Civilinė byla Nr. 2VP-2616-618/2016

(Proceso Nr. 2-06-3-00755-2016-7)

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.5.1.23.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Erikai Simaitei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, pareiškėjai antstolei Vidai Daugirdienei, suinteresuotiems asmenims A. V. (A. V.), L. V., jos atstovei advokatei Astai Jakštienei, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Vaidilutei Stalmokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys A. V. (A. V.), L. V., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama spręsti klausimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. eN2-1636-323/2015 nevykdymo (b. l. 2-3). Nurodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/16/00008, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-05 vykdomąjį raštą Nr. eN2-1636-323/2015, kuriuo nustatyta A. V. (A. V.) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, kurioje numatyta, jog A. V. (A. V.) turi teisę bendrauti su abiem dukromis kas antrą savaitę, pasiimant jas iš jų buvimo vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant jas į L. V. gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Esant reikalui, nustatyta tvarka mergaites gali paimti ar/ir parvežti A. V. tėvai V. V., L. V. 2016-01-13 L. V. įteiktas įpareigojimas vykdyti teismo sprendimą, ji supažindinta su savo teisėmis bei pareigomis vykdymo procese. 2016-01-06 antstolės kontoroje užregistruotas išieškotojo A. V. (A. V.) pareiškimas, kad L. V. pažeidžia anksčiau minėtą bendravimo su vaikais tvarką. Išieškotojui pareiškus pageidavimą su vaikais bendrauti nuo 2016-01-16 17.00 val. ir L. V. pranešus, jog jis 2016-01-16 17.00 val. atvyks pasiimti vaikų, teismo sprendimo vykdymo faktui nustatyti su išieškotoju į vaikų gyvenamąją vietą vyko antstolės kontoros darbuotoja. Išieškotojui ir antstolės padėjėjai nuvykus vaikų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), paskambinus į durų skambutį, durų niekas neatidarė, o susisiekus su skolininke telefonu ji pranešė, jog su vaikais yra išėjusi į teatrą, po to vyks į svečius. Išieškotojui pageidaujant ji galbūt leis su vaikais pasimatyti 2016-01-17 10.00 val. Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo A. V. (A. V.) atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2016-01-16 jis vyko į (duomenys neskelbtini), kad galėtų pabendrauti su vaikais. Pakeliui iš savo dukters D. V. gavo SMS žinutę, kurioje dukra nurodo, kad jis pas ją nevažiuotų, kadangi ji susitikti nenori, tačiau iš L. V. jokios informacijos apie tai, kad su vaikais jis pasimatyti negalės, negavo. 2016-01-16 jam su antstolės padėjėja nuvykus į vaikų gyvenamąją vietą niekas durų nedarė, o paskambinus skolininkei ji nurodė, kad su vaikais susitikti jis negalės, sakė, kad atvyktų rytoj. Tačiau kitą dieną jam nuvykus į vaikų gyvenamąją vietą su vaikais susitikti nepavyko. Paaiškino, kad L. V. teismo sprendimo nevykdo, o jam vykstant susitikti su vaikais sprendime numatytu laiku ir tvarka, jis niekuomet nežino, ar L. V. leis pabendrauti su vaikais.

Suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2016-01-16 ji su vaikais dalyvavo savo mamos gimtadienio šventėje, o 2016-01-17 su vaikais vyko į teatrą. Apie tai, kad A. V. (A. V.) minėtomis dienomis negalės bendrauti su vaikais, ji jam buvo pranešusi iš anksto bei siūlė atvykti į gimtadienio šventę bei vykti kartu į teatrą ir tokiu būdu pasimatyti su vaikais, tačiau jis nesutiko.

Institucijos, teikiančios išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaidilutė Stalmokienė paaiškino, kad suinteresuotų asmenų L. V. ir A. V. (A. V.) santykiai yra konfliktiški. Šalių vaikai nori bendrauti ir matytis su tėvu.

