Civilinė byla Nr. e2-294-467/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00283-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.4.2

                                  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ direktoriaus A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kuoras“ direktoriaus A. R. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kuoras“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Orkos“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kuoras“ direktorius A. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kuoras“, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė UAB „Kuoras“ įsteigta 2010 m. gruodžio 22 d., sėkmingai vykdo veiklą su nekilnojamo turto vystymu susijusiose ūkio šakose, įskaitant statybos rangą – atlieka gyvenamosios, administracinės, gamybos ir pramonės paskirties pastatų statybos darbus; dirbančių darbuotojų skaičius nėra pastovus ir priklauso nuo tuo metu esančių veiklos apimčių. Įmonės veikla istoriškai yra pelninga. Sudėtingą ir įtemptą įmonės finansinę situaciją įtakojo užsakovo UAB „RSP“ vengimas atsiskaityti už atliktus statybos darbus ir dėl to kilęs ginčas dėl 377 524,29 Eur skolos priteisimo, kuris nagrinėjamas Kauno apygardos teisme; byla yra sustabdyta iki bus atlikta statybinė ekspertizė. Taip pat UAB „Orkos“ naudai priverstinai išieškoma 210 421,66 Eur suma. Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „Orkos“ per akcininkus susijusi su UAB „RSP“; po to, kai UAB „Kuoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir UAB „RSP“ priteisimo, UAB „Orkos“ pateikė ieškinį dėl 175 800 Eur skolos priteisimo už UAB „Orkos“ kaip subrangovo objekte atliktus darbus, tačiau šie darbai patenka į tuos darbus, už kuriuos UAB „RSP“ atsisako mokėti. Tokiu būdu susidarė situacija, kai iš įmonės yra priteista itin didelė skola už objekte atliktus darbus juos atlikusio subrangovo naudai, o pati įmonė už tuos pačius darbus skolos nėra prisiteisusi iš objekto užsakovo, kurį valdo tie patys asmenys kaip ir subrangovą.

3.       Įmonė inicijavo derybas su didžiausiais kreditoriais ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2021 m. spalio 21 d. išsiuntė kreditoriams pranešimus dėl susitarimo dėl pagalbos sudarymo. Įmonės laikinų finansinių sunkumų priežastimi esantis kreditorius UAB „Orkos“ (reikalavimo dydis 203 632,53 Eur) atsisakė sudaryti susitarimą dėl pagalbos, tačiau kitas stambus įmonės kreditorius UAB „Šebsta“ (reikalavimo dydis 245 295,99 Eur) palankiai nusiteikęs dėl pagalbos įmonei.

4.       Įmonė neturi pakankamai apyvartinių lėšų priverstinai išieškomai sumai iš karto sumokėti, tačiau vykdoma veikla ir iš jos gaunamos pajamos leidžia su kreditoriais atsiskaityti dalimis. Įmonė nėra likviduojama dėl bankroto, yra gyvybinga, tai pagrindžia restruktūrizavimo plano projektas bei informacija apie per 2021 m. išrašytas sąskaitas už atliktus darbus; turimų užsakymų informacija.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Kuoras“ restruktūrizavimo bylą.

6.       Teismas išsamiai aptarė Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, reikšmingus sprendžiant, ar įmonė atitinka restruktūrizavimo bylai iškelti būtinas sąlygas; nurodė nesant ginčo, kad UAB „Kuoras“ turi finansinių sunkumų bei nėra likviduojama dėl bankroto.

