Administracinė byla Nr. eA-1746-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00561-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų P. K., R. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovams P. K., R. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovų P. K., R. K. ir R. K. 7 500 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad V. K. Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2015 m. birželio 29 d. pateikė paraišką Nr. 19SU-KA-15-1-05203-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-212, paraiška buvo įvertinta ir pamos gavėjui skirta 15 000 Eur paramos suma traktoriui įsigyti. 2015 m. spalio 30 d. pagal pirmąjį prašymą pareiškėjui buvo išmokėta 7 500 Eur paramos suma. Antras mokėjimo prašymas buvo atmestas, paramos gavėjas prašymą pateikė nepasibaigus finansiniams metams. Antrasis mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2017 m. vasario 28 d. Antro mokėjimo prašymo pateikimo dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 31 d., pareiškėjas paraiškoje prognozuotus projekto priežiūros rodiklius iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos buvo pasiekęs, išskyrus grynojo pelningumo rodiklį, kurio NMA negalėjo nustatyti, nes finansiniai metai nebuvo pasibaigę. 2015 m. gruodžio 22 d. paramos gavėjas įsigijo traktorių BRANSON 4125CX, o 2016 m. vasario 17 d. informavo apie verslo plano įgyvendinimo pradžią. Paramos gavėjas prognozavo, kad įgyvendinus verslo planą, grynasis pelningumas sudarys 56 proc., tačiau šio rodiklio nebuvo galimybės patikrinti. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo 57.1.3 papunktyje įtvirtinta, kad visa parama susigrąžinama, jei paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, jog verslo planas įgyvendintas netinkamai (verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, suplanuotos įgyvendinti investicijos ir (arba) ekonominio gyvybingumo rodikliai pagal Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles nėra pasiekti). 2016 m. gruodžio 5 d. R. K. pranešė, kad V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. 2017 m. kovo 28 d. R. K. pateikė prašymą dėl V. K. paraiškos išregistravimo ir nurodė, kad dėl nenumatytų aplinkybių negali tęsti paramos gavėjo įsipareigojimų. Paramos gavėjo paraiška 2017 m. kovo 29 d. buvo išregistruota.

3.       NMA 2018 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. KA_07_07 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis paramos gavėjo įpėdiniai P. K., R. K., R. K. privalo grąžinti NMA susidariusią 7 500 Eur skolą. Apie priimtą sprendimą atsakovai buvo informuoti 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. BRK-4950.

4.       Atsakovai P. K., R. K. ir R. K. (toliau – ir atsakovai) atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.

5.       Atsakovai nurodė, kad Reglamento, kuris visos Europos Sąjungos mastu nustato pagrindines taisykles, susijusias su bendros žemės ūkio politikos išlaidų (įskaitant kaimo plėtros išlaidų) finansavimu, 2 straipsnio 2 punktas ir Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929, (toliau – ir Metodika) 8 punktas nustato, kad paramos gavėjo mirtis pripažįstama viena iš force majeure ir išimtinių aplinkybių, todėl sankcija negali būti taikoma. Atsakovė R. K. apie sutuoktinio mirtį pareiškėją informavo praėjus dviem darbo dienoms nuo paramos gavėjo mirties, todėl minėtos Metodikos 8 punkte nurodytas terminas nebuvo pažeistas. Be to, jokie projekto įgyvendinimo pažeidimai iki paramos gavėjo mirties nebuvo nustatyti. NMA paramos gavėjui 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nustatė konkretų terminą (2017 m. vasario 28 d.), iki kurio paramos gavėjas turėjo pateikti duomenis, jog grynojo pelningumo ir ekonominio gyvybingumo rodikliai yra pasiekti. Kai paramos gavėjas buvo gyvas, jis visus prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai, todėl dėl paramos gavėjo mirties atsiradusių objektyvių projekto nerealizavimo priežasčių nėra pagrindo vertinti kitaip nei force majeure. Atsakovai pažymėjo, kad nei vienas iš atsakovų neperėmė paramos gavėjo įsipareigojimų, susijusių su veikla (augalininkystės plėtojimas), dėl kurios parama buvo skirta, iki paramos gavėjo mirties NMA nebuvo pradėjusi jokių procesų dėl paramos susigrąžinimo. NMA pagal R. K. 2017 m. kovo 28 d. prašymą išregistravus paraišką, paramos gavėjo prisiimti įsipareigojimai nustojo galioti. Atsakovų nuomone, pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti savo reikalavimus bei Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės) 22.1 punkte nustatytą 12 mėnesių terminą pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu keliu procesą.

