Baudžiamoji byla Nr. 1-301-1123/2023

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13155-2022-4

 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.8

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,

dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,

kaltinamajam A. R.,

nukentėjusiajam D. K.,

civiliniam ieškovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas šešis kartus:

penktą kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

šeštą kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį galutine 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 7 ir 9 dalimis, A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi paskirtos bausmės subendrintos, 90 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi, apimant 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto;

taip pat jo atžvilgiu priimtas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant jį: viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Teismas

n u s t a t ė :

A. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, o būtent: jis, 2022 m. vasario 16 d., apie 16.00 val., būdamas prie parduotuvės „Norfa“, adresu Ateities g. 48, Vilniuje, be jokios pateisinamos priežasties konflikto metu iš chuliganiškų paskatų trenkė vieną kartą kumščiu nepilnamečiui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), į nosies-burnos sritį, taip sulaužydamas akinius, kurių vertė 280 eurų, bei tokiais chuliganiškais veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva, apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniais lūžiais. Šiais veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamasis A. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis vyko prie parduotuvės, kaip nurodyta kaltinamajame akte, laiko jis tiksliai nepasakys. Jis su draugu buvo biliardinėje ir jie išėjo į lauką parūkyti. Lauke su niekuo nekalbėjo, šalia stovėjo kompanija, kurie atėjo ir paklausė, ar jie turi cigaretę. Jis priėjusiam asmeniui sakė „valink“, tada šis pradėjo kelti balso toną. Jo (A. R.) draugas iš karto pasišalino. Jis (A. R.) neturėjo ką daugiau daryti, nes tų asmenų buvo ne vienas, viskas per kamerą matosi, vienas priėjo, paskui kitas. Jis svarstė gal bėgti, tada trenkė tam asmeniui. Nepateisina savo poelgio, bet nespėjo mintyse susidėlioti, ką jam daryti, todėl iš karto trenkė. Tas vaikinas, kuriam trenkė, prieš jį fizinių veiksmų nenaudojo, kiti asmenys irgi ne, tik rėkė ant jo. Jis vaikinui trenkė kumščiu į veidą vieną kartą, šis nugriuvo, jis (A. R.) norėjo padėti vaikinui atsikelti, bet priėjo to vaikino draugas ir jį pakėlė, tada jis (A. R.) pasišalino. Vėliau internete pamatė, kad jis yra ieškomas, tada pats atvažiavo į komisariatą ir prisidavė. Komisariate sužinojo, kad nukentėjusiajam buvo tik (duomenys neskelbtini) metų, nepilnametis atėjo cigaretės prašyti. Jis gailisi, kad šiam trenkė, bet nesigaili, kad nedavė cigaretės. Šio konflikto metu buvo blaivus, tai pirmas kartas, kai tiek drąsos turėjo, nors galėjo pabėgti. Dėl 2000 Eur civilinio ieškinio mano, kad neturtinė žala, be akinių, yra truputį per daug. Jis galėtų pats grąžinti po 100 eurų kas dvi savaites, apie 1000-1200 eurų. Mano, kad už visą žalą gali grąžinti 1000 eurų. Teritorinės ligonių kasos 54,64 Eur civilinį ieškinį pripažįsta.

