinigių atmetė, konstatavęs, kad ieškovės suteiktos paslaugos nebuvo kokybiškos (pateikė nekokybiškas prekes – butelius), todėl prievolė įvykdyta netinkamai, o atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB priešieškinį dėl 447 194,50 Eur nuostolių atlyginimo tenkino iš dalies ir, remdamasis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, priteisė pusę reikalautos nuostolių sumos – 223 597,25 Eur.

95.       Apeliančių UAB „Italiana LT“ ir AB „Panevėžio stiklas“ teigimu, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų žalai sumažinti ir pati sukėlė sau nuostolius, kuriuos prašo atlyginti, todėl, net jei ir būtų paliktos galioti pirmosios instancijos teismo išvados, yra pagrindas iš ieškovės priteistų nuostolių dydį reikšmingai mažinti. Tokį argumentą iš esmės grindė tuo, kad Kopparbergs Bryggeri AB produkciją atšaukė pernelyg skubotai ir vienašališkai nusprendė ją sunaikinti, nors produkciją galima buvo realizuoti kitose rinkose.

96.       Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliančių skundo argumentu ir pažymi, kad atsakovė, paaiškėjus, jog į rinką pateko nekokybiška ir nesaugi produkcija, pagrįstai ir savalaikiai priėmė sprendimą pašalinti ją visą iš rinkos. Minėta, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, iš vartotojų atsakovė pradėjo gauti pranešimus apie pas juos namuose sprogusius sidro butelius, dėl ko buvo apgadintas ne tik produkciją įsigijusių vartotojų turtas, bet buvo užfiksuota ir sužeidimo atvejų. Šiuo atveju sutiktina su atsakove, kad maisto produktų gamybos ir platinimo pramonėje yra visiškai nesvarbu, ar nesaugi tik dalis ar visa produkcija, todėl nei produktus vartotojams teikiantys gamintojai, nei distributoriai neturi teisės rizikuoti žmonių sveikata. Priešingai nei teigia apeliantės, atsakovei nesiėmus skubių priemonių ir nekokybišką bei nesaugią produkciją palikus rinkoje, vartotojų skundų dėl sprogusių butelių apgadinto turto ir (ar) sveikatos sužalojimų galėjo būti ir daugiau, o tai kaip tik būtų sukėlę dar didesnius nuostolius. Juo labiau, kad tiksliai nustatyti kiek produkcijos buvo kokybiškos, o kiek ne, nebuvo galimybės.

97.       Minėta, kad dalis butelių pas vartotojus dužo dėl jų broko gamybos metu (ieškovės atsakomybė), dalis – transportavimo metu (atsakovės atsakomybė), t. y. prekės nekokybiškos tapo dėl abiejų šalių veiksmų. Kadangi nėra galimybės tiksliai nustatyti kokia atsakomybės dalis tenka kiekvienai iš šalių, o apeliantėms UAB „Italiana LT“ ir AB „Panevėžio stiklas“ neįrodžius, kad didesnė atsakomybė tenka ieškovei, tenkinti jų skundo ir pirmosios instancijos teismo iš ieškovės priteistus nuostolius, kurie buvo sumažinti 50 proc., mažinti dar labiau nėra pagrindo.

98.       Apeliantės UAB „Italiana LT“ teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad Kopparbergs Brygeri AB patyrė nuostolius. Tokį argumentą grindė tuo, kad atsakovei pateiktos sąskaitos ir jų apmokėjimai atlikti 2016-2017 metais, tuo tarpu pretenziją „Cider of Sweden Ltd“ atsakovei pateikė 2018 m. kovo 22 d., t. y. sąskaitas atsakovė apmokėjo pirmiau, nei gavo pretenziją.

99.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante UAB „Italiana LT“ ir pažymi, kad paminėtas skundo argumentas dėl sąskaitų apmokėjimo ir vėlesnio pretenzijos pateikimo buvo išsamiai išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo išvadomis, juo labiau, kad apeliantė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų neteisingai įvertinęs faktines aplinkybes dėl nuostolių (ne)pagrįstumo.

100.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad „Cider of Swedanr Ltd“ 2018 m. kovo 22 d. pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudama atlyginti 368 649,84 svarų žalą, kurią sudaro produkto įsigijimo sąnaudos, produkto atgabenimas iš Kauno į Birmingamą, „Wastecare“ paslaugos surenkant atšauktą produktą iš „ASDA“ parduotuvių ir jį sunaikinant, atšaukto produkto saugojimo „Kuehne & Nagel“ sandėlyje Birmingame ir jo sunaikinimo sąnaudos, GTS paslaugos, vykdant butelių analizę ir bandymus, „Charles Russell Speechlys“ teisinės konsultacijos dėl incidento (el. b. t. 9, b. l. 36). Pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateiktas auditoriaus Grand Thornton pareiškimas, kad „Cider of Swedan Ltd“ 2018 m. kovo 22 d. rašte pateiktas sąnaudų apibendrinimas yra tikslus ir reikalavimas atsakovei Kopparbergs Bryggeri AB yra pagrįstas. Pats „Cider of Sweden Ltd“ 2018 m. lapkričio 30 d. raštu patvirtino, kad Kopparbergs Bryggeri AB atliko visus mokėjimus pagal 2018 m. kovo 22 d. raštą (el. b. t. 9, b. l. 32). Byloje esančios „Cider of Sweden Ltd“ sąskaitos faktūros ir atsakovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad 2016-2017 metais „Cider of Sweden Ltd“ išrašė, o atsakovė Kopparbergs Bryggeri AB apmokėjo 368 649,84 svarus (el. b. t. 9, b. l. 37-48), t. y. tiek, kiek buvo nurodyta 2018 m. kovo 22 d. pretenzijoje.

101.       Taigi paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė apmokėjo distributoriaus „Cider of Sweden Ltd“ 2016-2017 metais pateiktas sąskaitas faktūras, kuriose nurodytų sumų pagrįstumą patvirtino ir auditorius. Tai, kad pretenzija buvo pateikta 2018 m. kovo 22 d., t .y. po to, kai buvo apmokėtos sąskaitos, nepaneigia, jog atsakovės patirti nuostoliai, kuriuos ji sumokėjo „Cider of Sweden Ltd“ ir kuriuos reikalauja priteisti iš ieškovės, yra nepagrįsti ir (ar) neįrodyti. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2018 m. kovo 22 d. pretenzija yra tik vienas iš patirtus nuostolius pagrindžiančių dokumentų, kuriame detalizuota ir susumuota nuostolių suma, o jos išrašymo data nepaneigia nuostolių fakto.

102.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir ekspertų paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad dėl prekių netinkamos kokybės atsakingos abi šalys – ieškovė UAB „Italiana LT“ ir atsakovė Kopparbergs Bryggeri AB. Įvertinęs tai, kad nėra galimybės nustatyti tikslių proporcijų, tenkančių gamybos procesui ir transportavimui ir civilinę atsakomybę paskirstęs lygiomis dalimis, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

103.       Ieškovė UAB „Italiana LT“, atsakovė Kopparbergs Bryggeri AB ir trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“, pateikę apeliacinius skundus bei atsiliepimus į juos, prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus visų apeliacinių skundų ir Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą palikus nepakeistą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                Gintaras Pečiulis