Administracinio teisės pažeidimo  byla Nr. A2.1.-13780-716/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12160-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Rasai Zdanavičienei, Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant atstovui advokatui A. A., administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d.

n u s t a t ė : 

A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)", reg. adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, sudarydamas autorines sutartis su A. S., g. (duomenys neskelbtini) (autorinė sutartis Nr. 2015/12/02-15), R. J., g. (duomenys neskelbtini) (autorinė sutartis Nr. 2016/02/10-19), E. M., g. (duomenys neskelbtini) (autorinė sutartis Nr. 2016/05/12-23), T. B., g. (duomenys neskelbtini) (autorinė sutartis Nr. 2016/04/08-22), R. V., g. (duomenys neskelbtini) (autorinė sutartis Nr. 2016/03/18-21), N. Y., g. (duomenys neskelbtini) (koncertavimo sutartis Nr. 07/15), esant darbo sutarties požymiams neužtikrino, kad darbuotojos A. S., R. J., E. M., T. B., R. V. ir N. Y. (Baltarusijos pilietė) dirbtų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

A. B. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad naktinio klubo veiklą vykdo nuo 2010 metų. Iš požiūrio į šokėją jis manė, kad ši yra atlikėja, kuri negali būti samdomas darbuotojas, nes jos funkcijos yra autorinės. Šokėja neatlieka funkcijų, nevykdo jo nurodymų, tai yra artistė, menininkė, pati sprendžianti dėl „produkto“ pateikimo, šios pasirodymas yra kiekvieną kartą nepakartojamas, todėl su merginomis buvo sudaromos autorinės sutartys. Prieš pradedant veiklą jis konsultavosi su juristais, Autorinių teisių įstatymas nepasikeitė. Jam teko bendradarbiauti su oficialiomis institucijomis. Autorinės sutartys buvo sudarytos advokato. Jis vyko į Darbo inspekciją, kur bendravo su 2 specialistais. Bendradarbiavimo metu specialistams pateikė advokato sudarytų autorinių sutarčių pavyzdžius ir šie sutiko, kad sutartys neprieštarauja įstatymams. Specialistai paaiškino, kad jis neturi teisės nurodinėti atlikti papildomų funkcijų, kuriose būtų darbo požymių. Su N. Y. ir Y. A. buvo sudarytos skirtingos sutartys, nes N. Y. nemoka lietuvių kalbos, nors ir mokosi Lietuvoje, retai čia būna. Jis iš interneto pasiėmė jam tinkančią sutartį rusų kalba, ir N. Y. sutartis tiko. Y. A. labai ilgą laiką dirbo pas jį klube,  mokėsi universitete, turėjo leidimą pastoviai gyventi Lietuvoje. Šiai reikėjo išvykti į Baltarusiją, bet ji labai norėjo likti Lietuvoje. Jis išaiškino, kad reikia kreiptis į Darbo biržą, kad būtų sudaryta darbo sutartis, bet Y. A. turi baigti papildomus kursus susijusius su choreografija. Po kurio laiko Y. A. pranešė, kad užbaigė choreografijos kursus, todėl buvo sudaryta darbo sutartis. Y. A. privalomai dirba nuo 9 val. iki 18 val., parenka muziką, atlieka papildomas funkcijas. Y. A. veikla skyrėsi nuo merginų, kurios dirbo pagal autorines sutartis. Ši konsultavo jį, kas vyksta klube ne taip, aiškino, ką neteisingai daro šokėjos, konsultavo jį choreografijos klausimais.  Y. A. nurodo jam, jeigu mergina netinka jų klubo veiklai, jeigu mergina nekomunikuoja, nesišypso, ne taip šoka. Y. jį konsultuoja, ir jis nutraukia su mergina autorinę sutartį. Prieš mėnesį iškabinamas tuščias lapas, kur nurodoma, kada pagal autorines sutartis galima dirbti. Merginos pačios susižymi jame, kada jos gali atvykti ir šokti. Tada su merginomis derinamas grafikas ir sudaromas darbo grafikas. Atsiskaitymas pagal autorines sutartis vykdomas pagal atliktų šokių skaičių iki kiekvieno mėnesio 25 d. Atsiskaitoma pagal kasos išlaidų orderius. Merginos šoka klube, (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