7.       Teismas nustatė, kad į UAB „Kuoras“ 2021 m. rugsėjo 30 d. balansą įrašyto turto vertė sudarė iš viso 1 272 826 Eur sumą: ilgalaikis turtas sudarė 399 876 Eur sumą, trumpalaikis turtas – 660 723 Eur sumą, sukauptos pajamos – 212 227 Eur sumą; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 514 797 Eur sumą. Teismas pabrėžė, kad pagal pateiktus duomenis beveik pusę į balansą įrašyto turto vertės sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 575 728 Eur, iš jų – 470 423 Eur debitorių skolos. Pagal teismų praktiką preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl jos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020 ir kt.). Teismo vertinimu, 2021 m. rugsėjo 30 d. balanso ir restruktūrizavimo plano projekto duomenys yra prieštaringi, kadangi debitorinės skolos balanse apskaitytos kaip per vienerius metus gautinos sumos, o pagal restruktūrizavimo plano projektą didžiąją jų dalį planuojama atgauti tik 2025 m. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realias galimybes atgauti skolas iš debitorių. Taip pat teismas nustatė, kad į atsakovės turto masę įtrauktos įmonių grupės įmonių akcijos, kurios apskaitytos 222 500 Eur verte, nepaaiškinant, kokiu pagrindu šis finansinis turtas yra apskaitytas. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl nurodoma sukaupta 212 227 Eur pajamų suma nėra skiriama atsiskaitymui su kreditoriais.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki ir pagal likvidumo testą (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), nes pagal kreditorių sąrašą, sudarytą 2021 m. rugsėjo 30 d., atsakovė turi kreditoriams pradelstų įsiskolinimų, kurių terminai jau pasibaigę (dėl kai kurių atliekami priverstinio vykdymo veiksmai) už 480 775,86 Eur, kas rodo, kad atsakovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas.

9.       Išanalizavęs į bylą pateikto restruktūrizavimo plano projektą teismas sprendė, kad jame nepagrindžiamas įmonės gyvybingumas, priešingai, informacija leidžia įvertinti pagrindus bankroto bylai kelti. Teismas nustatė, kad pagrindiniai atsiskaitymo šaltiniai su kreditoriais yra tik atgautinos debitorinės skolos bei sugrąžintos sulaikytos sumos, kurios būtų mokamos tik trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais. Nors atsakovė planuoja toliau vykdyti veiklą ir gauti pelną, veiklos apimtys bus mažinamos, o prognozuojamas pelnas yra beveik per pusę mažesnis negu 2017–2020 m. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie sudarytas reikšmingo dydžio sutartis, kurios neabejotinai būtų vykdomos ateityje ir pagal kurias gaunamos pajamos būtų pakankamos išsaugoti gyvybingumą. Teismo vertinimu, pateikta rangos sutartis su UAB „Sofralita“ bei išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys rodo tik nedidelę atsakovės veiklos dalį praeityje ir nelaikytini pakankamais gyvybingumo įrodymais, atsižvelgiant į atsakovės per vienerius metus mokėtinas sumas kreditoriams ir restruktūrizavimo plano projekte nurodomą išaugusią savikainos dalį. Restruktūrizavimo plano projekte nenurodyta naujų sutarčių, dėl kurių vykdymo būtų generuojamas turtas.

10.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus apie tikėtiną 373 121,46 Eur debitorinį reikalavimą, nesant galimybės prognozuoti bylos pagal ieškovių UAB ,,Kuoras“ ir UAB „Elpreka“ ieškinį atsakovei UAB „RSP“ dėl 373 121,46 Eur skolos priteisimo už atliktus statybos darbus ir pagal atsakovės UAB „RSP“ priešieškinį ieškovei UAB „Kuoras“ dėl statybos darbų trūkumų už 360 821,43 Eur sumą pašalinimo priteisimo baigties. 

11.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Kuoras“ neatitinka gyvybingumo kriterijaus ir jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla; atsakovė yra nemoki, nes ji negeba vykdyti prievolių kreditoriams, todėl yra pagrindas teismui ex officio (liet. pagal pareigas) spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu metu nėra parinktas nemokumo administratorius, teismas nurodė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti parinkus nemokumo administratorių.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Pareiškėjas UAB „Kuoras“ direktorius A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti su skundu teikiamus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Skundžiama nutartis tinkamai nemotyvuota, neatitinka procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, nes nutartyje nepateikiami autentiški teismo motyvai, o beveik pažodžiui atkartojami UAB „Orkos“ atsiliepime į pareiškimą išdėstyti argumentai, taip pat teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų ir pateiktų įrodymų, jie tik nurodyti aprašomojoje dalyje, tačiau neįvertinti.