II.

6.       Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo NMA prašymą patenkino, t. y. priteisė pareiškėjo naudai solidariai iš atsakovų P. K., R. K., R. K. 7 500 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

7.       Teismas nustatė, kad V. K. 2015 m. birželio 29 d. pateikė NMA paraišką Nr. 19SU-KA-15-1-05203-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams". Nacionalinė mokėjimo agentūra paraišką įvertino ir skyrė paramos gavėjui 15 000 Eur paramos sumą traktoriui įsigyti. 2015 m. spalio 30 d. paramos gavėjui pagal pateiktą prašymą buvo išmokėta 7 500 Eur paramos suma. Antras mokėjimo prašymas buvo atmestas, nes paramos gavėjas jį pateikė nepasibaigus finansiniams metams. Antrojo mokėjimo prašymo pateikimo dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 31 d., pareiškėjas paraiškoje prognozuotus projekto priežiūros rodiklius iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos buvo pasiekęs, išskyrus grynojo pelningumo rodiklį, kurio nebuvo galimybės nustatyti. Bylos duomenys patvirtino, kad V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Remiantis (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, V. K. palikimą pagal įstatymą paveldėjo sūnūs P. K. ir R. K. bei sutuoktinė R. K..

8.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad antrasis mokėjimo prašymas ir finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus nustatytu terminu (iki 2017 m. vasario 28 d.) nebuvo pateikti. Paramos gavėjas prognozavo, kad, įgyvendinus verslo planą, grynasis pelningumas sudarys 56 proc., tačiau šio rodiklio NMA negalėjo patikrinti, kadangi prašymas buvo pateiktas ne laiku, o su prašymu nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus. Taigi, paramos gavėjas iki galo neįgyvendino verslo plano.

9.       Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-212 57 1.3 papunktyje nustatyta, kad visa parama susigrąžinama, jei paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, jog verslo planas įgyvendintas netinkamai (verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, suplanuotos įgyvendinti investicijos ir (arba) ekonominio gyvybingumo rodikliai pagal Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles nėra pasiekti). NMA 2018 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. KA_07_07 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis paramos gavėjo įpėdiniai P. K., R. K., R. K. privalo grąžinti NMA susidariusią 7 500 Eur skolą. NMA sprendimas dėl sankcijos taikymo yra galiojantis. Apie priimtą sprendimą dėl skolos susigrąžinimo atsakovai informuoti 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. BRK-4950 „Dėl V. K. skolos grąžinimo“.

10.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas. Nagrinėjamu atveju NMA 2018 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. KA_07_07 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“ teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, šis sprendimas yra galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia, todėl teismui nebuvo pagrindo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Be to, atsakovai buvo tinkamai informuoti apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžinimo taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti lėšas.

11.       Atsakovai atsiliepime nurodė, kad sankcija šio atveju buvo pritaikyta nepagrįstai, nes paramos gavėjo mirtis laikytina viena iš force majeure aplinkybių, be to, paramos gavėjo paraiška pagal R. K. prašymą buvo išregistruota. Tačiau, teismas pažymėjo, kad šioje byloje teismas nevertina NMA 2018 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. KA_07_07 taikyti paramos susigrąžinimo sankciją teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. NMA sprendimas nustatantis atsakovų pareigą grąžinti lėšas, yra įsigaliojęs, jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekėlė.

12.       Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad pareiškėjas praleido Grąžinimo taisyklių 22.1 punkte nustatytą 12 mėnesių terminą pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu keliu procesą. Grąžinimo taisyklės nenustato termino, per kurį NMA privalo susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas. Atsakovų minimas Grąžinimo taisyklių 22.1 punktas numato termino per kurį skolininkas gali grąžinti mokėtiną sumą dalimis pasibaigus Taisyklių 11 punkte nustatytam terminui.

