Civilinė byla Nr. e2-13652-964/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09152-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8;
2.6.4.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Gamperienei,
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ atstovui teisininkui Vytautui Lužiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 541,16 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. vasario 10 d. dėl kanalizacijos tinklų avarijos name (duomenys neskelbtini), buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu. Jo apsauga galiojo įvykio metu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 541,16 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui (-ei). Vykdant draudiminio įvykio tyrimą, remiantis ieškovės surinkta informacija, buvo išsiaiškinta, kad už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąsias inžinerines konstrukcijas yra atsakinga ir namo priežiūrą vykdo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fabeta“. Atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratorė, atsakinga už namo bendrąsias inžinerines konstrukcijas. Ji, kaip namo administratorė, prižiūrinti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą namo kanalizacijos tinklo vamzdžio funkcionavimą taip, kad nekiltų žala tretiesiems asmenims, tačiau to nepadarė, todėl jai, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųstos pretenzijos apmokėti reikalaujamą sumą. Atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.
3. Atsakovė UAB „Fabeta“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti vadovaujantis CPK 79 ir 93 straipsniais.
4. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie užliejimo laiką ir vietą – buto atsakomybės ribose ar bendro naudojimo sistemoje įvyko pratekėjimas bei neįrodė priežastinio ryšio tarp 2021 m. vasario 10 d. avarijos kanalizacijos jungtyje ir 64-tam butui padarytos žalos. Atsakovės įsitikinimu (duomenys neskelbtini) buto užliejimas galėjo įvykti kitu laiku iš 64-to buto vandentiekio ar kanalizacijos įrenginių arba iš aukščiau esančio 68-to buto įrenginių. Nei buto savininkas, nei draudikas apie 64-to buto užliejimą atsakovei nepranešė. Atkreipė dėmesį, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), žalos nepatyrė, todėl, labiau tikėtina, kad dėl trumpalaikio lašėjimo iš kanalizacijos vamzdžio jungties ties 72-tu butu negalėjo būti užlietas 64-tas butas. Kita vertus, iš 2021 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) namo 72 ir 68 butų apžiūros akto ir fotofiksacijos matyti, kad abiejuose butuose vonios ir kanalizacijos vamzdžiai yra aklinai užsandarinti. Tik atidengus trišalę jungtį nustatyta, kad dalis vamzdžio perdangoje išsinėrusi iš trišakio, todėl, nuleidžiant vandenį klozete, dalis jo per nesandarią vietą nuteka į nišą. Atsakovės vertinimu, labiausiai tikėtina, kad buto kanalizacijos vamzdis išsinėrė iš trišakio dėl natūralaus pastato konstrukcijų judėjimo. UAB „Fabeta“ periodiškai atliko apžiūras, kurių metu kanalizacijos vamzdžio pažeidimai nebuvo nustatyti, o trišakio išsinėrimo nebuvo galimybės pastebėti dėl jungties vietos aklino užsandarinimo. Iki nustatyto gedimo ir po jo pašalinimo kanalizacijos sistema veikia gerai, todėl prižiūrėtojas neturėjo pagrindo siūlyti butų savininkams balsuoti dėl vamzdžių pakeitimo naujais, įrašyti atstatomojo remonto darbų į 2021 m. ūkinį finansinį planą.
5. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovė, nustatytos visos įvykio aplinkybės, priežastis, data, laikas, kaltininkas. Įvykio priežastis – išsinėręs bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis. Jo priežiūrą vykdo UAB „Fabeta“. Ji nepateikė jokios informacijos, ar bandė nustatyti pratekėjimo vietą iki 2021-02-10 įvykio, ar prašė suteikti prieigą prie bendro naudojimo vamzdžių, esančių savininkų butuose, t.y. pranešimų dėl planuojamų vykdyti apžiūrų, ar bandė užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui.
6. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Fabeta“ atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad UAB „Fabeta“ prižiūri namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo jo pastatymo. Vamzdis, dėl kurio dalies išsinėrimo įvyko ieškinyje minima avarija, pritvirtintas prie sienos. Trišakio išlindusi tik nedidelė dalis. Ne tik namo administratorius, bet ir 72-o buto savininkas negalėjo matyti, kad vamzdis išsinėręs, nes ta vieta uždengta. Tam, kad pamatyti ir sutvarkyti vamzdžio išsinėrimą, reikėjo išardyti virš perdengimo plokštės esantį išlyginamąjį sluoksnį. Pažymėjo, kad vamzdžiams esant perdangoje, kaip šiuo atveju, atsakovė negali pamatyti gedimo be papildomų ardymo darbų. UAB „Fabeta“ yra pranešusi namo gyventojams, kad jie atidengtų nišas, tačiau tai padarė ne visi. Vamzdžiai pagal projektą sumontuoti nišose (projekte jie uždengti) , todėl UAB „Fabeta“ neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad gyventojai atliktų griovimo darbus dėl priėjimo prie vamzdžių. UAB „Fabeta“ apžiūri tik matomus vamzdžius, stebi, ar nėra pratekėjimo. Įvykus avarijai, UAB „Fabeta“ ją likviduoja. Tokiu atveju butų savininkai atlieka atidengimą. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai anksčiau nėra kreipęsi dėl ginčo vamzdžių. Patikrinimo aktuose nėra nustatyta kanalizacijos sistemos pažeidimų. Tiek iki ginčo įvykio, tiek ir po jo kanalizacijos sistema veikė gerai. Vamzdžių išsinėrimai atsiranda dėl natūralaus namo konstrukcijų judėjimo.
Ieškinys atmestinas.
7. Atsakovė pateikė turimą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, draudikas AAS “BTA Baltic Insurance Company”. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas galioja nuo 2021-05-08-iki 2022-05-07, o ginčo įvykis įvyko 2021-02-10, draudimo polisas neaktualus ginčo nagrinėjimui. Duomenų apie draudimą aktualiam laikotarpiui teismas negavo. Be to, tiek iš atsakovės atstovo paaiškinimų parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek iš draudimo liudijimo matyti, kad atsakovės veiklos civilinės atsakomybė buvo draudžiama 5 000 Eur sumai, taikant 600 Eur besąlyginę išskaitą. Kadangi ginčo suma (541,16 Eur) mažesnė už besąlyginę išskaitą ir pats atsakovės atstovas nurodė, kad nesikreiptų į draudimo kompaniją dėl žalos kompensavimo, darytina išvada, kad teismo sprendimas įtakos atsakovės draudikui neturės, todėl jis į bylą neįtrauktas.
8. Iš Gjensidige Gyventojų turto draudimo liudijimo nustatyta, kad draudėjas H. C. laikotarpiu nuo 2020-09-08 iki 2021-09-07 apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 4-6). Pranešimas apie įvykį patvirtina, kad H. C. 2021-02-15 pranešė draudikui, jog 2021-02-10 iš kanalizacijos stovo aplietas jo butas (el.b.l. 16). Informacijoje apie įvykį nurodyta, kad UAB „Grinda“ nustatė, jog 72-e bute prakiuro vamzdis (el.b.l. 13-15). Turto įvertinimo skaičiuoklėje nurodyta Gjensidige apskaičiuota žala – 541,16 Eur (el.b.l. 20). 2021-03-09 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad šią sumą ieškovė pervedė draudėjui (el.b.l. 31) bei pateikė pretenziją atsakovei UAB „Fabeta“ dėl jos atlyginimo regreso tvarka (el.b.l. 18). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), administruoja UAB „Fabeta“ (el.b.l. 39-40).
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu.
10. Ieškovė atsakovės atsakomybę dėl žalos butui padarymo kildina iš atsakovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, netinkamo pareigų atlikimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad patalpų užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą). Ieškovės teigimu, atsakovė, kaip namo administratorė, privalėjo užtikrinti kanalizacijos sistemos funkcionavimą taip, kad nekiltų žala tretiesiems asmenims.
11. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrojo naudojimo objektams administruoti skiriamas administratorius. Būtent namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos. CK 4.84 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – ir privalomieji reikalavimai).
