Administracinė byla Nr. eI-6177-189/2016
Proceso Nr. 3-61-3-00809-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7., 3.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Beatos Martišienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjos UAB „Poraistė“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Alių durpynas“, UAB „Baloša“, UAB „Durpeta“, UAB „Remil“ atstovei Ievai Nešukaitytei,
atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Poraistė“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Alių durpynas“, UAB „Baloša“, UAB „Durpeta“, UAB „Remil“).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama:
1) Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija) 2016-02-03 sprendimą Nr. (12-2)-D8-814 (toliau – ir Sprendimas);
2) Įpareigoti Ministeriją pareiškėjos 2015-12-08 skundą išnagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad pareiškėja, kaip durpių išteklių gavyba ir perdirbimu užsiimanti bendrovė, kartu su UAB „Remil“, UAB „Durpeta“, UAB „Alių durpynas“ ir UAB „Baloša“, su 2015-12-08 skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kuriuo skundė galimai netinkamus Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų veiksmus, susijusius su naudingųjų iškasenų telkinių inventorizavimu mišku ir įtraukimu į Miškų valstybės kadastrą. Bendrovių skundas buvo persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti Ministerijai. Ministerija į 2015-12-08 skundą atsakė skundžiamu 2016-02-03 sprendimu Nr. (12-2)-D8-814.
Pareiškėjos teigimu, Ministerijos atsakymas neišsamus, neatsakyta nei į Seimo kontrolierių įstaigos, nei į bendrovių keliamus klausimus. Atsakyme trūksta aiškumo, pateikta informacija tik bendro pobūdžio. Bendrovės kėlė kompleksinius klausimus, o atsakyta buvo tik dėl kelių durpynų. Tokiu būdu buvo pažeisti gero administravimo, teisėtumo, vieno langelio ir kt. principai. Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis 2012-03-16 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-229 patvirtinto Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis parengtas atsakymas naikintinas ir perduotinas Ministerijai nagrinėti iš naujo.
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimo argumentais nurodė, kad skundžiamu 2016-02-03 atsakymu Nr. (12-2)-D8-814 Ministerija tik išreiškė savo poziciją, todėl atsakymas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia. Atitinkamai toks atsakymas negali būti skundžiamas teisme. Atsakovės teigimu, pagal skunde keliamų klausimų pobūdį, bendrovėms teisines pasekmes galėtų sukelti Valstybinės miškų tarnybos priimti sprendimai. Pažymėjo, kad skundžiamas atsakymas pareiškėjai neužkirto kelio pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
Dėl skundžiamo sprendimo turinio nurodė, kad, priešingai, nei teigia pareiškėja, vadovaujantis Aprašo 33 punktu, Ministerija nagrinėja skundus dėl įstaigų prie ministerijos ar ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovų, bet ne įstaigos plačiąja prasme veiksmų, sprendimų, ar neveikimo. Tuo tarpu bendrovės skunde nenurodė, kokius konkrečiai Ministerijos vadovo veiksmus, ar neveikimą skundžia. Pabrėžė, kad pareiškėjos minimi principai pažeisti nebuvo.
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Durpeta“ atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą patenkinti.
Atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Durpeta“ atsiliepimo argumentais sutiko su pareiškėjos skundo argumentacija, prašė skundą patenkinti.
Atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alių durpynas“ su pareiškėjos skundu sutiko, prašė skundą patenkinti.
Atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baloša“ su pareiškėjos skundu sutiko, prašė skundą patenkinti.
Atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016-02-03 sprendimo Nr. (12-2)-D8-814 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėjos 2015-12-08 skundą išnagrinėti iš naujo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, kartu su UAB „Remil“, UAB „Durpeta“, UAB „Alių durpynas“, UAB „Baloša“ (bendrovės turinčios leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes), 2015-12-08 grupinius skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą dėl Valstybinės miškų tarnybos veiksmais pažeidžiamų naudingųjų iškasenų eksploatuotojų teisių ir teisėtų interesų, daromos žalos aplinkai, visuomenei, valstybei bei viešajam interesui. Bendrovių teigimu, Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė bendrovių valdomus ir/ar naudojamus naudingųjų iškasenų telkinius ar jų dalį inventorizavus mišku ir juos įtraukus į Miškų valstybės kadastrą. Skunde bendrovės plačiai aprašydamos Valstybinės miškų tarnybos galimus neteisėtus veiksmus pažeidžiant Teritorijų planavimo, Žemės gelmių, Aplinkos apsaugos, Miškų įstatymų ir jų pagrindu priimtų poįstatyminių teisės aktų normas, Seimo kontrolierių įstaigos prašė informuoti Seimą, Vyriausybę ir Ministeriją apie šiurkščius Valstybinės miškų tarnybos atliktus įstatymų pažeidimus, egzistuojančius teisės aktų trūkumus; siūlė Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Miškų įstatymo atitinkamų teisės nuostatų konstitucingumo ištyrimo; siūlė prokuratūrai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo; siūlė Valstybinei miškų tarnybai, remiantis skunde pateiktais dokumentais ir vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos nuostatomis, tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis.