13.       Teismas nustatė, kad bylos medžiaga patvirtino, jog NMA 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. BRK-4950 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nurodė atsakovams per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos 7 500 Eur sumą pervesti į NMA sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu buvo išsiųstas NMA 2018 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. KA_07_07, kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola. Teismas atkreipė dėmesį, kad NMA 2018 m. spalio 17 d. raštu informavo atsakovus apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Nebuvo nustatyta jokių pagrindų, kuriems esant pareiškėjas galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovai būtų atleisti nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

14.       Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.52 straipsnis įtvirtina bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (Civilinio kodekso 6.9 straipsnis). Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium.

15.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl susidariusios skolos ir palūkanų priteisimo yra tenkintinas, priteisiant NMA solidariai iš atsakovų P. K., R. K., R. K. 7 500 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 2018 m. gruodžio 17 d., nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos. Likusieji bylos proceso šalių argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III.

16.       Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo NMA prašymą dėl susidariusios skolos priteisimo. Taip pat atsakovai prašo priteisti iš NMA atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17.       Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą iš esmės grindžia vien tuo, kad NMA 2018 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. KA_07_07 yra įsigaliojęs, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas pirmosios instancijos teismui neva nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas nevertino NMA 2018 m. liepos 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tais aspektais, kurie buvo nurodyti atsakovų atsiliepime į NMA skundą, todėl atsakovai teigia, kad teismo skundžiamas sprendimas yra priimtas skubotai, neįsigilinus į visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, taigi yra nepagrįstas.

18.       Atsakovų nuomone, egzistuoja pagrindas dėl projekto neįvykdymo netaikyti sankcijų. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į bylai reikšmingą aplinkybę, kad paramos gavėjo mirtis yra laikoma viena iš force majeure aplinkybių ir, kad paramos gavėjo paraiška pagal atsakovės R. K. prašymą buvo išregistruota. Atsakovų tvirtinimu, remiantis tiek Reglamento, tiek Metodikos nuostatomis, galima teigti, kad paramos gavėjo mirtis yra laikoma force majeure ir išimtine aplinkybe, kuomet sankcijos už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą neturi (negali) būti taikomos, be to, Metodikos 8 punkte nurodytas informavimo terminas nebuvo pažeistas. Taip pat, paramos gavėjas nespėjo iki galo įgyvendinti projekto išimtinai dėl objektyvių priežasčių. Atsakovai pažymi ir tai, kad jokie projekto įgyvendinimo pažeidimai iki paramos gavėjo mirties niekuomet nebuvo nustatyti. Paramos gavėjui 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu NMA nustatė konkretų terminą (2017 m. vasario 28 d.), iki kurio paramos gavėjas turėjo pateikti duomenis, jog grynojo pelningumo ir ekonominio gyvybingumo rodikliai yra pasiekti. Tuo tarpu iki nustatyto termino (2017 m. vasario 28 d.) to padaryta nebuvo ir vėliau projektas nebuvo įgyvendintas, kadangi (duomenys neskelbtini) pareiškėjas mirė. Atsakovų teigimu, paramos gavėjo įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl objektyvių ir išimtinių aplinkybių, aiškiai priskiriamų force majeure kategorijai. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į bylai svarbias tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinių teisės aktų nuostatas bei bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad projektas paramos gavėjo nebuvo įgyvendintas dėl force majeure aplinkybių, t. y. paramos gavėjo mirties, dėl ko egzistuoja pagrindas netaikyti atsakovams jokių sankcijų, kylančių dėl tariamai netinkamo projekto įgyvendinimo.