Kaltinamasis A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., apie 16 val. jis su savo draugu M. (šiuo metu jo jokių duomenų nežino) stovėjo prie biliardinės, adresu Ateities g. 48, Vilniuje, rūkė. Jis prieš tai su M. buvo biliardinėje ir jie žaidė. Prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas ir paklausė „ar yra cigaretė“. Jis (A. R.) iš karto suprato, kad tas vaikinas yra nepilnametis ir jam pasakė, kad eitų į šoną. Tuo metu prie jo priėjo kitas vaikinas, nes matė, kad netoli nuo jų, 6-7 metrų atstumu, stovi vaikinų kompanija (visi buvo nepilnamečiai), bet gali būti, kad tas pats pirmas vaikinas vėl priėjo, dabar jau nepamena, nes praėjo daug laiko. Jam vaikinas pradėjo reikšti priekaištus „ką, negali gražiau pasakyti“. Jis (A. R.) vėl pasakė, kad eitų į šoną toliau. Tada vaikinų kompanija, kuri toliau stovėjo, pradėjo jam replikuoti, bet ką, jis nepamena. Supratęs, kad gali būti blogai, su kumščiu vaikinui, kuriam sakė eiti į šoną, vieną kartą trenkė į veidą, kur pataikė, nematė. Nepilnametis vaikinas nukrito ant žemės, bet kaip, jis dabar nepamena. Jis priėjo prie to vaikino ir norėjo jam padėti atsikelti, bet priėjo vaikino draugai, padėjo jam atsistoti. Jis vaikino iš karto atsiprašė ir pasakė, kad nereikėjo lįsti, prašė pasitraukti. Jo (A. R.) draugas iš karto išėjo, kai jis (A. R.) trenkė. Jis (A. R.) dar su tais vaikais pabendravo ir taip pat sau ramiai išėjo. Kiek pamena, tas nepilnametis vaikinas, kuriam jis trenkė, buvo su akiniais ir, kai jis trenkė vaikinui, lygtai akiniai sulūžo. Dėl savo poelgio labai gailisi. Jo draugo M., su kuriuo buvo įvykio vietoje, Lietuvoje nėra, šis išvykęs į užsienį, kada grįš, nežino, draugo telefono numerio ir gyvenamosios vietos taip pat nežino (2 t., b. l. 14-15, 21).

Kadangi kaltinamasis A. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., jam būnant Vilniaus mieste, apie 16.43 val. jam į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino jo nepilnametis sūnus D. K. iš savo mobilaus ryšio telefono. Sūnus jam pasakė, kad šiuo metu yra Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Jam sūnaus pasiteiravus, kas atsitiko, šis paaiškino, kad 2022 m. balandžio 16 d., apie 16.00 val., Vilniuje, Ateities g. 10, prie prekybos centro „Norfa“ pagrindinio įėjimo jį be jokios priežasties užpuolė ir sumušė iš matymo jam visiškai nepažįstamas vyras. Sūnus paaiškino, kad šiuo metu yra apžiūrimas medikų. Maždaug po 15 min. jis atvyko pas sūnų į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur šis jam detaliau paaiškino įvykio aplinkybes. Sūnus D. K. paaiškino, kad prie parduotuvės „Norfa“, Vilniaus mieste, Ateities g. 10, paprašė jam iš matymo nepažįstamo vyriškio cigaretės, tačiau asmuo labai supyko, pradėjo ant jo sūnaus šaukti. Jo sūnus teigė, kad nenorėjo veltis į konfliktą, bandė vyriškį nuraminti sakydamas, kad nėra čia ko pykti. Tuo metu netikėtai vyriškis sudavė vieną smūgį kumščiu jo sūnui į veido sritį. Kuria ranka vyriškis smūgiavo, jo sūnus neminėjo. Po smūgio jo sūnus parkrito ant žemės, sąmonės praradęs nebuvo, tačiau jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas ir buvo sudaužyti ant veido buvę akiniai, kurių vertė apie 300 eurų. Po įvykio jo sūnus paskambino 112 bendruoju pagalbos centro numeriu, o vyriškis, išgirdęs, kad yra kviečiama policija, pasišalino nežinoma kryptimi. Sūnus D. K. sakė, kad į vietą buvo atvykęs policijos ekipažas bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo jo sūnų ir nuvežė į Žalgirio kliniką. Sūnus minėjo, kad visą konfliktą matė ir girdėjo kartu su juo buvę trys jo draugai, kurie irgi yra nepilnamečiai. Sūnus jam apibūdino jį užpuolusį asmenį, kaip apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio. Apžiūros metu Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje jo sūnui buvo konstatuotas nosies pertvaros lūžis ir sulaužyti du apatinio žandikaulio priekiniai dantys. Žalgirio klinikoje uždėjus jo sūnui laikinas plombas, jis buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini). Jo sūnui D. K. buvo sulaužyti akiniai, nes kai gavo smūgį į veidą, jie per pusę sulūžo ir nukrito ant žemės. Akinius sūnui pirko prieš pusantrų metų ir jų kaina buvo 280 eurų (šiuo metu jau dokumentų neturi). Sūnaus dantų gydymas kainavo 220 eurų (prie apklausos jis prideda kvitus). Taip pat jo sūnui buvo sulaužyta nosis, tris savaites sirgo, patyrė fizinį skausmą, todėl jo sūnui ir jam padaryta moralinė žala, kurią vertina 2000 eurų, dėl šio fakto bendra padaryta 2500 eurų žala (1 t., b. l. 40, 45).