Seimo kontrolierius susipažinęs su bendrovių skundu, atsižvelgiant į skunde keliamų klausimų pobūdį, 2015-12-17 raštu Nr. 4D-2015/1-1698/3D-3576 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ perdavė bendrovių skundą nagrinėti Ministerijai pagal kompetenciją. Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad keliami klausimai yra susiję su Ministerijai nustatytomis funkcijomis ir jos vykdoma veikla (Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Ministerijos), be to, neturint duomenų, ar bendrovės dėl keliamų klausimų anksčiau kreipėsi į Ministeriją, sprendė, kad dėl bendrovėms rūpimų klausimų pirmiausia turėtų pasisakyti Ministerija. Bendrovių skundas Ministerijai buvo persiųstas Seimo kontrolieriui atsisakius skundą nagrinėti Seimo kontrolierių įstatymo 17 str. 1 d. 2 ir 6 punktų pagrindu (skundą tikslinga išnagrinėti kitoje institucijoje; skunde nagrinėjami klausimai, kurie įvyko prieš daugiau nei vienerius metus).
Ministerija 2015-12-08 skundą išnagrinėjo priimdama skundžiamą Sprendimą, su kurio teisėtumu pareiškėja, tame tarpe ir tretieji suinteresuoti asmenys, nesutinka. Taigi Ministerijos sprendimo teisėtumas yra šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 str. 3 d. 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 str. 1 dalis). Paminėtos teisės nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. nustatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 str. 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1915/2013). Iš aptartų teisės nuostatų galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-699/2014). Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti tik viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Atsakovės teigimu, Ministerija į bendrovių keliamus klausimus atsakė informacinio pobūdžio raštu, kurio teisėtumas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmiausia turėtų būti nustatinėjama, ar skundžiamas Ministerijos Sprendimas laikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).
Vertinant bendrovių 2015-12-08 skundo ir Ministerijos Sprendimo turinius nustatyta, kad bendrovės į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi prieštaraudamos Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų neteisėtai veikai, kuri, bendrovių teigimu, pasireiškė inventorizavus mišku bendrovių valdomus ir/ar naudojamus naudingųjų iškasenų telkinius, ar jų dalį ir tuo pačiu įtraukus į Miškų valstybės kadastrą. Būtent tokia faktinė situacija nulėmė pareiškėjos skunde minimų teisės aktų nuostatų pažeidimus. Bendrovės 2015-12-08 skunde plačiai aprašydamos Valstybinės miškų tarnybos veiksmų neteisėtumą iš esmės prieštaravo durpynų inventorizacijai mišku, atliktai 2002-2012 metų laikotarpiu. Bendrovės kartu akcentavo tokios inventorizacijos žalą viešajam interesui, valstybei, aplinkai ir kartu visuomenei. Iš skundo turinio matyti, kad bendrovės gana plačiai ir daugiau bendrąja prasme analizavo Valstybinės miškų tarnybos veiksmų neteisėtumą atlikus/atliekant naudingų iškasenų telkinių (durpynų) inventorizaciją mišku, dešimties metų laikotarpyje. Bendrovės 2015-12-08 skundu taip pat kritiškai vertino atitinkamas Miškų įstatymo nuostatas ir prašė siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tam tikrų nuostatų konstitucingumo. Tuo tarpu Ministerija skundžiamu Sprendimu atsakydama į bendrovių skundą, Sprendime bendrai aptarė miško plotų inventorizaciją reglamentuojančių teisės aktų aktualias nuostatas, pareiškėjos atžvilgiu Valstybinės miškų tarnybos priimtus sprendimus, patikrinimo aktų (pagal pareiškėjos skundus) išvadas, su pareiškėja sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis (išsinuomojant kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties (naudingųjų iškasenų teritorijos)). Siekiant išspręsti bendrovėms rūpimus klausimus Ministerija bendrovėms pasiūlė vadovautis Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 4 punktu bei Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo nuostatomis.