S. B. teisme parodė, kad jis surašė protokolą A. B.. Jis bendravo su VMI ir Darbo inspekcija, šie nurodė, kad sutartis neaiški, kad tai yra nelegalus darbas, gal bandoma slėpti mokesčius. Jis taip pat bendradarbiavo su Kultūros ministerijos atstove, kuri nurodė, kad tokios autorinės sutartys negali būti sudaromos. Užėjus į naktinį klubą merginos, kurios buvo su darbiniais rūbais, t.y. su trumpais sijonais, striptizo šokėjos, pradėjo bėgti į visas puses. Šios staigiai apsirengusios striukes bandė pasišalinti iš klubo. Bendraujant su merginomis viena pasakė, kad jai „dzin“, nes ši dirbanti pagal autorinę sutartį. N. Y. apskritai negalėjo pateikti jokio dokumento. Iš Kultūros ministerijos vadovės išvados paaiškėjo, kad tokios autorinės sutartys negali būti sudaromos, kad jų turinys neatitinka įstatymų reikalavimų. Sutartys yra fiktyvios, pagal jas galima slėpti mokesčius, jų nemokėti. Iš SoDros išrašo matyti, kad tos pačios merginos 2013 m. -2014 m. klube dirbo pagal darbo sutartis, o vėliau pradėjo dirbti pagal autorines sutartis. Dėl to išvada buvo, kad buvo slepiami mokesčiai. Tuo labiau keista, kad mergina už šokį gaudavo po 2 eurus. Iš merginų paaiškinimų buvo matyti, kad mokami papildomi pinigai - po 50 eurų, tiek iš A., tiek klientai. Buvo grafikai, tęstinumas, papildomos pajamos. Tai rodo, kad buvo nelegalus darbas.

Liudytoja N. Y. teisme parodė, kad A. B. yra asmuo su kuriuo ji yra pasirašiusi autorinę sutartį dėl koncertavimo. Praeitais metais internete ji norėjo sužinoti apie naktinius klubus. Jai buvo įdomu šokti tam tikru laiku, tam tikroje vietoje. Internete rado naktinį klubą, jo adresą, internetu parašė laišką. A. susisiekė su ja telefonu, jie susitarė susitikti. Ji atėjo pasižiūrėti į klubą, pasikalbėjo. Truputį vėliau ji atėjo dar kartą. Apžiūrėjo klubą ir kai priėmė sprendimą, kad jai viskas patinka, ji pasakė A., kad jie gali pasirašyti sutartį. Jie pasirašė koncertavimo sutartį, kaip autorinę sutartį, kurios turinio dabar neatsimena. Jai buvo svarbu, kad gali pagal savo norą ateiti į klubą, šokti pagal susitarimą patogiausią dieną, kad gali ruošti savo nuosavus pasirodymus, tokiu būdu kaip ji nori, pagal tą muziką, kurią ji nori ir jai to užteko. Jos pirmais laiškas buvo labai didelės apimties. Jame ji rašė apie savo svajones. Iki tol ji buvo pedagoge. Šia profesija nusivylė. Ji šoko iki 17 metų, kol netapo pedagoge. Praeitais metais ji suprato, kad nori šokti. Baltarusijoje ji šoko grupėje ir dirbo televizijoje. Kol ji dirbo kolektyve iki 14 metų amžiaus, už tai mokėjo kolektyvui. Pinigai buvo naudojami kostiumams. Lietuvoje ji jokių solinių koncertų neturėjo.

Liudytoja R. J. teisme parodė, kad pasirašė autorinę darbo sutartį, pagal kurią atlieka savo šokį. Pažino A. per draugę, kuri ten šoko ir dirbo. Pasiūlė ir jai. Per draugę susisiekė su A., kadangi buvo įdomu ir smalsu. Susitikusi su A. sutarė, kad gali šokti naktiniame klube pagal autorinę sutartį. Autorinė sutartis yra ne darbo sutartis, t. y. nėra jokių įsipareigojimų. Ji šoka tada, kada gali. Vieną kartą per mėnesį išmokamas honoraras. Už savo šokį ji gauna 2 eurus. Kai nešoka, ji daro, ką nori - skaito, naršo kompiuteryje, miega. Taip susitarė prieš šešis metus. Grafiką suderindavo kartu su panelėmis taip, kad klube būtų panelių. Jeigu ji negali, ji neina. Visą laiką turi būti bent viena panelė klube. Jeigu sušoka tą dieną, gali eiti namo. Ji neprivalo sėdėti klube. Jeigu negali šokti, blogai jaučiasi - išeina. Per naktį šoka priklausomai nuo žmonių kiekio. Jeigu nėra žmonių, jos nešoka. Mokama tada, kai šokama. Jos nešokdavo, kai nėra žmonių. Ji šoka skirtingai, atsineša savo muziką, skirtingai apsirengia. Jos kūrybinis įkvėpėjas yra „Youtube“. Be šokio kitų funkcijų neatlieka. Apie grafiką direktorius žinojo, jos jam pranešdavo. Sudarytą grafiką paduodavo direktoriui. Jeigu negalėdavo atvykti pagal grafiką, pranešdavo, paskambina ir perspėja, kad neatvyks. Dėl to sankcijų nėra.