12. STR 1.07.03:2017 43 punkte numatyta, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė.
13. UAB „Fabeta“ pateikė 2021-05-18, 2021-09-20 gyvenamojo namo apžiūros aktus (el.b.l.46-50), statinio (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros žurnalo išrašą (el.b.l. 51-62), bendro naudojimo objektų atnaujinimo 2020-2023 m. ilgalaikį planą (el.b.l. 66), daugiabučio namo priežiūros ūkinį finansinį planą (el.b.l. 67). Šie dokumentai rodo, kad administratorius pagal galimybes atliko namo bendro naudojimo objektų priežiūrą, poreikio keisti kanalizacijos vamzdžius nefiksavo, tačiau, kaip matyti iš 2021-05-18 gyvenamojo namo apžiūros akto 10 p., kanalizacijos vamzdžiai sumontuoti vertikaliai butų nišose, kurias butų savininkai uždengę apdailos medžiagomis, todėl vizualiai apžiūrėti vamzdžių nėra galimybės. Teismo posėdžio metu UAB „Fabeta“ atstovas paaiškino, kad toks vamzdžių sumontavimas numatytas namo projekte, todėl jų apžiūrėjimas komplikuotas. Administratorius gali tik prašyti, raginti gyventojus atidengti nišas, o priversti negali, todėl išlieka ir net padidėja avarijų rizika. Iš pranešimų gyventojams matyti, kad atsakovė kreipėsi į gyventojus, atkreipdama dėmesį į aklinai užsandarintas nišas, kuriose yra šalto, karšto ir kanalizacijos vamzdžiai, informuodama, kad apie galimus pratekėjimus iš vamzdžių (el.b.l.139-142). Iš pranešimų turinio matyti, kad gyventojai arba turėjo atverti nišas, sudarydami administratoriui galimybę patikrinti vamzdžius, arba atlikti stebėjimą patys ir apie vamzdžių būklę informuoti UAB „Fabeta“.
14. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas 2021-02-10 patyrė žalą dėl vandens pratekėjimo, o 2021-02-10 fiksuota avarija šiame name. 2021-02-11 apžiūros akte nurodyta, kad vonios ir tualeto kanalizacijos vamzdžiai abiejuose butuose yra aklinai užsandarinti, todėl nėra galimybės nustatyti pratekėjimo vietos; 72-o ir 68-o buto savininkai įpareigoti atlaisvinti praėjimą prie kanalizacijos jungties su bendro naudojimo stovu; atidengus trišalę jungtį, nustatyta, kad dalis vamzdžio perdangoje išsinėrusi iš trišakio; nuleidžiamo vandens purslai trykšta pro jungtį (el.b.l. 44).
15. Byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad būtent dėl šios avarijos buvo užlietas 64-as butas, juo labiau, kad, kaip nurodė atsakovė, duomenų apie žalą 68-am butui ji neturi. Visgi nustačius, kad avarijos ir 64-o buto užliejimo laikas sutampa, o avarija kanalizacijos vamzdyje sukėlė pratekėjimą, labiau tikėtina, kad 64-as butas buvo užlietas būtent dėl šios avarijos. Kita vertus, aplinkybė, kad UAB „Fabeta“ atlieka bendro naudojimo objektų priežiūrą, savaime neįrodo, jog ji atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius aukščiau nurodytą avariją ir lėmusius žalą 64-o buto savininkui.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 nurodė, kad sprendžiant dėl atsakomybės už turtui padarytą žalą, svarbu įvertinti, kurioje konkrečioje vietoje ir dėl kokios priežasties trūko vamzdis, ar trūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti techninės priežiūros metu, taip pat nėra duomenų apie tai, kokią įtaką vamzdžio nusidėvėjimas padarė trūkimui.
17. Atsakovės atstovo paaiškinimai, 2021-02-11 apžiūros aktas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju kanalizacijos vamzdis buvo nematomoje vietoje (užsandarintoje nišoje), galimybės jo patikrinti UAB „Fabeta“ neturėjo (vamzdis uždengtas buto savininko apdailos detalėmis), jo, kaip nurodė UAB „Fabeta“ atstovas, neišardęs apdailos, negalėjo matyti ir pats 72-o buto savininkas, toks vamzdžio išdėstymas numatytas namo projekte. Nepaisant to, UAB „Fabeta“ įspėjo gyventojus apie galimas pasekmes dėl uždengtose nišose esančių vamzdžių, nesant galimybės jų apžiūrėti, t.y. ėmėsi aktyvių prevencinių veiksmų žalai išvengti.
18. Avarijos vietą kaip vamzdžio išsinėrimą apibūdino ne tik UAB „Fabeta“ vadybininkas, bet ir nukentėjusio 64-o buto savininkas (el. b. l. 16-44) bei pati ieškovė (el.b.l. 117). Kaip paaiškino atsakovės atstovas, šis išsinėrimas įvyko ne dėl pasenusių, susidėvėjusių, netinkamos būklės vamzdžių, o dėl natūralaus pastato judėjimo, kuriam įtakos namo administratorius daryti negali. Darytina išvada, kad neteisėti UAB „Fabeta“ veiksmai, dėl kurių atsirado žala 64-o buto savininkui ir kurios atlyginimo regreso teise reikalauja ieškovė, nenustatyti. Nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atmetamas.
19. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.
20. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 4,48 Eur. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 265-267 str., 269-270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė