Civilinė byla Nr. e2-621-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00685-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas įtraukti J. G. į kreditorių sąrašą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Barkvita“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

    I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Barkvita“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Finresta“ (toliau – bankroto administratorė). Teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtino BUAB „Barkvita“ kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų sumas; 2019 m. liepos 4 d. nutartimi bendrovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 

2.       Pareiškėjas J. G. 2019 m. kovo 8 d. pateikė prašymą bankroto administratorės UAB „Finresta“ įgaliotam asmeniui V. S., kuriuo prašė įtraukti J. G. į BUAB „Barkvita“ pirmos eilės kreditorių sąrašą su 1 766,81 Eur finansinio reikalavimo suma (neišmokėtas darbo užmokestis) bei į trečios eilės kreditorių sąrašą su 111 475,68 Eur finansinio reikalavimo suma.

3.       Bankroto administratorė prašyme dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, nurodė, kad šiuo metu neturi duomenų nustatyti bendrovės darbuotojų pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumą bei bendrovės įsipareigojimų pirmos eilės kreditoriams dydžio, imamasi priemonių dėl duomenų perėmimo, todėl nustačius pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų dydį ir pagrįstumą, teismui bus teikiami tvirtinti bendrovės buvusių darbuotojų finansiniai reikalavimai.

4.       Bankroto administratorė prašė teismo netvirtinti buvusio UAB „Barkvita“ vadovo J. G. 111 475,68 Eur finansinio reikalavimo, nurodydama, kad administratorei nėra pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai. Bankroto administratorė prašė skirti buvusiam UAB „Barkvita“ vadovui J. G. maksimalią baudą už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pareigų nevykdymą, nes bankroto administratorei nėra perduoti visi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, o 2019 m. kovo 21 d. pašto siunta gauti dokumentai yra nepasirašyti. 

5.       Pareiškėjas J. G. pateikė atsiliepimą į bankroto administratorės prašymus, kuriame su pateiktais prašymais nesutiko. Nurodė, kad jis 2019 m. kovo 18 d. registruotu pranešimu išsiuntė administratorei dalį įmonės veiklos dokumentų (balansus, pelno (nuostolių) ataskaitas, apskaitos duomenis ir kitą), o kiti dokumentai buvo pas kitą buvusį įmonės vadovą A. K. (K.). Pareiškėjas taip pat pateikė dokumentus, jo vertinimu, patvirtinančius finansinio reikalavimo pagrįstumą (įmonės kasos pajamų orderius bei bankinių pavedimų išrašus).

6.       Teismo posėdžio metu liudytoja O. K. paaiškino, kad ji yra BUAB „Barkvita“ buvusio vadovo A. K. buvusi žmona. A. K. buvo paprašęs jos pasaugoti BUAB „Barkvita“ dokumentus, dėl ko įmonės dokumentai kartu su kompiuterine įranga buvo padėti į O. K. lauko sandėliuką bei garažą. 2018 m. lapkričio mėn. A. K. mirė. 2019 m. vasarą atvažiavo bankroto administratorės atstovas ir įmonės dokumentus išsivežė, tačiau ji atsisakė pasirašyti dokumentų priėmimo–perdavimo aktą.

7.       Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjui J. G. 2016 m. rugsėjo 8 d. pradėjus eiti BUAB „Barkvita“ vadovo pareigas įmonė faktiškai veiklos nevykdė, todėl vėlesnių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra. Bankroto administratorei per O. K. buvo perduoti visi įmonės dokumentai.

8.       Teismo posėdžio metu bankroto administratorės atstovas paaiškino, kad atstovas buvo nuvykęs O. K. gyvenamosios vietos adresu ir paėmė ten buvusius BUAB „Barkvita“ dokumentus, viso 116 segtuvų. Tačiau pateikti dokumentai nėra tinkami bendrovės bankroto administravimui, kadangi už laikotarpį nuo J. G. pradėjimo vadovauti įmonei (2016 m. rugsėjo mėn.), iš esmės jokių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra. Bankroto administratorės atstovo nuomone, J. G. jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, galėjo iššvaistyti įmonės turtą.

9.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo bankroto administratorę pateikti teismui BUAB „Barkvita“ finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., iš kurių galima būtų matyti įmonės pinigų judėjimą, bei įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikti teismui BUAB „Barkvita“ jai teiktą informaciją (deklaracijas) pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 551 straipsnio (toliau – įstatymas) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. VA-172 nuostatas.