12.2.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertinęs pareiškėjo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (restruktūrizavimo plano projekto, finansinės atskaitomybės dokumentų, dokumentų apie sutartinius santykius su debitoriais, dokumentų apie mokestinę permoką ir kt.), be jokių paaiškinimų vadovavęsis deklaratyviais UAB „Orkos“ argumentais.

12.3.                      Išsami informacija apie UAB „Kuoras“ debitorinius reikalavimus kartu su ją patvirtinančiais įrodymais buvo pateikta teismui su 2022 m. sausio 18 d. rašytiniais paaiškinimais, nurodyti debitoriniai reikalavimai yra realūs ir sudaro reikšmingą sumą (159 619,9 Eur), todėl jie turėjo būti įvertinti atliekant įmonės finansinės būklės analizę. Teismas nepagrįstai vieną ginčijamą debitorinę skolą į UAB „RSP“ įvertino kaip nerealų turtą vien dėl to, kad dėl jos vyksta teisminis ginčas. Debitorinės skolos balanse apskaitytos kaip per vienerius metus gautinos sumos, kadangi pagal verslo apskaitos standartus šioje balanso eilutėje apskaitomi trečiųjų asmenų įsiskolinimai bendrovei, nepaisant įsiskolinimo pobūdžio ir šaltinio, kuriuos reikia padengti ne vėliau kaip einančiais po ataskaitinių metais. Terminas UAB „RSP“ įvykdyti prievolę yra suėjęs, todėl ji pagrįstai apskaityta prie per vienerius metus gautinų sumų. Debitorinių skolų atgavimo tikimybė restruktūrizavimo plano projekte (t. y. 75 proc.) numatyta kaip su skolų atgavimu susijusių rizikų įvertinimo priemonė. Planuojamas atsiskaitymas su kreditoriais gali užtrukti iki 2025 m., nes bylų, susijusių su statybos rangos teisiniais santykiais nagrinėjimas paprastai užtrunka, taip pat gali užtrukti ir vykdymo procesas. Teismas neįvertino, kad UAB „Šebsta“ sutiko suteikti pagalbą ir subordinuoti savo finansinį reikalavimą kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, tai reiškia, kad visų kreditorių, išskyrus UAB „Šebsta“, reikalavimai būtų tenkinami anksčiau.

12.4.                      Išsami informacija apie UAB „Kuoras“ balanse apskaitytas įmonių grupės akcijas kartu su ją patvirtinančiais įrodymais buvo pateikta teismui su 2022 m. sausio 18 d. rašytiniais paaiškinimais; visos bendrovės akcijos turi būti apmokėtos jų nominalą atitinkančia pinigų suma, t. y. UAB „Kuoras“ balanse šios akcijos apskaitytos nominalia verte, dėl to šis turtas yra realus.

12.5.                      Teismas supainiojo sąnaudas ir pajamas, pasisakydamas dėl 212 227 Eur sumos, kuri apskaityta balanso C dalyje ir kuri pagal 2-ojo verslo apskaitos standarto Balansas 33 punktą apibūdina ateinančių laikotarpių sąnaudas. Ateinančių laikotarpių pajamos apskaitomos balanso H dalyje ir sudaro 401 937 Eur.

12.6.                      Teismas paviršutiniškai atliko likvidumo testą, vertinęs UAB „Kuoras“ mokumą tik pagal vieną rodiklį – į 2021 m. rugsėjo 30 d. kreditorių sąrašą įtrauktų finansinių reikalavimų sumą. Po šio balanso sudarymo, tęsdama veiklą įmonė atsiskaitė su dalimi kreditorių; tik vienas kreditorius - UAB „Orkos“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Įmonė turi realaus turto (debitorinės skolos, ilgalaikis turtas, finansinis turtas, įskaitant automobilius), kurio vertė be 377 524,29 Eur reikalavimo teisės į UAB „RSP“ siekia 455 839,9 Eur. Pagrindinis kreditorius UAB „Šebsta“ pritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui ir sutinka teikti pagalbą (įskaitant ir galimybę nukelti kreditoriaus finansinio reikalavimo tenkinimo terminus).

