Civilinė byla Nr. 2A-2212-611/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06272-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 35.4; 63; 121.14; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 10  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 16491 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-11-14 atsakovas iš ieškovės pasiskolino 4780 EUR sumą, kas atitinka 16491 Lt. Užtikrinant įsipareigojimų įvykdymą, atsakovas 2008-11-14 išrašė ieškovei paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo 2010-03-20 besąlygiškai sumokėti ieškovei 4780 EUR sumą. Atsakovas nustatytu laiku savo įsipareigojimų neįvykdė ir skolos negrąžino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuolat žadėjo skolą grąžinti, siekiant taikiai išspręsti skolos grąžinimo klausimą, ieškovė laiku nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsakovui išrašius paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovės naudai, jam atsirado prievolė šiuos įsipareigojimus įvykdyti.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovo nuomone, ieškovės pateiktas vekselis galimai buvo koreguotas tiek sumos, tiek grąžinimo datos atžvilgiu, dėl ko atsakovui kyla abejonės dėl vekselio kaip vertybinio popieriaus pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 4780 EUR (16504,38 Lt) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4780 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-08 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 495 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog bylos šalis sieja paskolos teisiniai santykiai. Teismas nustatė, kad atsakovas įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovei vekselyje nurodytą 4780 EUR sumą, kas pagal oficialų Lietuvos banko kursą (1 EUR = 3,4528 Lt) atitinka 16504,38 Lt. Teismas atsakovo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes, kad vekselyje nurodytą sumą sudaro ne tik skola, bet ir palūkanos, dėl kurių šalys raštu nebuvo susitarusios, pripažino teisiškai nereikšmingomis nagrinėjamai bylai, kadangi atsakovas, pasirašydamas ir išduodamas ieškovei ginčo vekselį, pripažino savo prievolę ir bylos nagrinėjimo metu vekselio neužginčijo.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas pripažino, jog tarp šalių susiklostė tęstiniai paskolos teisiniai santykiai, t.y. patvirtino, jog laiku negrąžinus ieškovei skolos pagal pirmąjį vekselį, šalims susitarus skolos grąžinimo terminas buvo ne kartą perkeliamas atsakovui pasirašant ir išduodant ieškovei naują vekselį, kuriame buvo nurodoma vėlesnė prievolės įvykdymo data, o ankstesnis (negaliojantis) vekselis buvo grąžinamas atsakovui. Teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo veiksmai patvirtina, jog šalims yra žinoma vekselio originalo grąžinimo teisinė reikšmė. Teismas atsakovo argumentus, jog jis ginčo vekselio iš ieškovės neatsiėmė, kadangi pasitikėjo ieškove ir laikė, kad ieškovei vekselio antroje pusėje pieštuku padarius atžymą, jis tapo negaliojančiu, vertino kritiškai kaip neatitinkantį atsakingo ir rūpestingo elgesio kriterijų, todėl atmetė. Teismas nesirėmė ieškovės pateikto ginčo vekselio antroje pusėje padarytais įrašais pieštuku, kadangi jie nei patvirtino, nei paneigė skolos grąžinimo faktą.