10.       Bankroto administratorė 2019 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui raštą, kuriuo informavo, kad dokumentų, iš kurių būtų galima matyti įmonės pinigų judėjimą (išskyrus banko sąskaitos išrašų dokumentus pagal dienas) – nėra. Administratorės turimi bankrutavusios įmonės dokumentai nepatvirtina teismo reikalaujamų duomenų ir dėl pastarųjų didelio kiekio bei mažo reikšmingumo teismui neteikiami.

11.       VMI 2019 m. gruodžio 9 d. teismui pateikė raštą, kuriuo informavo, kad prašomo turinio dokumentų BUAB „Barkvita“ nėra teikusi.

12.       Pareiškėjas J. G. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad bankroto administratorė yra perėmusi bendrovės dokumentus pagal jo kaip buvusio vadovo sudarytą dokumentų apyrašą. Bendrovės įsiskolinimas jam 111 475,68 Eur sumai buvo fiksuotas dvejose BUAB „Barkvita“ buhalterinėse sąskaitose Nr. 4486 (avanso apyskaita) ir Nr. 44860 (kitos mokėtinos sumos). Pareiškėjas kartu su paaiškinimu pateikė šių apyskaitų, sudarytų 2019 m. spalio 4 d., kopijas be parašų.

13.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi įpareigojo BUAB „Barkvita“ bankroto administratorę UAB „Finresta“ pateikti teismui minėtų sąskaitų originalus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas. Bankroto administratorė informavo teismą, kad J. G. nurodyti ir teismo reikalaujami dokumentai nėra administratorei perduoti, kaip ir nėra perduoti kiti įmonės dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės pinigų judėjimą. Administratorė dar kartą informavo teismą, kad jai buvo perduoti tik 4 dokumentų segtuvai už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., tačiau turimi dokumentai nepagrindžia įmonės įsiskolinimo J. G., o VMI pateikti duomenys tik patvirtina, kad įsiskolinimo J. G. nėra. Administratorė taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ji yra perėmusi įmonės dokumentus pagal J. G. sudarytą dokumentų apyrašą. Dokumentai buvo paimti iš sandėliuko, atsisakant pasirašyti jų priėmimo–perdavimo aktą.

                                         II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi BUAB „Barkvita“ bankroto byloje netenkino pareiškėjo J. G. prašymo įtraukti į trečios eilės kreditorių sąrašą su 111 475,68 Eur finansinio reikalavimo suma bei BUAB „Barkvita“ bankroto administratorės UAB „Finresta“ prašymo dėl baudos buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui J. G. paskyrimo.

15.       Teismas nurodė, kad buvęs BUAB „Barkvita“ vadovas pareiškėjas J. G. prašymą įtraukti jį į BUAB „Barkvita“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 111 475, 68 Eur finansinio reikalavimo suma grindė tik 2018 m. liepos 25 d. sudaryta ir be atitinkamų parašų įmonės finansine suvestine Nr. 44860 (kitos mokėtinos sumos), įmonės kasos pajamų orderiais ir bankiniais pavedimais, jo nuomone, iš kurių matyti, kad pareiškėjas buvo pervedęs pinigus įmonei.

16.       Bankroto administratorė nesutiko su pareiškėjo reikalavimu įtraukti jį į trečios eilės kreditorių sąrašą, nurodydama, kad pareiškėjo pateiktuose kasos pajamų orderiuose nėra nurodyta, kokių dokumentų pagrindu buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, t. y. ūkinės operacijos / ūkinio įvykio turinys nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Administratorei nepateikti nei J. G. avansinė apyskaita, nei dokumentai, pagrindžiantys, kokiu pagrindu buvo išrašomi kasos pajamų orderiai ar kokiu pagrindu buvo atliekami bankiniai pavedimai. Administratorei nėra aišku, ar minėtais mokėjimais buvo grąžinama pareiškėjo J. G. skola įmonei, ar bendrovei skolintos lėšos. Pareiškėjo vertinimu finansinį reikalavimą turintys pagrįsti dokumentai pateikti tik dėl 96 893,68 Eur sumos, nors pareiškėjas prašo patvirtinti 111 475, 68 Eur.