19.       Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas, visiškai nevertino aplinkybės, kad nei vienas iš atsakovų neperėmė paramos gavėjo įsipareigojimų, susijusių su veikla (t. y. augalininkystės plėtojimas), dėl kurios parama buvo skirta ir išmokėta. Teisiniai santykiai, susiję su paramos skyrimu, siejo šiame procese dalyvavusius subjektus (t. y. paramos gavėją ir NMA). Atsakovai minėtuose teisiniuose santykiuose nedalyvavo – nebuvo prisiėmę jokių įsipareigojimų nei paramos gavėjui dar esant gyvam, nei po jo mirties. Be to, iki paramos gavėjo mirties NMA nebuvo pradėjusi jokių procesų dėl paramos (ar jo dalies) susigrąžinimo, nes tuo metu paramos gavėjas laikėsi (vykdė) visų prisiimtų įsipareigojimų. Todėl atsakovai perimti tuo metu net neegzistavusios (neatsiradusios) paramos gavėjo prievolės apskritai negalėjo (tam nebuvo pagrindo). Be to, NMA, reaguodama į atsakovės R. K. 2017 m. kovo 28 d. pateiktą pranešimą, priėmė sprendimą, kuriuo paraiška buvo išregistruota. Kadangi NMA yra suteikiama teisė administruoti tik įregistruotas paraiškas bei mokėjimo prašymus, NMA nepagrįstai iš atsakovų reikalauja paramos dalies sugrąžinimo.

20.       Atsakovai pažymi, kad NMA anksčiau buvo priėmusi 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. KA-281(10.6.1E), numatantį sankcijų paramos gavėjo atžvilgiu netaikymą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad NMA, remdamasi 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. KA_07_07, reikalaudama iš atsakovų priteisti paramos dalį, nepagristai keičia savo poziciją, nurodytą 2017 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. KA-281(10.6.1E), taip pažeisdama atsakovų teisėtus lūkesčius, kad paramos dalies susigrąžinimo sankcija paramos gavėjo (ar atsakovų) atžvilgiu nebus taikoma. Atsakovų nuomone, 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu NMA suteikė atsakovams besąlyginę garantiją, kad paramos gavėjui išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankcija dėl neįgyvendinto projekto nebus taikoma, kadangi paramos gavėjo mirtis, remiantis Reglamento ir Metodikos taisyklių konkrečiomis nuostatomis, yra laikoma force majeure (išimtine) aplinkybe, kuomet sankcijos nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, atsakovai įgijo teisėtą lūkestį, kad NMA, būdama viešojo administravimo institucija, tinkamai ir teisėtai vykdo savo funkcijas. Todėl po daugiau nei metų priėmus 2018 m. liepos 10 d. sprendimą, kuriuo pakeičiama NMA pozicija dėl paramos gavėjui išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo, jų teisėti lūkesčiai neabejotinai buvo pažeisti.

21.       Atsakovai pažymi, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nei vienam iš atsakovų iki šiol nebuvo pateiktas NMA dokumentas (t. y. sprendimas), kuriuo būtų panaikintas anksčiau priimtas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas (nurodant, kas ir kada tokį vėlesnį sprendimą priėmė / įformino). Atsakovai įžvelgia akivaizdų prieštaringumą, nes iš esmės tuo pačiu klausimu (t. y. dėl sankcijų paramos gavėjo atžvilgiu (ne)taikymo) šiai dienai yra priimti du skirtingo turinio ir vienas kitam prieštaraujantys NMA sprendimai, kas tik patvirtina, kad pareiškėjo prašymas dėl tariamo įsiskolinimo priteisimo yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovų nuomone, jie turėjo pagrindą vadovautis būtent 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu, kuriame yra aiškiai numatyta, jog sankcija / paramos susigrąžinimas nebus taikoma.

22.       Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretuoja Grąžinimo taisyklių 22.1 punktą, kuriame, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, yra aiškiai nustatyta, kad administruojančioji institucija turi pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu keliu procesą per 12 mėnesių nuo grąžintinų lėšų gražinimo termino, nurodyto šių taisyklių 11 punkte, pabaigos, jeigu grąžintinų lėšų suma viršija 100 Eur, tačiau neviršija 30 000 Eur. Pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su prašymu teisminiu keliu išsiieškoti įsiskolinimą iš atsakovų kreipėsi tik 2020 m. kovo 13 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs nustatytą 12 mėnesių terminą, todėl vien tai sudaro savarankišką pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti kaip nepagristą ir neteisėtą, o NMA prašymą – atmesti.