Nukentėjusysis D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 16 d., apie 15.30 val., su bendramoksliais A. B., D. Š. ir P. Š. buvo prie „Norfa“ parduotuvės Fabijoniškėse. Ten vaikštinėjo. Prie „Norfos“ nuėjo paprašyti cigaretės netoli pagrindinio įėjimo į „Norfą“. Jo draugai liko truputį toliau. Tas žmogus buvo su kitu vyru, kurio neįsidėmėjo, jis rūkė, jis (D. K.) priėjo prie to, kuris rūkė paprašyti cigaretės. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kvadratiniais siaurais akiniais, apsirengęs tamsiais rūbais, panašus į nusikaltėlį. Jis to vyro paprašė nusiraminti, tada vyras jam trenkė dešine ranka į nosį. Tuo metu kaip ir nieko nepajuto, jam buvo šokas. Jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir pajuto su liežuviu, kad nuskilęs dantis. Tada jis (D. K.) atsitraukė į šoną link draugų ir norėjo skambinti policijai. Vyras priėjo prie jų, sakė kažką jiems lietuviškai su akcentu, kalbėjo su jo draugu A. B. agresyviai, po to pasakė, kad kažkam paskambins, ėmė skambinti. Kai jis (D. K.) paėjo į šoną, jis paskambino į policiją. Vyras, kuris jam sudavė smūgį, pasišalino. Anksčiau jo nėra matęs ir po to nėra sutikęs (1 t., b. l. 58-59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1227/2022 (01) nurodyta, kad, remiantis D. K. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, jam nustatyti šie kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva, apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniai lūžiai. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti kieto, buko daikto poveikyje ir galėjo atsirasti sudavus smūgį ranka, koja (ir panašiai) į nosies – burnos sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-4 paras iki apžiūros 2022 m. balandžio 20 d., 10.45 val. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (būtent dėl nosies kaulų lūžio). Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu (smūgiu) (1 t., b. l. 68-69).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio datos nepamena, tačiau mano kad 2022 m. balandžio mėnesio 15-16 d., nuo 17 val. iki 18 val., Fabijoniškių mikrorajone prie įėjimo į Fabijoniškių „Norfą“ jis buvo su gerais draugais D. ir P. Š.. Ten susitiko su draugu D. K. kartu praleisti laiką. Einant link „Norfos“, prie įėjimo į parduotuvę, apie 5-6 metrus nuo įėjimo stovėjo du vyriškiai. Vienas jų buvo su juoda striuke be kapišono, bolonine, labiau aptempta, neilga, su užtrauktuku, plėšytais džinsais, kokie batai, nematė, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atrodė stipriai vartojantis alkoholį, kreivoku veidu, apie 178 cm iki 185 cm ūgio, rudos spalvos trumpai kirptais plaukais su stačiakampio formos akiniais storesniu rėmu, rėmas juodas. Jokių kitų išskirtinių jo bruožų nepastebėjo. Kitas asmuo kaip atrodė, nepamena, nieko papasakoti negali, neįsidėmėjo. Jie visi po truputį ėjo, o D. K. paprašė palaukti, nes jis ėjo paprašyti cigaretės, ir nuėjo prie tų vyrų. D. K., kiek matė, ramiai paprašė pavaišinti cigarete. Jis (A. B.) ir kiti buvo maždaug už 5 metrų ir stovėjo. Vienas vyras, kaip matė, pradėjo ieškoti savo rankinėje, kitas buvo piktas, agresyvus, D. K. pastūmė ranka vieną kartą. D. K., atrodo, pasakė „ką čia darot“, po to dar kartą tas vyras D. K. pastūmė, o po to dešine ranka D. K. trenkė į veidą. D. K. parkrito ant nugaros, matė, kad sudužo ir išsibarstė akinių stiklai. Tada D. K. atsikėlė ir pasakė, kad jam nuskėlė dantį. D. K. pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Jis (A. B.) davė D. K. kaukę nusivalyti kraują, matė, kad jam nuskeltas apatinis dantis, kraujavo nosis. Vyras, kuris nesimušė, pasišalino iš karto, kai D. K. kitas pradėjo stumdyti. Tas, kuris stumdė ir trenkė, buvo ir toliau  agresyvus, kažką šūkavo, sakė „galit kam norit skambinti“. Tas vyras jam atrodė neblaivus, bet to teigti konkrečiai negali. Jie atsitraukė ir D. K. paskambino į policiją. Tas vyras klausė „kam jūs skambinot“. Jie pasakė, kad niekam. Vyras tada nuėjo į „Norfą“, po to vėl atėjo, klausė, kiek D. K. metų, dar kažką šnekėjo. Jis pats su tuo vyru bandė kalbėti, klausė, už ką šis trenkė D. K., bet vyras nepaaiškino. Vyras išėjo, nežino, kur, nepastebėjo. Vyras kalbėjo lietuviškai, galimai su nežymiu kažkokiu akcentu. Aplinkui gal ir vaikščiojo žmonės, bet tiksliai nurodyti negali, nei kas, nei kur. Iš jų niekas nefilmavo, nefotografavo, matė, kad yra vaizdo kamera ant „Norfos“. Nei prieš tai, nei anksčiau, nei vieno iš tų vyrų nėra matęs (1 t., b. l. 95-97).