Liudytoja A. S. teisme parodė, kad klube pradėjau dirbti prieš 4-5 metus. Ji ieškojo darbo, kurį galėtų derinti su studijomis. Rado skelbimą, kad ieškomos šokėjos. Atvyko į pokalbį su A.. Jai paaiškino, kas tai per klubas, kokią veiklą vykdo. Jai viskas tiko. Jie sudarė autorinę sutartį. Ji pradėjo šokti. Šokių paruošusi neturėjo. Šokiai gaunasi savaime. Tai nėra kažkoks kūrybinis darbas, kuri reikia labai ruošti. Stebint kitas, internete pažiūrėjusi ji pradėjo šokti. Ji su A. susiderina laiką, pranešu, kada gali atvykti šokti. Už šokį mokama 2 eurai. Ji nekėlė reikalavimų, norėjo dirbti pagal tokią sutartį. A. paruošė sutartį, o ji norėjo pagal šią dirbti. Nepasirašė darbo sutarties, kadangi tokia sutartis yra priimtinesnė, yra laisvas darbo grafikas. Ji galvojo, kad pagal darbo sutartį yra nustatytos darbo valandos. Tuo metu ji studijavo. Kai ieškojo darbo, tikslas buvo tik pinigai. Ji mokėsi dieniniame skyriuje, turėjo socialinį draudimą, daugiau nieko nereikėjo. Tik atlygio. Jeigu negali atvykti pvz: dėl ligos, praneši vadovui, kad tą dieną negali atvykti ir tiek.

Iš patikrinimo akto matyti, kad 2016-07-09 atlikus UAB „M. d.", į. k. (duomenys neskelbtini), netikėtą veiklos patikrinimą naktiniame klube buvo nustatyta, kad pagal darbo grafiką dirbo M. Č., Y. A., A. M., M. P.. Pagal autorines sutartis dirba A. S., R. J., E. M.. Darbo metu darbo patalpose buvo rastos N. Y., darbo sutartis nepateikta, darbo grafiko nėra, B. S., pagal darbo grafiką nėra, darbo sutarties nepateikė (b. l. 12-13).

Iš M. P. paaiškinimo matyti, kad E. klube dirba nuo 2016 m. balandžio mėnesio, š.m. liepos 8 d. dirbant buvo atliktas įmonės patikrinimas. Darbas pradedamas 21 val., užsidaroma 6 val. Atėjus į darbą tą dieną dirbo barmenė A., apsauga – M., administratorė M., šokėjos – N., J., E., A., R.. Merginos patikrinimo metu buvo su darbo rūbais. Merginos šoka pagal savo sudarytas choreografines programas, jos klientams nėra pateikiamos, sutartis su merginomis sudaro įmonės direktorius. Darbo patalpose buvusi B. S. yra bendradarbiaujančio klubo direktorė, jų klube buvo direktoriaus žinioje (b.l. 18).

Iš 2016 m. liepos mėnesio darbo grafiko matyti UAB „M. d." 2016 m. liepos 8 ir 9 d. įmonėje oficialiai turėję dirbę asmenys (b. l. 21-22).

Iš autorinių sutarčių matyti sutarties objektas, atlikėjo ir užsakovo įsipareigojimai, atsiskaitymo tvarka, šalių atsakomybė, galiojimas ir nutraukimas. UAB „M. d.", atstovaujama bendrovės direktoriaus A. B., sutartis sudarė:

- 2015-12-02 su A. S., sutartis galioja iki 2016-03-01 (b. l. 25-29, 44-47);

- 2016-02-10 su R. J., sutartis galioja iki 2016-07-31 (b. l. 36-39);

- 2016-03-18 su R. V., sutartis galioja iki 2016-09-18  (b.l. 52-55);

- 2016-04-08 su T. B., sutartis galioja iki 2016-08-08  (b.l. 48-51);

- 2016-05-12 su E. M., sutartis galioja iki 2016-12-31  (b. l. 40-43).

Iš koncertavimo sutarties matyti, kad 2015-11-07 UAB „M. d.", atstovaujama direktoriaus A. B., sudarė sutartį su N. J., sutartis galioja iki 2016-05-06  (b. l. 56-57, 58-59).