23.       Pareiškėjas NMA atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24.       NMA nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad jis yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, išanalizavus visas byloje esančias aplinkybes bei tiek NMA, tiek atsakovų motyvus. NMA nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad NMA 2018 m. liepos 10 d. skolos sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis atsakovams teisines pasekmes, nes atsakovai šio NMA sprendimo neskundė teisės aktuose nustatyta tvarka, o nagrinėjamos bylos dalykas yra NMA nustatytos skolos bei palūkanų priteisimas, o ne priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. NMA atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje nėra ginčo dėl 2018 m. liepos 10 d. skolos sprendimo įteikimo atsakovams, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad šioje byloje nevertina NMA 2018 m. liepos 10 d. skolos sprendimo taikyti paramos susigrąžinimo sankciją teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, o NMA 2018 m. liepos 10 d. skolos sprendimas nustatantis atsakovų pareigą grąžinti lėšas, yra įsigaliojęs, jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.       Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovų P. K., R. K. ir R. K. pareiškėjo naudai 7 500 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

26.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad NMA 2018 m. liepos 10 d sprendimas Nr. KA_07_07 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“ nebuvo nuginčytas, šis sprendimas yra galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia, atsakovai buvo tinkamai informuoti apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatavo, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

27.       Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės aiškinimu ir taikymu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

28.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29.       Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

30.       Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kuria nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, teisėjų kolegija konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžinimo taisyklių 19 p.), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžinimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 p.).

31.       Byloje nustatyta, kad NMA 2018 m. liepos 10 d sprendimu Nr. KA_07_07 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“ nuspręsta, kad atsakovai privalo grąžinti NMA susidariusią 7 500 Eur skolą. Apie priimtą sprendimą dėl skolos susigrąžinimo atsakovai informuoti 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. BRK-4950 „Dėl V. K. skolos grąžinimo“. Minėtas NMA sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, t. y. jis yra įsigaliojęs ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Pažymėtina, kad ABTĮ administraciniame procese nenumato priešpriešinio skundo instituto, todėl atsakovo reikalavimas nagrinėti NMA 2018 m. liepos 10 d sprendimo Nr. KA_07_07 teisėtumą ir pagrįstumą ir / ar jo panaikinimą, šioje nagrinėjamoje byloje negali būti keliamas. Ginčo atveju atsakovas pagal procesinę padėtį nagrinėjamoje individualioje byloje nėra subjektas, numatytas ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje.

32.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011).

33.       Bylos duomenimis patvirtinamos aplinkybės, kad V. K. 2015 m. birželio 29 d. pateiktą paraišką Nr. 19SU-KA-15-1-05203-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ NMA įvertino ir skyrė paramos gavėjui 15 000 Eur paramos sumą traktoriui įsigyti. 2015 m. spalio 30 d. paramos gavėjui pagal pateiktą prašymą buvo išmokėta 7 500 Eur paramos suma. Paramos gavėjas prognozavo, kad, įgyvendinus verslo planą, grynasis pelningumas sudarys 56 proc., tačiau šio rodiklio NMA negalėjo patikrinti, kadangi prašymas buvo pateiktas ne laiku, o su prašymu nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus. Taigi, paramos gavėjas iki galo neįgyvendino verslo plano. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Atsakovai, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jų naujais įrodymais nepaneigė, o tik pateikė savo požiūrį į surinktus įrodymus bei jų vertinimą.

34.       Atsižvelgiant į tai, kad minėtas NMA 2018 m. liepos 10 d sprendimas Nr. KA_07_07, nustatantis atsakovų pareigą grąžinti išmokėtos paramos lėšas, yra įsigaliojęs, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymo dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Be to, atsakovai buvo tinkamai informuoti apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžinimo taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas.

35.       Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

36.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovų argumentus ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

37.       Šioje byloje atsakovai, be kita ko, prašė priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne atsakovų naudai, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija 

n u t a r i a :

Atsakovų P. K., R. K. ir R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Laimutis Alechnavičius

                                        Audrius Bakaveckas

                                        Dalia Višinskienė