12.7.                      UAB „Kuoras“ yra gyvybinga, tęsia komercinę veiklą ir siekia išspręsti laikinus finansinius sunkumus, atsiradusius dėl UAB „RSP“ ir UAB „Orkos“ nesąžiningos dalykinės praktikos.

12.8.                      Pagrindinė įmonės ūkinė veikla (statybos ranga) yra pelninga, istoriniai įmonės veiklos rodikliai leidžia spręsti, kad UAB „Kuoras“ turi kvalifikuotą darbo jėgą ir techninius pajėgumus sėkmingai vykdyti statybas ir pagrįstai tikėtis, jog ateityje įmonės veikla išliks pelninga ir iš uždirbto pelno UAB „Kuoras“ galės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Todėl kritiškai vertintini teismo motyvai, kad restruktūrizavimo plano sprendinys tęsti tą pačią veiklą neįrodo realių galimybių ateityje gauti pajamų/pelno ir mažinti įsipareigojimus kreditoriams. Restruktūrizavimo plano projekte yra nurodyta informacija apie 2022 m. planuojamus objektus, kurių potenciali vertė 1 520 000 Eur; planuojamos darbų apimtys panašios į ankstesnių laikotarpių pardavimo pajamas; su 2022 m. sausio 18 d. rašytiniais paaiškinimais pateikta atnaujinta informacija apie 2022 m. planuojamus darbus ir dėl jų vedamas derybas, objektų potenciali vertė viršija 5 000 000 Eur. Taigi, įmonė ieško užsakymų, kas indikuoja veiklos tęstinumą ir realias galimybes ateityje gauti pajamų. Vadovaujantis skundžiamos nutarties logika (t. y. vien nepalankios ateities prognozės) būtų neįmanoma iškelti restruktūrizavimo bylos nei vienai įmonei, nes dėl objektyviai egzistuojančios verslo rizikos nei viena įmonė negali garantuoti veiklos rezultatų ateityje. Dėl to skundžiama nutartis ydinga.

12.9.                      Nėra pagrindo abejoti UAB „Kuoras“ gyvybingumu, kadangi patiriamas laikinas finansines problemas sąlygojo ne veiklos nuostolingumas, o ginčas su UAB „RSP“ dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus. UAB „Kuoras“ vykdoma ūkinė veikla (statybos ranga) yra rentabili ir pelninga, todėl restruktūrizavimo plano projekte pagrįstai numatyta ją tęsti. Įmonė turi šiai veiklai vykdyti reikalingą turtinį/organizacinį kompleksą. Tai leidžia tikėtinai spręsti, kad ši restruktūrizavimo plano projekto priemonė pasiteisins ir sudarys prielaidas atsiskaityti su kreditoriais. Be to, įmonė tinkamai moka visus mokesčius. Įmonė turi realaus turto, iš kurio gali vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams.

12.10.                      Kartu su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai yra reikšmingi (aktualūs) sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą bei vertinant atskirojo skundo argumentus. Šių įrodymų priėmimas neiškreipia apeliacijos paskirties, nes jie papildo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir su jais teiktus įrodymus. Šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys dėl jų galės pasisakyti atsiliepimuose į atskirąjį skundą.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Orkos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Apelianto argumentai, kad skundžiama nutartis tinkamai nemotyvuota, grindžiami jo subjektyviu vertinimu. Teismas atliko išsamią byloje pateiktų duomenų analizę dėl atsakovės gyvybingumo ir tinkamai motyvavo visus bylai teisiškai reikšmingus klausimus. Tai, kad teismas sutiko su trečiojo asmens pozicija, nelaikytina netinkamu motyvavimu.

13.2.                      Teismas tinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Pareiškėjas atskirajame skunde, kaip ir viso proceso pirmosios instancijos teisme metu, tendencingai siekia išvengti jam tenkančios pareigos įrodyti atsakovės gyvybingumą. Pareiškėjo teikiami duomenys yra nenuoseklūs, prieštaringi arba apskritai neįrodyti.

13.3.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad didžioji dalis į balansą įrašyto trumpalaikio turto nėra įrodyta kaip realus turtas. Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo atliktą debitorinių skolų vertinimą, pareiškėjas atskirajame skunde nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados. Pareiškėjas tik prieš pat teismo posėdį pateikė pavienius duomenis apie labai nedidelę dalį debitorinių skolų, žinodamas teismų praktiką dėl įmonės turto realumo kriterijaus.

13.4.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad dalis į balansą įrašyto ilgalaikio turto nėra įrodyta kaip realus turtas. Pateikti duomenys patvirtina, kad automobilių VW Tiguan ir Audi Q5 rinkos vertė mažesnė, o dėl likusio ilgalaikio turto apeliantas nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti apskaitytų verčių realumą. Akcijų vertei taip pat taikytinas realumo kriterijus, tačiau tokių įrodymų apeliantas nepateikė, todėl 222 500 Eur vertė iš atsakovės balanso buvo pagrįstai eliminuota.

13.5.                      Teismas tinkamai įvertino atsakovės (ne)gyvybingumo kriterijų. Atsakovė yra nemoki, t. y. negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Visi pareiškėjo argumentai yra susiję su įmonės turto ir įsipareigojimų santykiu, tačiau jis yra aktualus nemokumo faktui nustatyti ir savaime nelemia išvados dėl juridinio asmens (ne)gyvybingumo. Šuo atveju nėra nustatyta jokių realių priemonių, kurios leistų atsakovei atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė šiuo metu vis dar vykdo realią ūkinę komercinę veiklą. Deklaruojami planai galimai ateityje dalyvauti konkursuose neįrodo realios veiklos vykdymo.

13.6.                      Ankstesnių laikotarpių rezultatai nesudaro pagrindo išvadai, kad ateinančių laikotarpių rezultatai gali būti analogiškai pelningi, kadangi tiek rinkos situacija, tiek makroekonominiai rodikliai nuolat keičiasi. Pareiškimo dėl restruktūrizavimo tikslas nukreiptas tik į esamų prievolių vykdymo atidėjimą, verčiantis ta pačia veikla, kurią vykdant buvo pasiekta nemokumo būsena. Pagrindiniai atsiskaitymo šaltiniai su kreditoriais yra pelnas, kurio pagrindų protingai tikėtis pareiškėjas neįrodinėja, ir atgautinos debitorinės skolos bei sugrąžintos sulaikytos sumos, kurios ne tik neįrodytos, bet būtų mokamos tik trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais. Tokiame kontekste akivaizdi rizika, kad ne tik nebus sėkmingo restruktūrizavimo atvejo, bet, atsakovei toliau veikiant nuostolingai, įsipareigojimai kreditoriams tik reikšmingai didės.

13.7.                      Nors apeliantas nurodo, kad nemažins veiklos ir pateikė atnaujintą informaciją apie 2022 m. planuojamus darbus ir dėl jų vedamas derybas, tačiau nepateikė duomenų apie realius užsakovus. Savo pelningiausiais metais (2020 m.) įmonė turėjo 1 553 309 Eur pardavimo pajamų, o staigaus medžiagų kainų kilimo ir jų trūkumo akivaizdoje planuojami 5 000 000 Eur vertės užsakymai nepagrįsti.

13.8.                      Apeliantas akcentuoja, kad finansinius sunkumus nulėmė tik kilęs ginčas su UAB „RSP“ už atliktus statybos darbus, tačiau tai parodo, kad vos dėl vieno ginčo atsakovė pasiekė nemokumo būseną. Atsakovė ne tik neturi jokio realaus plano mokumui atkurti, bet jos įprastinė veikla nėra tvari bei atspari bet kokioms didesnėms rizikoms.

13.9.                      Didžioji dalis įrodymų, kuriais apeliantas grindžia atsakovės gyvybingumą ir turto realumą, yra į bylą pateikti apibendrinti finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau juose nurodyto turto negalima besąlygiškai pripažinti, nes dokumentai parengti nesilaikant įstatymų reikalavimų, pareiškėjas nebuvo suinteresuotas parodyti tikrąją atsakovės finansinę padėtį.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320

Dėl naujų įrodymų

15.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus: 2021 m. rugsėjo 30 d. balanso C ir H dalių išklotines; ketinimų protokolus; dokumentus apie mokesčių mokėjimą valstybei, darbo užmokesčio mokėjimą.