Iš S. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-07-08 nuo 22.00 val. iki 2016-07-09 02.00 val. dirbant pagal planą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atliktas UAB „M. d. h." naktinio klubo netikėtas veiklos patikrinimas. Atlikus UAB „M. d. h.", netikėtą veiklos patikrinimą, pagal eka „X" pateiktą ataskaitą, kasoje pinigų likutis atitiko „x" ataskaitą. Darbuotojai dirbo pagal autorines ir darbo sutartis, viena darbuotoja patikrinimo metu autorinės sutarties nepateikė. 2016-07-12 UAB „M. d. h." administratorė M. P. pateikė A. J. autorinę sutartį rusų kalba, kuri nebuvo pateikta patikrinimo metu. Pagal pateiktas autorines sutartis kyla įtarimų, kad autorinės sutartys gali būti fiktyvios, todėl jas būtina patikrinti ar jos atitinka 1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185 Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 38 str., 39 str., 40 str., 41 str., 42 str., reikalavimus. Nustačius, kad UAB „M. d. h." sutartys su atlikėjais yra fiktyvios, atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 413 str. (nelegalus darbas) (b. l. 60).

Iš 2010-04-01 darbo sutarties matyti, kad A. B. nuo 2010-04-01 priimtas dirbti į UAB „M. D.“ direktoriaus pareigas (b. l. 70-72).

Iš 2015-02-02 darbo sutarties matyti, kad Y. A. priimta dirbti UAB „M. D.“ šokėjos pareigoms, darbuotoja pradeda dirbti nuo 2015-03-01 (b. l. 80-81).

Iš Kultūros ministerijos specialistės nuomonės dėl sutarties, sudarytos tarp UAB „M. d. h.“ ir atlikėjo, matyti, kad pateikta sutartis kelia abejonių dėl savo esmės ir teisinės prigimties, joje yra autorinėms bei intelektinių paslaugų teikimo sutartims nebūdingų nuostatų (b. l. 116-117).