17.       Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašu, pareiškėjas J. G. BUAB „Barkvita“ vadovu buvo nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki bankroto bylos išmonei iškėlimo. Pareiškėjo pateiktais kasos pajamų orderiais bei bankiniais pavedimais pinigai įmonei perduoti laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 551 straipsnį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. VA-172 nuostatas BUAB „Barkvita“ turėjo deklaruoti VMI apie iš fizinių asmenų gautas paskolas. Tačiau remiantis VMI 2019 m. gruodžio 9 d. raštu, BUAB „Barkvita“ nėra deklaravusi jokių paskolų nei iki 2016 m. rugsėjo 8 d., nei pačiam pareiškėjui pradėjus eiti BUAB „Barkvita“ vadovo pareigas.

19.       Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikti BUAB „Barkvita“ buhalterinės apskaitos dokumentai, galintys pagrįsti pareiškėjo 111 475, 68 Eur trečios eilės finansinio reikalavimo pagrįstumą, teismas prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

20.       Pareiškėjas J. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta tvirtinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Barkvita“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Prašymas įtraukti į kreditorių sąrašą yra pagrįstas apskaitos registrais, kasos pajamų orderiais (turintys privalomus rekvizitus), išrašais iš banko sąskaitos, kurie patvirtina atliktus pinigų mokėjimus. Šie dokumentai yra pasirašyti pareiškėjo bei patvirtintas jų atitikimas originalui.

20.2.                      Bankroto administratorei yra perduoti visi turimi įmonės apskaitos dokumentai. Finansinį reikalavimą sudaro 2015 m. kasos pajamų orderiais bendrovei sumokėti pinigai, kurie perduoti bankroto administratorei. Atliktus mokėjimus per banką galima patikrinti.

20.3.                      Nurodė, kad bendrovėje buvo naudojamos dvi buhalterinės sąskaitos Nr. 4486 (avanso apyskaita) ir Nr. 44860 (kitos mokėtinos sumos). Sąskaita Nr. 4486 buvo naudojama pirkimams, o Nr. 44860 apyvartinių lėšų skolinimui. Buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4486 liko skola pareiškėjui, kita dalis skolos – 110 847 Eur liko sąskaitoje Nr. 44860. Bendras įsiskolinimas pareiškėjui: 1 766,81 Eur kaip pirmos eilės kreditoriui ir 111 475,68 Eur kaip trečios eilės kreditoriui.

20.4.                      Iš buhalterinės sąskaitos Nr. 44860 matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. birželio 15 d. savo lėšas skolino BUAB „Barkvita“, pinigus įnešdamas į bendrovės kasą. Buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, o lėšas į banką įnešdavo T. M.. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. pareiškėjas įnešdavo pinigus į Nordea banke esančią bendrovės sąskaitą apmokėti skolas tiekėjams. Šie mokėjimai matyti buhalterinėje sąskaitoje Nr. 44860, viso pareiškėjas įmonei suteikė paskolos 124 100 Eur, o jam buvo grąžinta tik 13 253 Eur.

20.5.                      Pinigų perdavimo bendrovei faktui pagrįsti pakanka įrodyti, kad kasos pajamų orderiuose kaip pinigų gavėjas yra pasirašęs bendrovės atsakingas asmuo – šiuo atveju kasininkė T. M.. Kasos pajamų orderiai, bankiniai pavedimai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Nurodė, kad pateiktų į bylą kasos pajamų orderių ir bankinių apmokėjimų, kurių pagrindu pareiškėją prašoma įtraukti į kreditorių sąrašą, teisėtumas nėra nuginčytas.

20.6.                      Bankroto administratorės nurodyti argumentai, kad nėra nustatyta, kam buvo panaudoti į bendrovės kasą įnešti grynieji pinigai ar pervesti per banką pinigai sprendžiant prašymo pagrįstumą neturi reikšmės.

21.       Bankroto administratorė UAB „Finresta“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

23.       Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

24.       Iš esmės ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.

25.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. vasario 3 d. pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas įtraukti J. G. į trečios eilės kreditorių sąrašą su 111 475,68 Eur finansinio reikalavimo suma BUAB „Barkvita“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad prašymas įtraukti pareiškėją į pirmos eilės kreditorių sąrašą skundžiama nutartimi nebuvo nagrinėtas, kadangi bankroto administratorė dar 2019 m. balandžio 23 d. teikdama pirminį prašymą patvirtinti kreditorių sąrašą nurodė, kad surinkus reikiamus duomenis bus kreiptasi dėl pirmos eilės kreditorių sąrašo bei jų finansinių reikalavimo dydžio patvirtinimo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi, argumentuodamas tuo, kad reikalavimą įtraukti į kreditorių sąrašą su 111 475,68 Eur finansinio reikalavimo suma jis grindė aplinkybe, kad pinigus skolino bendrovei ir šį faktą patvirtina tiek kasos pajamų orderiai, kuriais pinigai įnešti į bendrovės kasą, tiek pavedimai per bendrovės banko sąskaitą. Taip pat nurodė, kad bendrovėje buhalterinė sąskaita Nr. 4486, (kitos mokėtinos sumos) buvo naudojama apyvartinių lėšų skolinimui, iš kurios matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. skolino bendrovei pinigus. Nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. pareiškėjas įnešdavo į bendrovės banko lėšas (skolindavo pinigus) apmokėti skolas tiekėjams.