Liudytojas P. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, tačiau mano, kad balandžio mėnesio 16 dieną, laiko nepamena, bet dienos metu, Fabijoniškių mikrorajone, prie įėjimo į Fabijoniškių „Norfą“ jis buvo su draugais D., A. B. ir D. Š., susitiko prie parduotuvės „Norfa“ Fabijoniškėse, Ateities g, 48, kad kartu praleistų laiką. Visi stovėjo netoli „Norfos“ įėjimo. Netoli įėjimo į „Norfą“ stovėjo du vyriškiai. Kiek pamena, vienas buvo su akiniais, apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio ūgio, daugiau nepamena, kito aplamai neįsidėmėjo. D., nieko nesakęs, priėjo prie vyrų ir paprašė cigaretės, sakydamas „ar galit pavaišinti cigarete?“. Vienas vyras pradėjo ieškoti gal cigaretės rankinėje, kitas, su akiniais, iš karto buvo agresyvus, sakė „neduoti“, pradėjo keiktis, D. lygtai stumtelėjo. D. paklausė „kam čia taip agresyviai?“ Antrasis vyras iš karto tada pasišalino. Tada tas vyras su akiniais D. trenkė kumščiu. Pataikė kažkur į nosį ar burną, D. nugriuvo. Vyras, kuris trenkė, kažką pradėjo aiškintis, sakė, kad jie gali kviesti policiją, nes jam vienodai. Tas vyras visą laiką buvo agresyvus, liepė kitiems nekalbėti, nes ir kiti „gautų“. D. po griuvimo atsikėlė pats, jam kraujavo nosis. D. pats iškvietė policiją. Vyras, sudavęs smūgį, vis sakė, kad jie gali kviesti policiją, po to pasišalino kažkur. Nei prieš tai, nei anksčiau nei vieno iš tų vyrų nėra matęs (1 t., b. l. 108-110).