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė.

17.       Nagrinėjamu atveju naujais įrodymais apeliantas grindžia skunde teikiamus argumentus, formuluoja prašymą šiuos įrodymus priimti, tačiau neteikia argumentų dėl šių įrodymų vėlesnio pateikimo poreikio, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ar kad teismas juos būtų atsisakęs priimti. Pagal sudarymo datas pateikiami dokumentai sudaryti iki skundžiamos nutarties priėmimo, elektroninės bylos duomenys tvirtina, kad apeliantas 2022 m. sausio 18 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, todėl vertintina, kad turėjo galimybę pateikti ir apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia nesant pagrindo priimti apelianto naujai teikiamų įrodymų.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

18.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

19.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); bei restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

20.       Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Kuoras“ restruktūrizavimo bylą atsisakė kelti esant JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms aplinkybėms. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Kuoras“ turi finansinių sunkumų bei nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad pareiškėjas pateiktais duomenimis neįrodė, jog nemoki UAB „Kuoras“ yra gyvybinga, taigi, ji neatitinka restruktūrizavimo sąlygos; be to, restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nepadės išsaugoti gyvybingumo bei įveikti finansinių sunkumų. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino įmonės turtinę padėtį, įrodymus, pagrindžiančius jos gyvybingumą, istorines veiklos apimtis ir pelną, lemiančius restruktūrizavimo tikslų įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo.  

21.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikimo, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020; 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020; kt.). 

22.       Taigi, JANĮ gyvybingumo nustatymui suteikia didelę reikšmę, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. JANĮ 2 straipsnio 6 dalis juridinio asmens gyvybingumą apibrėžia kaip juridinio asmens būseną, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Vadinasi, įstatymas gyvybingumą sieja tik su ūkinės veiklos vykdymu ir kelia reikalavimą tokiai veiklai, kad jos vykdymas leis įmonei vykdyti prievoles ateityje. Įstatymų leidėjas gyvybingumą apibrėžia pagal du kriterijus: 1) juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą; 2) vykdoma ūkinė komercinė veikla leis vykdyti prievoles ateityje.

23.       Ūkinė komercinė veikla suprantama kaip gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Spręsdamas dėl įmonės gyvybingumo sąlygos, teismas turi vertinti faktinių aplinkybių visumą: kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo, kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas ir kokios yra tolesnės veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tokia įmonė neatitinka gyvybingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

24.       Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti restruktūrizavimo tikslingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020). Jei restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, tai tokia įmonė laikytina turinčia ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir restruktūrizavimo procesas tokiai įmonei negali būti taikomas (tęsiamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

