Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-261-1653-07].doc
Bylos nr.: N-261-1653-07
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N18-1653/2007

                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 40

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. spalio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

  I.

 

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. nutarimu A. R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje, padarymą buvo paskirta 600 litų bauda.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 23 d. nutarimu A. R. paskirtą 600 litų baudą pakeitė 30 parų administraciniu areštu. Teismas nutarime nurodė, kad A. R. per 15 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo baudos gera valia nesumokėjo, todėl nutarimas dėl priverstinio vykdymo buvo išsiųstas antstolio kontorai. Antstolis 2007 m. vasario 12 d. patvarkymu grąžino nutarimą išieškotojui be įvykdymo. Teismas nurodė, kad pažeidėjas neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl bauda keistina nemokamais viešaisiais darbais arba administraciniu areštu. Pranešus A. R. apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, jis savo nuomonės dėl baudos pakeitimo į nemokamus viešuosius darbus nepranešė. Teismas padarė išvadą, kad tai laikytina atsisakymu atlikti viešuosius darbus, todėl nesumokėtą baudą pakeitė administraciniu areštu.

 

            II.

 

Apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta 600 litų bauda, ir nutraukti 2007 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo bauda pakeista areštu, vykdymą. Nurodo, kad jis yra nedirbantis, niekada nesislapstė ir nevengė mokesčių. Turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, jis neturi. Po baudos paskyrimo praėjo daugiau nei 2 metai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-904/2004 nurodyta, kad negali būti vykdomas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, jei nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau nei 2 metai (Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 83). „Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo“ (Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 421). Kadangi nagrinėjamu atveju po baudos paskyrimo praėjo daugiau nei 2 metai, nutarimas, kuriuo bauda pakeista areštu, negali būti vykdomas.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

  III.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

ATPK 314 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu. Jeigu pažeidėjas piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus arba vengia sumokėti baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu nemokami viešieji darbai ir bauda gali būti pakeisti administraciniu areštu iki trisdešimties parų ATPK nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-581-06 yra išaiškinęs, kad vadovaujantis ATPK 314 straipsnio 4 dalimi, pažeidėjui bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais, arba, pažeidėjui nesutikus atlikti viešuosius darbus, taip pat tuo atveju, kai jis nėra darbingas, bauda gali būti pakeista administraciniu areštu. Taigi, spręsdamas klausimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu teismas turi išsiaiškinti pažeidėjo valios atlikti viešuosius darbus ir jo darbingumo klausimus. Tai galima padaryti tik gavus reikiamus pažeidėjo paaiškinimus, kuriuos gali atstoti jo atitinkami rašytiniai pranešimai teismui. Nurodytos aplinkybės nulemia būtinumą pranešti pažeidėjui apie bylos nagrinėjimą teismo šaukimu, kuris turi būti įteiktas pagal bendras šaukimų įteikimo taisykles. Jeigu teismo šaukimas pažeidėjui neįteiktas, baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais ar administraciniu areštu klausimas negali būti sprendžiamas.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų matyti, kad pažeidėjui A. R. apie 2007 m. kovo 23 d. teismo posėdį, kuriame buvo priimtas nutarimas pažeidėjui paskirtą baudą pakeisti administraciniu areštu, informuoti buvo išsiųstas ne teismo šaukimas, o tik teismo pranešimas, kuris nebuvo įteiktas (b. l. 4-6, 9-11). Be to, pareiškėjui pakartotinai siunčiamas pranešimas buvo adresuotas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir pranešime buvo prašoma šią instituciją įteikti pranešimą ir kitus procesinius dokumentus pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (b. l. 9). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pranešimas apie teismo posėdį ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, pažymoje nurodant, kad esant galimybei institucija dokumentus įteiks pareiškėjui pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, t. y. pranešimas apie teismo posėdį ir kiti dokumentai pareiškėjui buvo įteikti CPK nustatyta tvarka (CPK 123 str. 3, 5 d.). Procesinių dokumentų įteikimas administracinio teisės pažeidimo byloje negalimas vadovaujantis CPK, kuriuo remiantis nagrinėjamos bylos, kylančios iš privatinių teisinių santykių, nuostatomis. Administracinių teisės pažeidimų bylose atsakomybėn traukiamiems asmenims gali būti skiriamos sankcijos, be to, administraciniu areštu, kuris buvo paskirtas skundžiamu nutarimu, apribojama asmens laisvė. Todėl administracinių teisės pažeidimų bylos turi būti nagrinėjamos vadovaujantis ne CPK, o ATPK normomis, o kai ATPK nereglamentuoja atskirų klausimų, pagal analogiją gali būti taikomos baudžiamojo proceso normos. Kaip minėta, teismų praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 314 straipsnį, pažeidėjui apie teismo posėdį pranešti turi būti įteiktas teismo šaukimas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjui į teismo posėdį, kuriame bauda buvo pakeista administraciniu areštu, nebuvo įteiktas teismo šaukimas. Baudos pakeitimo į administracinį areštą klausimo sprendimas, nepranešus asmeniui, pažeidžia asmens teisę į teisingą teismo procesą, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą pažeidęs procesinės teisės normą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir bylą grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pašalinant prieš tai nurodytus bylos nagrinėjimo trūkumus.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 87; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-396/2006, 2007 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1256/2007) išaiškinta, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatytomis taisyklėmis. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Šio kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Iš vykdomosios bylos, kurioje buvo vykdomas 2005 m. kovo 7 d. teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta bauda, medžiagos matyti, kad baudos dvejų metų vykdymo senaties terminas buvo pasibaigęs priimant skundžiamą nutarimą. Iš minėtos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. kovo 7 d. nutarimą vykdęs antstolis ėmėsi priemonių išieškoti baudą: siuntė pareiškėjui siūlymą sumokėti baudą, užklausė bankus, įvairias institucijas dėl pareiškėjo turimo turto, uždirbamo atlyginimo, gaunamų kitokių pajamų, tačiau jokio pareiškėjo turto, jokių gaunamų pajamų nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad antstolis siuntė pareiškėjui siūlymus ir pranešimus apie baudos sumokėjimą paskutiniu žinomu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, kuris taip pat buvo pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, tačiau jokie pranešimai, siūlymai ir kiti dokumentai pareiškėjui nebuvo įteikti. Todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjas nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Todėl iš naujo nagrinėjant bylą, tikslinga žodinio teismo posėdžio metu apklausti pareiškėją apie minėtas aplinkybes, t. y. kodėl pareiškėjui nebūdavo įteikiami procesiniai dokumentai, ar jis nesislapstė ir tokiu būdu nevengė įvykdyti nutarimą ir kt., ir (ar) kitais būdais surinkti reikalingus įrodymus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

A. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                               Stasys Gagys

Birutė Janavičiūtė

Romanas Klišauskas