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0004/16/00008 duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-05 vykdomąjį raštą Nr. eN2-1636-323/2015, kuriame nustatyta A. V. (A. V.) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka: A. V. turi teisę bendrauti su abiem dukromis kas antrą savaitę, pasiimant jas iš jų buvimo vietos penktadienį 17 valandą ir grąžinant jas į L. V. gyvenamąją vietą sekmadienį 20 valandą. Esant reikalui, šiame papunktyje nustatyta tvarka mergaites gali paimti ar/ir parvežti A. V. tėvai V. V., L. V.; vaikų buvimo vieta (šios sutarties kontekste) laikoma L. V. gyvenamoji vieta. Jei vaikai nėra L. V. gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai juos turi paimti A. V., L. V. privalo apie tai iš anksto ir savalaikiai informuoti A. V. SMS žinute; A. V. turi teisę pasiimti vaikus ilgesniam nepertraukiamam bendravimui (atostogoms, išvykoms ir pan.) - vieną kartą metuose iki 14 dienų laikotarpiui (liepos - rugpjūčio mėnesiais), bei du kartus metuose iki 7 dienų laikotarpiui. Apie ketinimą pasiimti vaikus, tikslią išvykimo ir grįžimo datą A. V. privalo elektroniniu paštu informuoti L. V. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites iki numatomo išvykimo datos. Jeigu iki šio pranešimo išsiuntimo momento A. V. elektroniniu paštu nėra gavęs L. V. pranešimo apie ketinimą tuo pačiu metu atostogauti ar būti išvykoje su vaikais, tai A. V. turi pirmenybę jo nurodytam laikotarpiui būti su vaikais. Šiame punkte aptariamas A. V. bendravimas su vaikais turi būti planuojamas taip, kad vyktų vaikų mokyklinių atostogų metu (neatsižvelgiant į tai, kad šios sutarties pasirašymo metu J. V. dar nelanko mokyklos) ir nekliudytų vaikų ugdymo procesui; jei dėl šio bendravimo vaikas(-ai) turės praleisti ugdymo užsiėmimą(-us), A. V. įsipareigojo apie tai iš anksto pranešti ugdymo veiklą organizuojančiam asmeniui. L. V. įsipareigoja pateikti visus kelionėms į užsienį reikalingus vaikų dokumentus, kurių gamybą apmoka A. V.. A. V. įsipareigoja atostogauti ar vykti į kitas išvykas su abiem vaikais, jų neišskirdamas, išskyrus atvejus, kai vienas iš vaikų suserga ar dėl kitų jį liečiančių svarbių priežasčių negali atostogauti ar vykti į kitas išvykas su A. V.; L. V. įsipareigoja nedelsiant informuoti A. V. elektroniniu paštu arba SMS žinute apie vaiko(-ų) ligas, užimtumą ugdymo įstaigoje bei popamokinėje veikloje (taip pat ugdymo ar popamokinio ugdymo įstaigos kontaktus) bei kitas aplinkybes, turinčias ar galinčias turėti įtakos šioje sutartyje aptartų pareigų bei teisių įgyvendinimui; tuo metu, kai A. V. nėra kartu su vaikais, jis turi teisę bendrauti su jais telefonu - kiekvieną neporinę mėnesio dieną 20 valandą; A. V. negalint vykdyti šios sutarties 2.1 punkte aptarto bendravimo su vaikais (dėl išvykimo iš Lietuvos ar kitų panašių svarbių priežasčių), su vaikais gali bendrauti A. V. tėvai V. V. ir/ar L. V.. Pastarieji turi teisę paimti vaikus iš jų buvimo vietos kas antrą sekmadienį 10 valandą ir grąžinti juos L. V. tos