26.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo teiginiais. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

27.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. G. UAB „Barkvita“ vadovu buvo nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pareiškėjas bankroto administratorei pateikė 2019 m. kovo 8 d. prašymą, prašydamas inter alia (be kita ko) įtraukti jį į BUAB „Barkvita“ kreditorių sąrašą su 111 475,68 Eur trečios eilės finansiniu reikalavimu. Kartu su prašymu pateikė 2018 m. liepos 25 d. sudarytą įmonės finansinę suvestinę Nr. 44860 (kitos mokėtinos sumos), įmonės kasos pajamų orderius ir bankinius pavedimus už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. 

28.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorę pateikti teismui BUAB „Barkvita“ finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., iš kurių galima būtų matyti įmonės pinigų judėjimą, ir VMI pateikti teismui BUAB „Barkvita“ jai teiktą informaciją (deklaracijas) pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 551 straipsnio bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. VA-172 nuostatas. Bankroto administratorė 2019 m. gruodžio 6 d. raštu informavo teismą, kad neturi dokumentų, iš kurių matytųsi įmonės pinigų judėjimas, išskyrus banko sąskaitos išrašų dokumentus pagal dienas. Taip pat pažymėjo, jog administratorei nėra perduota ir ji nedisponuoja: avansinių apyskaitų registracijos žurnalu; avansinių apyskaitų suvestinėmis pagal subjektus su pagrindžiančiais dokumentais; kasos knygos registracijos žurnalu; kasos pajamų ir išlaidų orderiais; pirkimo sąskaitų faktūrų registracijos žurnalais; pardavimo sąskaitų faktūrų registracijos žurnalais; pirkėjų suvestinėmis; pardavėjų suvestinėmis; didžiąja knyga. Be minėtų dokumentų nėra galimybių nustatyti ir pateikti teismui aktualaus įmonės pinigų judėjimo už prašomą laikotarpį. Tuo tarpu, VMI 2019 m. gruodžio 9 d. raštu pateikė teismui informaciją, kad BUAB „Barkvita“ nėra deklaravusi (forma FR0711) jokių paskolų nei iki 2016 m. rugsėjo 8 d., nei pačiam pareiškėjui pradėjus eiti BUAB „Barkvita“ vadovo pareigas. 2019 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas papildomai pateikė teismui kasos (Nr. 272), kitų mokėtinų sumų (Nr. 44860), avanso apyskaitos (Nr. 4486) buhalterinių operacijų išrašus, banko duomenų ataskaitas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. Bankroto administratorė 2020 m. sausio 8 d. pateikė raštą, kuriuo informavo teismą, kad jai buvo perduoti tik 4 dokumentų segtuvai už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. ir turimi dokumentai nepagrindžia įmonės įsiskolinimo pareiškėjui.

29.       Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį); kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

30.       Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013 kt.).

31.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu teismas patvirtintų nepagrįstą kreditoriaus finansinį reikalavimą, taip būtų pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi kreditorius, kurio reikalavimas nepagrįstas, įgytų perdėtą pranašumą kitų bankrutuojančios bendrovės (įmonės) kreditorių atžvilgiu tiek galimybės gauti reikalavimo patenkinimą, tiek kitų ĮBĮ įtvirtintų kreditorių teisių skolininko bankroto byloje įgyvendinimo aspektu.