2022 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Ateities g. 48, Vilnius. Ant pastato langų pritvirtintas įmonės „Norfa XL“ logotipas. Patekimas į pastatą pro automatines stiklines duris. Pastato teritorija prie patekimo į jį yra stebima vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 12-16).

2022 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti UAB „Norfa mažmena“ pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas, pavadintas „CH02-2022-04-16-15-18-27“, prasideda 2022-04-16 15:51:15 Jame matyti įėjimas į pastatą, kuriame yra ir parduotuvė „Norfa“, adresu Vilnius, Ateities 48, su automatinėmis durimis. Netoliese nuo durų (prie pastato kampo) stoviniuoja keturi jaunuoliai. Pro pastato duris įeidinėja ir išeidinėja žmonės. 15:51:48 val. pro pastato duris iš vidaus išeina vyras su tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis, tamsiaplaukis, su tamsiais akiniais, ir kitas vyras tamsiomis kelnėmis, tamsia pusilge striuke, tamsiaplaukis, per petį pasikabinęs rankinę. Vyras su akiniais pradeda rūkyti. 15:52:14 val. prie šių vyrų prieina vienas iš keturių jaunuolių, apsirengęs pusilgę striukę su gobtuvu su kailiuku, juodomis kelnėmis, ant galvos pilku gobtuvu. Priėjus jam, prisiartina anksčiau aprašytas rūkęs vyras su akiniais, kažką jaunuoliui šneka, jaunuolis jam irgi kažką aiškina. Vyras su akiniais staiga jaunuolį kaire ranka pastumia į dešinį petį, dar kartą stumteli ir iš karto suduoda dešine ranka vieną smūgį jaunuoliui į veido sritį. Jaunuolis krenta ant nugaros. Tada atsistoja, laiko delnu užsidengęs nosį, o dešinėje rankoje telefoną. Vyras su akiniais (tas, kuris sudavė smūgį) visai jaunuolių grupei kažką aiškina. 15:53:13 val. įrašas baigiasi. 

Vaizdo įrašas, pavadintas „CH02-2022-04-16-15-53-14“, prasideda 15:53:14 val. Jame matyti ta pati vieta priešais parduotuvės įėjimą. Vyras, sudavęs smūgį, kažką aiškina jaunuoliams, jie irgi kažką kalba, smūgį gavęs jaunuolis telefone kažką spaudo, po to jis nueina pro duris į patalpų vidų. Likę trys jaunuoliai šnekasi su smūgį sudavusiu vyru. Po neilgo laiko nukentėjęs jaunuolis grįžta iš parduotuvės patalpų, kažką visą laiką spaudo telefone. Vėl visi stoviniuoja, kalbasi. Nukentėjęs jaunuolis pradeda skambinti ir visi jaunuoliai nueina toliau link pastato kampo. Smūgį sudavęs vyras taip pat pradeda kažkam skambinti. Skambindamas vaikšto, po to prieina prie jaunuolių, kažką kalba nukentėjusiam jaunuoliui, po to bendrauja visi ir 16:00:39 val. vyras įeina pro duris į pastatą. Jaunuoliai likę dar stoviniuoja. Tolimesni įvykiai aprašyti kitame įraše, kadangi laikas dalinai dubliuojasi.