pačios dienos 20 valandą. Pradedant nuo 2016-07-01 V. V. ir/ar L. V. turi teisę paimti vaikus iš jų buvimo vietos kas antrą šeštadienį 17 valandą ir grąžinti juos L. V. sekmadienio 20 valandą, A. V. negalint vykdyti šios sutarties 2.1 punkte aptarto bendravimo su vaikais (dėl išvykimo iš Lietuvos ar kitų panašių svarbių priežasčių); A. V., bendravimo su vaikais metu, įsipareigoja rūpintis vaikų namų darbų atlikimu ir priežiūra, turi užtikrinti vaikų nuvykimą į lankomus būrelius, renginius, gimtadienius; A. V. įsipareigoja L. V. elektroniniu paštu arba SMS žinute iš anksto pranešti apie išvykimo iš Lietuvos ir grįžimo laiką (vykd b. l. 11). 2016-01-11 antstolės kontoroje gautas suinteresuoto asmens A. V. (A. V.) pareiškimas, kad skolininkė L. V. nevykdo 2015-10-06 teismo sprendimo (vykd. b. l. 12). Antstolė 2016-01-14 įpareigojimu vykdyti teismo sprendimą Nr. S-160000559 įpareigojo skolininkę L. V. netrukdyti bendrauti su abiem dukromis kas antrą savaitę, pasiimant jas iš jų buvimo vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant jas į L. V. gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val. Esant reikalui, nustatyta tvarka mergaites gali paimti ar/ir parvežti A. V. tėvai V. V., L. V.. A. V. negalint bendrauti su vaikais (dėl išvykimo iš Lietuvos ar kitų panašių svarbių priežasčių), su vaikais gali bendrauti išieškotojo tėvai V. V. ir/ar L. V.. Pastarieji turi teisę paimti vaikus iš jų buvimo vietos kas antrą sekmadienį 10.00 val. ir grąžinti juos L. V. tos pačios dienos 20.00 val (vykd. b. l. 20). 2016-01-14 įpareigojimas L. V. pasirašytinai įteiktas 2016-01-15. Antstolė 2016-01-14 reikalavimu dėl teismo sprendimo vykdymo dėl bendravimo su vaikais Nr. S-160000560 reikalavo, kad vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimą L. V. išieškotojo A. V. (A. V.) prašymo pagrindu suteiktų galimybę jam pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos 2016-01-16 17.00 val., grąžinant vaikus į L. V. gyvenamąją vietą sekmadienį 2016-01-17 20.00 Val., esant reikalui nustatyta tvarka vaikus gali pasiimti A. V. (A. V.) tėvai (vykd b. l. 21). 2016-01-14 reikalavimas L. V. pasirašytinai įteiktas 2016-01-15. Antstolės padėjėja 2016-01-17 priėmė aktą dėl bendravimo su vaikais Nr. 160000674, kuriame nurodoma, kad 2016-01-16 17.00 val. jai kartu su išieškotoju nuvykus vaikų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti, ar L. V. tinkamai vykdo teismo sprendimą, L. V. buto durų neatidarė, susisiekus su skolininke telefonu ji pranešė, jog su vaikais yra išėjusi į teatrą, po to vyks į svečius ir šiandien neketina išieškotojui suteikti galimybės pasimatyti su vaikais. Išieškotojui pageidaujant ji galbūt leis su vaikais pasimatyti sekmadienį 2016-01-17 10.00 val. Išieškotojui 2016-01-17 10.00 val. nuvykus pasimatyti su vaikais, L. V. namuose nebuvo, susisiekus su skolininke telefonu ji pranešė, jog su vaikais dar nebuvo grįžusi namo, todėl šiandien taip pat nesuteiks išieškotojui galimybės pasimatyti su vaikais (vykd. b. l. 24).

Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnis imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (CPK 18 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kad šis išspręstų sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz. CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (LAT 2009 m. spalio 22 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-454/2009, 2012-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-513/2012). Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. V. nesilaiko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendime ir jo pagrindu 2016-01-05 išduotame vykdomajame rašte Nr. eN2-1636-323/2015 nustatytos A. V. (A. V.) bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos. Ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, nustatyta, jog minėti išieškotojo bei antstolės teiginiai dėl teismo sprendimo nevykdymo yra pagrįsti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad išieškotojas ginčo dienomis nesusitiko su nepilnamečiais vaikais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp suinteresuotų asmenų yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. V., žinodama, jog teismo sprendimu išieškotojui yra suteikta teisė bendrauti su vaikais kas antrą savaitę, pasiimant juos iš jų buvimo vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant dukras į L. V. gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val., bei žinodama, kad A. V. (A. V.) atvyksta susitikti su vaikais, išvyko iš savo gyvenamosios vietos. Suinteresuotas asmuo L. V. su pareiškimu nesutinka, nurodydama, jog nors A. V. (A. V.) 2016-01-16 ir 2016-01-17 nesutiko su vaikais, tačiau apie tai, kad jis negalės pasimatyti su vaikais ji jam buvo pranešusi iš anksto. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. V. mama T. K. yra gimusi 1953-01-16, bei tai, kad L. V. buvo įsigijusi tris bilietus į 2016-01-17 12.00 val. vykusį spektaklį, tačiau suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų apie tai, kad ji išieškotojui A. V. (A. V.) ar išieškojimą vykdančiai antstolei iš anksto pranešė, jog laikotarpiu nuo 2016-01-16 iki 2016-01-17 išieškotojas pasimatyti su vaikais negalės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus, todėl ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus. Taigi, ta aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko tėvai tarpusavyje nebendrauja ar konfliktuoja, nedaro įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, teisėtumui, todėl šalys privalo jį vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendime ir jo pagrindu 2016-01-05 išduotame vykdomajame rašte Nr. eN2-1636-323/2015 nustatyta bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka yra konkreti bei aiški. Skolininkė privalo vykdyti 2015-10-06 sprendimą ir užtikrinti išieškotojo teisę bendrauti su vaikais vykdomajame dokumente nurodytomis sąlygomis. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, t.y. kad 2016-01-16 ji su vaikais dalyvavo savo mamos gimtadienyje ir tai, kad 2016-01-17 ji kartu su vaikais lankėsi teatre, nesudaro pakankamo pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Visų pirma, šalys teismo 2015-10-06 sprendimu patvirtintos taikos sutarties 2.4 punkte numatė, jog L. V. įsipareigoja nedelsiant informuoti A. V. elektroniniu paštu arba SMS žinute apie vaikų ligas, užimtumą ugdymo įstaigoje bei popamokinėje veikloje (taip pat ugdymo ar popamokinio ugdymo įstaigos kontaktus) bei kitas aplinkybes, turinčias ar galinčias turėti įtakos šioje sutartyje aptartų pareigų bei teisių įgyvendinimui, todėl norėdama kartu su vaikais vykti į mamos gimtadienį tą savaitgalį, kurį numatyta teisė A. V. (A. V.) bendrauti su vaikais, ji turėjo apie tai informuoti išieškotoją ir gauti jo sutikimą. Antra, skolininkė buvo tinkamai informuota, jog A. V. (A. V.) 2016-01-17 turi teisę matytis su vaikais, tačiau ji nusprendė įsigyti bilietus į teatrą ir tokiu būdu atimti galimybę išieškotojui tą dieną pabendrauti su dukterimis.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad skolininkė nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatyta išieškotojo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, įvertinus tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-265-323/2014 ir 2014-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-816-889/2014 jau konstatavo, jog skolininkė nevykdo teismo nutarčių, kuriomis nustatyta A. V. (A. V.) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka bei skyrė jai nuobaudas – įspėjimą bei 100,00 Lt baudą, nagrinėjamu atveju L. V. skirtina bauda už teismo sprendimo nevykdymą (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, skolininkei skirtina bauda išieškotojo naudai. Nagrinėjamu atveju, skiriant baudą atsižvelgtina į skolininkės pajamas – jos darbo užmokestis artimas minimaliam, todėl baudos mokėjimas turės įtakos nepilnamečių vaikų turtiniams interesams. Skolininkė privalėjo vykdyti teismo sprendimą ir jame nurodytu laiku ir sąlygomis sudaryti išieškotojui galimybę susitikti su vaikais. Už teismo sprendimo nevykdymą 2016-01-16 ir 2016-01-17 skolininkei skirtina po 50,00 Eur baudos už kiekvieną nurodytą dieną.

A. V. (A. V.) ir L. V. išaiškintina, jog spręsdami asmeninius tarpusavio nesutarimus tėvai turėtų imtis visų įmanomų priemonių, siekdami apsaugoti vaikus nuo neigiamų pasekmių jų fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

Atsižvelgus į tai, kad teismui perduota vykdomoji byla, kurioje yra vykdomas vykdomasis dokumentas dėl bendravimo su vaikais kiekvieną savaitę, siekiant neapriboti antstolio atliekamų vykdymo veiksmų, vykdomoji byla grąžintina skubiai, nutarčiai neįsiteisėjus (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškimą tenkinti.

skirti skolininkei L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur baudą už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. eN2-1636-323/2015 nevykdymą 2016-01-16 ir 2016-01-17 dienomis išieškotojo A. V. (A. V.), a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Vykdomąją bylą Nr. 0004/16/00008 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutarties dalį dėl vykdomosios bylos grąžinimo vykdyti skubiai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Larisa Šimanskienė