Įvertinus Ministerijos parengto atsakymo (Sprendimo) turinį, darytina išvada, kad atsakovė, kaip institucija formuojanti valstybės politiką, organizuojanti, koordinuojanti ir kontroliuojanti jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendinanti aplinkos ministrui pavestose valdymo srityse (Vyriausybės 1998-09-22 nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Aplinkos ministerijos nuostatų 1 p., 7.2 p.), skundžiamu Sprendimu bendrovėms pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, kartu paaiškindama bendrovėms jų keliamų klausimų realizavimo galimybes (Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 4 punktas). Iš skundžiamo Sprendimo turinio nustatyta, kad jame pareiškėjos atžvilgiu nėra taikytos neigiamo poveikio priemonės, o atsakovės pateikti paaiškinimai yra išskirtinai tik informacinio pobūdžio, patys savaime nesukeliantys pareiškėjai, atitinkamai ir kitoms bendrovėms, jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teisminis procesas pagal pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką dėl Sprendimo, kaip individualaus akto, panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės 2015-12-08 skunde kritiškai vertino Valstybinės miškų tarnybos veiksmus, juos vertindamos, kaip neteisėtus, susijusius su pareiškėjų valdomų durpynų plotų inventorizavimu mišku ir juos įtraukus į Miškų valstybės kadastrą. Iš to seka, kad bendrovių 2015-12-08 skunde keliami klausimai yra tiesiogiai susiję būtent su Valstybinės miškų tarnybos 2002-2012 metais priimtais sprendimais (bendrovėms aktualius plotus/jų dalis inventorizuoti mišku), kurie atitinkamai ir sukėlė/sukelia pareiškėjai, atitinkamai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tam tikras teisines pasekmes.
Pagal Valstybinės miškų tarnybos nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministerijos 2009-08-03 įsakmu Nr. D1-464 (nauja redakcija nuo 2012-09-03) 1 punktą, Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos, kurios viena iš funkcijų valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu ir miškų apskaitos atlikimas (10.2 punktas). Prie funkcijų taip pat priskirtas ir teisės aktų nustatyta tvarka asmenų prašymų, skundų ir pareiškimų nagrinėjimas (11.7 punktas). Taigi nesutinkant su Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų veiksmais, kaip šiuo atveju dėl inventorizacijos, asmuo (bendrovė) turi teisę kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, šios tarnybos veiklą reglamentuojančių nuostatų nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagal pareiškėjos minimą Aprašo 33 punktą Aplinkos ministerija pagal kompetenciją nagrinėja asmenų skundus, prašymus, tačiau tik dėl įstaigų prie ministerijos ar ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų vadovų veiksmų ar priimtų sprendimų, ar neveikimo. Nagrinėjamu atveju bendrovės į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi bendrai nurodant, kokias teisės aktų nuostatas, jų manymu, pažeidė Valstybinė miškų tarnyba, atitinkamai suformuluodamos ir reikalavimą, susijusį su prašymu apie pažeidimus informuoti Seimą, Vyriausybę ir Ministeriją bei pateikdamos siūlomojo pobūdžio reikalavimus. Kaip skunde nurodė ir pareiškėja, bendrovės 2015-12-08 skunde kėlė kompleksinius klausimus (gana plačiai aprašant situaciją, kuomet durpynų įtraukimas į Miškų kadastrą blogina, apsunkina nenaudojamų žemės gelmių išteklių gavybos sąlygas) ir tai atitinkamai patvirtina 2015-12-08 skunde suformuluoti reikalavimai. Taigi, nors bendrovės į Seimo kontrolierių ir kreipėsi dėl Valstybinės miškų tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su durpynų inventorizavimu mišku, kartu pateikiant su nagrinėjama situacija susijusius pavyzdžius, tačiau 2015-12-08 skundo turinys tvirtina, kad šis bendrovių kreipimasis buvo ne dėl konkretaus Valstybinės miškų tarnybos (kaip Ministerijai pavaldžios įstaigos) vadovo sprendimo ar veiksmų teisėtumo, kaip numatyta Aprašo 33 punkte. Tokiu atveju, Ministerija atsižvelgdama į 2015-12-08 skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, kaip bendrą politiką jai įstatymu pavestose srityse įgyvendinanti instituciją, pagrįstai pateikė bendro pobūdžio informacinį raštą (Sprendimą), kuris bendrovėms akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Minėta, kad Sprendime bendrai aptartas žemės plotų inventorizavimo miškais teisinis reglamentavimas, atliktų tyrimų išvados, bei pateiktas siūlymas, kaip bendrovėms realizuoti savo pažeistas teises dėl naudingųjų išteklių naudojimo.