Teismas konstatavo, jog šalių paaiškinimai, susiję su atsakovo teismui pateikto vekselio 5139 EUR sumai išrašymo aplinkybėmis, yra prieštaringi. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo pateiktas vekselis 5139 EUR sumai nėra laikytinas įrodymu, jog skolos grąžinimo terminas pagal ginčo vekselį buvo pratęstas bei neįrodo, jog jo buvimas pas atsakovą patvirtina skolos grąžinimą pagal ginčo vekselį. Teismas, konstatavęs, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kad jis su ieškove pagal ginčo vekselį atsiskaitė, padarė išvadą, jog atsakovas pažeidė prievolę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. teismas visiškai nevertino atsakovo pateiktų argumentų, taip pat fakto, jog ieškovė buvo pateikusi dar vieną vekselį, o kai atsakovas atsiskaitė, tą vekselį 5139 EUR atsakovui grąžino. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog kartu su ieškiniu pateiktame vekselyje yra parašyta, kad pagal šį vekselį atsakovas atsiskaitė ir dėl to jis anuliuotas.
2. Atsakovo nuomone, ieškovė elgėsi nesąžiningai, siekė atsakovo sąskaita praturtėti. Ieškovei buvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, todėl jos teiginiai, kad atsakovas vengė grąžinti skolą ir slapstėsi, yra nepagrįsti. Ieškovė per du metus neišsiuntė atsakovui nei vieno registruoto laiško. Tik sužinojusi, kad atsakovas yra suimtas, siekdama greito rezultato ir kad atsakovui bus apribotos galimybės gintis civiliniame procese, kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.
3. Atsakovo įsitikinimu aplinkybės, kad ieškovė, būdama profesionali pinigų skolintoja ir išmananti tiek vekselio išdavimo, tiek pagal jį išieškojimo subtilybes, įrodo, jog tolimesni santykiai tarp ieškovės ir atsakovo pasibaigė 2010 m., atsakovui su ja atsiskaičius pagal paskutinį vekselį, kuris buvo išduotas iki 2010 m. birželio mėn.
4. Aplinkybę, jog atsakovas nesislapstė, patvirtina tai, kad atsakovas kaip UAB „Pawnshop“ darbuotojas derino buto, priklausančio ieškovei pirkimo sąlygas notarų biure ir dalyvavo šio sandorio sudarymo metu, kai bendrovės direktorius sumokėjo 15 000 Lt grynais. Tai patvirtina pridedama pirkimo-pardavimo sutartis.
5. Iki pareiškimo teismui dėl įsakymo išdavimo ieškovė atsakovui nepareiškė nei vienos pretenzijos, nors iki atsakovo suėmimo, t.y. 2011-09-19, ne kartą buvo susitikę, kadangi atsakovo darbovietė yra prie ieškovės gyvenamosios vietos.
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kitoje vekselio pusėje esančius užrašus, kurių visų įžvelgti nėra galimybės, kaip neturinčius reikšmės. Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo tinkamai įvertinti šią aplinkybę ir padaryti minėto užrašo ekspertizę. Atsakovo įsitikinimu, užrašai buvo ištrinti tikslingai. Tik atlikus ekspertizę būtų nustatyta, dėl ko ieškovė nurodė, jog šis vekselis anuliuotas. Minėtas užrašas įrodo, jog pagal šį vekselį yra atsiskaityta. Kadangi ieškovė ant šio vekselio parašė žodį „anuliuota“, reiškia, kad šis vekselis kaip skolos raštelis neteko galios, tuo labiau, kad po šio vekselio pasibaigimo sekė naujas vekselis, kuris buvo apmokėtas ir grąžintas atsakovui. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai.
7. Ieškovės nesąžiningumą patvirtina ir jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui priklausančioms 100 proc. vardinių paprastųjų akcijų UAB „Pawnshop“.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą, grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. atsakovas vekselio, pagal kurį įsipareigojo 2010-03-20 besąlygiškai išmokėti ieškovei 4780 EUR sumą, pasirašymo ir išdavimo ieškovei faktą pripažino.
2. Atsakovas skunde nurodo, jog skolos grąžinimo terminas pagal ginčo vekselį dar kartą pratęstas ir ieškovei buvo išduotas naujas vekselis, pagal kurį atsakovas turėjo 2010-06-20 grąžinti ieškovei 5139 EUR sumą. Atsakovas pateikė pirmos instancijos teismui šio vekselio originalą. Teismas pagrįstai šio atsakovo vekselio nelaikė įrodymu, jog skolos grąžinimo terminas pagal ginčo vekselį buvo pratęstas bei neįrodė, kad jo buvimas pas atsakovą patvirtina skolos grąžinimą pagal ginčo vekselį.
3. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, jog jis su ieškove atsiskaitė. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų. Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo, kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str., 177 str., 180 str.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, juos motyvuotai kiekvieną atskirai ir visumoje įvertino ir padarė atitinkamas išvadas, nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių ir teismų praktikoje suformuotos įrodymų pakankamumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas išdavė ieškovei savo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo 2010-03-20 besąlygiškai išmokėti ieškovei 4780 EUR sumą. Byloje kilo ginčas dėl šio vekselio galiojimo.

Apeliantas teigia, kad ginčo vekselis yra netekęs galios, kadangi po šio vekselio pasibaigimo sekė naujas vekselis, kuris buvo apmokėtas ir grąžintas atsakovui.

Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, o vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens valios išraiškos rezultatas. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teises pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pagal CPK 178 str. atsakovui tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes.