Vaizdo įrašas, pavadintas „CH02 2022-04-16 15-53-14“, prasideda nuo 15:53:14 val. Matyti įėjimas į pastatą, kuriame yra ir parduotuvė „Norfa“, adresu Vilnius, Ateities 48, su automatinėmis durimis. Netoliese nuo durų (prie pastato kampo) stoviniuoja  keturi jaunuoliai. Pro pastato duris įeidinėja ir išeidinėja žmonės.16:01:36 val. matyti, kaip atsidarius durims iš „Norfa“ patalpų kartu su kitais žmonėmis išeina vyras, kuris kalba mobiliuoju telefonu, apsirengęs tamsiais rūbais, tamsiaplaukis, su tamsiais akiniais. Jis praeina pro jaunuolius, po to grįžta prie jų, kažką jiems kalba, rodo ranka, po to vėl nueina tolyn. Jaunuoliai lieka stoviniuoti kur ir buvo (1 t., b. l. 121-123).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009). Chuliganiškos paskatos reiškia, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui padaromas be jokios rimtos priežasties ir nėra susijęs su asmeninių kaltininko ir nukentėjusiojo asmens santykių aiškinimusi, o padarytas kaltininkui pažeidžiant viešąją tvarką ar elementarias elgesio taisykles.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodyta. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. R. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, A. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, iš kitų asmenų kompanijos prie jo priėjus jaunuoliui, kuris paklausė, ar jis (A. R.) turi cigaretę, jis šiam vaikinui liepė „valinti“ (atstoti). Tada šis vaikinas pradėjo kelti balso toną, Jis (A. R.) neturėjo ką daugiau daryti, nes tų asmenų buvo ne vienas, nespėjo sugalvoti, ką daryti, todėl iš karto trenkė tam asmeniui. Jis vaikinui trenkė kumščiu į veidą vieną kartą, šis nugriuvo, jis (A. R.) norėjo padėti vaikinui atsikelti, bet priėjo to vaikino draugas ir jį pakėlė, tada jis (A. R.) pasišalino. Tai, kad A. R. aptariamomis aplinkybėmis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį D. K., be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo D. K. bei liudytojų D. K., A. B. bei P. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos bei vaizdo įrašo apžiūros protokolai, specialisto išvada, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Remiantis specialisto išvados Nr. G 1227/2022 (01) duomenimis, dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam D. K. buvo padaryti sužalojimai – nosies kaulų lūžis su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva, apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniai lūžiai, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pažymėtina, kad jis smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo be jokios pateisinamos priežasties. Kaip nurodė pats kaltinamasis, žodinio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo metu, nei nukentėjusysis, nei kiti su juo buvę asmenys jokių fizinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, tik kalbėjo pakeltu tonu. Taigi, jokios rimtos priežasties panaudoti smurtui kaltinamasis neturėjo. Teismo vertinimu, toks smurto panaudojimas viešoje vietoje prieš nepažįstamą asmenį dėl menkavertės dingsties (žodinio konflikto, kilusio nukentėjusiajam paprašius cigaretės) prieštarauja elementarioms visuomenėje pripažintoms elgesio taisyklėms, tokiu būdu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota kaip padaryta iš chuliganiškų paskatų.

Taigi, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. R., 2022 m. vasario 16 d., apie 16.00 val., būdamas prie parduotuvės „Norfa“, adresu Ateities g. 48, Vilniuje, be jokios pateisinamos priežasties konflikto metu iš chuliganiškų paskatų trenkė vieną kartą kumščiu nepilnamečiui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), į nosies-burnos sritį, taip sulaužydamas akinius, kurių vertė 280 eurų, bei tokiais chuliganiškais veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva, apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniais lūžiais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. R. – gana jauno amžiaus, iš viso teistas 6 kartus, taip pat ir už kitas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 5 kartus, dar vieną kartą nuteistas jau po jos padarymo (2 t., b. l. 44-53), ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 31-43), dirbantis (vykdantis individualią veiklą) (2 t., b. l. 29).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam A. R. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis A. R. paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu A. R. nuteistas pagal BK 284 straipsnį galutine 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 7 ir 9 dalimis, A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Minėta nutartis šiuo metu yra įsiteisėjusi ir vykdytina, todėl ja paskirta bausmė turi būti subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 90 parų arešto bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės, pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiant į tai, kad A. R. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi jau buvo paskirtos maksimalios 90 parų arešto bausmės, nustatant didesnę už pridedamos arešto bausmės vidurkį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. R. paskirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitytina A. R. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį jau atlikta bausmės dalis bei minėta nutartimi įskaityti laikotarpiai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Įvertinęs tai, kad A. R. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas penkis kartus, jam anksčiau nebuvo skiriama laisvės atėmimo bausmė, jis yra dar jauno amžiaus, dirbantis (vykdantis individualią veiklą), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dar yra tikslinga neizoliuoti kaltinamojo nuo visuomenės ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Teismas pažymi, kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas atitiktų ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų interesus, kadangi kaltinamajam nebūtų suvaržyta galimybė dirbti, gauti pajamas ir atlyginti padarytą žalą.

BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje normoje numatytas pareigas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. R. intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau skirtini įpareigojimai visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 54,64 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro gydymo paslaugų, suteiktų nukentėjusiajam D. K. dėl jo patirtų sužalojimų, kaina, taip pat prašydama priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 80-81). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. R. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė nosies kaulų lūžiu su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva, apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniais lūžiais. Vilniaus teritorinės ligonių kasos kartu su ieškiniu pateiktame 2022 m. liepos 14 d. Gydymo paslaugų apskaitos išraše (1 t., b. l. 82) nurodyta, kad D. K. 2022 m. balandžio 16 d. buvo suteiktos otorinolaringologo paslauga dėl danties lūžio už 21,32 Eur bei veido ir žandikaulių chirurgo paslauga dėl danties lūžio už 21,32 Eur, o 2022 m. balandžio 22 d. buvo suteiktos paslaugos – kraujo tyrimas, atliekamas prieš planinę invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą – protrombinio laiko (PL) ir tarptautinio normalizacijos santykio (TNS) nustatymas už 6,75 Eur bei kraujo tyrimas, atliekamas prieš planinę invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą – aktyvinto dalinio tromboplastinio laiko (ADTL) nustatymas už 5,25 Eur. Bendra suteiktų paslaugų kaina – 54,64 Eur.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. R. nurodė, kad ligonių kasos ieškinį pripažįsta. Atsižvelgiant į tai bei į Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktus dokumentus teismas pripažįsta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 54,64 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat šioje byloje civilinis ieškovas (tuo metu – nukentėjusiojo D. K. įstatyminis atstovas) D. K. 2022 m. liepos 19 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl jo nepilnamečio sūnaus D. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurio metu patyrė 2500 Eur turtinę ir neturtinę žalą (1 t., b. l. 49). Kartu su ieškiniu D. K. pateikė IĮ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvitus, iš kurių matyti, kad už D. K. dantų gydymą sumokėjo iš viso 220 Eur (1 t., b. l. 48). 2022 m. lapkričio 29 d. D. K. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jo sūnui įvykio metu buvo sulaužyti akiniai, nes kai šis gavo smūgį į veidą, jie per pusę sulūžo. Akinius sūnui jis pirko prieš pusantrų metų ir jų kaina buvo 280 eurų. Taip pat jo sūnui buvo pažeisti du dantys, jų gydymas kainavo 220 eurų (2 t., b. l. 119).