25.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad pagrindinė UAB „Kuoras“ ūkinė veikla (statybos ranga) ankstesniais periodais buvo pelninga, pagal pateiktus pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis 2020 m. įmonė gavo 114 616 Eur grynojo pelno; 2019 m. – 103 285 Eur; 2018 m. – 65 516 Eur; tik 2021 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis patyrė 115 129 Eur nuostolių. Apeliantas teigia, kad istoriniai įmonės veiklos rodikliai leidžia spręsti, jog UAB „Kuoras“ turi kvalifikuotą darbo jėgą ir techninius pajėgumus sėkmingai vykdyti statybas bei pagrįstai tikėtis, kad ateityje įmonės veikla išliks pelninga ir iš uždirbto pelno UAB „Kuoras“ galės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tačiau šie argumentai vertintini kritiškai, visų pirma, tuo aspektu, jog, net ir vykdydama pelningą veiklą, atsakovė dėl kilusių teisminių ginčų su UAB „RSP“, kuris tebenagrinėjamas, ir UAB „Orkos“, kuris išnagrinėtas kreditorės naudai ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, patiria esminių ekonominių sunkumų. Pateikti įrodymai apie vykdomą veiklą tvirtina, kad šiuo metu įmonė vykdo tik vieną sutartį – 2021 m. lapkričio 17 d. rangos sutartį, sudarytą su UAB „Sofralita“, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti sandėlio statybos darbus; sutarties kaina – 160 000 Eur; darbų pabaiga – 2022 m. kovo 31 d., bet gali būti pratęsta. Tuo tarpu kiti, restruktūrizavimo plano projekte pateikti duomenys apie 2022 m. planuojamus objektus, kurių potenciali vertė 1 520 000 Eur, ar su 2022 m. sausio 18 d. rašytiniais paaiškinimais pateikta atnaujinta informacija apie 2022 m. planuojamus darbus ir dėl jų vedamas derybas, nurodant, kad objektų potenciali vertė viršija 5 000 000 Eur, nėra patvirtinti jokiais pagrįstais įrodymais, leidžiančiais konstatuoti tokios veiklos realumą. Be to, restruktūrizavimo plane nurodoma, kad dėl negatyvaus požiūrio į įmonės statusą ji negali efektyviai dalyvauti konkursuose ir pasirašyti perspektyvių kontraktų, trūkstama apyvartinių lėšų užsakymams vykdyti. Taip pat šiame kontekste įvertintina ir restruktūrizavimo plano projekte, pagrindžiant neigiamą įmonės veiklą, 2021 m. nurodoma informacija, kad pelningumui įtaką darė esama situacija su COVID-19 pandemija, staigus medžiagų kainų kilimas ir jų didžiulis trūkumas. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad įsiskolinimus kreditoriams planuojama dengti iš veiklos pelno, debitorinių skolų susigrąžinimo, iš pagrindinei veiklai nereikalingo turto, turimų reikalavimų į trečiuosius asmenis perleidimo, taip pat atliekant statybos-remonto paslaugas kreditoriui. Tačiau, kaip matyti, nėra įvertinta besitęsianti situacija, susijusi su COVID-19 pandemija ir medžiagų kainomis bei jų trūkumu, nenurodoma, kaip bus sprendžiamos šios problemos.

26.       Taigi, restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad įmonė iš esmės ketina tęsti tą pačią veiklą nieko nekeisdama, kuriai, nors ir būnant pelninga, įmonė vis tik patiria esminius ekonominius sunkumus. Restruktūrizavimo plano turinys liudija, kad iš esmės įmonė restruktūrizavimo tikslus ketina pasiekti ne vykdydama efektyvią veiklą, o iš esmės sulaukusi nuolaidų iš kreditorių, numatytas: 1) kreditorių reikalavimų vykdymo termino atidėjimas, įskaitant susilaikymą nuo aktyvių skolų priverstinio išieškojimo veiksmų; 2) atsiskaitymas turtu, nereikalingu tiesioginėje įmonės veikloje; 3) dalies reikalavimų atsisakymas įmonės naudai; 4) reikalavimų padengimas per rangos darbų ir paslaugų sutartis – kurios leistų įgyvendinti restruktūrizavimo planą ir atstatyti mokumą. Nepaisant to, vertintina, kad nebūtų pagrįsta įmonei restruktūrizuotis vien kreditorių nuolaidų sąskaita.

27.       Restruktūrizavimo plano projektas tvirtina, kad kitas (be pelno, kuris nėra pakankamai pagrįstas) atsiskaitymo su kreditoriais šaltinis iš esmės yra atgautinos debitorinės skolos. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl skolų iš debitorių atgavimo nerealumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aktualia teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018; kt.). Nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes atgauti iš debitorių skolas, debitorių skolos negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018), kuris gali būti naudojamas atsiskaitymui su kreditoriais. Apelianto pateikti skolų suderinimo aktai su UAB „Adampolis-NT“, UAB „Sofralita“, UAB „Lemora“ savaime nepagrindžia skolos atgavimo iš šių įmonių realumo. Nepateikti jokie duomenys apie realiai atgautas skolas, nors apeliantas nurodo, kad su dalimi kreditorių įmonė atsiskaitė. Šiame kontekste pažymėtina, kad nepateikti jokie duomenys, nei su kuriais kreditoriais atsiskaityta, nei iš kokių lėšų, įvertinant ir tai, kad iš atsakovės priverstinai yra išieškomas įsiskolinimas UAB „Orkos“. Taip pat apeliantas akcentuoja ir sėkmingą ginčo su UAB „RSP“ baigtį, tačiau, kaip matyti, jokių papildomų priemonių ir veiksmų alternatyvos, jeigu teisminiai ginčai baigtųsi nepalankiai UAB „Kuoras“, iš esmės nėra numatyta.