Vekselio kaip skolos raštelio ypatumas yra tas, kad jis išrašomas asmens įsipareigojančio besąlygiškai išmokėti jame nurodytą sumą šio vekselio turėtojui ir išduodamas vekselio turėtojui vienu egzemplioriumi. Vekselio davėjui atsiskaičius su vekselio turėtoju, vekselio originalas grąžinamas vekselio davėjui, tuo patvirtinant tinkamą prievolės pagal vekselį įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo veiksmai patvirtina, kad šalims buvo žinoma vekselio originalo grąžinimo teisinė reikšmė. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovo pateiktų vekselių (b.l. 104-112), laiku negrąžinus ieškovei skolos pagal pirmąjį vekselį (b.l.104), šalims susitarus skolos grąžinimo terminas buvo ne kartą perkeliamas atsakovui pasirašant ir išduodant ieškovei naują vekselį, kuriame buvo nurodoma vėlesnė prievolės įvykdymo data. Be to, ankstesnis (negaliojantis) vekselis buvo grąžinamas atsakovui. Šiuo atveju ginčo vekselis yra pas ieškovę, todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog jis yra galiojantis, todėl atsakovas turi pareigą tinkamai pagal jį atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, jog atsakovas šio vekselio nėra nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis laikytinas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškove.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškovės kitoje ginčo vekselio pusėje parašytas pieštuku žodis „anuliuota“ reiškia, jog šis vekselis yra negaliojantis, t.y. kad pagal jį atsiskaityta. Kaip jau minėta aukščiau, ginčo šalims buvo žinoma vekselio grąžinimo teisinė reikšmė, todėl ginčo vekseliui esant pas ieškovę, jo kitoje pusėje esantys pieštuku padaryti įrašai nei patvirtina, nei paneigia skolos grąžinimo faktą. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais įrašais nesirėmė.

Teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti koks tiksliai įrašas buvo padarytas kitoje ginčo vekselio pusėje. Kaip matyti iš 2012 m. spalio 10 d. parengiamojo posėdžio protokolo, ieškovė paaiškino, kad ant kitos vekselio originalo pusės įrašas „anuliuota“ reiškia, kad praėjo vekselio terminas ir ieškovė taip parašė, bet tai buvo klaida (b.l. 83). Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, jog šiuo prašymu atsakovas iš esmės siekia, kad būtų nustatyta tikroji ieškovės valia darant minėtus įrašus, o tokia ekspertizė objektyviai negalima. Pažymėtina, jog rašysenos teismo ekspertizės yra skiriamos tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl parašo autentiškumo ar kyla įtarimų dėl galimo dokumento klastojimo, bet ne siekiant nustatyti tikrąją asmens valią. Kita vertus, apeliantas tokį prašymą galėjo teikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų rinkimas yra ribojamas (CPK 314 str.), o ieškovo pateiktas prašymas neatitinka CPK 314 str. nustatytų kriterijų, kad jis galėtų būti tenkinamas. Taip pat teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo priimti naujai pateikiamą įrodymą - 2011-04-08 buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Pawnshop“,  kadangi atsakovas ją galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nepagrindė aplinkybių, dėl kurių šio dokumento negalėjo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad CPK 314 str. nustatytais ribojimais pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, minėta sutartis nėra susijusi su nagrinėjama byla ir nepagrindžia atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog jis dalyvavo pasirašant šią sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovas į bylą yra pateikęs dar vieną vekselį, kuriame atsakovas buvo įsipareigojęs iki 2010-06-20 sumokėti ieškovei 5139 EUR, ir kad jame yra atsakovo ranka rašytas įrašas „anuliuotas, prievolė pasibaigus“, savaime nereiškia, kad jis galimai buvo išduotas ieškovei po ginčo vekselio pratęsiant skolos grąžinimo terminą ir kad šiuo vekseliu pagal ginčo vekselyje nurodytą sumą yra su ieškove atsiskaityta. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nepateikė jokių kitų neabejotinai jo nurodomą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė neigė, jog toks vekselis jai buvo išduotas bei neigė šio vekselio grąžinimo atsakovui faktą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo pateikto vekselio 5139 EUR sumai nelaikė įrodymu, patvirtinančiu skolos grąžinimo pagal ieškovės pateiktą vekselį faktą.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė fakto, jog jis su ieškove pagal ginčo vekselį atsiskaitė, todėl jis laikytinas pažeidusiu prievolę ir iš jo pagrįstai priteista skola pagal ginčo vekselį.

Atsakovo argumentai, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, kadangi iki pareiškimo teismui dėl įsakymo išdavimo ieškovė atsakovui nepareiškė nei vienos pretenzijos, taip pat, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui priklausančioms 100 proc. vardinių paprastųjų akcijų UAB „Pawnshop“ nepanegia nustatytų aplinkybių, be to, neturi teisinės reikšmės ginčui. Kita vertus, kad ieškovė turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, taip pat turi teisę pasirinkti kada įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė, taip pat turi procesinę teisę pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir tokie ieškovės veiksmai nelaikytini nesąžiningais. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijso teismo motyvais ir išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Andrutė Kalinauskienė

                                                                      Loreta Lipnickienė

                                                                      Andžej Maciejevski