Teisiamojo posėdžio metu D. K. nurodė, kad patikslintu civiliniu ieškiniu jis reikalauja tik turtinės žalos, nes jo sūnui jau 18 metų ir sūnus pats gali reikalauti neturtinės žalos. Jis (D. K.) mokėjo pinigus už sūnaus dantų gydymą, čekiai yra pateikti. Akiniai buvo neremontuotini, nes jie buvo sulaužyti per pusę. Akinių pirkimo čekio jis nerado. Teismo vertinimu, civilinio ieškovo D. K. civilinis ieškinys yra pagrįstas. Turtinė žala 220 eurų, patirta dėl civilinio ieškovo sūnaus nukentėjusiojo D. K., kuris tuo metu buvo nepilnametis, dantų gydymą yra įrodyta byloje pateiktais kvitais. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad kaltinamasis A. R., suduodamas nukentėjusiajam D. K. smūgį į veido sritį, sulaužė pastarojo akinius, šios aplinkybės neginčijo ir kaltinamasis. Nors civilinis ieškovas nurodė, kad akinių pirkimo kvito neišsaugojo, jie buvo pirkti prieš pusantrų metų, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti D. K. nurodyta akinių kaina – 280 eurų, teismo vertinimu, tokia suma nėra per didelė ar neprotinga, turint omenyje, kad akiniai buvo nepataisomai sugadinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, civilinio ieškovo D. K. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. R. 500 Eur D. K. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusysis D. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos. Nurodė, kad jam buvo pažeisti du dantys (1 mm įskilimai), taip pat buvo sulaužyta nosis, jis tris savaites sirgo, patyrė fizinį skausmą, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 2 000 eurų (2 t., b. l. 120). Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, jo nuomone, 2 000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, jis galėtų atlyginti apie 1 000 eurų.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (pvz. 2K-21-942/2016). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis D. K. dėl kaltinamojo A. R. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis ir pažeisti du dantys, paties teigimu jis tris savaites sirgo, jautė fizinį skausmą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nukentėjusiajam D. K. neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo padarytas, be kita ko, nosies kaulų lūžis su aplinkine nosies nugarėlės bei abiejų akių vokų vidinių dalių poodine kraujosruva. Akivaizdu, jog nosis yra labiausiai matoma veido dalis, jos negalima pridengti drabužiais ar galvos apdangalais, todėl asmuo, patyręs nosies kaulų lūžį, neabejotinai susiduria ne tik su fiziniu skausmu, tačiau ir su psichologiniu diskomfortu. Taip pat nukentėjusiajam buvo padaryti apatinio žandikaulio 41 ir 31 dantų vainikų skersiniai lūžiai. Šie dantys yra priekiniai, vieni iš labiausiai matomų, todėl akivaizdu, kad jų sužalojimas taip pat siejamas su nukentėjusiojo psichologiniu diskomfortu. Įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis sudavė vieną smūgį bei į tai, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų apie išskirtinai ilgą gydymosi laiką, su tuo susijusius nepatogumus, komplikacijas, liekamuosius reiškinius ir pan., vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta D. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies, priteisiant iš A. R. nukentėjusiajam D. K. neturtinei žalai atlyginti 1 000 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam A. R. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (advokatė Elena Žilėnienė) valstybė patyrė 203,33 Eur proceso išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas kaltinamojo suėmimo klausimas. Kaltinamojo A. R. gynėju teisme buvo paskirta advokatė Elena Žilėnienė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis A. R. yra teistas ne vieną kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų, šiuo metu atliekantis arešto bausmę, todėl jo galimybės dirbti yra apribotos, be to, šiuo nuosprendžiu, patenkinus civilinius ieškinius, iš jo buvo priteistos nemažos sumos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. R. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 14 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta suma iš kaltinamojo A. R. nepriteistina.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmena su įrašais iš „Norfa“ kamerų, saugoma voke, prisegtame prie bylos 2 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. R. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, ir paskirti A. R. galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti A. R. pagal 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartį jau atliktą bausmės dalį bei minėta nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. R. paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam šiuos įpareigojimus:

1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose;

2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 54,64 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

D. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. R. 500 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. K. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 2 000 Eur  neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. R. nukentėjusiojo D. K. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 14 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodytų proceso išlaidų iš kaltinamojo A. R. nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – duomenų laikmeną su įrašais iš „Norfa“ kamerų, saugomą voke, prisegtame prie bylos 2 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. R., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                         Aušra Ragelienė