Įvykio metu galiojančioje Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 98 straipsnio redakcijoje numatyta, kad nelegaliu darbu pripažįstamas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, tame tarpe ir už pažeidimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiu būdu administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, dirbant darbą be rašytinės darbo sutarties, taip pat kai darbas dirbamas nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2012 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1232 redakcija) 25.1. punktu, <...> Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 413 str. yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teisinių santykių kvalifikavimui kaip darbo teisinių santykių, būtina nustatyti, kad jie atitinka visus DK 93 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius. Esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų atlygintinų sutarčių, yra šie: 1) darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 2) darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmasis iš paminėtų požymių reiškia, kad darbuotojas vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o ne atlieka konkrečią užduotį. Antrasis iš paminėtų požymių reiškia, kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkciją, nėra savarankiškas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006). Pagal  kasacinio teismo praktiką, kvalifikuojant darbo teisinius santykius, būtina nustatyti, kad jie atitinka visus DK 93 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad esminiu autorinės sutarties požymiu, skiriančiu ją nuo kitų sutarčių, yra autoriaus turtinių teisių perdavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad A. B., kaip UAB „M. d." direktorius ir darbdavys, būdamas atsakingu už bendrovėje dirbančius asmenis, jų priėmimą į darbą, tinkamą duomenų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyrių, privalėjo pasirūpinti ir imtis priemonių, kad bendrovėje nebūtų dirbantys asmenys, pažeidžiantys minėtas Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio nuostatas. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos patikrinimo akto, liudininkų parodymų teisme ir paties A. B. paaiškinimų teismas nustatė, kad bendrovėje „M. d.“ šokėjomis dirbo A. S., R. J., E. M., T. B., R. V., N. Y., su kuriomis nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie šių asmenų darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Teismas nustatė, kad teisiškai formaliai R. J., E. M., T. B. ir R. V. įmonėje dirbo būdamos pasirašiusios su įmone autorines sutartis, N. Y. pasirašiusi koncertinę sutartį, A. S. neturėdama jokios galiojančios sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinimo metu įmonėje legaliai kaip šokėja dirbo Y. A., su kuria buvo sudaryta darbo sutartis (b. l. 80-81). Tokiu būdu teismas nustatė faktą, kad įvairūs asmenys, kurie įmonės darbo vietoje atliko šokėjų funkcijas, turėjo skirtingą savo funkcijų teisinį reglamentavimą ir įvertinimą, kas nėra teisinga. Iš teisme apklaustų liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų byloje teismas nustatė, kad merginos klube buvo ir atliko baro šokėjų funkcijas, pačios kurdamos savo šokių kompozicijas. Tai verčia pripažinti, kad merginos kaip darbuotojos dirbo tam tikros, konkrečios  profesijos ir kvalifikacijos – šokėjos – darbą. Iš liudytojų parodymų ir pasirašytų koncertavimo bei autorinių sutarčių teismas nustatė, kad merginos buvo įpareigotos kurti ir atlikti programas, kurias esant darbdavio pareikalavimui, privalėjo koreguoti. A. B. teisme parodė, kad Y. A. jį konsultavo dėl merginų programos ir elgesio komunikuojant su baro lankytojais, dėl ko jis kaip direktorius turėjo teisę su merginomis nutraukti sutartis. Iš A. B., R. J. ir A. S. parodymų teismas nustatė, kad merginos buvo įpareigotos rūpintis savo apranga, šokių muzika, šokėjų funkcijas vykdė pagal suderintus mėnesio grafikus. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad merginos klube šokėjų funkcijas vykdė paklusdamas UAB „M. d.“ kaip darbovietės nustatytai darbo tvarkai ir reikalavimams. Be to, tokiu būdu merginos klube kaip darbuotojos vykdė ne vieną tam tikrą užduotį, bet buvo įpareigotos darbdavio nurodymais įvairių reikalavimų ir funkcijų kompleksui. Akivaizdu, kad merginos už visa tai gaudavo atlyginimą (2 eurus už choreografinę kompoziciją (šokį)), už darbo funkcijų neatlikimą buvo numatyta darbo teisės normomis neleistina atsakomybė (piniginė kompensacija). Tokiu būdu teismas nustatė, kad bendrovėje „M. d.“ būtent šokėjomis, o ne kūrėjomis ir atlikėjomis, dirbo A. S., R. J., E. M., T. B., R. V., N. Y., su kuriomis nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie šių asmenų darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokia išvada logiškai ir teisiškai nepateisina formaliai su merginomis pasirašytų koncertavimo ir autorinių sutarčių, kurios turėjo ne vienkartinį turinio, bet tęstinumo pobūdį, buvo sudaromos ir pratęsiamos ne vienkartiniam įvykiui, bet nuolatiniam ir besikartojančiam to paties turinio funkcijų atlikimui. Tokiu būdu šios koncertavimo ir autorinės sutartys neatitiko tikrosios „autorinės sutarties“ sąvokos turinio dėl savo esmės ir teisinio reglamentavimo. Lietuvos Respublikos autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Teisme apklaustos liudytojos pripažino, kad dar prieš sudarant ir pasirašant autorines sutartis, merginos dažniausiai neturėjo paruošusios ir sukūrusios choreografinės programos, mokėsi tai daryti stebėdamos kitas šokėjas gyvai ir internete, tokiu būdu jos neatitiko tikrosios autorių ar atlikėjų sąvokos. Tuo pačiu pasirašant sutartis UAB „M. d.“ neturėjo, ko perimti iš merginų ir negalėjo būti šokio, kurio dar nėra, licenciatu. Įvertinus objektyviai įrodytą veikos turinį ir teisės normų reikalavimus, A. B. subjekto požymius ir kaltės turinį, teismas pripažįsta jį kaip įmonės direktorių kaltu dėl nelegalaus darbo. A. B. veika dėl leidimo dirbti A. S., R. J., E. M., T. B., R. V., N. Y. jo vadovaujamoje įmonėje nesudarius privalomos rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie šių asmenų įdarbinimą teritoriniam VSDFV skyriui atitinka teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d.

A. B. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. B. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. B. padarė pažeidimą darbo apsaugos srityje, jis praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 3-11), yra dirbantis, vedęs (b. l. 69). Lietuvos Respublikos  Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Atsižvelgiant į šias privalomas teismų praktikos nuostatas, įvertinus A. B. neatsargios kaltės turinį, teisiniu lūkesčius dėl ankstesnių valstybės institucijų atliktų jo vadovaujamos įmonės patikrinimų, ne absoliučiai neteisėto nelegalaus darbo, bet formaliai teisiškai reglamentuotą jo turinį, bendravimą su autorinių teisių institucijomis – teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais mato galimybę taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. ir už padarytą pažeidimą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta įstatymo sankcijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r ė :

A. B. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 str. 1 d., skirti dėl nelegalaus A. S. darbo 250 eurų baudą, dėl nelegalaus R. J. darbo 250 eurų baudą, dėl nelegalaus E. M. darbo 250 eurų baudą, dėl nelegalaus T. B. darbo 250 eurų baudą, dėl nelegalaus R. V. darbo 250 eurų baudą, dėl nelegalaus N. Y. darbo 250 eurų baudą - viso 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                              Mindaugas Striaukas