32.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas įtraukti jį į BUAB „Barkvita“ kreditorių sąrašą su 111 475,68 Eur finansinio reikalavimo suma buvo grindžiamas pinigų skolinimu bendrovei ir šiam faktui pagrįsti pareiškėjas teikė kasos pajamų orderius bei bankinius pavedimus, taip pat buhalterinės apskaitos operacijų išrašus. Sprendžiant dėl tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatą paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

33.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. G. nurodo, kad jo 111 475,68 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, t. y. pinigų perdavimo bendrovei faktą patvirtina 2015 m. rugsėjo 10 d. Kasos pajamų orderis, kuriuo iš jo paimta 7 360 Eur; 2015 m. spalio 13 d. Kasos pajamų orderis, kuriuo iš jo paimta 14 500 Eur; 2015 m. spalio 15 d. – 3 975 Eur; 2015 m. spalio 15 d. – 14 500 Eur; 2015 m. spalio 20 d. – 9 000 Eur; 2015 m. rugsėjo 4 d. – 14 500 Eur, bei Luminor banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys, kad iš jis pervedė UAB „Barkvita“ atitinkamai: 2016 m. rugpjūčio 10 d. – 10 000 Eur; 2016 m. rugsėjo 13 d. – 10 000 Eur; 2016 m. rugpjūčio 12 d. – 10 000 Eur; 2018 m. kovo 20 d. – 50 Eur; 2016 m. lapkričio 30 d. – 1 000 Eur; 2018 m. balandžio 25 d. – 160 Eur; 2018 m. balandžio 13 d. – 50 Eur; 2018 m. gegužės 30 d. – 1 000 Eur; 2018 m. gegužės 15 d. – 50 Eur; 2018 m. gegužės 30 d. – 120 Eur; 2018 m. sausio 23 d. – 628 Eur.

34.       Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau ir – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, o priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 3 punktas). Kasos pajamų orderiai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais yra grindžiami buhalterinės apskaitos registrai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis), todėl būtent pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą. Nagrinėjamu atveju tiek iš byloje esančių kasos pajamų orderių kvitų, tiek iš bendrovės banko išrašų, negalima spręsti apie pinigų skolinimo (perdavimo) faktą bendrovei, kadangi nei kasos pajamų orderiuose nėra nurodyta jokia ūkinė operacija, t. y., kad šiuo kasos pajamų orderiu pareiškėjas skolina pinigus bendrovei, nei nėra nurodyta banko sąskaitos išrašuose jokia mokėjimo informacija, iš kurios galima būtų vertinti pinigų skolinimo faktą. 

35.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti išvadą, kad reikalavimas pagrįstas įrodymais. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, konstatuoja, kad vien pareiškėjo pateiktų dokumentų (kasos pajamų orderių ir bankinių pavedimų) nepakanka pagrįsti pareiškėjo finansinio reikalavimo – pinigų pervedimo kaip suteiktos paskolos bendrovei. Byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kokiu pagrindu buvo išrašomi kasos pajamų orderiai ar buvo atliekami bankiniai pavedimai. Byloje nepateikta Kasos knyga, kuri patvirtintų atliktas ūkines operacijas (apelianto minimą skolintais pinigais atsiskaitymą su tiekėjais). Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad nurodytos ūkinės operacijos įvyko, o tik kelia įrodymais nepagrįstas abejones dėl nepatvirtinto finansinio reikalavimo neteisėtumo.

36.       Be to, apelianto nurodomos avansinės apyskaitos pasirašytos tik paties pareiškėjo, jose nėra buhalterės parašų. Nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjui pradėjus eiti bendrovės vadovo pareigas, būtent jis kaip bendrovės vadovas buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, todėl jis turėjo pareigą įtraukti paskolos pinigus (jei tokie buvo paskolinti) į buhalterinės apskaitos duomenis. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, ginčo paskola nebuvo deklaruota ir VMI pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 551 straipsnio ir VMI viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. VA-172 nuostatas. 

37.       Aptariamų aplinkybių kontekste, pažymėtina ir tai, kad BUAB „Barkvita“ bankroto byloje Nr. eB2-298-613/2020 kartu su ieškiniu pateiktuose bendrovės balanso duomenyse už 2017–2018 m. taip pat neatsispindi pareiškėjo minimi paskolos pinigai. Nesant pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų, nepakanka pirminių dokumentų paskolos pinigų perdavimo faktui nustatyti, bei pareiškėjo finansiniam reikalavimui pagrįsti. 

38.       Kaip jau nurodyta nutarties 30 punkte, nors bylose, susijusiose su bankroto teisiniais santykiais, teismo vaidmuo yra aktyvesnis, tai nereiškia, kad šios kategorijos bylose nesilaikoma rungimosi principo ir bendrųjų, paminėtų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). 

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). 

40.       Apibendrinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                Artūras Driukas

Asta Radzevičienė