Pažymėtina, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Sprendime bendrovių atžvilgiu jokių teisių ir/ar pareigų nesuformuluota, todėl atsakovės skundžiamas Sprendimas nelaikytinas skundžiamu administraciniu aktu ABTĮ nuostatų prasme (ABTĮ 17 str. 1 dalis). Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-24 nutartis Nr. AS-858-140/2012). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Bylos nagrinėjimo metu konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-28 nutartis Nr. AS-442-505/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu taip pat yra nurodęs, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, priėmus išvada, kad Sprendimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, atitinkamai reiškia jog yra pagrindas skundą atmesti.
Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą iš esmės, kartu turėtų būti įvertinta, kaip pasikeistų pareiškėjo statusas patenkinus skundą, t. y. nustačius pareiškėjo materialinio teisinio intereso būvimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau minėta, šio nagrinėjamo ginčo esmė, pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, jų teigimu, teisių pažeidimas, pasireiškiantis jų valdomų durpių plotų ar jų dalių inventorizavimu mišku. Kaip nustatyta bylos medžiaga ir aptartais teisės aktais, inventorizavimo veiksmus atlieka Valstybinė miškų tarnybą (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra), kas atitinkamai reiškia, kad būtent šios institucijos priimti sprendimai ir veiksmai, inventorizacijos srityje, o ne Ministerijos Sprendimas bendrovėms galėtų sukelti teisines pasekmes. Skundų dėl Valstybinės miškų tarnybos veiksmų, sprendimų teisėtumo nagrinėjimas reglamentuotas Valstybinės miškų tarnybos, Aprašo nuostatomis. Taigi, iš to seka, kad net ir pareiškėjos skundo tenkinimo atveju (panaikinus Ministerijos Sprendimą, kartu perduodant Ministerijai bendrovių 2015-12-08 skundą nagrinėti iš naujo), pareiškėjos, tame tarpe ir bendrovių teisės ir interesai, taip, kaip siekiama juos ginti, nebūtų apginti. Bendrovės 2015-12-08 skunde nekėlė konkrečių Ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų priimtų sprendimų, veiksmų teisėtumo klausimų, todėl Ministerija, atsižvelgdama į gauto skundo turinį ir reikalavimus, savo kompetencijos ribose priėmė sprendimą, kuris nelemia jokių pareiškėjos (tame tarpe ir kitų bendrovių) teisių ir pareigų. Minėta, kad tokio sprendimo, kuriuo nėra suformuluota jokių teisių ar pareigų, panaikinimas, įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu pareiškėjos padėties nepakeistų.
Nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, kad Ministerija, nagrinėdama 2015-12-08 skundą, pažeidė teisėtumo, vieno langelio ir kt. principus. Kaip nurodė Ministerija, gavusi 2015-12-08 skundą kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl papildomos medžiagos pateikimo ir tik išnagrinėjusi medžiagą priėmė atitinkamą sprendimą. Nustačius, kad 2015-12-08 skundas nelaikytinas skundu Aprašo 33 punkto prasme, Ministerija pagrįstai pateikė tik savo poziciją dėl bendrovių reiškiamų prieštaravimų. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodytų principų pažeidimo nenustatyta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Ministerijos Sprendimas, nepaisant to, kad jame yra nurodyta jo apskundimo tvarka, nedaro įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai ir net šioje administracinėje byloje nagrinėto skundo patenkinimo atveju pareiškėjos teisių ir pareigų apimties nepakeistų. Todėl toks sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nustačius, kad skundžiamas Ministerijos 2016-02-03 sprendimas Nr. (12-2)-D8-814 pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, pareiškėjos skundas atmestinas ABTĮ 88 str. 1 punkto pagrindu.
Nenustačius skundžiamo Ministerijos Sprendimo panaikinimo pagrindų, atitinkamai išvestinis reikalavimas įpareigoti Ministeriją pareiškėjos 2015-12-08 skundą išnagrinėti iš naujo, negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjos UAB „Poraistė“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Beata Martišienė
Bronius Januška