28.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nors nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (šiuo atveju restruktūrizavimo) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Todėl UAB „Kuoras“, siekiančiai restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kyla pareiga pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius nurodytas gyvybingumo aplinkybes, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui tokie dokumentai nepateikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas nepagrindė įmonės gyvybingumo ir vykdomos komercinės veiklos perspektyvų, sudarančių sąlygas tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais.

29.       Byloje nustatyta ir dėl to iš esmės nėra ginčo, kad UAB „Kuoras“ turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas): 2021 m. rugsėjo 30 d. sudaryto balanso duomenimis įmonės turto vertė viso sudarė 1 272 826 Eur sumą – ilgalaikis turtas 399 876 Eur, trumpalaikis turtas – 660 723 Eur, iš kurių per vienerius metus gautinos sumos – 575 728 Eur (470 423 Eur pirkėjų skolos, 105 305 Eur kitos gautinos sumos). Pagal pateiktą kreditorių sąrašą įmonės įsipareigojimus sudaro 480 775,86 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pateiktus duomenis ir sprendė, kad įmonė yra nemoki. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įmonės turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu, teigdamas, kad turi daugiau realaus turto, o teismas netinkamai įvertino debitorinius įsipareigojimus, akcijų vertę. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad vien aplinkybė, jog bendrovė atitinka nemokumo būseną, savaime nereiškia, kad jai negali būti iškelta restruktūrizavimo byla – restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį Nr. e2-244-450/2021, jos 34 punktą; 2021 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-925-781/2021, jog 31 punktą, kt.). Taigi, nemokumo vertinimas, sprendžiant restruktūrizavimo iškėlimo klausimą, nėra esminis, ir aktualus tik tuo aspektu, kiek įmonė gali būti finansiškai pajėgi vykdyti restruktūrizavimo plane užsibrėžtus tikslus. Todėl šiuo atveju skundžiama nutartimi išsprendus tik klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo negalimumo, nors UAB „Kuoras“ ir turi finansinių sunkumų, bet, esant neįrodytam gyvybingumui, kuris yra platesnės apimties ir apima visumą juridinio asmens taikomų priemonių, kuriomis siekiama panaikinti nemokumo būseną, neturi esminės reikšmės argumentai dėl įmonės turto apimties ir įsipareigojimų santykio, t. y. nemokumo vertinimo, kadangi šie rodikliai jau yra aktualūs sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad bankroto byla atsakovei UAB „Kuoras“ yra iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi, dėl jos yra paduotas atskirasis skundas, taigi, dėl duomenų, aktualių sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, t. y. atsakovės turtinės padėties vertinimo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes tai jau bus kitos bylos nagrinėjimo dalyku.

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad apeliantas nepaneigė pagrįstų ir teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų, jog UAB „Kuoras“ nėra gyvybinga, be to, jos pateiktame restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės akivaizdžiai nepadės įveikti finansinių sunkumų ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo pateiktų argumentų, nevertino pateiktų įrodymų ir apie tai skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pirmosios instancijos teismo motyvų glaustumas, atmetant apelianto argumentus, ar detalus kiekvieno argumento neatkartojimas skundžiamoje nutartyje nelemia teismo pareigos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas ginčo aplinkybes pažeidimo. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas aptarė esminius argumentus bei įrodymus, lemiančius atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą, savo išvadas pakankamai motyvavo, todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, jog teismas apskritai nevertino jo pateiktų įrodymų, dėl jų nepasisakė. Vien tai, kad teismo motyvai iš dalies sutapo su trečiojo asmens argumentais, nereiškia netinkamo nutarties motyvavimo. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto klausimo aspektus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008). Be to, pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais, įgyvendinti savo apeliacijos teisę, kuria jis ir pasinaudojo.

Dėl procesinės bylos baigties 

32.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas dėl įmonės gyvybingumo, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Alma Urbanavičienė